[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[Mexas]

O kas draudžia važiuoti per nereguliuojamą perėją? kuris KET punktas?

Turejau omenyje, kad nereguliuojamose yra pavojingiau.
64.9. Dviračių vairuotojams draudžiama: kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

[senasnamas]

Tas punktas nulipti prieš perėją nuo dviračio nėra protingas ir jį turbūt sugalvojo niekada nevažiavę dviračiu. Esmė, kad dviratininkas neįvažiuotų į perėją dideliu greičiu. Tai tam užtektų tik reikalavimo prieš perėją sustoti. Vairuotojams juk neliepiama prieš pavojingą sankryžą išlipti iš automobilio . O kai dviratininkas įsitikina, kad jį praleidžia, tai koks skirtumas, kaip tą perėją įveiks? Vairuotojams svarbu, kad kuo trumpiau maišytųsi ant kelio. Tai būdamas ant dviračio greičiau pasitrauks iš kelio nei žingsniuodamas.

[Fulgur]

Nesu didelis dviratininkas.
Visgi abejočiau dėl to KET punkto teisėtumo.
Saugaus eismo įstatymas nustato baigtinį sąrašą, kas draudžiama dviračiams. Ir jokių perėjų nėra. KET negali susigalvoti papildomų draudimų, nes yra žemesnio lygio teisės aktas.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legal...2CB/aXkkLSudYO

4. Dviračių vairuotojams draudžiama:

1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus;
2) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
4) vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
5) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
6) būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7 ) vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
8) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Manau dviratininkų organizacija pasikreipusi galėtų atšaukti kelių eismo taisyklių punktą.

[sleader]

Nesu didelis dviratininkas.
Visgi abejočiau dėl to KET punkto teisėtumo.
Saugaus eismo įstatymas nustato baigtinį sąrašą, kas draudžiama dviračiams. Ir jokių perėjų nėra. KET negali susigalvoti papildomų draudimų, nes yra žemesnio lygio teisės aktas.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legal...2CB/aXkkLSudYO

[FONT=Calibri][SIZE=3][COLOR=#000000]

Manau dviratininkų organizacija pasikreipusi galėtų atšaukti kelių eismo taisyklių punktą.

Kelių eismo taisyklės gali papildyti reikalavimų ar draudimų sąrašą. Svarbu, kad jis neprieštarautų viršesniam teisės aktui. Ko šiuo atveju ir nėra, nes įstatyme tai neaptarta, nes tą reglamentuoja taisyklės. Kam būtų reikalingos KET, jeigu viskas būtų surašyta pačiame įstatyme?

Pagal tą patį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą:

10. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
43. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

Taigi visa tai logiška ir teisėta. Nereikia pamiršti, kad dviratis yra transporto priemonė, kuriai keliami ir visi KET bei įstatyme aptarti reikalavimai transporto priemonėms. Ne veltui yra išskirti atskiri reikalavimai "motorinėms transporto priemonėms", kurie negalioja dviračiams, visa kita kaip ir kitoms transporto priemonėms.

Gal dėl to, kad dviratininkams automatiškai teikiama pirmenybė?

Neteikiama. Dviratis yra transporto priemonė ir turi vairuotoja, kuriam galioja KET reikalavimai keliami vairuotojams:

30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Tik problema, kad reikia pėsčiųjų ir dviračių takų susikirtimuose ne tik piešti "zebrus", bet ir statyti ženklus "Pėsčiųjų perėja".

Apskritai didžiausia problema, kad pas mus visuose lygmenyse (nuo projektuotojų, įgyvendintojų, iki eilinių eismo dalyvių) nelabai suvokiama kas yra dviratis ir dviratininkas. T.y. nesuprantama, kad tai yra transporto priemonė su vairuotoju. Taigi iš esmės dviratininką kertantį (važiuojant) gatvę/kelią kiti vairuotojai turi praleisti tik tokiais atvejais:
1) Dviratininkui dviračių take yra nurodytas "Pagrindinis kelias", o kertančioje gatvėje/kelyje pastatytas ženklas "Šalutinis kelias". (Iš principo nenaudotinas variantas dėl nesaugumo ir didelių nesusipratimų kas ką turi praleisti).
2) Dviračių takas kertą gatvę reguliuojamoje sankryžoje ar reguliuojamoje dviračių pervažoje. T.y. kai dviračiui šviesoforas žalia šviesa suteikia pirmumą pervažiuoti gatvę/kelią kitų transporto priemonių atžvilgiu, kurioms dega raudonas signalas.

