[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[MartynasT]

Su mašina geriausia.

[themanual]

Čia nėra normalu, kad tu iš Fabijoniškių turi nuvažiuoti į Panerius arba iš Saulėtekio į Stotį, o tau dviratuką siūlo.

Tai kad nesiūlo, pagal savivaldybės darnaus judumo ekspertus dauguma kelionių dviračiu neviršys 6km (nėra lūkesčio kad visa Pilaitė važiuos dviračiu į NMC, bet yra lūkestis jog daugiau Pilaitės gyventojų rinksis dviratį kelionėms tarkim iki biurų Spaudos kvartale), tai pat ir nėra jokių planų kad dviračiams tenkanti kelionių dalis pasiektų VT, man rodos net pagal patį optimistiškiausią scenarijų VT vis tiek rinksis keturis kartus didesnis procentas nei dviratį.

Apskritai manau nereiktų supriešinti dviejų darnių judėjimo būdų, juolab yra didelis potencialas kombinuotoms kelionėms dviratis+VT iš priemiesčių į centrą. Su tais pačiais kaštais būtų galima dažninti tokius priemestinius maršrutus vietoje tinklo tankinimo norint potencialiai aptarnauti kuo daugiau vilniečių gyvenančių netankiai apgyvendintose vietovėse.

[utomnes]

Man tai patiko dondc aktyvi pozicija, pilnai pritariu, kad dviračių takų projektuotojai neturėtų daryti elementarių klaidų.
Bet dėl vieno nesuprantu, kaip galima siūlyti dvirtakį šalia tokių magistralių kaip Oslo, ar Narbuto? Aš telefonu gaunu žinutes neišeiti į lauką dėl užterštumo, kai prie tų magistralių oro užterštumas kartais viršija. Būtų tikslinga pamatuoti, bet aš ten dūstu ne dėl nuolydžio. Po pakilimo šalia automagistralės aš savaitei persėdu į automobilį.
Ir apskritai dviračių takai turėtų būti šalia gatvių, kur yra daug traukos centrų, o magistraliniai, tarprajoniniai turėtų būti tiesiami tiesia linija tarp rajonų, na gali būti pavingiavimų, bet jokiu būdu ne šalia automagistralių, kurių nuolydžiai netinkami, nėra jokių traukos objektų ir padidintas oro užterštumas. Niekaip nagaliu suprasti, kodėl mašinos ir dviračiai turi būtinai būti šalia, kokie normatyvai draudžia atskirti? (čia nekalbu apie centrą, arba nemagistralines gatves, kuriose yra pilna visuomeninės traukos objektų tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams). Ar girdėjote anekdotą, kad šalia Pilaitės viaduko, per Vakarinį aplinkelį nori statyti viadukus dviračiams?

[themanual]

Man tai patiko dondc aktyvi pozicija, pilnai pritariu, kad dviračių takų projektuotojai neturėtų daryti elementarių klaidų.
Bet dėl vieno nesuprantu, kaip galima siūlyti dvirtakį šalia tokių magistralių kaip Oslo, ar Narbuto? Aš telefonu gaunu žinutes neišeiti į lauką dėl užterštumo, kai prie tų magistralių oro užterštumas kartais viršija. Būtų tikslinga pamatuoti, bet aš ten dūstu ne dėl nuolydžio. Po pakilimo šalia automagistralės aš savaitei persėdu į automobilį.
Ir apskritai dviračių takai turėtų būti šalia gatvių, kur yra daug traukos centrų, o magistraliniai, tarprajoniniai turėtų būti tiesiami tiesia linija tarp rajonų, na gali būti pavingiavimų, bet jokiu būdu ne šalia automagistralių, kurių nuolydžiai netinkami, nėra jokių traukos objektų ir padidintas oro užterštumas. Niekaip nagaliu suprasti, kodėl mašinos ir dviračiai turi būtinai būti šalia, kokie normatyvai draudžia atskirti? (čia nekalbu apie centrą, arba nemagistralines gatves, kuriose yra pilna visuomeninės traukos objektų tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams). Ar girdėjote anekdotą, kad šalia Pilaitės viaduko, per Vakarinį aplinkelį nori statyti viadukus dviračiams?

Man atrodo esat tiesiog išskirtinai jautrus taršai.

