[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[Creatium]

Ženklu informuojama apie tako projektavimą kairiajame Neries krante.

Kai kurie žmonės vis dar įsivaizduoja, kad norėdamas nuvažiuoti nuo namo iki parduotuvės turėtum nuvažiuoti iki artimiausio tilto, pervažiuoti į kitą upės pusę, tada važiuoti palei upę, grįžt atgal kitu tiltu ir privažiuoti prie parduotuvės. Arba galėtum sėst į mašiną, pavažiuoti 500 metrų ta pačia gatve ir būti parduotuvėje.

[lukass]

Vilnius patogesnis dviratininkams – daugiau kaip 1500 naujų dviračių stovų

Sostinėje prasidėjo pavasariniai darbai – dviratininkams įrengiama daugiau kaip 1500 naujų dviračių stovų mieste. Dažniausiai dviratininkų lankomuose maršrutuose atsiradę apverstos U formos dviračių laikikliai leidžia saugiai ir patogiai palikti dviratę transporto priemonę ir toliau keliauti pėsčiomis...

Pirmieji 250 nerūdijančio plieno stovų buvo įrengti šalia didžiausių traukos objektų ar poilsio zonų/lankytinų vietų: Gedimino ir Konstitucijos prospektuose, Vokiečių, Didžiojoje, Lvovo, K. Kalinausko ir kitose gatvėse. Tačiau atsižvelgus į vilniečių prašymus, dviračių stovus planuojama įrengti ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir nuo centro nutolusiuose rajonuose. Vilniečiai kviečiami teikti pasiūlymus, kur papildomai reikėtų įrengti dviračių stovus...

[Zorro]

Gariūnai - Lazdynai.

[Romas]

Lrytas.lt 2018.03.26
Vilniuje atidaroma brangiai kainavusi perėja

Sostinės Laisvės prospekte šį penktadienį bus atidaryta nauja saugi požeminė pėsčiųjų perėja.


Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių rajonus skiriantis itin judrus šešių eismo juostų Laisvės prospektas taps saugesnis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Naujoji perėja – 43 m ilgio ir 4 m pločio.

Sostinės savivaldybės teigimu, požeminė perėja įrengta vos per pusę metų, savivaldybei pasitelkus privačias lėšas.
Tiesa, vairuotojai pastebėjo, kad statybos šioje vietoje truko gerokai ilgiau

UAB „Lidl Lietuva“ perėjos įrengimui skyrė daugiau kaip 291 tūkst. Eur, tiek pat lėšų skyrė ir Vilniaus savivaldybė (...)

https://auto.lrytas.lt/naujienos/201...ojams-5435983/

[dondc]

O kas nepatogaus, jei bus prižiūrimas ir veiks liftas?

Ant lifto esantys lipdukai nurodo, kad juo leista naudotis tik neįgaliesiems ir su vaikų vežimėliais, bet ne dviratininkams.

[MikasRidikas]

Ant lifto esantys lipdukai nurodo, kad juo leista naudotis tik neįgaliesiems ir su vaikų vežimėliais, bet ne dviratininkams.

Negalvojau, kad dviratininkams didelė problema įveikti požeminę perėją...

[sleader]

O kas nepatogaus, jei bus prižiūrimas ir veiks liftas?

Viskas, ko reikia - tai nuolat prižiūrėti liftus. Augant visuomenės sąmoningumui ir savivaldybės biudžete atsirandant vis daugiau lėšų, liftai turėtų iš nepraktiško tapti įprastu dalyku. Tada ir nebeliks jūsų minėtų problemų.

Viskas tik prielaidose, jei veiks, jei bus prižiūrimas ir t.t. Nors visi puikiai žinome, kad po kelių metų jis nei veiks, nei bus tinkamai prižiūrimas.
Elementarus pvz. yra požeminė perėja prie Europos aikštes, kuri yra pačios savivaldybės pašonėje, miesto centre ir kur pėsčiųjų srautas tikrai didelis, tačiau niekas normaliai neprižiūrima. Tiesa nežinau, gal šiai dienai liftai suremontuoti, bet nuo pastatymo jie normaliai teveikė max metus.

Arba tarkime, naujoji (užbaigta senoji) požeminė perėja Pilaitėje. Ten tas keltuvas normaliai funkcionuoja šiai dienai? Ar neįgaliajam yra sąlygos juo pačiam vienam tinkamai pasinaudoti, išvis jam yra pakankamai informacijos kaip juom naudotis? T.y. jis ten buvo suprojektuotas ir sumontuotas, kad iš tiesų miestas būtų patogus miestiečiams, ar tik tam, kad be jo p. Nijolė neuždėtų parašo ant statybos užbaigimo akto?

