[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[alga]

Važiuojant lyguma dėl trinties tarkim reikia 50W palaikyti greitį x. Jei nebūtų trinties, tuomet palaikyti greitį reiktų 0W, tai yra inercija, o jėgoms įveikti reikalingos kitos jėgos.<snip>

Tai yra visiškos blėnys. Nebesiginčysiu, nes beprasmiška.

[mantasm]

Ketvirta, jei statistinis pilietis neišmins projektinio greičio, tai galima įkalnę traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimą. STR orientuotas ne tik į sportiškai stipriausius, bet į visus visuomenės narius.

Statistinis pilietis ir lygumoj neišmina 30km/h. O nuo kalniuko tiesia linija bijo ir užspaudžia stabdžius. „Projektinis greitis“ reiškia kokiu greičiu saugu lykros vikingui prasilėkt, o ne kokiu greičiu vyks eismas.

[MedinisStrazdas]

plikledžio metu gamtinis takas saugiau, nes jis neslysta.

Kuo daugiau kalbat tuo daugiau panašu kad gamtiniais takais nesate bandęs važiuoti. vienintelis takas kuris neslysta yra tas, kuris buvo nuvalytas.

Ketvirta, jei statistinis pilietis neišmins projektinio greičio, tai galima įkalnę traktuoti kaip projektinio greičio reikalavimo neatitikimą. STR orientuotas ne tik į sportiškai stipriausius, bet į visus visuomenės narius.

Statistinis pilietis išvis dviračiu nevažiuos, tai tada išvis gal dviračių takų nestatom?

[themanual]

Tai yra visiškos blėnys. Nebesiginčysiu, nes beprasmiška.

Šitas blėnys yra pirmas Niutono dėsnis. Grynoji jėga reikalinga tik pagreičiui įgyti, greitis palaikomas kai suminė jėga yra nulis, pvz Žemė sukasi aplink Saulę milžinišku greičiu bet jam palaikyti niekas pedalų Žemės centre nemina.

Jeigu judantį dviratininką staiga nustotų veikti visos rūšies trinties jėgos tuomet jam palaikyti jo greitį taip pat nereiktų papildomos energijos. Žinoma be trinties ratai neturėtų sukibimo ir pats minimas prarastų prasmę, bet minti ir nebereikėtų, nes dviratis tiesiog skrietų.

AIšku gravitacijos vektorius liktų, bet jis nukreiptas 90 laipsnių žemyn ir mūsų įgyto greičio minimo kryptimi neįtakotų, bet vis tiek dar atsirastų pagreičio vektorius link Žemės centro, kuris įprastomis sąlygomis pastoviai keltų trintį mus spausdamas prie Žemės paviršiaus, todėl šis hipotetinis judėjimas tarkim važiuojant nuo liepto galo į ežerą truktų tik akimirką, kol gravitacija mus tėkštų žemyn į vandenį. Realiai pamatyti dviratininką judant be pastangų ant Žemės paviršiaus reiktų kad jo pirminis greitis sutaptų su Žemės orbitiniu greičiu jo altiudėje ir tam, kad jo kelyje būtų tik lyguma ir nepasipainiotų kalnai į kuriuos jis įsirėžtų, t.y. iš esmės dviratininkas taptų palydovu.

Beje trintis ir tai kad neturime trajektorijos aplink Žemę vien jūra be kliūčių yra dvi priežastys (na dar yra tai kad jie būtų nepraktiški ir pavojingi, bet čia žiūriu iš mokslinės eksperimentinės pusės), kodėl neturime satelitų skriejančių jūros lygyje, nes reikalingas teorinis orbitinis greitis vos 1 procentu didesnis nei Žemoji Žemės Orbita.

[dondc]

Antra, kad ir kiek pandusų nepridarytum, kalno aukščių skirtumas niekur nedings, ir kalnui įveikti reikalingų pastangų (energijos) kiekis niekur nedings.

Tai kam daro? Juk kalno aukščių skirtumas niekur nedingo. Raudona žymi alga ideologiją:

Na aš labai tikiuosi kad Narbuto bus bent jau išlygintas gradientas sulyg gatve, manau to šiuo metu pakaktų.

O siūlyčiau pradžioje trijose vietose: Šeškinėje ties esama trasa ir nauja trasa per būsimą stadioną, taip pat prie Trinapolio vienuolyno labai reiktų. T.y. ten kur daug vietos ir galima rezultatą pasiekti pasikasinėjus šlaitais. Deja dabar net jei savivaldybė ir pasirašytų tai medžių gelbėtojai blokuotų viską iki kol pribresim suprasti, jog tokie projektai lengvai kompensuoja trumpalaikę žalą gamtai.

