[LT/RU] Lietuvos - Kaliningrado srities (buv. Vokietijos) pasienis

[HSV]

1941-06, karo pradžia kažkur Vokietijos-Lietuvos(SSRS) pasienyje...

[Romas]

VSAT 2010.05.23

Pavasario potvynis padarė didelės žalos pasienio infrastruktūrai (foto)

Pavasario potvynis padarė didelių nuostolių VSAT infrastruktūrai pasienyje – negalutiniais duomenimis, žala siekia daugiau kaip 150 tūkst. litų. Ši suma dar gali išaugti, nes kol kas pasienyje tebėra nepraeinamų vietų, kur potvynio padaryti nuotoliai dar neįvertinti. Dėl ekonominio sunkmečio šiemet smarkiai apkarpytam VSAT biudžetui tai labai skaudus smūgis.

(...)

Stichija daug rūpesčių pridarė ir sieną su Rusija saugantiems Pagėgių rinktinės pasieniečiams. Vien Viešvilės užkardos ruože prie Nemuno apgadinta daugiau kaip 40 informacinių draudžiamųjų ženklų, kuriuos teks ištiesinti ir perdažyti. Vileikių užkardos ruože per ledonešį apgadinta 13 draudžiamųjų ženklų. Panašios žalos padaryta ir Plaškių užkardos ruože.

Bardinų užkardos ruože nuo patvinusio Nemuno labiausiai nukentėjo sienos stebėjimo sistemos ,,UNISAS“ bokštų aplinka. Vanduo apgadino ir Bitėnų prieplaukos betonines atramas.

Pagėgių pasieniečiai pastebi, kad jų ruože dar yra nepasiekiamų vietų, todėl kai kuriems objektams padarytos žalos kol kas nėra galimybių tiksliau įvertinti.

http://www.pasienis.lt/lit/Pavasario...es_zalos_/3433

[geriantis]

Romo išvardintuose projektuose šito tilto nėra: http://www.balsas.lt/naujiena/391227...apildyta-09-30
Valinskas dabar visur trimituoja, kad dėl Putino vizito visi plėšosi kad tik įtikti Maskvai, čia dar šitas tiltas išlindo. Net nežinau ką ir galvoti po tokio straipsnelio.

[groundzer]

Tiltas per Nemuną į Sovetską – po trejų metų
http://www.alfa.lt/straipsnis/103788...10-07-21_11-45

[Romas]

Foto 2009.07
Valstybės siena Vištytyje


Ten, kur yra skirtingos spalvos asfaltas, iki 2003 ar iki 2004 metų buvo siena su Rusija. Tie du ar trys namai su gyvenančiais Lietuvos piliečiais buvo Rusijos teritorijoje.

[Furbo]

Tai Lietuva laimėjo šiektiek teritorijos... Keista...

[Romas]

Įdomus straipsnis ne tik apie žemės atsiėmimo problemas, bet ir apie sienos pokyčius Vištyčio apylinkėse

Lietuvos žinios“ 2010.05.31
Kazys Kazkevičius

Lietuvos sieną trina interesai
Vasarą kurortu tampantis Vištyčio miestelis įsikūręs prie Kaliningrado srities ribos. Tačiau iki šiol nepažymėta valstybės siena ir užsitęsusios derybos su Rusija dėl jos delimitavimo bei demarkavimo kelia aibę nepatogumų rojaus kampeliu vadinamo miestelio gyventojams. (...)

Kol nėra į žemę įbestų valstybės sienos stulpų, tol gyventojai eina kryžiaus kelius mėgindami susitvarkyti savo sodybų teisinius dokumentus. Valdžios atstovai tikina, kad sienos ženklinimo darbai tuoj tuoj prasidės, tačiau jų pradžios kaip nėra, taip nėra.
(...)

