[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[alga]

Pagal ką jo statusas rimtesnis? Ir kas nustato tą statuso rimtumą?

Pagal tai, kad jo savininkas yra ne kokia universiteto žygeivių asociacija, o savivaldybė, valstybės administracinis vienetas.

Takas aplink Vilnių irgi yra žygio trasa ir ją patogiausiai būtų žymėti dažais ant medžių, kadangi didžioji dalis trasos eina miškais.

Bendrai paėmus, sutinku, žymės ant medžių būtų visai adekvatu daug kur. Bet kadangi takas eina ne vien miškais, gal įrengėjai siekė vienodos vizualios tapatybės tiek miške, tiek miesto gatvėse? Wikipedijos puslapy apie takų žymėjimą nemažai pavyzdžių iš skirtingų kraštų. Šitas takas iš konteksto neiššoka: https://en.wikipedia.org/wiki/Trail_blazing

[Ginthus]

Grįžtu prie temos magistralinio dviračių tako į Pilaitę.

themanual parašė eilę pastabų, kurios yra svarbios, bet, man atrodo, jis neteisingai suprato siūlymą.

Magistralinio dvirtakio pagrindiniai reikalavimai: švarus oras ir tinkamas nuolydis (normų ribose), asfaltinė danga ir pagal galimybes atitolinimas nuo automobilų ir pėsčiųjų tako (bent jau atskyrimas medžiais ir krūmais, kad koks užsižiopsojęs praeivis neiššoktų į dvirtakį) Čia themanual yra teisus, pėsčiųjų ir dvirtakių reikalavimai yra skirtingi ir pageidautina juos atskirti, tam galima būtų skirti temą.
Šalia Narbuto magistralės dvirtakiai negali būti ne tik todėl, kad nuolydžiai projektuoti automobiliams, bet visų pirma, kad išmetamų dujų kiekis yra labai smarkiai viršijantis normas net pėstiesiems. Būtų įdomu, jei kas pamatuotų užterštumą, kiek kartų jis viršija normas.

Narbuto g. slėnis buvo iškastas draustinyje ir buvo iškirsta šimtai vertingų medžių, kaip beje ir kitose, pvz. aplinkelio vietose, bet visi sutinka, kad miestas ne sengiria ir mieste automagistralės yra būtinos. Ar būtinos dviračių magistralės mieste? Čia klausimas naujas ir kol kas ne visiems suprantamas. Ar galime dėl jų paaukoti vieną kitą medį, nes tiesiant įstrižai, arba darant serpantiną (kad atitiktų nuolydžių reikalavimus) tektų ne tik pasodinti, bet ir iškirsti vieną kitą medį? (žinoma, nesulyginamai mažiau nei automagistralėm) Netgi Vingio parke buvo iškirsti medžiai prieš asfaltavimą, nors čia nėra geras pavyzdys, man atrodo, kad pusę takų nereikėjo asfaltuoti, reikėjo palikti gruntinius, plius reikėjo atskirti dviračių takus nuo pėsčiųjų.
Man atrodo, padarius pavyzdinį (grynas oras ir neperstatus pakilimas) dviračių taką į Pilaitę galima būtų užkariauti daugumos žmonių palankumą, nes įsitikintų, kad gamtoje praleistas laikas yra pranašesnis nei automagistralėje. Tuo pačiu būtų ir Karoliniškių draustinio reklama. Galima būtų seniems europiečiams parodyti, kaip dviračių transportas gali maksimaliai išnaudoti savo privalumus.

Oi ne, dėl medžių geriau net neužsiminti šiuo metu - jautri tema.

[mantasm]

Bendrai paėmus, sutinku, žymės ant medžių būtų visai adekvatu daug kur. Bet kadangi takas eina ne vien miškais, gal įrengėjai siekė vienodos vizualios tapatybės tiek miške, tiek miesto gatvėse? Wikipedijos puslapy apie takų žymėjimą nemažai pavyzdžių iš skirtingų kraštų. Šitas takas iš konteksto neiššoka: https://en.wikipedia.org/wiki/Trail_blazing

Nėra tos vienodos vizualios tapatybės kai patys naudoja tiek metalinius, tiek medinius kuolus, tiek raiščius ant medžių. Metalinių stulpų atsisakymas būtų žingsnis link vienodos vizualios tapatybės.