Jokių problemų minti Pilaitės pr ar Laisvės pr, o Narbuto gatvė niekuo per daug nuo jų nesiskiria, o ir dabar dviratininkų netrūksta nors šaligatvis tragiškos būklės. Alternatyvios trasos jai nėra kuri viena pati ne tik tenkintų visų vakarinių rajonų poreikius bet ir bent būtų netoli STR reikalavimų su savo nuolydžiu. Net ir takui palei gatvę buvo siūlomas serpantinas, norėčiau pamatyti kokių serpantinų reiktų per Karoliniškių ar Šeškinės kalvas.

Oslo g. ten tik trumpa atkarpa nuo pėsčiųjų viaduko link Business garden praktiškai neinanti nė kiek viename lygyje su pačia gatve. Ar jūs čia apie taką link Gariūnų? Jei taip tai kokias ten alternatyvas siūlytumėte?

Kad statys viadukus tai čia ne anekdotas o visai neblogos naujienos, tik aš juos gal visgi atitraukčiau nuo dobilo, jog takai būtų saugesni ir nesikirstų su nuovažomis, bet tikrai ne dėl taršos.

[MedinisStrazdas]

Narbuto gatvėje tikrai užterštumas yra padidintas. Kai nėra vėjo tas slėnis tarp kalvų būna pilnas taršos ir ten net pėsčiomis einant galima pradėti dūsti (todėl aš renkuose kelią labiau į rytus). Tai yra vienintelė gatvė mieste kur esu pajutęs tokį dalyją, prie jokios kitos "magistralinės" gatvės einant nėra tekę dūsti, tik prie Narbuto.

Yra toks dalykas angliškai vadinamas echo chamber.

Lietuviškai vadinasi - facebuko grupės.

[dondc]

TLDR: kai prie Zuoko nieko nestatė, tai ir kritikos nulis, kai tik savivaldybė pradėjo bent šiek tiek kreipti dėmėsį į kitus eismo dalyvius, tai vis atsiranda ''če ne pagal narmacivus'' ar ''plycialė nia taip padėta''

Būtent prie Zuoko ir atsirado raudonas asfaltas, Pilaitės pr. Taip pat jis (ar kt. meras) nutiesė Eurovelo 11 tarptautinės trasos labai ilgą atkarpą tikro dviračių tako.

...bet kai žmogus reikalauja atleisti Anton Nikitin iš darbo...

Šventojo Anton kompetenciją puikiai iliustrauoja eilinis pavyzdys: tame pačiame Zuoko Eurovelo 11, 2018–2020 m. periode prieštaraujant DJMP (2018 m. patvirtintam dokumentui) – į vienintelę tarpautinę dviračių trasą kertančią Vilnių – buvo įleisti pėstieji! Jis nuolat pramuša vis naują dugną ir tikram broko užtviritnimui sugebėjo pakeisti ženklą tik viena kryptimi, bet tai pačiai atkarpai paliko dviračių tako ženklą iš kitos atkarpos pusės. Jau, kad tikrai neliktų atsitiktinumo faktoriaus, DJMP įpareigojo iki 2019 m. (ar 2020 m.) atlikti esamų takų inventorizaciją. Jeigu ji būtų buvusi atlikta, tai ženklus ir pats Anton būtų pamatęs. Deja.

Pasipiktinęs pilietis: https://tvarkaumiesta.lt/problem/186674, nors man jau atsakė (ne Anton, o jo vietą Susisiekimo paslaugose užėmęs ir iš Susisiekimo ministerijos atėjęs, panašu, tikrai adekvatus vadovas), kad Zuoko ženklas bus grąžintas: https://tvarkaumiesta.lt/problem/177546

Naujas Anton ženklas nuo Trinapolio ir esamas iš kitos pusės nuo Valakampių tilto:


