[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[dondc]

Nuolydis aišku yra svarbus važiuojantiems, bet kai kuriose sitaucijose tiesiog nėra galimybės jo laikytis. Jeigu narbuto gatvė viršija nuolydį tai nestatyti? Toliau važinės plytelėmis ir rezultatas bus dar blogesnis. O vingiuoti serpantinų ten nėra kur - draustinis.

Aš pateikiau alternatyvas tiems nelegaliems takams, kurie neskatina jais naudotis. Vietoj per stačiuose nuolydžių vingiuose su per arti pristatytais stulpais. Kur iš nuotraukos matosi, jog ypač žiemą „užsinešti” nebūtų sudėtinga, nuskinant tiek kylančius, tiek pėsčiuosius.

Esmė, kad niekam net nekyla minčių, jog galima daryti daug geriau viską ir kiek kitaip, nei daroma. Kaip kažkas suteikė draustinio statusą Narbuto kalne, taip kažkas gali dalį paimti visuomenės reikmėms, galų gale, lendant į mišką galima tą serpatino vieną kilpą padaryti iš natūralios sutandintos dangos, kaip Verkių regioniniame parke ties Žaliaisiais Ežerais. Tas pats Karoliniškių draustinis išraizdytas begale takų, pristayta suoliukų ir medinių tiltukų.

Su siūlymu tiesti taką palei miškelį yra problema - jis būtų skirtas tik važiuojantiems nuo Litexpo, bet ne nuo Vilkpėdės ar Savanorių pr. Aišku, gal tam atveju galėtų atsirasti kitas maršrutas per kokią Šiltnamių g. su nauju (ar rekonstruotu) tiltu per Nerį.

Problemos nebūtų, nes žmonių gyvenamosios vietos koncentracijos centras yra Šeškinė, o darbo vietų centras yra Konstitucijos pr. tad mišku važiuotų, turbūt, 97 % naudotojų. Likusiems 3 %, taip, jeigu labai reikia, galima suremontuoti esamą Būkčių tiltą, būtų San Franciskas Vilniuje, t'sakant:


https://erdvinis.vilnius.lt/?d=0&l=-...7611.505645556 &poz=2033992.68,-15449708.25,10948396.65,-0.1067,0.8103,-0.5762,-0.0752,0.5712,0.8173,0.9914,0.1305,0.0000&k=N


https://www.google.com/maps/@54.6672...7i13312!8i6656

Beje, dondc , ar gerai suprantu, kad visa ta gatvės atkarpa jau baigta?

Na šluoja ten šiukšles kiek suprantu. Bent Laisvės pr., tai tikrai baigtas. Nebent dar viršuj įsiliejimą į Oslo g. tvarko. Stovi dar ten statybinis transportas.

Na, taip jau yra, Vilnius yra kalvotoje vietovėje. Negi tau geriau jokių takų, negu per statūs? Naugarduko gatvės pradžioj yra 8%, negi ten neturi būti nei dviračio juostų, nei šaligatvių, nes neatitinka nuolydžių?

Va prašau Naugarduko g. dviratininkų spec. pandusas tinka, ką STR ir numato tokiais atvejais:



toliau per kiemą (gyvenama zona):





skersai kirsti Naugarduko g. (iš kiemo dešinėje) įvažiuojant į Aguonų g. (kairėje), tada ramia Šaltinių g., gabaliukas suprojektuotos Algirdo g. ir jau atsiduriam Naugarduko g. viršuje:



Man jau kažkaip darosi gėda prieš protėvius, kokie mes neįgalūs ką nors tinkamo pasidaryt. Taip, kaip turi būti, taip kaip reglamentuoja net esamį įstatymai.

[Mindzius-LT]

BP jungtis nuo „Litexpo” tunelio į šiaurę numatyta, kur esamas šaligatvis. Galvojat ten kažkas bent mąstė apie viadukus lyginančius reljefą? Nemanau, konecentruojamasi į dviračių vedimą, o ne važiavimą, tai nafik tokie takai reikalingi? Vietoj to, numato oro gandolas planuose... Realybė bus tokia, kokia buvo iki šiol:

Matant problemas nuolat mąstau, kaip būtų galima jas išspręsti, padaryti geriau. Skaitau diskusiją, kurioje rašot apie šią atkarpą, kuria naudojuosi gana dažnai (tiesa, jos vengiu dėl debiliško Lazdynų tilto ir mieliau darau lanką per Žvėryną/ Vingio parką). Nuotraukos vietoje 50 proc. įminu, 50% užsivedu. Tiesa, į šią vietą įmynus - jėgų nebelieka minti nuo IKI link MAXIMOS. Labai įdomu, koks sprendimas dviratininkams Laisvės pr. atkarpoje jūsų manymu geresnis?

Į darbą dažniausiai važiuoju Narbuto g. 100% į jį įminu, o jūs siūlote serpantinus ar kt. priemones. Bandau įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti, kad būtų saugu, patogu.

Taip, dažnai važiuodamas galvoju, kad turėtų išlyginti vietą, mažinti (bei ilginti) nuolydžius ar pan. Bet konkrečiais atvejais neįsivaizduoju serpantinų, viadukų ar pan. Labai įdomu jūsų vizijos, pasiūlymai.

P. S. Tiesa, spėju ir Architektų g. dviračių tako nuolydis netinkamas?

[dondc]

Ta atkarpa, kurios neįmini, dar yra žymiai lengvesnė, nei minant Architektų vakarine puse.