[alga]

Nėra tos vienodos vizualios tapatybės kai patys naudoja tiek metalinius, tiek medinius kuolus, tiek raiščius ant medžių. Metalinių stulpų atsisakymas būtų žingsnis link vienodos vizualios tapatybės.

Yra tie bokšto dantys ir vienodu šriftu užrašas TAKAS APLINK VILNIŲ. Raudonų ir baltų dažų žymė būtų antras, atskiras simbolis, kurį reikėtų kažkaip susieti su šituo.

[mantasm]

Yra tie bokšto dantys ir vienodu šriftu užrašas TAKAS APLINK VILNIŲ. Raudonų ir baltų dažų žymė būtų antras, atskiras simbolis, kurį reikėtų kažkaip susieti su šituo.

Jei labai norisi, galima per trafaretą purkšt dažus ant medžių.

Ar tikrai svarbu ant kiekvienos žymos primint žmogui, kad jis yra Vilniuje? Ir dar su bokšto dantim? Raudona/balta atliktų 99.9% funkcijos.

Kaip tik būtų proga įvesti aiškų takų žymėjimą ir priskirti spalvas kiekvienam takui. Į tą pačią sistemą galėtų įeiti visi tie prieš kelis metus žymėti takai po miestą, kurie neretai kertasi su šitu taku. Gal ir Verkių/Pavilnių parko takus būtų galima prijungti.

[Resutas]

Iš esmės trūksta Vilniuej, o turbūt ir visoje Lietuvoje bendrų nuostatų kaip žymimi turistiniai takai, kažkokia vieninga informacinė sistemą (Appsas? svetainė?). Kiekvienas takas gyvena realiai savo gyvenimą su savo žymėjimais, savo administravimu, savo informacija ir pan. 100km takas iš esmės eina nemažai kartu su kitais takais, kur žymėjiams kartais gali kirstis, pvz. atrodo yra jau kažkur žymėjimas dažais su raudona spalva.

[MedinisStrazdas]

O kodėl ne? Kaip tik geriau - mažesnės investicijos,kadangi nereikia papildomų ženklų gaminti o užtenka kad kažkas praeitų per trasą ir sužymėtų ant medžių/akmenų dažais trasą kas kelis šimtus metrų.Taip pat mažesnė vandalizmi tikimybė - ženklą kažkas gali nuimti/pasiimti, o su medžiu tai neįmanoma.

Lenkijoje jau apie 80 metų turistinės trasos PTTK organizacijos yra žymimos dažais ant medžių/akmenų. Patogu ir praktiška, kam daryti kitaip, jeigu jau yra patikrintas sprendimas?

Todėl kad jos nesimato ir daugumai eilinių piliečių kurie nėra visokių takų fanai išvis nieko nesako. Patogu gal nebent žymėtojams, bet ne trasa einantiems turistams.

[adomazzz]

Todėl kad jos nesimato ir daugumai eilinių piliečių kurie nėra visokių takų fanai išvis nieko nesako. Patogu gal nebent žymėtojams, bet ne trasa einantiems turistams.

Nesąmonė. Būtent kad dabartinių ženklų užkabintu ant medžių nesimato, nes arba būna jų per mažai,arba per aukštai - kelių metrų aukštyje. Ženklas turėtų būti žmogaus akių lygyje, kad būtų matomas.

Na ir kaip Resutas rašo, turėtų būti vienodi žymėjimai visoje Lietuvoje ir tuo turėtų užsiimti atskira organizacija - savivaldybių funkcijos yra kitos ir jos neturėtų būti atsakingos už takų žymėjimą, be to kiekviena savivaldybė takus žymi skirtingai, ko neturėtų būti.