Dar galima pridėti kelių žmonių prašymus prieš 4 m., kad būtų atnaujintas ženklinimas Eurovelo 11 tarp Šilo tilto ir Asmens duomenų išrašymo centro. Ženklinimo ten nei gramo nelikę nei ištisinių juostų šonuose, nei dviračio tako simbolių, o abu takai pilko asfalto. Pravažiuojant jau teko girdėt klaidingą pamokymą, kai žmogus į pėsčiųjų taką rodydamas rėkia, kad ten dviračių takas. Kitą kartą prieš akis mačiau avariją, tarp vaiko ir paauglio dėl pasimetimo trajektorijose ir gal takų susipainiojime. Žymėjimas neatnaujintas per 4 m. visai trumpoje atkarpoje. Taip pat, ties ADIC dviračių taką platina jau 7 m. Finiše parengtas atskiras projektas, kurio dėka turėjo patraukti nelegaliai valstybinę žemę užtvėrusią tvorą. Statybos turėjo būti pradėtos ir greitai baigtos dar praeitą vasarą. Jos nepradėtos, nes buvo pažadėta tiesiog patraukti tvorą. Ji nepatraukta dar dabar, o projektas oficialiai koreguojamas. Kaip jie deda parašus, kad reikia absoliučiai beveik visus projektus koreguoti? Per eilę metų Antono nemačiau nei karto viešuose svarstymuose. Nieko nemoka ir net nesidomi. Tik kartą su kostiumu ir baltais marškiniais pasivaideno Šiaurinės g. svarstyme. Tik įdomu ar mins su tuo kostiumu per stačiomis kalvomis.

Žinant visas šias aplinkybes, net kilo mintis, kad specialiai bando sudarkyti Eurovelo 11, nes jis tiestas Zuoko. Juk sukišus pinigus į kelias korekcijas ar atnaujinant jau esamą ženklinimą nepasakysi, kad čia Šimašiaus / Antono takas.

Galbūt, bet normalus žmogus dar pagalvotų, kad čia kalvotas miestas ir kad galbūt čia jo sveikatos problema. Aš ir pats toli gražu ne visada sugebu įvažiuoti į Narbuto kalną, ypač po visos dienos pasivažinėjimo centre, bet tai nereiškia, kad rašysiu savivaldybei, kad kaip čia taip, storus diskriminuoja. Galų gale, galima leisti tuo kalnu važiuojančiam VT vežti dviračius (bent jau būtent toje atkarpoje Narbuto st. - st. Žvėrynas).

Plius, kaip jau rašiau, žmones labai traukia, kai vietoj išklypusių plytelių su nerealiais plyšiais tarp jų (Narbuto takas šiandien) nutiesia raudoną asfaltą su atskirtu pėsčiųjų taku ir sutvarkytom sankryžom. Tarkim, Laisvės pr. takas tikrai nėra idealas, kartais nutrūksta, labai vinguriuoja, bet tapo pagrindine vakarine dviračių magistrale.

O vat čia sorry, bet kaip ilgametis VT entuziastas nesusilaikysiu. Susikiškit savo paspirtukus ir dviračius į vieną vietą, jeigu laikote dviratį visiškai lygiaverte alternatyva autobusui. Ir taip jau viešasis transportas Susisiekimo paslaugoms yra podukros vietoje po visų šitų ''Judu po miestą paprastai''. Daily commute dviračio procentas vargu ar kada nors pasieks tokį patį procentą, kokį turi VT. Čia nėra normalu, kad tu iš Fabijoniškių turi nuvažiuoti į Panerius arba iš Saulėtekio į Stotį, o tau dviratuką siūlo.

STR kuriami sveikiems žmonėms ir normalus žmogus reikalautų atsakomybės dėl nuolatinių įstatymų nesilaikymo. Gi nėra kalba tik apie nuolydžius. Juos pasigavau tik tam, kad teisiškai galėčiau lengviau užblokuoti projektus, nes pažeidimai kur kar platesni. Aišku, nuolydžiai yra esminis faktorius, bet ne tik tai.

Man tai patiko dondc aktyvi pozicija, pilnai pritariu, kad dviračių takų projektuotojai neturėtų daryti elementarių klaidų.
Bet dėl vieno nesuprantu, kaip galima siūlyti dvirtakį šalia tokių magistralių kaip Oslo, ar Narbuto? Aš telefonu gaunu žinutes neišeiti į lauką dėl užterštumo, kai prie tų magistralių oro užterštumas kartais viršija. Būtų tikslinga pamatuoti, bet aš ten dūstu ne dėl nuolydžio. Po pakilimo šalia automagistralės aš savaitei persėdu į automobilį.
Ir apskritai dviračių takai turėtų būti šalia gatvių, kur yra daug traukos centrų, o magistraliniai, tarprajoniniai turėtų būti tiesiami tiesia linija tarp rajonų, na gali būti pavingiavimų, bet jokiu būdu ne šalia automagistralių, kurių nuolydžiai netinkami, nėra jokių traukos objektų ir padidintas oro užterštumas. Niekaip nagaliu suprasti, kodėl mašinos ir dviračiai turi būtinai būti šalia, kokie normatyvai draudžia atskirti? (čia nekalbu apie centrą, arba nemagistralines gatves, kuriose yra pilna visuomeninės traukos objektų tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams). Ar girdėjote anekdotą, kad šalia Pilaitės viaduko, per Vakarinį aplinkelį nori statyti viadukus dviračiams?