Šiaip iš tiesų esame "bananų respublika", nes ten kur tikrai reikia, nesugebame surasti pinigų investicijoms ir sutvarkymams, važinėjame išbyrėjusiu asfaltu, vaikštome suklypusiais šaligatviais, o kur nereikia investuojame didžiulius pinigus ir tuo pačiu "užsiprogramuojame" didesnį lėšų poreikį eksploatacijai. Tiesiog nesugebame tinkamai pasirinkti prioritetų ir nukreipti resursų tinkama linkme. Buvo normalus sprendimas su reguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri buvo patogi tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Tačiau reikėjo investuoti krūvą pinigų, kad pėstiesiems ir dviratininkams taptų nepatogiau, o tada reikės kasmet paskirti dar kažkokią sumą pinigų, kad išlaikyti bent minimalų patogumą/prieinamumą visiems - liftus. Nors iki tol buvęs sprendimas investicijų beveik neprašė, tačiau ir ten nebuvo sugebama palaikyti dangų (šaligatvių) geros būklės ir laiku atinaujinti ženklinimą.
Ir visa tai vien dėl to, kad automobiliai galėtų greičiau praskrieti šią vietą ir ilgiau stovėti prie sekančio šviesoforo. Kadangi automobiliai greičiau važiuos, tai tuoj bus investuojama papildomai į greičio kontrolės priemonės, nes čia juk ne greitkelis ir greitai skrieti nėra ko.

Visi šie įgyvendinami projektai prieštarauja visoms kuriamoms judrumo, darnumo ir kt. koncepcijoms ir planams, bei jų tikslams. T.y. popieriuje viskas aprašoma ir nupiešiama vienaip, o daroma tarsi būtų visai kiti tikslai. Nėra konkrečios strategijos, o jeigu bent jau kryptis yra aiški, tai akivaizdu, kad VMS nėra aiškios priemonės, kaip keliauti link tos krypties.

Apie durnus, netoliaregiškus ir švaistūniškus sprendimus statybų ar infrastruktūros srityse galėčiau čia baisiai išsiplėsti, bet paklodžių nerašysiu. Svarbu, kad PR pranešimuose galima įdėti naujų objektų nuotraukų ir parašyti kaip viskas gerėja

[MikasRidikas]

Viskas tik prielaidose, jei veiks, jei bus prižiūrimas ir t.t. Nors visi puikiai žinome, kad po kelių metų jis nei veiks, nei bus tinkamai prižiūrimas.
Elementarus pvz. yra požeminė perėja prie Europos aikštes, kuri yra pačios savivaldybės pašonėje, miesto centre ir kur pėsčiųjų srautas tikrai didelis, tačiau niekas normaliai neprižiūrima. Tiesa nežinau, gal šiai dienai liftai suremontuoti, bet nuo pastatymo jie normaliai teveikė max metus.

Arba tarkime, naujoji (užbaigta senoji) požeminė perėja Pilaitėje. Ten tas keltuvas normaliai funkcionuoja šiai dienai? Ar neįgaliajam yra sąlygos juo pačiam vienam tinkamai pasinaudoti, išvis jam yra pakankamai informacijos kaip juom naudotis?

Šiaip iš tiesų esame "bananų respublika", nes ten kur tikrai reikia, nesugebame surasti pinigų investicijoms ir sutvarkymams, važinėjame išbyrėjusiu asfaltu, vaikštome suklypusiais šaligatviais, o kur nereikia investuojame didžiulius pinigus ir tuo pačiu "užsiprogramuojame" didesnį lėšų poreikį eksploatacijai. Tiesiog nesugebame tinkamai pasirinkti prioritetų ir nukreipti resursų tinkama linkme. Buvo normalus sprendimas su reguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri buvo patogi tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Tačiau reikėjo investuoti krūvą pinigų, kad pėstiesiems ir dviratininkams taptų nepatogiau, o tada reikės kasmet paskirti dar kažkokią sumą pinigų, kad išlaikyti bent minimalų patogumą/prieinamumą visiems - liftus. Nors iki tol buvęs sprendimas investicijų beveik neprašė, tačiau ir ten nebuvo sugebama palaikyti dangų (šaligatvių) geros būklės ir laiku atinaujinti ženklinimą.
Ir visa tai vien dėl to, kad automobiliai galėtų greičiau praskrieti šią vietą ir ilgiau stovėti prie sekančio šviesoforo. Kadangi automobiliai greičiau važiuos, tai tuoj bus investuojama papildomai į greičio kontrolės priemonės, nes čia juk ne greitkelis ir greitai skrieti nėra ko.