Kaip ir minėjau, dviračio išradinėti nereikia,kai jis jau sėkmingai yra išrastas - užtektų nusikopinti iš kaimynų tai, kas jau seniai sėkmingai veikia.

Pasidomėkite Lenkijos PTTK (pagal Wikipedia Lenkijos turizmo ir kraštotytos draugija) veikla, kurie jau 1950 metais "išrado dviratį" ir yra atsakingi ne tik už takų žymėjimą, bet ir už jų populiarinima, priežiūra.

[molis666]

ir minėjau, dviračio išradinėti nereikia,kai jis jau sėkmingai yra išrastas - užtektų nusikopinti iš kaimynų tai, kas jau seniai sėkmingai veikia.

Pasidomėkite Lenkijos PTTK (pagal Wikipedia Lenkijos turizmo ir kraštotytos draugija) veikla, kurie jau 1950 metais "išrado dviratį" ir yra atsakingi ne tik už takų žymėjimą, bet ir už jų populiarinima, priežiūra.

Tai ne tik Lenkijoje, visur pasaulyje takai žymimi tiesiog dažais, arba akių lygyje prikabintais prie medžių ar akmenų ženkleliais. Rodyklės, būna dažniausiai tik prie svarbesnių sankryžų.

[Resutas]

Tie užkabinti ženklai ant medžių, deja, bet yra labai neilgaamžiai, jau dabar daug kur jie nuplyšę. Visgi dažai ant medžių raudona spalva, plius kuoliukai kur medžių nėra su ta pačia raudona linija su rodyklėmis ir plius Logo užtenktų. O tie ženklai, na jie tikrai biški per dideli, per aukštai stovi, kažkaip neįsipaišo. Gatvėse gal ir netrukdytų, tik mažesni.

[mantasm]

Todėl kad jos nesimato ir daugumai eilinių piliečių kurie nėra visokių takų fanai išvis nieko nesako. Patogu gal nebent žymėtojams, bet ne trasa einantiems turistams.

Ar teko lankytis turistiniuose takuose užsieniuose?

Kodėl civilizuotame pasaulyje matosi ir viskas aišku? Alpėse ar Tatruose pasivaikščiot eina minios eilinių piliečių iš visokiausių vietų ir lyg nebūna problemų. Ar reikia nubraukt daugybės dešimtmečių praktiką visame pasaulyje ir išrasti savo dviratį?

[Zefyras]

Ar teko lankytis turistiniuose takuose užsieniuose?

Kodėl civilizuotame pasaulyje matosi ir viskas aišku? Alpėse ar Tatruose pasivaikščiot eina minios eilinių piliečių iš visokiausių vietų ir lyg nebūna problemų. Ar reikia nubraukt daugybės dešimtmečių praktiką visame pasaulyje ir išrasti savo dviratį?

Iš tiesų Lietuvoje niekad nebuvo tokios turizmo/keliavimo (turiu omenyje hiking) kultūros, nebuvo markiruojami takai vieninga sistema. Tuo tarpu Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje takai prižiūrimi daugelį dešimtmečių. Jei markiravimas geras ir nuoseklus, nesunku susekti, kur eiti toliau. Aišku, daugelyje svarbesnių vietų ar susikirtimų stovi stendai arba stulpai su rodyklėmis. Dar vienas dažnai pasitaikantis dalykas - žmonės naudojasi prastais žemėlapiais. Pvz. Google Maps absoliučiai beviltiškas keliaujant pėsčiomis gamtoje, yra begalė daug geresnių aplikacijų, Geoportal, openmap.lt ir t.t.

Grįžtant prie temos, Vilniuje trūksta nuoseklaus dviračių takų ženklinimo, koks yra Palangoje, Nidoje ar net Panevėžyje.

[MedinisStrazdas]

Ar teko lankytis turistiniuose takuose užsieniuose?

Kodėl civilizuotame pasaulyje matosi ir viskas aišku? Alpėse ar Tatruose pasivaikščiot eina minios eilinių piliečių iš visokiausių vietų ir lyg nebūna problemų. Ar reikia nubraukt daugybės dešimtmečių praktiką visame pasaulyje ir išrasti savo dviratį?