T. Narbuto g. yra bent B kat., tai sąlyginai ten dar normaliai, takas atitrauktas ir kylimas vyktų toje pusėje, kur nusileidžia automobiliai. Va nuo visuomenės nuslėptas pakoreguotas vienas Oslo g. projektas ir užsakytas kitu projektu takas ten kur pačios mašinos stipriai kyla ir spaudžia tapkę, važiuoja fūros ir tarptautiniai transporto srautai yra A kat. Dviračių takų spec. plane toje vietoje jungtis nenumatyta. Nuo Laisvės pr. jungtis su Architektų g. turėjo būti palei Laisvės pr., kurios gatvės kategorija mažesnė (B kat.) ir galima užtikrinti norminius nuolydžius (vienas forumietis buvo pateikęs schemą ir be jokių serpantinų). Jei jau labai norėjo jungties tiesiai link pėsčiųjų viaduko per Oslo g. į Lazdynėlius, tai tiesiant per mišką būtų ir trumpesnis atstumas pagrindine susisiekimo kryptimi, ir vietoj fūrų būtų medžių lajos. Kažkas sako, negalima liesti medžių, na tai kol kas pradžiai reikia mesti pajėgas įgyvendinti jau 2014 m. numatytus takus, o ne kurti naujus, kur jie visais įmanomais aspektais netinkami.

Kur buvo Anton per Laisvės pr./Osglo g. PP svarstymą? Kodėl viešai nesiūlė siaurinti šaligatvio iki nenoriminio pločio be apsaugos zonų, įrengiant pavojingai vingiuojantį taką palei per arti sustatytus el. pašvietimo stulpus su per dideliu ir dėl to papildomai slidžiu taku žiemą? Turbūt dar niekas nesat išmėginę raktikaulio tvirtumo apkabinant stulpą.

Man atrodo esat tiesiog išskirtinai jautrus taršai.

Jokių problemų minti Pilaitės pr ar Laisvės pr, o Narbuto gatvė niekuo per daug nuo jų nesiskiria, o ir dabar dviratininkų netrūksta nors šaligatvis tragiškos būklės. Alternatyvios trasos jai nėra kuri viena pati ne tik tenkintų visų vakarinių rajonų poreikius bet ir bent būtų netoli STR reikalavimų su savo nuolydžiu. Net ir takui palei gatvę buvo siūlomas serpantinas, norėčiau pamatyti kokių serpantinų reiktų per Karoliniškių ar Šeškinės kalvas.

Oslo g. ten tik trumpa atkarpa nuo pėsčiųjų viaduko link Business garden praktiškai neinanti nė kiek viename lygyje su pačia gatve. Ar jūs čia apie taką link Gariūnų? Jei taip tai kokias ten alternatyvas siūlytumėte?

Kad statys viadukus tai čia ne anekdotas o visai neblogos naujienos, tik aš juos gal visgi atitraukčiau nuo dobilo, jog takai būtų saugesni ir nesikirstų su nuovažomis, bet tikrai ne dėl taršos.

Tai vat kiekvienas tik iš savo egoistinės pozicijos ir vertinat:
• vienam su el. paspirtuku neįdomus nuolydžiai (reikia asfalto ir kuo greičiau, nes klišomis plytelėmis ne feng shui);
• kitam neįdomūs per dideli nuolydžiai nes turi tiek daug laisvo laiko, kad galima suprasti, jog pasivažynėjus centre, gali sau leisti lipti į kalną pėstute, tai problemos nėra;
• kitas stiprus macho su koronos nepažeistais plaučiais ir jam fūrų dyzelis palei kalvą nieko baisaus.