Beje viadukas per Upės g. link K18b bus vienas pirmųjų tokių olandiškų sprendimų, kur bus pasiektas geriausias gradiento ir traso ilgio santykis nevertinant šiek tiek prastesnių ir daug pigesnių sprendimų kaip viaduko nebuvimas.

Būsimas viadukas už Baltojo tilto, nors ir labai laukiamas, bet iš esmės, tai nebūtų visiškai naujas sprendimas dviračiams pakilti aukštyn, o labiau rekonstrukcija, nes jau dabar yra pandusas (tiesa neįgaliujų, o ne dviratinnkų) išlaikantis tinkamą peraukštėjimą, esant reikalui pasinaudoti plikledžio metu. Tiesa, atrodo baigiasi jis tik ties viduriniąja terasa (toliau laiptukai):

[alga]

Tai kam daro? Juk kalno aukščių skirtumas niekur nedingo. Raudona žymi alga ideologiją:

Šitam kely ne <4%, o apie 8% pavaizduotoj vietoj. Bet palygint Narbuto "kalną" su šituo, drąsu

[Mindzius-LT]

Ta atkarpa, kurios neįmini, dar yra žymiai lengvesnė, nei minant Architektų vakarine puse.

Dabar nuo „Litexpo” tuneliuko iki „Iki-Ąžuolas” – 6,8 %:



Architektų g. nuo „Iki-Ąžuolas” jau neatitinka net F kat. – 5,08 %, nors ten gi E kat. su privalomais 4 %. Kai nepatrauklu, tai nieks ir nesinaudoja. Gal tik pora kartų sutikau ten važiuojant kažką. Tiesiant, kaip priklauso, galima pasiekti 4 % be jokių papildomų išvingiavimų tiesiog nuo viaduko iki viaduko – 4,18 %, bet galima išgimdyti iki 4 %:

Tikrai taip, galima palyginus nesudėtingai šioje vietoje sumažinti nuolydžius, tačiau tam reikia kompleksinio perplanavimo ir nemažų investicijų. Pvz. ta 4,18% vieta turi ne vieną probleminę vietą - pvz. kaip šie laiptai. Tas nuolydis 4,18% labai smagiai pasiskaičiuoja žemėlapyje iki tol, kol neatvažiuoji į vietą ir pamatai, kad tuos 4% tam tikromis atkarpomis išlaikyti sudėtinga. O kur dar medžiai, laiptai, miškelis ir t.t. Bet šis maršrutas, tikrai yra galimas ir perspektyvus siekiant sujungti Karoliniškes su Litexpo. Kita alternatyva būtų nebent tiesti palei Laisvės pr.


Tačiau pritariu kitiems forumiečiams - pirmiausiai reikia užtikrinti normalų dviračių takų tinklą, kurį po 10 metų galėsim rekonstruoti bei papildyti. Lazdynuose, Architektų g. dvejose vietose yra kalnas, kur dviračių takas neatitinka STR nuolydžių, bet tai nereiškia kad jo tokio nereikėjo nutiesti. Antruoju etapu, galima mąstyti apie alternatyvius maršrutus su atitinkamais nuolydžiais.

Visų pirma reiktų išmokti tiesti dviračių takus, kurių plotis ne tik minimalus 2,50 (nes juk toks STR nepažeidžia), statyti sieneles ir sodinti medžius prie pat dviračių tako (juk dviračiai - ekologija, kaip ir medžiai), prioritetą teikti automobiliams (ties išvažiavimais į kiemus, degalines ir pan. dviračių takų nužemėjimas iki gatvės lygio, nes dviračiai trukdo automobiliams), daryti nežymius reljefo pokyčius (pvz. tarp Vakarinio aplinkelio ir Sietyno g. padarytas bereikalingas dviračių tako nuolydis - ale ten dujotiekis ir negalėjome išlaikyti gatvės lygio), ne visur įrengti autobusų stotelių įvažas (taip neišsikraipys dviračių takas, bus geresnis matomumas).

Ir tik tuomet galima mąstyti apie viadukus dviračiams ir pan. Pažiūrėjus į naujai įrengtą dviračių taką Olimpiečių g., taip pat Kareivių g., Linkmenų g... Nu tragedija - negi čia raketų mokslas medį pasodinti 1 metro atstumu nuo dviračių tako, stulpą įrengti bent 0,5 metro atstumu? Stulpus nuo gatvės įrengia tinkamu atstumu, nes STR, o tuo tarpu nuo dviračių tako vadovaujantis PX reglamentu.

[Riedis]

Vilniaus dviračių takų plėtros istorija iki 2021m. (punktyru pažymėti vykstantys darbai)



Paspaudus - didesnis

Jei pastebėsit netikslumų, prašau duokite žinią.