Visi šie įgyvendinami projektai prieštarauja visoms kuriamoms judrumo, darnumo ir kt. koncepcijoms ir planams, bei jų tikslams. T.y. popieriuje viskas aprašoma ir nupiešiama vienaip, o daroma tarsi būtų visai kiti tikslai. Nėra konkrečios strategijos, o jeigu bent jau kryptis yra aiški, tai akivaizdu, kad VMS nėra aiškios priemonės, kaip keliauti link tos krypties.

Apie durnus, netoliaregiškus ir švaistūniškus sprendimus statybų ar infrastruktūros srityse galėčiau čia baisiai išsiplėsti, bet paklodžių nerašysiu. Svarbu, kad PR pranešimuose galima įdėti naujų objektų nuotraukų ir parašyti kaip viskas gerėja

Nesuprantu, kam rašyti šias paklodes dėl projekto, kuris jau įgyvendintas. Toliau reikia kalbėti apie jo palaikymą, o ne ką reikėjo daryti anksčiau. Didžiajai daliai žmonių bus nei šilta, nei šalta ar čia požeminė, ar antžeminė perėja. Kitas dalykas, kiek pamenu, pats labai mėgstate akcentuoti saugumą. Dabar jau buvusi perėja buvo itin nesaugi. Kiekvieną dieną ten važiuoju ir vien aš mačiau bent tris potencialiai blogai galėjusias baigtis situacijas. Stebuklas, kad ten nebuvo žūčių (ar nebuvo?).

[sleader]

Visada galima bambėti, kad padarė per vėlai ir ne taip. Taip. Bet ar turi prasmę? Ne. Vis tiek tai duoda naudą, net ir tuo požiūriu, kad šviesoforo eliminavimas sumažina oro užterštumą.

Bet koks sprendimas kažkam duodą naudą, o kažkam sukelia nepatogumų. Ar tikrai jis davė tokią naudą, kad atpirktų investicijas ir kai kuriems sukeltus nepatogumus?
Neradau aktualių taršos žemėlapių, kurie suformuoti jau po aplinkkelio atidarymo, tačiau kažkaip labai abejoju ar čia šiuo metu buvo probleminė vieta dėl oro taršos ir ar bus kažkoks ženklesnis pagerėjims. Už mažesnę investicijų sumą, veikiausiai buvo galima įrengti daugiau želdynų, kurie būtų priimtinesni ir aplinkiniams ir veiktų taršos klausimu.

Negalvojau, kad dviratininkams didelė problema įveikti požeminę perėją...

Nėra didelė problema, bet jeigu važiuojant mieste reikia pastoviai nulipti nuo dviračio, tai jį vestis per normalią perėją, tai vestis per požeminę, ar tai iš tiesų yra miestas, kuris patogus susisiekimui dviračiu? Ar tik apsimetantis tokiu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal paskutines tendencijas pėstieji ir dviratininkai yra svarbiausi, aktualus jų judėjimo patogumas, o automobiliai nustumti į paskutinį planą. (Bet čia tik kalbose ir gražiai įliustruotuose planuos, realybėje - priešingai )

Įsivazduokime kaip patogu būtų mieste važiuoti automobiliu, jeigu kas 500 metrų stovėtų užtvarai (šlagbaumai), kuriuos norint atidaryti ir važiuoti toliau, reikėtų išlipti iš automobilio, jį apeitį ir paspausti mygtuka

Nesuprantu, kam rašyti šias paklodes dėl projekto, kuris jau įgyvendintas. Toliau reikia kalbėti apie jo palaikymą, o ne ką reikėjo daryti anksčiau. Didžiajai daliai žmonių bus nei šilta, nei šalta ar čia požeminė, ar antžeminė perėja. Kitas dalykas, kiek pamenu, pats labai mėgstate akcentuoti saugumą. Dabar jau buvusi perėja buvo itin nesaugi. Kiekvieną dieną ten važiuoju ir vien aš mačiau bent tris potencialiai blogai galėjusias baigtis situacijas. Stebuklas, kad ten nebuvo žūčių (ar nebuvo?).

Tiesiog, kad sukelti diskusiją ir galbūt bent ateityje nekartoti tokių klaidų. Kažkaip vien tylėti ir susitaikyti nesinori, kai matai, kad miestas "planuojamas" įgyvendinant prieš trisdešimtmetį suplanuotus sprendimus ir visiškai nežiūrint ar šiai dienai jie dar aktualūs, ar jau nebe.