Beje, čia urbanistikos forumas, daugumai derėtų atsidaryti žodyną ir susivesti reikšmes, kas yra: serpantinas, pandusas, viadukas, tiltas, estakada.

[Pilaitis]

Pakomentuosiu tik tam tikras dalis:

Būtent prie Zuoko ir atsirado raudonas asfaltas, Pilaitės pr. Taip pat jis (ar kt. meras) nutiesė Eurovelo 11 tarptautinės trasos labai ilgą atkarpą tikro dviračių tako.

1. Jaučiat skirtumą, kiek nutiesė Zuokas ir kiek nutiesė/rekonstravo Šimašius? Du takai vs. lost count. Laisvės pr., Pilaitės pr., Architektų g., Erfurto g., Upės g., Saulės alėja. Čia tik tie, kuriais aš naudojuosi dažnai. Užtat prie Šimašiaus dingo mada nupiešti ant išklypusių šaligatvių

2. Zuoko Pilaitės pr. takas nors ir buvo naujas lygis, bet vis dėl to pasibaigė niekur, ir dabartinio vakarinio aplinkkelio vietoje reikėjo tiesiog važiuoti smelėtu žmonių išmintu taku.

STR kuriami sveikiems žmonėms ir normalus žmogus reikalautų atsakomybės dėl nuolatinių įstatymų nesilaikymo. Gi nėra kalba tik apie nuolydžius. Juos pasigavau tik tam, kad teisiškai galėčiau lengviau užblokuoti projektus, nes pažeidimai kur kar platesni. Aišku, nuolydžiai yra esminis faktorius, bet ne tik tai.

Tai, kad kovojat su ne vietoje pastatytais stulpais ar netikėtai susiaurėjančiu taku lygioje vietoje yra tikrai sveiktina ir atleiskit, kad užsipuoliau galbūt iki galo neperskaitęs situacijos. Bet, labai prašau jūsų suprasti, kad miesto biudžetas ne guminis. Jeigu takas tiesiamas iškasoje (pvz. Narbuto tarp stotelės ir Sietyno), tai gal geriau nutiesia 5km su 3m pločiu, negu statyti atraminę sienelę (kuri, beje, nėra pigi ir toli gražu ne visada yra estetiška), kad takas būtų pusmetriu platesnis, bet kartu ir dviem kilometrais trumpesnis, nes papildomai niekas pinigų neduos.

Jei jau labai norėjo jungties tiesiai link pėsčiųjų viaduko per Oslo g. į Lazdynėlius, tai tiesiant per mišką būtų ir trumpesnis atstumas pagrindine susisiekimo kryptimi, ir vietoj fūrų būtų medžių lajos. Kažkas sako, negalima liesti medžių, na tai kol kas pradžiai reikia mesti pajėgas įgyvendinti jau 2014 m. numatytus takus, o ne kurti naujus, kur jie visais įmanomais aspektais netinkami.

Čia ir yra didžiausia problema, kad per mišką tiesti galimybių beveik nėra. Pirma, tam tikri miškai yra vos ne draustinio lygio, kur reikia derinti kiekvieną informacinį stendelį ir kur draudžiama asfaltuoti takus, antra, atsirado nemaža grupė ''medžių mylėtojų'', kurie verkia dėl kiekvieno krūmo ir kurių poveikis miesto projektams yra vos ne lygus poveikiui, kurį daro antivakseriai masinei vakcinacijai.

Beje, čia urbanistikos forumas, daugumai derėtų atsidaryti žodyną ir susivesti reikšmes, kas yra: serpantinas (...)

Tai tokie apvažiavimai (buvote čia įkėlęs nuotraukų) ir yra serpantinai.

[mantasm]

1. Jaučiat skirtumą, kiek nutiesė Zuokas ir kiek nutiesė/rekonstravo Šimašius? Du takai vs. lost count. Laisvės pr., Pilaitės pr., Architektų g., Erfurto g., Upės g., Saulės alėja. Čia tik tie, kuriais aš naudojuosi dažnai. Užtat prie Šimašiaus dingo mada nupiešti ant išklypusių šaligatvių

Bet pokytis prasidėjo prie Zuoko. Kas galėtų paneigti, kad Zuokas būtų nutiesęs tiek pat kiek Šimašius?