Dabar nuo „Litexpo” tuneliuko iki „Iki-Ąžuolas” – 6,8 %:



Nuo perėjos įrengus viaduką trumpą*, kaip kažkada siūliau pėsčiųjų temoje – iškart nusiima virš procento – 5,7 %:

Dėl Architektų g. ir „Litexpo”: aišku, kosmosas ir ne Šveicarija, bet norėtųsi, kad be reikalo nebūtų leidžiamasi į daubą ir po to vėl kylama. Net neabejoju, jog pagal dabartinius STR dvirtakui per status kampas, tad labai džiugu būtų, jei supiltų žemių ir padarytų mini viaduką virš esamo šaligatvio. Gal net tada nebūtų išlaikytos statumo normos, tad gal dar būtų variantas panduso vingius įrengti ne agresyvaus kampo, prakertant esamus medžius, kur prasideda akmeninė sienutė ten aukščiau. Juosta pažymėjau, kur labai faina būtų įrengti mini viaduką virš šaligatvio. Šiaip gal net nekainuotų beproto daug ten tas žemes supilt, viaduko konstrukcija super trumpa ir siaura būtų. Aplinka tuo pačiu galėtų sutvarkyti labai gerai:

https://www.google.com/maps/@54.6765...7i13312!8i6656

* Tik dabar pastebėjau, galima ir lanku virš tuneliuko.

Pradedant žaisti su serpantinais, vis galima mažinti ir iki reglamentuotos E kat. 4 % normatyvo. Ektremaliausiu atveju, darant kilpą, galbūt, būtų realu įkomplektuoti laiptus ties kilpos pradžia ir pabaiga? Skubantys, galėtų nulipt ir greičiau užkilt, taip būtų galima daryti statesnį serpantininį-pandusą arba galima išlaikyti vientisą auktėjimą. Gal kas pakomentuos dėl laiptų tikslingumo:



Architektų g. nuo „Iki-Ąžuolas” jau neatitinka net F kat. – 5,08 %, nors ten gi E kat. su privalomais 4 %. Kai nepatrauklu, tai nieks ir nesinaudoja. Gal tik pora kartų sutikau ten važiuojant kažką. Tiesiant, kaip priklauso, galima pasiekti 4 % be jokių papildomų išvingiavimų tiesiog nuo viaduko iki viaduko – 4,18 %, bet galima išgimdyti iki 4 %:

[themanual]

Ta atkarpa, kurios neįmini, dar yra žymiai lengvesnė, nei minant Architektų vakarine puse.

Danga tragiškos būklės, todėl lengvumas tik teorinis iki kol bus sutvarkyta.

Nuo perėjos įrengus viaduką trumpą*, kaip kažkada siūliau pėsčiųjų temoje – iškart nusiima virš procento – 5,7 %:

Manau dar geresnį rezultatą galima pasiekti be viadukų tiesiog įrengiant taką šalia Laisvės pr., 3.8% gaunasi

[Picusiaubas]

Tie staigūs posūkiai atrodo labai pavojingai. Važiuojant nuo kalno reiktų neblogai stabdyti norint nenusisukti sprando. Plius spėju įrengimo kaina skirtųsi kartais jeigu reiktų rūpintis atraminėmis sienelėmis ir nukasinėti šlaitą. Ten gan status kalniukas.

Architektų g. nuo „Iki-Ąžuolas” jau neatitinka net F kat. – 5,08 %, nors ten gi E kat. su privalomais 4 %. Kai nepatrauklu, tai nieks ir nesinaudoja. Gal tik pora kartų sutikau ten važiuojant kažką. Tiesiant, kaip priklauso, galima pasiekti 4 % be jokių papildomų išvingiavimų tiesiog nuo viaduko iki viaduko – 4,18 %, bet galima išgimdyti iki 4 %:

Na jau, tikrai nemažai važiuoja. Net ne sezono metu sutinku kažką kiekvieną kartą važiuodamas pro ten į/iš darbo.

[MedinisStrazdas]

Aš pateikiau alternatyvas tiems nelegaliems takams, kurie neskatina jais naudotis. Vietoj per stačiuose nuolydžių vingiuose su per arti pristatytais stulpais. Kur iš nuotraukos matosi, jog ypač žiemą „užsinešti” nebūtų sudėtinga, nuskinant tiek kylančius, tiek pėsčiuosius.

Esmė, kad niekam net nekyla minčių, jog galima daryti daug geriau viską ir kiek kitaip, nei daroma. Kaip kažkas suteikė draustinio statusą Narbuto kalne, taip kažkas gali dalį paimti visuomenės reikmėms, galų gale, lendant į mišką galima tą serpatino vieną kilpą padaryti iš natūralios sutandintos dangos, kaip Verkių regioniniame parke ties Žaliaisiais Ežerais. Tas pats Karoliniškių draustinis išraizdytas begale takų, pristayta suoliukų ir medinių tiltukų.

Bet jūsų alternatyva narbuto gatvėje yra neįmanoma, kaip minėjau. Ir ne, paimti visuomenės reikmėms negali. O dėl "natūralios dangos" tai ačiū ne, geriau žiema čiuožinėsiu nei tuo š važinėsiu. Bandė jau vienam draustinyje daryti, tai ten net pėsčiom einant galvoji kad reikia eiti aplinkui.

Kietosios dangos takai draustiniuose buvo statyti sovietmečiu, dabar jų net suremontuoti normaliai negalima.

Dabar einu per tą griūvantį pėsčiųjų taką į šeškinės kalną, kuris turbūt yra vienintelė kietos dangos vieta kur nereikia trokšti išmetamaisiasi dūmais. Ir taip, ten žiema net su slidėmis atvaro pačiuožinėti.