Nesaugi ji buvo veikiausiai dėl pėsčiųjų elgesio, kai jie eidavo nepaisydami draudžiamo signalo. Ar ne taip? Kaip inžinerinė priemonė, tai reguliuojama perėja yra visiškai saugi. Taigi čia yra kita, kontrolės problema. Kai tai nekontroliuojama ir žmonės gali laisvai nepaisyti signalų. Kitas dalykas, kad pati gatvė netinkamo profilio ir labiau panaši į greitkelį, bet su įvažiavimais į kiemus ir šaligatviais palei gatvę.

[MikasRidikas]

Bet koks sprendimas kažkam duodą naudą, o kažkam sukelia nepatogumų. Ar tikrai jis davė tokią naudą, kad atpirktų investicijas ir kai kuriems sukeltus nepatogumus?
Neradau aktualių taršos žemėlapių, kurie suformuoti jau po aplinkkelio atidarymo, tačiau kažkaip labai abejoju ar čia šiuo metu buvo probleminė vieta dėl oro taršos ir ar bus kažkoks ženklesnis pagerėjims. Už mažesnę investicijų sumą, veikiausiai buvo galima įrengti daugiau želdynų, kurie būtų priimtinesni ir aplinkiniams ir veiktų taršos klausimu.


Nėra didelė problema, bet jeigu važiuojant mieste reikia pastoviai nulipti nuo dviračio, tai jį vestis per normalią perėją, tai vestis per požeminę, ar tai iš tiesų yra miestas, kuris patogus susisiekimui dviračiu? Ar tik apsimetantis tokiu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal paskutines tendencijas pėstieji ir dviratininkai yra svarbiausi, aktualus jų judėjimo patogumas, o automobiliai nustumti į paskutinį planą. (Bet čia tik kalbose ir gražiai įliustruotuose planuos, realybėje - priešingai )

Vis tiek nesuprantu, kaip ši perėja susijusi su dviratininkais, jei per ją neina joks dviračių takas...

[Arunasx]

Ar didelė problema apvažiuoti dviračiu ir kirsti pvz.: po tiltu prie Circle K ?

[sleader]

Vis tiek nesuprantu, kaip ši perėja susijusi su dviratininkais, jei per ją neina joks dviračių takas...

Ar didelė problema apvažiuoti dviračiu ir kirsti pvz.: po tiltu prie Circle K ?

Dviračių takas neina, bet kažkaip ant tiesiamo dviračių tako palei Laisvės pr. patekti reikia. Jeigu pvz. gyveni Sausio 13-osios g., tai tam reikės kirsti Laisvės pr.
Aišku gali ir apvažiuoti ~600 m garbės ratą, porą kartų nulipant/užlipant ant dviračio ir pravažiuoti po viaduku, bet jeigu nori dviratį panaudoti kaip susisiekimo priemonę, tai pastoviai važinėti ratais per aplink, arba jį stumdyti laiptais aukštyn/žemyn irgi ne itin patogu. Ties čia ir pasibaigia visos iliuzijos apie miestą, kuris patogus dviratininkams.

[Creatium]

Vis tiek nesuprantu, kaip ši perėja susijusi su dviratininkais, jei per ją neina joks dviračių takas...

Tai čia kita esminė prioritetų problema: nutiesiamas dviračių takas neorganizuojant jokių patogių patekimų iki jo, o kiek esančius patogesnius (perėją) naikinant.

Požeminė perėja nėra blogai. Pėstiesiems nereiks laukti, automobiliams nereiks laukti. Čia blogai yra tai, kaip ji padaryta. Nors projektas ruoštas naujas, tačiau nuo sovietmečio niekur nepasistūmėjom: statūs laiptai ir tiek žinių.

[MikasRidikas]

Tai čia kita esminė prioritetų problema: nutiesiamas dviračių takas neorganizuojant jokių patogių patekimų iki jo, o kiek esančius patogesnius (perėją) naikinant.

Požeminė perėja nėra blogai. Pėstiesiems nereiks laukti, automobiliams nereiks laukti. Čia blogai yra tai, kaip ji padaryta. Nors projektas ruoštas naujas, tačiau nuo sovietmečio niekur nepasistūmėjom: statūs laiptai ir tiek žinių.