Kažkadaise ir Zuoko nupiešti takai buvo kokybinis lūžis. Tokia natūrali suvokimo evoliucija. Kaip ir siauras Molėtų plento dvirtakis jo tiesimo metu atrodė didelis žingsnis į priekį. Kadanors ir nemaža dalis dabartinių dvirtakių atrodys kažkoks neandertaliečių reliktas.

2. Zuoko Pilaitės pr. takas nors ir buvo naujas lygis, bet vis dėl to pasibaigė niekuri.

Tokių takų netrūksta ir pas Šimašių. Po pusantros kadencijos. Iš esmės tai nėra blogai. Reikia tiesti kur yra proga ir galimybės, o ne tik ten, kur galima būtinai prijungti.

[Zefyras]

Pakomentuosiu tik tam tikras dalis:


Čia ir yra didžiausia problema, kad per mišką tiesti galimybių beveik nėra. Pirma, tam tikri miškai yra vos ne draustinio lygio, kur reikia derinti kiekvieną informacinį stendelį ir kur draudžiama asfaltuoti takus, antra, atsirado nemaža grupė ''medžių mylėtojų'', kurie verkia dėl kiekvieno krūmo ir kurių poveikis miesto projektams yra vos ne lygus poveikiui, kurį daro antivakseriai masinei vakcinacijai.

.

Kai kurie miškai išties priklauso regioninio parko teritorijoms, kai kurios dalys (konkrečiai Karoliniškių šlaitas) dėl reljefo ypatumų apsaugotos draustinio statusu. Aplinkosaugininkai niekad neleis tiesti takų ten vietose, kur iki tol nebuvo jokio tako ar kelio. Deja, bet asfaltavimas dažnai yra gana brutali invazija į mišką dėl medžių kirtimo, reljefo ardymo. Reakcija į medžių kirtimus visų pirma yra iššaukiama to kad projektuotojai dažnai nueina lengviausiu keliu. Sulyginti medžių saugotojus (kad ir į kokius eksesus nueinama) su antivakseriais reikia gana geros vaizduotės na arba jums, kaip nemažai daliai statytojų, gyventojai "trukdo dyrpti"

[Garbanius]

Taip, imho antivakseriai daugiau mažiau kenkia sau ir savo artimiesiems, o medžių saugotojai visuomenei, t.y. žymiai platesniam žmonių ratui..

[alga]

Kažkadaise ir Zuoko nupiešti takai buvo kokybinis lūžis.

Nežinau, kuria prasme tai buvo lūžis. "Infrastruktūra", kurią užsakė, suprojektavo ir įgyvendino žmonės, neįsivaizduojantys, kas tas dviratis ir kaip juo važiuojama? O šiaip vienas-kitas dvirtakis egzistavo ir sovietmečiu: į Nemenčinę, Vingio parke, Trakuose link Aukštadvario, palei Nerį ties Tuskulėnų dvaru ir JTS.

[alga]

Pozityvių naujienų: Kirtimų g. ir Gariūnų g. buvo nušluoti, žieminio smėlio visai neliko, nors prieš kokią savaitę dar buvo daug.

[mantasm]

Nežinau, kuria prasme tai buvo lūžis. "Infrastruktūra", kurią užsakė, suprojektavo ir įgyvendino žmonės, neįsivaizduojantys, kas tas dviratis ir kaip juo važiuojama? O šiaip vienas-kitas dvirtakis egzistavo ir sovietmečiu: į Nemenčinę, Vingio parke, Trakuose link Aukštadvario, palei Nerį ties Tuskulėnų dvaru ir JTS.

Tai taip, dabar žiūrint atrodo nekažką. Kaip ir tie sovietiniai siauri ir žemėm užnešti priemiestiniai dvirtakiai. Centre dvirtakiai kuriuose dviratis turėjo teorines teises buvo net labai nauja. Asmeniškai tai buvo didelis žingsnis nuo stumdymosi tarp mašinų (vairuotojų kultūra buvo truputi kitokia nei dabar) ir laviravimo tarp pėsčiųjų (pėsčiųjų požiūris irgi buvo biški kitoks) kur neturėjau teisės būti.

Asmeniškai prisimenant tuos laikus atrodo, kad su tais dvirtakiais prasidėjo šioks toks pėsčiųjų auklėjimas. Bent dalis liaudies po truputi išmoko nevaikščioti kur pažymėtas dvirtakis.