Prašoma laukti
„Kad ir kur eičiau, visur girdžiu vieną ir tą patį – turiu palaukti. Tik nežinau ko, gal savo mirties?“ – ironizavo L.Uldinskienė. Anot jos, už sodybos žemę valstybei ji sumokėjo gal prieš dešimtmetį, per patį privatizavimo vajų. Sumokėjo investiciniais čekiais ir tikėjosi senatvėje turėsianti ramią pastogę išskirtinai gražioje vietoje, šalia Vištyčio ežero. Deja, mėginimai susitvarkyti sodybos nuosavybės dokumentus atsimušė į biurokratines kliūtis. Moteriai buvo pasakyta, esą kol Lietuvos ir Rusijos siena nepaženklinta valstybės sienos ženklais, tol apie norą susitvarkyti nuosavybės dokumentus ji galinti pamiršti. „Valdininkai aiškina, kad dalis iš valstybės nupirktos sodybos žemės patenka į pasienio zoną, todėl privalau dalies sklypo atsisakyti, tenkintis tik tuo, kas yra prie trobesių. Tačiau atsisakiusi žemės likčiau visai be sodo ir daržo, tad su tokiu siūlymu nesutinku. Juolab kad matau, kaip gretimų sodybų šeimininkai, čia atvykstantys tik savaitgaliais ar vasarą, ribas prasitęsė iki pat ežero kranto. Atrodo, naujakuriams galima viskas, o mums, senbuviams, – ne“, – pyko moteris.

Apsukruoliai žvalgosi

Jai pritarė ir greta gyvenanti Ona Kišonienė. Pasak jos, kai kam leidžiama statyti namus net ant ežero kranto ar vandens, o jiems – nė takelio į ežerą turėti negalima. (...) „Ankstesnis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Saulius Stripeika atsiuntė raštą, kad kol siena nedemarkuota, mūsų norų niekas nepaisys. Tačiau jis nepaaiškino kodėl. Juk valstybės siena eina ne pakrante, o ežeru“, – aiškino miestelio senbuvė. Moteris vardijo vienus, antrus, trečius savo kaimynus, kurie vis dar laukia kaip ir ji. „Laukiam, kol rusai antrą kartą ateis, ko daugiau laukti?“ – ironizavo pašnekovė.

O.Kišonienė neslėpė sulaukusi siūlymų atsisakyti 25 arų žemės sklypo dalies, esančios arčiausiai ežero. Tada esą visi dokumentai būtų sutvarkyti vos ne akimirksniu. Tik taip ir nesuprato, kieno naudai atsisakyti – valstybės ar kokio apsukruolio. Tokių Vištytyje pastaraisiais metais netrūksta. Senąsias sodybas pamažu keičia šiuolaikiniai namai, o senbuvių sodus ir daržus – poilsio aikštelės, kur apsistoja Kauno, Marijampolės ar net Vilniaus gyventojai.

Ūkininkai bėdų nepatiria
Vištyčio seniūnui Bronislavui Politai tokie senbuvių skundai puikiai žinomi. Anot jo, kol Lietuvos ir Rusijos valstybės siena realiai nepažymėta, ne tik gyventojams neįmanoma teisiškai įregistruoti savo nuosavybės, bet net ir seniūnija negali valstybinėje žemėje įrengti pėsčiųjų tako, kuriuo galėtų eiti pasivaikščioti poilsiautojai. „Projektuotojai jau buvo pradėję rengti projektą, bet buvo pasakyta „ne“, kol nebus demarkuota valstybės siena. Gal prisibijoma, kad, neduok Dieve, kokią pėdą netyčia į kaimynę valstybę įkelsime. Tačiau visiems žinoma, kad siena eina ežeru“, – stebėjosi seniūnas. (...)

LŽ kalbinta Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilija Belozarienė pripažino, kad įteisinant žemės nuosavybę Vištytyje sunkumų kyla dėl derinimo su VSAT. „Šiuo metu parengtos kelios bylos, bet VSAT jų nederina. Tai aiškinama tuo, kad nežinoma valstybės sienos riba. Kai kurių vietovių žemėtvarkos projektai buvo patvirtinti dar iki 2001 metų, kai jų nereikėjo derinti su VSAT. (...)