Tai gal ten žymi kitaip nei lietuvoje, nes lietuvoje net dienos metu reikai gerai įsižiūrėti, kad pamatyti tuos dažus ir po to dar eiti googlintis kas čia turi būti pažymėta nes 3 kreivos linijos man nieko nesako.

Ispanijoje nebuvo jokių problemų ir su ženklais, puikiai pasivaikščiojau po kalnus.

[mantasm]

Tai gal ten žymi kitaip nei lietuvoje, nes lietuvoje net dienos metu reikai gerai įsižiūrėti, kad pamatyti tuos dažus ir po to dar eiti googlintis kas čia turi būti pažymėta nes 3 kreivos linijos man nieko nesako.

Ar pas mus yra oficialių maršrutų sužymėtų dažais? Kiek matau yra partizaniniai žymėjimai be jokios priežiūros ir taupant dažus. Bei nenorint, kad kristų į akis kam nereikia.

Savaime suprantama, kad tako pradžioje turėtų būti informacinė lenta su jo žymėjimu. Kaip ir visur būna.

[Creatium]

Gal apsigavau nebent. Tiesiog ta juosta ten kur buvo platus grįstas šaligatvis, labai jau primena dviračių taką.

Matyt, kad buvai teisus. Dabar viešinamas Kalvarijų ir Žalgirio g. sankryžos kapitalinis remontas, kur matosi, kad Kalvarijų g. į šiaurę numatytas dviračių takas. Ankstesniame tos dalies projekte to tako nebuvo numatyto. Tai gal pradėjo daryt į kitą dalį jau.

[Riedis]

O, labai gera žinia! O tai jau maniau tiek daug tų alternatyvų (Apkasų, giedraičių širvintų, linkmenų) tai nedarys ir dar A be pliuso įkals, kad nemintų. Tik į pietinę dalį link centro įtariu netęs, kiek pamenu vietomis ten net šaligatvis siaurokokas. Tikiuos padarys A+, reiks užklaust. Šiaip šaunu, kad toje įkalnėje ras vietos atskirti krūmais nuo gatvės.

[dondc]

Pirmą kart girdžiu skirtumus tarp A ir A+ dviračių eismui. Esu įsitikinęs, kad A juosta galima važiuoti dviračiu. Nesvarbu + ar ne.

[MedinisStrazdas]

Ar pas mus yra oficialių maršrutų sužymėtų dažais? Kiek matau yra partizaniniai žymėjimai be jokios priežiūros ir taupant dažus. Bei nenorint, kad kristų į akis kam nereikia.

Savaime suprantama, kad tako pradžioje turėtų būti informacinė lenta su jo žymėjimu. Kaip ir visur būna.

Nežinau ar oficialiai, bet visokių raudonų ir baltų brūkšnių ant medžių pasitaiko. Stende yra žemėlapis, bet kad žymėjimai surašyti būtų nepastebėjau. Žemėlapis dažnai būna nuvandalintas.

[MedinisStrazdas]

Pirmą kart girdžiu skirtumus tarp A ir A+ dviračių eismui. Esu įsitikinęs, kad A juosta galima važiuoti dviračiu. Nesvarbu + ar ne.

Pagal taisykles kur aptarė pakeitimus vienas iš pakeitimų tai yra pliuso įteisinimas surašant ten leidžiantį eismą. vienas iš punktų buvo dviratininkai. Man šiaip būtų baisu A juosta važiuoti dviračiu. Autobusas daug vietos šalia kelkraščio nepalieka, o apvažiuoti teoriškai negali dėl atskirtos juostos (kaikur ir fiziškai).

[Riedis]

Didlaukio g. išvažiavimų "salelė". Išvažiuojantys ir įvažiuojantys laisvai telpa nišoje. Lengvosios prasilenkia tikrai pakankamai lengvai, Volvo tiesiog pralėkė.