[ttttt]

Nelabai suprantu kokie yra žymėjimo kriterijai. Kad būtų būtent asfaltuoti? Iš trinkelių nesiskaito (Konstitucijos, Gedimino, Rinktinės, Olimpiečių, Žvejų, Arsenalo, Vrublevskio, Šventaragio, Maironio, Drujos ir t.t.), o papaišymas, kaip Naugarduko atkarpoje nuo Švitrigailos g. iki Pylimo g. (kuris jau praktiškai nusitrynė ir šiaip kiek pamenu nupaišytas buvo 2019, o ne 2018) skaitosi kaip naujas dvirtakis?

[Riedis]

Taip - asfaltuoti. Trinkelių asmeniškai nemėgstu dėl pojūčio (ypač kai jos suklotos skersai važiavimo krypties), o dėl juostų gatvėse dvejojau, tačiau asfaltuotas pažymėjau (išskyrus Senamiestį, nes ten maišatis ir labai varijuoja dangos).
Dėl Naugarduko, ačiū, patikslinsiu - pamiršau, kad 2 etapais daryta.

[Nas]

Vilniaus dviračių takų plėtros istorija iki 2021m.

Jei pastebėsit netikslumų, prašau duokite žinią.
Liepkalnio sankryžos kol kas nežymiu (nors iki pat Nemežio atnaujintas bendras pėsčiųjų-dviratininkų takas)

Pažymėtas tvarkingai ir asfaltuotas takas yra Vingio parke nuo Žvėryno pėsčiųjų tilto iki posūkio link Vingio parko aikštyno. Turbūt 2019 m. žymėjimas.

[Riedis]

Ačiū, radau įrodymų, kad 2018m. buvo žymėjimas, o 2017m. - ne. Žinoma yra niuansų, nes visam Vingio parke takai periodiškai buvo atnaujinami, tačiau panašu, kad tik ši atkarpa pažymėta kaip dvirtakis.

Per sudėtinga atsekti kada kuri atkarpa, bet dvirtakių žemėlapyje kokybės prasme (kai bus pilnesnių maršrutų) - būtinai bus pažymėti ir bendri pėsčiųjų-dviratininkų asfaltuoti

[stop.this.train]

Medeinos gatvėje nėra dviračių tako, bent jau tokio kokį dėčiau į tokį žemėlapį, bet yra atkarpėlė Gabijos gatvėje.

Iš smulkesnių nepažymėtų dar yra Buivydiškių g. (prie LIDL, dar pilku asfaltu), šalia Grigalaukio gatvės tarp namų eina atkarpa, dar man rodos Pilaitėje palei naujus daugiabučius įrengti takai (Tolminkiemio g., Mažvydo g.)

[Riedis]

Ačiū, labai naudinga info - prasprūsta kartais puikiai žinomi gabaliukai. Apie Grigalaukio iš vis nustebau, kad ten toliau raudonas takas veda iki naujesnių daugiabučių.
Pašilaičių žiedus reiks numint panagrinėt, neesu tikras kokiose atkarpose atnaujinta, kur sena denga. Reiks padiferencijuoti, nes projektų "timeline" yra įvardinta 2016m. Medeinos 1km.

[dondc]

Dėl Vinio parko nesupratau komentaro, bet bendras pėsčiųjų ir dviračių takas yra (jei nepanaikino) nuo estrados pietų kryptimi paraleliai gatvės. Takas vingiuoja, bet visi gatve važiuoja. Jei nėra žymimi bendrieji takai, tai tada neturėtų žymėtis ties Gariūnais, etc., nes ten bendrieji ženklai arba miesto vidury bendras takas Miglos g.

• Nepažymėtas dabar baigiamas tuneliukas už Gariūnų su jungiamąja atkarpa;
• nelegali atšaka nuo Laisvės pr./Oslo g. vakarų kryptimi (iki kalvos) (jau pastatyta, šiemet).

[Riedis]

Neaiškiai parašiau - dabar tiesiog nežinau kur ten takai asfaltuoti (senokai bemyniau Vingio parke), o juolab kada ten kas tvarkyta - ortofoto labai užstoja medžiai, sunku vertinti - finansavimo ataskaitose estrados takai dažnai figūravo per metus.
Kiek pamenu atmynus nuo Žvėryno ties estrada prasideda "draugiška gatvė" link Geležinio Vilko, o kiti takai aplink estradą dalinai bendri, dalis pagal ženklus tik pėstiesiems. Reiks gyvai panagrinėt.