Automobilio vairuotojas dviratininko važiuojančio skersai gatvės praleisti kitokiais atvejais nei du anksčiau aprašyti neprivalo, nes vairuotojai perėjose turi prievolę praleisti tik pėsčiuosius, o ne transporto priemones. Šalyse, kuriose dviračių eismas labai išplėtotas (pvz. Nyderlandai), tai tiesiog dviračių tako ir kelio/gatves susikirtimo vietoje, dviračių take stovi ženklas "Duoti kelia" ir dviratininkui aiškiai parodoma, kad jis gali kirsti gatvę/kelią praleidęs kitus, nes jis šalutiniame kelyje.

[Mexas]

Tas punktas nulipti prieš perėją nuo dviračio nėra protingas ir jį turbūt sugalvojo niekada nevažiavę dviračiu. Esmė, kad dviratininkas neįvažiuotų į perėją dideliu greičiu. Tai tam užtektų tik reikalavimo prieš perėją sustoti. Vairuotojams juk neliepiama prieš pavojingą sankryžą išlipti iš automobilio . O kai dviratininkas įsitikina, kad jį praleidžia, tai koks skirtumas, kaip tą perėją įveiks? Vairuotojams svarbu, kad kuo trumpiau maišytųsi ant kelio. Tai būdamas ant dviračio greičiau pasitrauks iš kelio nei žingsniuodamas.

Žinoma idealu jeigu nuliptu ir persivestu , bet manau užtektu net jeigu tik sustotu.Problema kad dauguma net nesustoja.

[sleader]

Tas punktas nulipti prieš perėją nuo dviračio nėra protingas ir jį turbūt sugalvojo niekada nevažiavę dviračiu. Esmė, kad dviratininkas neįvažiuotų į perėją dideliu greičiu. Tai tam užtektų tik reikalavimo prieš perėją sustoti. Vairuotojams juk neliepiama prieš pavojingą sankryžą išlipti iš automobilio . O kai dviratininkas įsitikina, kad jį praleidžia, tai koks skirtumas, kaip tą perėją įveiks? Vairuotojams svarbu, kad kuo trumpiau maišytųsi ant kelio. Tai būdamas ant dviračio greičiau pasitrauks iš kelio nei žingsniuodamas.

Esmė, kad dviratininkai neturi jokio pirmumo pėsčiųjų perėjose ir niekas nėra įpareigotas jų praleisti. Todėl jeigu nori naudotis pėsčiųjų privilegijomis, turi nulipti ir tapti pėsčiuoju, o jeigu nenori, tai važiuoji per gatvę leistinose vietose pagal KET.
Ir šį dalyką reikia visiems važiuojantiems dviračiu gerai įsiminti, bei suprasti.

[sankauskas]

Dviratis, kaip ir kitos transporto priemonės, priklauso važiuojamajai kelio daliai. Visiškas absurdas dviratininkus grupuoti su pėsčiaisiais. Tada daugelis problemų, i.e. važiavimas per perėjas ar pirmumo teisė kelyje tiesiog išnyktų.

[PoDV]

Dviratis - transporto priemonė, tarpinė savybėmis tarp pėsčiųjų ir automobilių. Kai dviračiu važiuojama lėtai (ir atsargiai), tai dviratis prilygsta pėsčiąjam. Nematau problemos, kai važiuojama pėsčiojo greičiu, per pėsčiųjų perėją. Tiesiog reik važiuot lėtai ten kur yra pėsčiųjų. Nusilipt nuo dviračio ir ant jo vėl užsilipt yra gaištamas papildomas laikas. Nepatogus darbas. Mažuma ir nulipa.