Problemos nebūtų, nes žmonių gyvenamosios vietos koncentracijos centras yra Šeškinė, o darbo vietų centras yra Konstitucijos pr. tad mišku važiuotų, turbūt, 97 % naudotojų. Likusiems 3 %, taip, jeigu labai reikia, galima suremontuoti esamą Būkčių tiltą, būtų San Franciskas Vilniuje, t'sakant:

Miesto populiacijos centras gal ir yra šeškinė, bet jeigu žiūri gyventojų tankuma tai ne, tankumas didžiausias šiauriau - perkūnkiemis, fabijoniškės, pašilaičiai.

[dondc]

Danga tragiškos būklės, todėl lengvumas tik teorinis iki kol bus sutvarkyta.

Kalbėjau ne apie Lasivės pr., o apie Architektų g. vakarinę dalį (dar statesnę už rytinę). Visur Architektų g. naujai kloti asfaltuoti takai:

Manau dar geresnį rezultatą galima pasiekti be viadukų tiesiog įrengiant taką šalia Laisvės pr., 3.8% gaunasi

Jei viaduko pamatų konstrukcijos netrukdys ir galima prakasti tą plytelėmis apdėtą šlaitą – būtų labai gerai.

Tie staigūs posūkiai atrodo labai pavojingai. Važiuojant nuo kalno reiktų neblogai stabdyti norint nenusisukti sprando. Plius spėju įrengimo kaina skirtųsi kartais jeigu reiktų rūpintis atraminėmis sienelėmis ir nukasinėti šlaitą. Ten gan status kalniukas.

Esamais per dideliais nuolydžiais, turbūt, stabdyti nereikia arba reikia mažiau? Juk eidamas plokčia danga priėjus laiptus, kažkaip nenuvirsti nuo jų. Taip pat esamam T. Narbuto panduse irgi su dviračiu pristabdai ties stačiais vingiais. Šiaip viskas priklauso nuo dangos ženklinimo, ženklų ir atitvarų bei, kaip įrengsi. Bijai vilko – neik į mišką, bet ta visa tinkamai įrengta aplinka visaip įspėtų ties vingiu, kad nevažiuotum 40 km/h ir nepaslystum, kaip jis:

nuo 5:45 min.

Kainuotų, tikrai nesveikai daug, palyginus. Kita vertus, dabar forsuoja žvyrklių asfaltavimus Covid pinigais, tai galėtų geriau miestų pandusams nukreipti. Visgi, sutvarkius tas kelias vietas mieste – nebebūtų atsikalbinėjimų, jog Vilnius netinkamas dviračiams ir „dėl reljefo nieko nepadarysi, teks ir toliau važynėti savo dyzeliu”.

Bet jūsų alternatyva narbuto gatvėje yra neįmanoma, kaip minėjau. Ir ne, paimti visuomenės reikmėms negali. O dėl "natūralios dangos" tai ačiū ne, geriau žiema čiuožinėsiu nei tuo š važinėsiu. Bandė jau vienam draustinyje daryti, tai ten net pėsčiom einant galvoji kad reikia eiti aplinkui.

Kietosios dangos takai draustiniuose buvo statyti sovietmečiu, dabar jų net suremontuoti normaliai negalima.

Dabar einu per tą griūvantį pėsčiųjų taką į šeškinės kalną, kuris turbūt yra vienintelė kietos dangos vieta kur nereikia trokšti išmetamaisiasi dūmais. Ir taip, ten žiema net su slidėmis atvaro pačiuožinėti.

Miesto populiacijos centras gal ir yra šeškinė, bet jeigu žiūri gyventojų tankuma tai ne, tankumas didžiausias šiauriau - perkūnkiemis, fabijoniškės, pašilaičiai.

Na, savivaldybė savo dvirtakių „timeline” yra numačiusi remontuoti Žaliųjų Ežerų takus. Buvo ten supylus akmenis įkalnėse asfaltavimui (po to nesigavo asfaltuot). Draustinyje gal kitaip – gerai palikim Narbuto kalną ramybėj, bet galima tvarkyti Lazdynus, Naugarduko g. ir Šeškinę.

Lygumų slidėmis slidinėja ir plokščiame Vingio parke.

Tai būtent, dauguma gyvena ant šlaitų, o dirba žemumoj. Tą norėjau ir pabrėžti, jog didžiausias kelionių skaičiaus potencialas yra tais visais šlaitais (Šeškinė, Lazdynai, Narbutas), tad būtent dėl to ir reikia juos sutvarkyti, o ne verkti, kad nėra pinigų ir tuo pačiu planuoti oro gondolas. Bus pigiau? Juolab oficialiai deklaruojamas tas darnus judumas. Aišku, galima daryti, kaip kažkas forume pasiūlė persikraustyti į žemumą, tai perkraustykim visą likusį miestą.

Kalbant apie važiavimą „šūdu”, juo bent važiuot galima, o plikledžio metu asfaltu slystant, tai ir slysti.

[dondc]

Matant problemas nuolat mąstau, kaip būtų galima jas išspręsti, padaryti geriau. Skaitau diskusiją, kurioje rašot apie šią atkarpą, kuria naudojuosi gana dažnai (tiesa, jos vengiu dėl debiliško Lazdynų tilto ir mieliau darau lanką per Žvėryną/ Vingio parką). Nuotraukos vietoje 50 proc. įminu, 50% užsivedu. Tiesa, į šią vietą įmynus - jėgų nebelieka minti nuo IKI link MAXIMOS. Labai įdomu, koks sprendimas dviratininkams Laisvės pr. atkarpoje jūsų manymu geresnis?