Problema lieka
VSAT Valstybės sienos ženklinimo skyriaus viršininkė Vidija Stasiūnaitė LŽ sakė, kad diskusijos su Vištyčio gyventojais tęsiasi jau ne vienus metus. Tačiau kol kas rezultatų nėra. „Pagal 2001 metų Vyriausybės nutarimą Vištyčio pakrantėje turėtų būti palikta valstybės sienos apsaugos juosta. Nors siena eina ežeru, patruliams važinėti reikalinga ir sausumos juosta“, – teigė V.Stasiūnaitė.
Anot jos, šiuo metu pasieniečių keliukas eina pačia ežero pakrante. Tačiau tam prieštarauja Vištyčio regioninio parko specialistai, jie pageidautų, kad pasienio juosta būtų patraukta toliau nuo ežero pakrantės. Bet tada ji dar labiau įsiskverbtų į gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamus sklypus. Atsirastų dar daugiau nepatenkintųjų.
„Ne kartą buvome susitikę su gyventojais, žemėtvarkininkais ir mėginome žmonėms padėti. Siūlėme kaip nors problemą išspręsti. Buvo susitarta, kad sklypų privatizavimas vyks dviem etapais. Iš pradžių gyventojai galės susitvarkyti namų valdas – teritorijas prie pastatų, o asmeninio ūkio žemės privatizavimas vyktų jau vėliau, kai bus demarkuota valstybės siena. Kai kurie sutiko taip padaryti, kiti – ne“, – kalbėjo VSAT Valstybės sienos ženklinimo skyriaus viršininkė. Tačiau ji pripažino, kad problema iki galo neišspręsta.

V.Stasiūnaitės teigimu, nelygybė tarp Vištyčio gyventojų atsirado dėl to, kad kai kurie iš jų suspėjo žemės sklypų pirkimą įforminti iki 2001 metų rudens. Tačiau iš jų, demarkavus valstybės sieną, jos apsaugai reikalingus žemės rėželius palei ežerą gali tekti išpirkti. Iš viso problemų nekiltų, jei būtų parengtas Vištyčio miestelio detalusis planas. Tuo galėjo pasirūpinti ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, tačiau to nebuvo padaryta.

Teks palaukti
Vyriausybės komisijos Lietuvos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti pirmininkas, Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis stebėjosi, kad dėl užsitęsusios sienos demarkacijos gali kilti kokių nors neaiškumų įteisinant žemės nuosavybę.
„Sausumoje beveik visa siena eina buvusios prieškarinės Lietuvos ir Vokietijos valstybės sienos riba. Iki šio laiko išlikę grioviai, žymėję valstybių ribas. Kitur valstybės siena eina Nemuno, Šešupės upėmis, Lieponos ir kitais upeliais bei Vištyčio ežeru“, – teigė Z.Kumetaitis.
Pasak jo, didžiausių pokyčių yra tik nedideliame Vištyčio miestelio pakraščio plote, bet ne centrinėje jo dalyje, kur gyvena LŽ kalbinti miestelio senbuviai. Pagal Lietuvos ir Vokietijos valstybių ribas keleto miestelio pakraščio gyventojų sodybos buvo atsidūrusios jau Rusijos pusėje, o kai kurias valstybės siena tiesiog skėlė į dvi dalis. Todėl per derybas su Rusijos pareigūnais buvo susitarta, kad šioje vietoje Lietuvos ir Rusijos valstybės siena bus truputį patraukta į vakarus. Kaip kompensacija Rusijai atiteko gabalėlis Lietuvos teritorijos piečiau Vištyčio ežero, kur susikerta trijų valstybių – Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybės sienos.

(...) Birželio pabaigoje ten, kur susikerta visų trijų šalių sienos, turėtų būti pastatytas specialus sienų sankirtos ženklas. Nuo jo ir prasidės valstybės sienos su Rusija demarkavimas. Z.Kumetaičio teigimu, šis procesas užtruko, nes tik 2006 metais, praėjus beveik dešimtmečiui nuo valstybinės sutarties pasirašymo, Rusija sudarė savo komisiją sienai demarkuoti. Šiuo metu visi parengiamieji darbai beveik baigti, liko tik abiejų valstybių komisijoms patvirtinti sienos demarkavimo projektus. Tikimasi, kad tai bus padaryta pirmosiomis birželio dienomis, o nuo vasaros vidurio bus pradėti realūs darbai. Tačiau jau dabar neabejojama, kad tai užtruks. Anot Z.Kumetaičio, pagal optimistinę prognozę – iki ketverių metų, o pagal pesimistinę – iki septynerių metų ir ilgiau.