[deep'as]

Bet pokytis prasidėjo prie Zuoko.

Prie Zuoko prasidėjo nebent pasityčiojimas iš dviratininkų takus paišant su stulpais ir gėlių klombom per vidurį. Nebuvo tada nei menkiausio noro nei supratimo kaip reikia takus projektuoti. Pokytis prasidėjo kažkur po poros metų nuo Šimašiaus meravimo pradžios. Tada buvo pradėta visokios takų rengimo rekomendacijos pagal gerasias praktikas dėl ko Vilnius toliau sėkmingai kuria World Class takų infrastruktūrą, na o visokių smulkmenų visada ir visur pasitaiko ir ypatingai kuriant naują infrastruktūrą visame mieste kuriai vietos niekada ir nebuvo palikta

[dondc]

Prie Zuoko prasidėjo nebent pasityčiojimas iš dviratininkų takus paišant su stulpais ir gėlių klombom per vidurį. Nebuvo tada nei menkiausio noro nei supratimo kaip reikia takus projektuoti. Pokytis prasidėjo kažkur po poros metų nuo Šimašiaus meravimo pradžios. Tada buvo pradėta visokios takų rengimo rekomendacijos pagal gerasias praktikas dėl ko Vilnius toliau sėkmingai kuria World Class takų infrastruktūrą, na o visokių smulkmenų visada ir visur pasitaiko ir ypatingai kuriant naują infrastruktūrą visame mieste kuriai vietos niekada ir nebuvo palikta

Zuoko partizaniniai takai yra visai atskira klasė, tad vertint labiau reiktų, kaip PR žingsnį. Nors kažkam jie išties padėjo. Kiek suprantu, Zuoko laikais nebuvo tikslingai pumpuojami ES pinigai dviračių takams. Užtat, kai projektuodavo skyrę pinigų, tai ir nutiesdavo (raudonas asfaltas į Pilaitę, Eurovelo).

Taip pat yra skirtumas tarp Zuoko prasto projektavimo iš nežinojimo / nemokėjimo ir, tarp esamos situacijos, kai jau yra dviratininkų bendruomenė, kuri pirštu parodo kas yra blogai (ne pagal rekomendacijas, ne pagal STR) ir projektuojama vistiek blogai, o tos pačios klaidos kartojamos.

Apie rekomendacijas jau rašiau, jos niekam neįdomios, nes atskirti dviračių taką veja reikia 4-ių eilių vejos bortų, kai sugretinus dviračių ir pėsčiųjų takus užeks tik 3-jų. Pigiau. Pagal rekomendacijas ir aklųjų nukreipiamojo paviršiaus trinkelės turi tiksliai formuoti ėjimo kryptį, na, kaip Japonijoje, bet va LAKD ką tik Molėtų pl. nukreipė akluosius tiesiai į 110 km/h važiuojamąją dalį.

Edit: dar nepaminėjau, kad panaikintas draudžiamasis ženklas privažiavimui prie žiemos uosto Neryje, tai automobiliai arba visiškai prie pat priparkuoti arba tiesiai ant Eurovelo. Tam Eurovelo esama Anton valdžia dar labiau pakenkt gali nebent numetusi atominę bombą ant viršaus. Spėju Grindos angaruose jau pilamas kuras į lėktuvą...

[utomnes]