Dėl viso šito aš sutinku (nors, per perėją vis tiek reikia nulipti nuo dviračio, ar antžeminę, ar požeminę). Mano mintis buvo, kad objektas jau pastatytas, todėl nėra prasmės diskutuoti, kaip čia jo visai nereikėjo. O kad padarytas pakankamai blogai - visiškai sutinku. Galima nebent pasidžiaugti, kad bet bent jau geriau, nei Pilaitės su tuo nesąmoningu keltuvu...

[geriantis]

Vilnius su savo kalvotu reljefu ir klimatinėmis sąlygomis (lietus, sniegas, šaltis) dviračiams labai nepalankus. Pinigų įmerkimas į visą tą infrastruktūrą ir jos išlaikymas tikrai neatitinka realijų. Gali draskytis per dieną po 5 bliuskas ant krūtinės apie ekologiją ir naudą sveikatai, bet dviračiu Vilniuje vis tiek važinės nykstančiai mažas gyventojų procentas. Nu nerentabilu tai.

[kutas]

Vilnius su savo kalvotu reljefu ir klimatinėmis sąlygomis (lietus, sniegas, šaltis) dviračiams labai nepalankus. Pinigų įmerkimas į visą tą infrastruktūrą ir jos išlaikymas tikrai neatitinka realijų. Gali draskytis per dieną po 5 bliuskas ant krūtinės apie ekologiją ir naudą sveikatai, bet dviračiu Vilniuje vis tiek važinės nykstančiai mažas gyventojų procentas. Nu nerentabilu tai.

Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad klimatas nėra lemiamas veiksnys, jeigu yra tinkama infrastruktūra ir mentalitetas. Skirtingų tyrimų duomenimis vasarą dviratį renkasi iki trečdalio žmonių, žiemą - dešimtadalis. Tai gal neatrodo labai daug, ypač lyginant su kokiais Nyderlandais, tačiau yra daugiau nei pietų šalyse, kuriuose klimatas daug palankesnis. Esant tinkamai infrastruktūrai visi ant dviračių neperlips, tačiau yra tikrai daug žmonių, kurie dabar nevažinėja vien dėl to, kad tenka važiuoti gatvėmis arba laviruoti tarp pėsčiųjų, nešioti dviratį laiptais aukštyn/žemyn ir sukti galvą, kur dviratį prirakinti, kol būsi darbe, parduotuvėje, kino teatre ar pan.

Investuoti į infrastruktūrą svarbu, tačiau išlaikant sveiką protą. Norint užtikrinti patogesnį susisiekimą nebūtina pulti statyti tiltų, pakaks ir požeminių perėjų su normaliomis nuovažomis, o sutaupytus pinigus galima panaudoti kitos infrastruktūros plėtrai (pvz. patogiam privažiavimui).

[tomtom]

Vilnius su savo kalvotu reljefu ir klimatinėmis sąlygomis (lietus, sniegas, šaltis) dviračiams labai nepalankus. Pinigų įmerkimas į visą tą infrastruktūrą ir jos išlaikymas tikrai neatitinka realijų. Gali draskytis per dieną po 5 bliuskas ant krūtinės apie ekologiją ir naudą sveikatai, bet dviračiu Vilniuje vis tiek važinės nykstančiai mažas gyventojų procentas. Nu nerentabilu tai.

Kalvotumo problemas išsprendžiau su elektriniu dviračiu, kad nereiktų į darbą suprakaitavus atminti.

Dėl viso šito aš sutinku (nors, per perėją vis tiek reikia nulipti nuo dviračio, ar antžeminę, ar požeminę).

Tik tarp kitko, bet ne per visas perėjas reikia nulipti nuo dviračio.

[sleader]

Tik tarp kitko, bet ne per visas perėjas reikia nulipti nuo dviračio.

Tai galioja tik reguliuojamoms, kuriose yra dviračių "pervažos". Na dar galima ir kitose, kuriose pažymėtas dviračių takas, bet tai iš esmės tolygu tiesiog gatvės pervažiavimu bet kokioje vietoje, nes pirmumo toks važiavimas nesuteikia.

[Creatium]

Teikit savo pastabas dėl dviračių tako Architektų g.: https://www.facebook.com/cycle4vilni...98070853931829

[MikasRidikas]

Teikit savo pastabas dėl dviračių tako Architektų g.: https://www.facebook.com/cycle4vilni...98070853931829

Liūdna, kad vėl viskas belekaip, prisitaikant prie esamos situacijos... O čia reikėtų būtent tas priemones, apie kurias kalbėjote Karoliniškių perėjos temoje ir takyti. Siaurinti važiuojamąją dalį visoje gatvėje, vienoje pusėje sužymėti tvarkingą parkingą, kitoje dviračių ir pėščiųjų takus.