[Vilnietizz]

Manau, tas reikalavimas nulipti nuo dviračio perėjoje yra labiau ne dėl vairuotojų saugumo, o dėl pėsčiųjų - kad dviratininkas nepartrenktų per tą pačią perėją kartu su juo einančiu pėsčiųjų. Be to, kai pastarųjų būna daug, dviratininkai dažnai apvažiuoja juos išlįsdami už "zebros" ribų. Dėl to, spėju, ir yra tas reikalavimas, beje, galiojantis nepriklausomai nuo to ar sankryža reguliuojama, ar nereguliuojama.

P.S. sąžiningai pasakysiu, pats dažniausiai nenulipo nuo dviračio, bet to nesididžiuoju, ir nesakau, kad darau gerai.

[digital]

Žinoma idealu jeigu nuliptu ir persivestu , bet manau užtektu net jeigu tik sustotu.Problema kad dauguma net nesustoja.

Idealu, kol pats nevažiuoji dviračiu. Anksčiau irgi taip galvojau. Pabandžius važiuoti, jau po 3 perėjos atsibodo nulipinėti.

[Creatium]

Reikia daryti taip: nulipti nuo dviračio perėjoje ir užlipti perėjoje. Tada bus gaištamas ne tik dviratininko laikas, bet ir vairuotojo. O tada dings visokie mąstymai, kad tai yra labai geras sprendimas.

[senasnamas]

Automobilio vairuotojas dviratininko važiuojančio skersai gatvės praleisti kitokiais atvejais nei du anksčiau aprašyti neprivalo, nes vairuotojai perėjose turi prievolę praleisti tik pėsčiuosius, o ne transporto priemones.

Taip yra aklai sekant įstatymo raidę. Realiame gyvenime yra kiek kitaip. Mieste dviratininkai dažnai prilygsta pėstiesiems, nes dviračių insfrastruktūra yra nenuosekli, ženklinimas tai yra, tai nėra, takai netikėtai prasideda ir baigiasi, tai norint nieko nepažeisti prieš kiekvieną sankryžą reikėtų gerokai pasukti galvą. Be to, daugėja elektrinių paspirtukų, kurie formaliai turbūt yra transporto priemonė, bet realiai niekuo nesiskiria nuo pėsčiojo. Prie vairo sėdinčiam vairuotojui nėra skirtumo, ką praleisti - ar pėstįjį, ar dviratininką, jam svarbu, kad į perėją niekas neįlėktų netikėtai.

[sankauskas]

Nematau problemos, kai važiuojama pėsčiojo greičiu, per pėsčiųjų perėją. Tiesiog reik važiuot lėtai ten kur yra pėsčiųjų.

Aš tai matau problemą važiuoti tokiu greičiu, kaip pėstysis, ypač KET nurodytu 3-7 kmh.
Bandžiau važiuoti 3kmh, tai reikia gana gerų įgūdžių. Nesaugu, ir nenormalu yra važiuoti tokiu greičiu.

Jaučiuosi nepalyginamai geriau važiuojamojoje kelio dalyje nei ant šaligatvio.

[senasnamas]

Tada reikėjo padidinti greitį iki 7 km/h . Dabar ir bėgikų daug, kurie juda greičiau nei pėstieji. Matyt, reikėtų priskirti juos transporto priemonėms .

[Creatium]

Riedutininkai irgi juda panašiu greičiu į dviračius. Jiems irgi reikėtų (nors nereikia, jie gi pėstieji) "nulipt"?

[Mexas]

Manau, tas reikalavimas nulipti nuo dviračio perėjoje yra labiau ne dėl vairuotojų saugumo, o dėl pėsčiųjų - kad dviratininkas nepartrenktų per tą pačią perėją kartu su juo einančiu pėsčiųjų. Be to, kai pastarųjų būna daug, dviratininkai dažnai apvažiuoja juos išlįsdami už "zebros" ribų. Dėl to, spėju, ir yra tas reikalavimas, beje, galiojantis nepriklausomai nuo to ar sankryža reguliuojama, ar nereguliuojama.

P.S. sąžiningai pasakysiu, pats dažniausiai nenulipo nuo dviračio, bet to nesididžiuoju, ir nesakau, kad darau gerai.