Į darbą dažniausiai važiuoju Narbuto g. 100% į jį įminu, o jūs siūlote serpantinus ar kt. priemones. Bandau įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti, kad būtų saugu, patogu.

Taip, dažnai važiuodamas galvoju, kad turėtų išlyginti vietą, mažinti (bei ilginti) nuolydžius ar pan. Bet konkrečiais atvejais neįsivaizduoju serpantinų, viadukų ar pan. Labai įdomu jūsų vizijos, pasiūlymai.

P. S. Tiesa, spėju ir Architektų g. dviračių tako nuolydis netinkamas?

Bet jūsų alternatyva narbuto gatvėje yra neįmanoma, kaip minėjau. Ir ne, paimti visuomenės reikmėms negali. O dėl "natūralios dangos" tai ačiū ne, geriau žiema čiuožinėsiu nei tuo š važinėsiu. Bandė jau vienam draustinyje daryti, tai ten net pėsčiom einant galvoji kad reikia eiti aplinkui.

Kietosios dangos takai draustiniuose buvo statyti sovietmečiu, dabar jų net suremontuoti normaliai negalima.

Dabar einu per tą griūvantį pėsčiųjų taką į šeškinės kalną, kuris turbūt yra vienintelė kietos dangos vieta kur nereikia trokšti išmetamaisiasi dūmais. Ir taip, ten žiema net su slidėmis atvaro pačiuožinėti.


Miesto populiacijos centras gal ir yra šeškinė, bet jeigu žiūri gyventojų tankuma tai ne, tankumas didžiausias šiauriau - perkūnkiemis, fabijoniškės, pašilaičiai.

Jau paminėta forumiečio ir parodyta Google Street View, jog vienur įminama, kitur ne. Žmonės skirtingi. Kai aš įminu visur 100 % ir jėgų lieka, kitas 50 % ant 50 % įmina. Nuo pastarojo yra dar pusė milijono Vilniečių, kurie galbūt tik 25 % pajėgus įminti, močiutės, vaikai ir t. t.

Narbuto g. pandusą darant galima nelįst į draustinį, o pločio pakanka padaryti taip, kad nebūtų jokio juntamo nuolydžio, o pandusu nenorint greit bet stipriau užminti – galima lengvai laiptais užsivežti dviratį per metalinį bėgį ir toliau tęsti kelionę be jokių kančių ir prakaitavimo. Prie visų ženklų ir ženklinimo, prieš panduso aukščiausiąjį vingį galima suaugusį medį pasodint, kad prieš nosį iš toli matytųsi.

Leistina statybų riba: 16,5 m (pamatuota), Vilniaus plano schemoje – 16,8 m;
žalias punktyras: draustinis;
raudona: dvirtakis be nuolydžio, ties vingiais – statesnis neslystančios dangos dviračių pandusas (viskas pagal STR);
balkšva: šaligatvis.

Išlaikant dvirtakio konstrukcijos aukšingumą išilgai kelio, būtų nesąmoninga pėsčiuosius atriboti nuo gatvės su dviračio pylimu / siena, tad būtų logiškiau paleist pėsčiuosius arčiau gatvės, o ties pandusu praleist pro apačia dvirtakio toliau nuo gatvės:

[MedinisStrazdas]

Na, savivaldybė savo dvirtakių „timeline” yra numačiusi remontuoti Žaliųjų Ežerų takus. Buvo ten supylus akmenis įkalnėse asfaltavimui (po to nesigavo asfaltuot). Draustinyje gal kitaip – gerai palikim Narbuto kalną ramybėj, bet galima tvarkyti Lazdynus, Naugarduko g. ir Šeškinę.

Lygumų slidėmis slidinėja ir plokščiame Vingio parke.

Tai būtent, dauguma gyvena ant šlaitų, o dirba žemumoj. Tą norėjau ir pabrėžti, jog didžiausias kelionių skaičiaus potencialas yra tais visais šlaitais (Šeškinė, Lazdynai, Narbutas), tad būtent dėl to ir reikia juos sutvarkyti, o ne verkti, kad nėra pinigų ir tuo pačiu planuoti oro gondolas. Bus pigiau? Juolab oficialiai deklaruojamas tas darnus judumas. Aišku, galima daryti, kaip kažkas forume pasiūlė persikraustyti į žemumą, tai perkraustykim visą likusį miestą.

Kalbant apie važiavimą „šūdu”, juo bent važiuot galima, o plikledžio metu asfaltu slystant, tai ir slysti.

Ne, nepalikim. O nutieskim dviračių taką su normalia danga ir žymėjimu. Net jeigu įkalnė ir bus 5% vietoj 4%. Visa mano atsakymo esmė ir buvo, kad geriau sutvarkyti su šiek tiek didesne įkalne, negu palikti ir nieko nedaryt.

Nežinau apie oro gondolas, bet manau kad tikrai tai nėra tai į ka reikėtu dėti dabar pinigus.

Oficialiai darnus judumas deklaruojamas jau kiek metų? Bet kolkas beveik visur jis tik ant popieriaus ir teegzistuoja. Tai gal ribotą resursų kiekį skirkime įrengti daugiau, kad ir ne visai tobulų vietų, negu vieną labai brangią.

Kas dėl kraustymosi į žemumą, manau nemažai (įskaitant ir savivaldybę) norėtu, kad atsigautų pietinė miesto dalis, tuo tarpu ir ten padidėtu gyventojų skaičius.

Jei sniegą laiku nuvalai (ir ne šiaip 3,5 tonos traktoriumi patraiškai taką, o nuvalai) tai ir niekas neslysta. O staigus plikledis pas mus būna kiek, 1 dieną į metus?