[dondc]

• Vingio parke buvo bendras ženklas, kur tamsesnė oranžinė linija (pilkas asfaltas, jei nepanaikino, nes keitinėjo ženklus gal 3 kartus visame parke)



• Algirdo g. (statytas su „Oslo namais”, raudonas asfaltas)



• Upės g. tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų (raudonas asfaltas);
• takas per baltąjį tiltą (pilkas asfaltas)



• takas yra ir po Dariaus ir Girėno g., viaduko apačioje (pilkas asfaltas, bendras takas);
• Eišiškių pl. (pilkas asfaltas perskirtas linija nuo šaligatvio)



• S. Nėries g. panaikinti kelio ženklai, liko tik apsitrynę dažai, pusėje atkarpos specialiai nuvalyti (13–15 nuotraukos 45 MB fotodokumente (atsidarius reikia prisiartinti / išsididinti, kaip nuotrauką): https://drive.google.com/file/d/1AGX...o1JlbsF8Q/view) (beje, nemaža dalis atkarpos yra plytelės)



• Smolensko g. yra dar atšaka pietų kryptimi nuo Naugarduko g. „Maxima”



Vilnius City Cycling Map by Road Surface
https://www.google.com/maps/d/edit?m...170368862&z=13


EDIT:

• Šeškinės g. 55A panaikintas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas (pilkas asfaltas) (23–24 foto tame fotodokumente)

EDIT 2:

• pėsčiųjų ir dviračių viadukas per Laisvės pr. (šiauriau Architektų g.) turi raudonai dažytą 1,25 m betoninį dviračių taką (prieš ir už viaduko – trinkelės). Ženklų nepamenu, gal net nėra, bet savivaldybės žemėlapyje oficialiai takas (2,5 m ).

• Vakarinio aplinkkelio viadukai: Šiaurinė g. (atskiras, raudono asfalto), tarp Helsinkio ir Talino g. (atskiras, raudono asfalto), ties Grigalaukio g. (bendras, pilkas asfaltas)

• Sūdūvių g./Vakarinė g. trumpa atkarpėlė (raudonas asfaltas, atskiras)

• ties Spaudos rūmais, atrodo, panaikintas tas asfaltuotas apendiksas link Pilaitės, Pilaitės pr. šiaurinėje kelio pusėje (nebent naikino kelio ženklinimą, bet liko ženklas arba vice versa,arba pilnai panaikintas)

[dondc]

Nuo Gilužio g. iki ež. Gelūžė (a. k. a. Sportinis ežeras). Situacija, kaip Paupy. Nelegaliai sugretinti siauriausi įmanomi takai (netelpa dviračių su priekaba gabaritas su apsaugos zonomis tiek dviračiams, tiek pėstiesiems), ten kur jaunos šeimos su mažais vaikais. Įtariu asfaltas net ne 2,5 m, o 2 m. Geriau jau daryti bendrą pėsčiųjų ir dviračių asfaltuotą taką nei, tai, nes prasilenkti sudėtinga ir pavojinga:



Atgal:







Atgal:





Atgal:




Nuo Padekaniškių g. palei Pilaitės pr. (seniau pastatytas):









Pilaitės pr. ties VSD, ties nauju išparduotuvių prekybos centru:



Smagu, kad bortas nelegaliai per arti tako, tikrai nebuvo vietos atitraukt per 0,5 m, kaip privaloma. Stulpai irgi per arti:







Kol vienur tiesia takus, kitur uždraudžia eismą:



Fabijoniškių g. remontas-rekonstrukcija nuo Ateities g. pietų kryptimi:



Naujadaras, įvažiavimas nuo gatvės prasideda įleistu bortu, trinkelės, nužemėjantis (nors nelabai žymiai) dviračių takas, dviračių bortas skersai automobilių trajektorijos, pėsčiųjų šaligatvis, nuožulniausias įmanomas (nejuntamas) „kalnelis” automobiliams. Čia kai remontuoja / rekonstruoja darnaus judumo išminčiai-vadybininkai, pabandę gudriau už sovietinius inžinierius, kurie būtų darę įvažiavimo automobilinį bortą, trinkeles, dviračių taką be jokių nužemėjimų, šaligatvį (tikėtina būtų ištobulėję dėti įvažiavimo bortą ir kiemo pusėję, kaip Linkmenų g.):



Pabaiga turėjo būti ties „Batų kalnu” (Senukų sankryžos), bet galbūt apsigalvojo, nes atrodo, reklamavosi, darbus bebaigsią dar šiais metais, jei neklystu. Toliau takas nupaišytas ant šaligatvio, dar toliau pilkasis asfaltas:

[digital]

Ačiū, bet ateity gal galima skirtingus takus išskaidyti per atskirus pranešimus?

[Romas]

Pritariu. Nuotraukos iš skirtingų vietų turėtų būti talpinamos į atskirus pranešimus.
Nėra geras dalykas sumesti nuotraukas bet kaip į vieną pranešimą.

Jei kokią nors pranešimo dalį verta nukopijuoti į kitą temą, neįmanoma be nuostolių atskirti likusios dalies (kai nuotraukos yra albume).