Kartais mūsų diskusijos būna nevaisingos, diskutuojame urbanistinėm temom. Manau, kad urbanistika yra viskas kas yra mieste ir kokia jų sąveika.
Automagistralės, namai, pėsčiųjų ir dviračių takai, medžiai, krūmai ir žmonės. Visi šie elementai miestui yra ne tik geri, bet ir būtini. Svarbu, kad kiekvienas elementas geriausiai atitiktų savo paskirtį. Nėra klausimo ar galima pasodinti arba nukirsti medį, nutiesti ar panaikinti gatvę? Bet reikia pagrįsti tą veiksmą. PVZ.: vakarinis aplinkelis - įgilintas, kad minimaliai skleistų triukšmą ir nuodingas dujas, nėra jokio kontakto nei su pėsčiaisiais nei su dviračiais - automobilų rojus - puiku (nežiūrint, kad buvo iškirstas miškas). Pilies arba Vilniaus gatvės - uždraustos mašinos, patogus grindinys, visi pirmi aukštai skirti parduotuvėm ir užeigom - pėsčiųjų rojus - puiku. Konstitucijos prospektas - eksperimentas, geros salygos automobiliams, viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams. (mano nuomone jaukiausiai ten automobiliams) Narbuto-Pilaitės prospektai - ne ideali automagistralė, nes yra šviesoforų, pasitaiko pėsčiųjų ir dviratininkų, bet po kokių 5 metų jį išsivystys, vietoj dviračių takų pasodinus žalią sieną, manau taps beveik ideali. (šalia jos labai tinka degalinės, autoplovyklos, kelių policija, visokie "drive in")
Na o pėsčiuosius ir dviratininkus siūlyčiau perkelti į Viršuliškių skg. - rajono centrinė gatvė, nėra tranzito, dviračių viadukas per aplinkelį sujungtų su Outlet'u, o Sidaronių gatve su Pilaitės Smalinės gatve, čia parduotuvės ir kavinės turėtų klientų - ateityje galėtų būti jauku pėstiesiems ir dviratininkams. Kita pėsčiųjų ir dviratininkų ašis galėtų eiti Karoliniškių centru - Kavoliuko gatve ji irgi gana centrinė ir galėtų būti jauki pėstiesiems ir dviratininkams (vienam gale miškas į Žvėryną, kitam pastačius dviratininkų viaduką per vakarinį aplinkelį miškas į Pilaitę ir tunelis į Outletą), tik reiktų padauginti visuomeninių traukos objektų ir labiau apželdinti. Man atrodo atskyrus tranzitinį transportą ir pėsčiuosius galima pasiekti abipusio jaukumo ir naudos.

[alga]

Bet pokytis prasidėjo prie Zuoko. Kas galėtų paneigti, kad Zuokas būtų nutiesęs tiek pat kiek Šimašius?

Zuokas būtų toliau pumpavęs milijonus į savo oro liniją, o ne į takus, kiemus ir darželių subsidijas. Tikrai nebūtų tiek takų, jei meru liktų Zuokas.

[mantasm]

Prie Zuoko prasidėjo nebent pasityčiojimas iš dviratininkų takus paišant su stulpais ir gėlių klombom per vidurį. Nebuvo tada nei menkiausio noro nei supratimo kaip reikia takus projektuoti. Pokytis prasidėjo kažkur po poros metų nuo Šimašiaus meravimo pradžios. Tada buvo pradėta visokios takų rengimo rekomendacijos pagal gerasias praktikas dėl ko Vilnius toliau sėkmingai kuria World Class takų infrastruktūrą, na o visokių smulkmenų visada ir visur pasitaiko ir ypatingai kuriant naują infrastruktūrą visame mieste kuriai vietos niekada ir nebuvo palikta

Prie Zuoko buvo du dvirtakių variantai. Prie ankstyvojo Zuoko buvo pirmi paišyti takai. Prie vėlyvojo Zuoko buvo pirmi raudono takai. Kažkur tarpe dar buvo pilko asfalto dvirtakiai. Eurovelo, Ateities ir t.t. Nepamenu prie kurio mero projektuoti ir įgyvendinti šiti.

Jei nebūtų ankstesnių lūžių - gal prie Šimašiaus visi džiaugtųsi lūžiu, kad pradėti daryti paišomi dvirtakiai

Aišku geriausia būtų buvę, kad nuo 60ųjų būtų pradėję tiest raudonus dvirtakius aplenkiant Olandijas Bet prisimenant koks kelias nueitas visuomenės požiūryje į dviračius nuo vėlyvų 90ųjų..

[mantasm]

Zuokas būtų toliau pumpavęs milijonus į savo oro liniją, o ne į takus, kiemus ir darželių subsidijas. Tikrai nebūtų tiek takų, jei meru liktų Zuokas.

Zuokos neatrastų, kad galima plaut pinigus per dvirtakius ir neturi draugų darželių versle? Nemanau

[Stadionas]

Zuokos neatrastų, kad galima plaut pinigus per dvirtakius ir neturi draugų darželių versle? Nemanau

Kitur maržos didesnės, Zuokas manau nesismulkintu su dvirtakiais.