Kitame poste jūsų pabrėžta schemutė nesigaus, nes ten kur dabar žolynas bus A juosta. Na aišku galima siaurinti Narbuto iki 1 važiuojamosios + A juosta. Bet čia savivaldybei neužteks drąsos.

[dondc]

Ne, nepalikim. O nutieskim dviračių taką su normalia danga ir žymėjimu. Net jeigu įkalnė ir bus 5% vietoj 4%. Visa mano atsakymo esmė ir buvo, kad geriau sutvarkyti su šiek tiek didesne įkalne, negu palikti ir nieko nedaryt.

Kažkas siūlė nieko nedaryti?

Nežinau apie oro gondolas, bet manau kad tikrai tai nėra tai į ka reikėtu dėti dabar pinigus.

Oro gandolas pavadinau šaržuotai. Oficialiai – linų keltuvas (buvo pirmąjame pranešime (2 vnt.)):

Oficialiai darnus judumas deklaruojamas jau kiek metų? Bet kolkas beveik visur jis tik ant popieriaus ir teegzistuoja. Tai gal ribotą resursų kiekį skirkime įrengti daugiau, kad ir ne visai tobulų vietų, negu vieną labai brangią.

Šioje tako atkarpoje prognozuojamas (jei neklystu) didžiausias dviračių eismas visame mieste. Padarysi blogai – nesinaudos pakankamas kiekis žmonių visai. Tad ir toliau liks ant popieriaus.

Kas dėl kraustymosi į žemumą, manau nemažai (įskaitant ir savivaldybę) norėtu, kad atsigautų pietinė miesto dalis, tuo tarpu ir ten padidėtu gyventojų skaičius.

Tai ten Naugarduko g. jau forumiečiui užkliuvo. Ten irgi reiktų tokio paties panduso už beveik tiek pat pinigų.

Jei sniegą laiku nuvalai (ir ne šiaip 3,5 tonos traktoriumi patraiškai taką, o nuvalai) tai ir niekas neslysta. O staigus plikledis pas mus būna kiek, 1 dieną į metus?

Jei sniego laiku nenuvalo, tai slydimą tikrinti beliaka dantimis į asfaltą. Ką beje jau buvau išmėginęs (gerai, be blogų pasekmių). Kai neužvažiuosi – kviest tralą, nes pėsčiom nespėsi kur reikia?

Kitame poste jūsų pabrėžta schemutė nesigaus, nes ten kur dabar žolynas bus A juosta. Na aišku galima siaurinti Narbuto iki 1 važiuojamosios + A juosta. Bet čia savivaldybei neužteks drąsos.

Su mano pastabomis ir projektuota ta A juosta. Schemutė tiksli ir viskas ten telpa – yra matmenys ir parodyta suprojektuota A juosta.

[MedinisStrazdas]

Kažkas siūlė nieko nedaryti?

Na kai normalus variantas per status, o siūlomos alternatyvos neįmanomos, tai kas lieka?

[Oro gandolas pavadinau šaržuotai. Oficialiai – linų keltuvas (buvo pirmąjame pranešime (2 vnt.)):

Šito nemažiau, durnizmas aišku čia.

Šioje tako atkarpoje prognozuojamas (jei neklystu) didžiausias dviračių eismas visame mieste. Padarysi blogai – nesinaudos pakankamas kiekis žmonių visai. Tad ir toliau liks ant popieriaus.

Padarysi "Gerai", neliks pinigų 10 kitų projektų taigi ant popieriaus liks dar ilgiau. O dėl 5% ikalnės tikrai niekas nenustos važinėti.

Jei sniego laiku nenuvalo, tai slydimą tikrinti beliaka dantimis į asfaltą. Ką beje jau buvau išmėginęs (gerai, be blogų pasekmių). Kai neužvažiuosi – kviest tralą, nes pėsčiom nespėsi kur reikia?

Tai va, užtektų normaliai valyti ir nereikėtu tokių meginimų daryt.

Su mano pastabomis ir projektuota ta A juosta. Schemutė tiksli ir viskas ten telpa – yra matmenys ir parodyta suprojektuota A juosta.

Jūsų nuotraukoje tai takas praeina šalia dabartinės gatvės, tai gal papiešta netiksliai. Jeigu viskas telpa tai super, bus linksmasis kalnelis kur visi kirs kampą.

[abruo]

Jau paminėta forumiečio ir parodyta Google Street View, jog vienur įminama, kitur ne. Žmonės skirtingi. Kai aš įminu visur 100 % ir jėgų lieka, kitas 50 % ant 50 % įmina. Nuo pastarojo yra dar pusė milijono Vilniečių, kurie galbūt tik 25 % pajėgus įminti, močiutės, vaikai ir t. t.

Narbuto g. pandusą darant galima nelįst į draustinį, o pločio pakanka padaryti taip, kad nebūtų jokio juntamo nuolydžio, o pandusu nenorint greit bet stipriau užminti – galima lengvai laiptais užsivežti dviratį per metalinį bėgį ir toliau tęsti kelionę be jokių kančių ir prakaitavimo. Prie visų ženklų ir ženklinimo, prieš panduso aukščiausiąjį vingį galima suaugusį medį pasodint, kad prieš nosį iš toli matytųsi.

Mano siūlymas būtų papėdėje supilti pylimą, kuris leistų sumažint nuokalnę bent truputį. Nežinau, kiek tiksliai, bet pakėlus dviračių tako (ir šaligatvio) lygį ties ta didele reklamos afiša apačioje ir pažeminus nuo pat Narbuto VT st. iki esamų laiptų būtų galima nuokalnę sumažinti pigiau ir nelendant į draustinį.