Užtektu jeigu sustotu perėjoje ir tada lėtai per ja važiuotu.Aš pats susidūriau su situacija, kai artėjau link pesčiųjų perėjos, prie kurios nieko nebuvo ir tada dideliu greičiu link jos atlėkė dviratininkas. Patikek mažai kas spėtu sureaguoti, kai iš niekur atsiranda dviratis ir lyg būtų jo pirmumo teisė - važiuoja nestabdydamas per pereja.

[Mexas]

Reikia daryti taip: nulipti nuo dviračio perėjoje ir užlipti perėjoje. Tada bus gaištamas ne tik dviratininko laikas, bet ir vairuotojo. O tada dings visokie mąstymai, kad tai yra labai geras sprendimas.

Kas svarbiau laikas ar gyvybe?

[Creatium]

Kas svarbiau laikas ar gyvybe?

Gyvybė. Todėl visi automobiliai privalo sustoti prie kiekvienos perėjos. Ne sulėtinti, ne praleisti. Bet sustoti. Tada įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų aplinkui ir tada pajudėti. Juk gyvybė svarbiau.

P.S. JUOBA, kad didžiąją dalį avarijų sukelia automobilių vairuotojai.

[sankauskas]

Dviratininkui jo gyvybė yra svarbiau, nei jo laikas. Automobilio vairuotojui jo laikas svarbiau, nei dviratininko gyvybė.

[sleader]

Manau, tas reikalavimas nulipti nuo dviračio perėjoje yra labiau ne dėl vairuotojų saugumo, o dėl pėsčiųjų - kad dviratininkas nepartrenktų per tą pačią perėją kartu su juo einančiu pėsčiųjų.

Nereikia ir manyti Juk jau rašiau, kad reikalaujama nulipti, nes pėsčiųjų perėja yra skirta pėstiesiems ir automobilių vairuotojai perėjose privalo praleisti tik pėsčiuosius. Žmogus stumiantis dviratį yra pėsčiasis.

Taip yra aklai sekant įstatymo raidę. Realiame gyvenime yra kiek kitaip. Mieste dviratininkai dažnai prilygsta pėstiesiems, nes dviračių insfrastruktūra yra nenuosekli, ženklinimas tai yra, tai nėra, takai netikėtai prasideda ir baigiasi, tai norint nieko nepažeisti prieš kiekvieną sankryžą reikėtų gerokai pasukti galvą. Be to, daugėja elektrinių paspirtukų, kurie formaliai turbūt yra transporto priemonė, bet realiai niekuo nesiskiria nuo pėsčiojo. Prie vairo sėdinčiam vairuotojui nėra skirtumo, ką praleisti - ar pėstįjį, ar dviratininką, jam svarbu, kad į perėją niekas neįlėktų netikėtai.

Realiame gyvenime yra kitaip kol neatsitinka nelaimė. Važiuos koks išsiblaškęs vairuotojas bemaigydamas telefoną, išvažiuos į perėja dviratininkas ir bus joje partrenktas. Eismo įvykio kaltininkas bus dviratininkas, kuris ne tik bus sužalotas (gal net ir su liekamosiomis pasekmėmis), bet net ir turės atlyginti žalą TP vairuotojui. Todėl kartais geriau pasekti įstatymo raidę.
El. paspirtukas tikriausiai niekam nepriskirtas, nes vargu ar yra tokia reglamentuota kategorija. Bet kokiu atveju, jo judėjimo greitis pakankamai mažas, tai jis turėtų būti prilygintas pėsčiajam.

Gyvybė. Todėl visi automobiliai privalo sustoti prie kiekvienos perėjos. Ne sulėtinti, ne praleisti. Bet sustoti. Tada įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų aplinkui ir tada pajudėti. Juk gyvybė svarbiau.

P.S. JUOBA, kad didžiąją dalį avarijų sukelia automobilių vairuotojai.

O koks tikslas sustoti, jeigu perėjos niekas neužstoja ir iš toli matyti, kad joks pėsčiasis prie jos neartėja? Visada turi būti kažkokia logika, o sustoti vien tam, kad sustoti - absurdas.