[dondc]

Na kai normalus variantas per status, o siūlomos alternatyvos neįmanomos, tai kas lieka?

Kodėl neįmanomos? Viskas pagal STR.

Padarysi "Gerai", neliks pinigų 10 kitų projektų taigi ant popieriaus liks dar ilgiau. O dėl 5% ikalnės tikrai niekas nenustos važinėti.

Forumietis jau parašė, jog atidavus jėgas Lasivės pr., Architektų g. rytinėje dalyje (5,08 %) jėgų užminti nebeužtenka. Narbute gausis 4,7 % idealiausiu atveju (kuris tikrai nesuprojektuotas), t. y. žemes stumdys minimaliai ir vietomis bus tas pilnas maksimumas 5 %. Nors ir legalu 5 % F kat. – net nežiūrint, jot E kat. skirta masėms – prailgintas kilimas maksimumu 5 % yra tas pats, kas važiuoti autostrada automobiliu laikant apsukas ant raudonų apsukų. Galima – bet variklis susidroš ir kitą dieną nebevažiuosi. Su dviračiu išmėginus ekstremumus – irgi nebenorėsi naudotis.

Tai va, užtektų normaliai valyti ir nereikėtu tokių meginimų daryt.

Yra dispečerinė, kur paskambinus iškart (per 5 min.) atvažiuoja nuvalyt?

Jūsų nuotraukoje tai takas praeina šalia dabartinės gatvės, tai gal papiešta netiksliai. Jeigu viskas telpa tai super, bus linksmasis kalnelis kur visi kirs kampą.

Tai ir eina per pusmetrį nuo esamo borto. A juosta suprojektuota nejudinant borto, o platinant kelią į gatvės vidurį. Trūliko laidus su šviestuvais ties pandusu galima įmontuoti į konstrukciją (į sieną).

Mano siūlymas būtų papėdėje supilti pylimą, kuris leistų sumažint nuokalnę bent truputį. Nežinau, kiek tiksliai, bet pakėlus dviračių tako (ir šaligatvio) lygį ties ta didele reklamos afiša apačioje ir pažeminus nuo pat Narbuto VT st. iki esamų laiptų būtų galima nuokalnę sumažinti pigiau ir nelendant į draustinį.

Tame ir esmė, jei net idealiai viską išlygintų (ko neišskirta projekte, tad to nedarys) vistiek bus min. 4,7 % nuolydis, kas neatitiktų E kat. normavytų. Tiesa, galima panduso kilpų atsisakyti, nes būtų ankštoka daryti vingius ir kristų vidutinis greitis nusileidžiantiesiems, galima palikti dalinę (aukščiausiąją) kilpą, kad sumažinti greitį besileidžiančiųjų, o nusileidimui daryti vieną ilgą pakopinį pandusą su iki 12 m (pagal STR) statesnėmis įkalnėmis su plokščiomis salelėmis (išlaikant likusį greitį ir atgaunant momentines jėgas, kad vėl kilti). Vietos klausimas atkrenta. Abejais atvejais į draustinį lįsti nereikia (nuotraukoje žalias plonas punktyras yra riba). Pastaruoju atveju, vidutinis greitis besileidžiančiųjų beveik nekinta, o kylančių dar pagreitėtų, nes pilnai būtų galima išnaudoti inercija kylant (kilpų atvejų inercija būtų prarasta). Tiesiant taip, būtų žymiai pigiau, mažiau ir visokių tvorelių reiktų ir būtų patogiau visiems. Geltona linija neslystandi danga (pagal STR privaloma dviračių pandusams):

[alga]

Absurdas! Nėra ten 20% šlaito, kuriame reiktų tokio S vingio. Mano akyse, tokio įtaisymas siekiant gradientą pamažinti nuo 4,7% iki 4,0% padarytų taką objektyviai blogesnį. Gariūnų kalnas kiek, apie 6%? Alternatyvoj per Paneriškių gatvę Neries slėnio šlaite yra ir visi 10%, o serpantininėje "Senojo kelio Vilnius – Kaunas atkarpoje saugomoje visuomenės ir valstybės" 5,2%. Ir nieko, važinėja žmonės tiek Gariūnų gatvės takais, tiek ta „atkarpa“ per mišką. Kas neįveikia tų 6%, turėtų pagalvoti apie elektrinį dviratį.

[MedinisStrazdas]

Kodėl neįmanomos? Viskas pagal STR.

Kaip jau kalbėjome, neįmanomos dėl draustinio teritorijos.

Forumietis jau parašė, jog atidavus jėgas Lasivės pr., Architektų g. rytinėje dalyje (5,08 %) jėgų užminti nebeužtenka. Narbute gausis 4,7 % idealiausiu atveju (kuris tikrai nesuprojektuotas), t. y. žemes stumdys minimaliai ir vietomis bus tas pilnas maksimumas 5 %. Nors ir legalu 5 % F kat. – net nežiūrint, jot E kat. skirta masėms – prailgintas kilimas maksimumu 5 % yra tas pats, kas važiuoti autostrada automobiliu laikant apsukas ant raudonų apsukų. Galima – bet variklis susidroš ir kitą dieną nebevažiuosi. Su dviračiu išmėginus ekstremumus – irgi nebenorėsi naudotis.

Dviračio važiavimo sugebėjimai pas žmones yra labai skirtingi, o daugiau važinėjat jie gerėja. Mažas gradientas būtų gerai, bet toks yra miesto reljefas, ir tenka prie to taikytis. O jeigu variklis tvarkingas ir naudoji kokybišką benziną - nesudroši ir didelėmis apsukomis.

Yra dispečerinė, kur paskambinus iškart (per 5 min.) atvažiuoja nuvalyt?

prie ko čia dispečiarinė? Jie turi valyti pagal realias oro salygas. Kiek tia daro - čia kita problema kurią spręsti reiktų labiau nei papildomą 1% ikalnę.

[dondc]

Absurdas! Nėra ten 20% šlaito, kuriame reiktų tokio S vingio. Mano akyse, tokio įtaisymas siekiant gradientą pamažinti nuo 4,7% iki 4,0% padarytų taką objektyviai blogesnį. Gariūnų kalnas kiek, apie 6%? Alternatyvoj per Paneriškių gatvę Neries slėnio šlaite yra ir visi 10%, o serpantininėje "Senojo kelio Vilnius – Kaunas atkarpoje saugomoje visuomenės ir valstybės" 5,2%. Ir nieko, važinėja žmonės tiek Gariūnų gatvės takais, tiek ta „atkarpa“ per mišką. Kas neįveikia tų 6%, turėtų pagalvoti apie elektrinį dviratį.

S vingis skirtas besileidžiančius tik pristabdyti, kad pandusiniu (geltona linija) nuvažiavimu nepatirtų šoko – būtų statesnis nusileidimas, tada plokščia (be nuolydžio) aikštelė ir tas pasikartotų kelis kartus. Na, kaip yra įėjimai į maisto prekių parduotuves, kaip įrengti užvažiavimai neįgaliesiems – atkreipktie dėmesį į tas rampas. Taip pat, po S'u palystu šaligatvis, nes neturėų laiptų – 5 % pėstiesiems yra legalu.

Gradientas mažėtų ne nuo 4,7 % iki 4 %, o iki visai beveik nejuntamo. Status gradientas (su atitinkamais ilgiais, kaip numato STR), būtų tik geltonai pažymėtoje atkarpoje. Prieš kilant aukštyn, normaliu nuolydžių įgautą pagreitį lengva išnaudoti stataus kylimo metu (neslystančia danga, kaip numato STR). Būtų užtikrintas vidutinis projektinis greitis 30 km/h visoje toje kalno atkaproje. Pastačius, kaip supalnuota dabar 5 %, leis kilti tik 12 km/h greičiu, kas yra dar vienas neatitikimas STR reikalaujamam 30 km/h E kat. takui.

Silpni argumentai su 6–10 %, nes aš ir į 22 % (Milošo laiptais) užminu.

STR'ai ir deklaruojamos darnaus judumo vertybės ne el. dviračiams skirtos. Pažiūrėčiau, kaip kiekvienam moksleiviui tėvai prirpirktų el. dviračių (skirtingų dydžių augant) bei pensininkai, kaip prisipirktų. Prisimenu, neretai pensininkai yra nekenčiami forumiečių, tai jo, tegul sėdi savo chruščiovkėse ir nekiša nosies į miestą – juk bomžai, vis tiek neužsidirbo apsigyvenimui Senamiestyje.

Kaip jau kalbėjome, neįmanomos dėl draustinio teritorijos.


Dviračio važiavimo sugebėjimai pas žmones yra labai skirtingi, o daugiau važinėjat jie gerėja. Mažas gradientas būtų gerai, bet toks yra miesto reljefas, ir tenka prie to taikytis. O jeigu variklis tvarkingas ir naudoji kokybišką benziną - nesudroši ir didelėmis apsukomis.



prie ko čia dispečiarinė? Jie turi valyti pagal realias oro salygas. Kiek tia daro - čia kita problema kurią spręsti reiktų labiau nei papildomą 1% ikalnę.

Atrodo, ne kartą minėjau, jog į draustinį nelendama – žr. žalią ploną punkrytinę leniją nuotraukoje bei VIlniaus plano schemas. Nuo suplanuotos A juostos iki suprojektuoto šaligatvio – 16,8 m. (ne draustinyje). Serpantinas tik nesigautų dėl draustinio, o pandusinės sistemos gaunasi (žr. abejas nuotraukas, abu variantus).

Reikia ne prie relfejo taikytis, didelei viesuomenės daliai dviračių atsisakant, o pandusus pritaikyti prie reljefų, kaip numato STR (įstatymai), kad neliktų atsikalbinėjimų dėl netinkamo reljefo.

---

Siūlau 3-ią var.: galima daryti it styga tiesų ir greitą nusileidimą dviračiams. Pėstiesiems palikti laiptus, kaip yra šiuo metu, o ties laiptais įrengti neįgaliųjų pandusą, kuriuo esant plikledžiui / sniegui galėtų užkilti dviračiai bei tęsti kelionę plokščiu šaligatviu. Šis variantas man vistiek nepatinka, tad lieku prie to „su geltonai pažymėta atkarpa (su neslysnačia danga)”.

Esmė, kad projektuojama nesilaikant įstatymų, o man nesuvokiama, kaip daugelis tą pateisinat. Nėra pinigų daryti gerai? Nurėžkit nuo gatvių biudžeto, darnaus judumo vertybės aiškios deklaruojamos.

[alga]

Gradientas mažėtų ne nuo 4,7 % iki 4 %, o iki visai beveik nejuntamo. Status gradientas (su atitinkamais ilgiais, kaip numato STR), būtų tik geltonai pažymėtoje atkarpoje. Prieš kilant aukštyn, normaliu nuolydžių įgautą pagreitį lengva išnaudoti stataus kylimo metu (neslystančia danga, kaip numato STR).

Siūlau prisiminti, kas yra pagreitis. Stataus kilimo metu gali išnaudoti kinetinę energiją, tai yra įgytą greitį, o ne pagreitį.

Būtų užtikrintas vidutinis projektinis greitis 30 km/h visoje toje kalno atkaproje. Pastačius, kaip supalnuota dabar 5 %, leis kilti tik 12 km/h greičiu, kas yra dar vienas neatitikimas STR reikalaujamam 30 km/h E kat. takui.

Manau, ne taip suprantant STR projektinio greičio sąvoką. 70 kg dviratininkas išvystydamas 500 W galią važiuotų 30 km/h greičiu ir į 5% įkalnę. „30 km/h projektinis greitis“ kaip tik reiškia, kad nėra jokių S vingių ir pandusų, kurių neįmanoma saugiai įveikti tokiu greičiu.

Esmė, kad projektuojama nesilaikant įstatymų, o man nesuvokiama, kaip daugelis tą pateisinat. Nėra pinigų daryti gerai? Nurėžkit nuo gatvių biudžeto, darnaus judumo vertybės aiškios deklaruojamos.

Pirma, manau, mūsų dauguma nori sveiką protą atitinkančios infrastruktūros, o ne atitikimo norminiams aktams. Tiesiog tiesus, lygus takas einantis šalia gavės ten ir būtų toks sprendimas. Jei normos neleidžia įgyvendinti sveiko proto sprendinių, gal reikia keisti normas?

Antra, pagal STR 2.06.04:2014 prie E kategorijos išilginių nuolydžių yra išnaša „** Takai ar šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės išilginį nuolydį, tačiau ne didesnį nei 8 %.“ Spėju, čia kaip tik tas atvejis.

[dondc]

Siūlau prisiminti, kas yra pagreitis. Stataus kilimo metu gali išnaudoti kinetinę energiją, tai yra įgytą greitį, o ne pagreitį.

Tai važiuodamas plokščiu šaligatviu galiu įdėjęs papildomų pastangų prieš pakilimą didinti pagreitį, taip didindamas greitį, taip labiau išnaudodamas kinetnę energiją kilimo metu, t. y. tikslui pasiekti būtų išnaudojamas ir pagreitis. Ne?

Manau, ne taip suprantant STR projektinio greičio sąvoką. 70 kg dviratininkas išvystydamas 500 W galią važiuotų 30 km/h greičiu ir į 5% įkalnę. „30 km/h projektinis greitis“ kaip tik reiškia, kad nėra jokių S vingių ir pandusų, kurių neįmanoma saugiai įveikti tokiu greičiu.

Močiutė ar senukas po kelio operacijos išvystys 100 W galią ir galės niekur nekilti, nes niekur neužkils. Kaip pačiam seksis plikledžio metu su tais 500 W kylant į viršų?

Pirma, manau, mūsų dauguma nori sveiką protą atitinkančios infrastruktūros, o ne atitikimo norminiams aktams. Tiesiog tiesus, lygus takas einantis šalia gavės ten ir būtų toks sprendimas. Jei normos neleidžia įgyvendinti sveiko proto sprendinių, gal reikia keisti normas?

Antra, pagal STR 2.06.04:2014 prie E kategorijos išilginių nuolydžių yra išnaša „** Takai ar šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės išilginį nuolydį, tačiau ne didesnį nei 8 %.“ Spėju, čia kaip tik tas atvejis.

Pirma, kam keisti normas, jeigu normos nustatytos ministerijos aukščiausios kvalifikacijos komandų? Tam yra įstatymai, kad kiekvienos situacijos nereiktų visuomenei permąstyti ir gyventume, kaip žmonės, o ne žvėrys (su 500 W galia).

Antra, derėtų naudotis ne dešimtmečio senumo STR nuostatomis, o suvestine redakcija nuo 2020-03-10.

Tavo citata (paryškinta mėlynai) iš pasenusios redakcijos:


Naujojoje nėra jokių žvaigdučių su išimtimis:


Kad nereiktų apie vatus kliedėti (nes dviračių susisiekimas ne į sportininkų parengimą orientuotas), pateiksiu realius pavyzdžius nuo Kinijos iki Nyderlandų.

Bicycle Skyway, Xiamen, China

Bicycle Skyway, Xiamen, China.webp.png

Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany

Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany.jpg

Ölhafen Bridge, Raunheim, Germany 2.jpg

Cycling through the trees, Limburg, Belgium

Cycling through the trees, Limburg, Belgium.jpg

Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL

Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL.jpg

Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL 2.jpg

Bicycle Bridge, Nigtevecht, NL 3.jpg

Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL

Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL.jpg

Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 4.jpg

Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 3.jpg

Bicycle Bridge, Heerhugowaard, NL 2.jpg

Dafne Schippers Bridge, Utrecht, NL

Dafne Schippers Bridge, Utrecht, NL.jpg

[mantasm]

Gal pirma reiktų pasidaryt padorų pusėtinų dvirtakių tinklą, o ne svaigt apie kostminį sprendimą, kuris suvalgytų dešimtmečio biudžetą?

[dondc]

Šį projektą finansuoja ES. Jei su ja nesugebam pasistatyti pagal patvirtintas normas, tai niekada nesugebėsim. Užsibrėžti judumo tikslai nebus pasiekti.

Pigiau aišku varyt, kaip dabar varo – neteisėtai keistas projektas pastatant pusę tako palei Oslo g., o kita pusė planuotos atkarpos – užblokuota. Tarp pėsčiųjų viaduko virš Oslo g. iki Laisvės pr. tuneliuko ties „Litexpo”.