Nors valstybės sienos demarkavimą numatyta pradėti šiemet, norintiems susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus Vištyčio gyventojams džiūgauti nėra pagrindo. Mat pirmiausia numatyta specialiais plūdurais valstybės sieną paženklinti ežere. Naujieji plūdurai bus į ežerą suleisti kiek tolėliau nuo šiuo metu ežere jau esančių raudonų įspėjamųjų plūdurų, kurie drausmina po ežerą valtimis, vandens dviračiais ar motociklais plaukiojančius poilsiautojus. „Prieškariu lietuviams būdavo leidžiama tik arklius ežere girdyti ir meškerioti nuo kranto, nes Lietuvai priklausė tik 38 hektarai ežero. Dabar šis plotas dešimt kartų didesnis“, – džiaugėsi laimėjimais Z.Kumetaitis.

http://www.alfa.lt/straipsnis/103653...10-05-31_07-20

[Romas]

Rūta Lankininkaitė, LTV naujienų tarnyba, www.lrt.lt
2010 spalio mėn. 1 d. 21:17

Vykstantiems į Kaliningrado sritį - pasienyje naujos taisyklės

Iš Lietuvos į Rusijos Kaliningrado sritį per Kybartų, Ramoniškių ir Panemunės pasienio kontrolės punktus vykstančių automobilių eilės reguliuojamos pagal naujas taisykles.

Jei tai išspręs ligšiolines problemas pasienyje ir padės užtikrinti tvarką, dviejų mėnesių eksperimentas gali būti pratęstas.

Išaugus keliaujančiųjų į Kaliningrado sritį skaičiui Vilkaviškio rajone, Kybartuose ir Virbalyje, vilkikai daugiau nestovės pagrindinėse gatvėse prie žmonių namų. Sunkiasvoriai automobiliai stos į eilę likus penkiems kilometrams iki Lietuvos–Rusijos (Kaliningrado srities) valstybės sienos. Čia įrengtas eilių reguliavimo postas.

(...)
Anot (Vilkaviškio rajono) mero, savivaldybei ir Susisiekimo ministerijai besiginčijant, kaip turi būti perduoti valstybei žemės sklypai ir juose esantis savivaldybės turtas, tai yra automobilių stovėjimo terminalas, pastarasis lig šiol stovi tuščias, o sunkiasvorių vilkstinės ir toliau rikiuosis pagrindiniame kelyje.

Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=37127067

[Vilnietizz]

Pagaliau bent kažkiek tvarkos bus Lietuvos ir Rusijos pasienyje...

o LT/BY pasienyje tokių pat taisyklių įvesti neplanuojama?

[HSV]

Išbadėję šunys iš Kaliningrado veržiasi į Lietuvą medžioti

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41195349

[Romas]

Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė LTV „Panorama“, www.lrt.lt
2011 balandžio mėn. 5 d. 20:54

Kybartų transporto spūstys nebedusins

Vilkaviškio savivaldybei automobilių stovėjimo aikštelę Kybartuose perdavus Pasienio kontrolės punktų direkcijai, pakelėje nebeliko ilgų automobilių vilkstinių ir transporto spūsčių.

http://verslas.delfi.lt/automoto/kyb....d?id=44046325

[HSV]

Pagal prieškarinę sutartį tik nedidelė Vištyčio dalis, maždaug 38 h šalia Vištyčio gyvenvietės, priklausė Lietuvai, o likusioji – Vokietijai. Lietuviams buvo leidžiama girdyti arklius ežere ir meškerioti nuo kranto...

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=30490967



Šaltinis: http://www.kartenmeister.com/preview.../Suwalki_8.jpg

[Martlarkis]

Pradėta demarkuoti Lietuvos siena su Rusija
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...sija-56-159977

[digital]

Kuršių nerijoje – pirmieji Lietuvos ir Rusijos sieną sausumoje žymintys ženklai (foto)

Prie kelio, vedančio į Nidos pasienio kontrolės punktą, esantį Lietuvos ir Rusijos pasienyje, išdygo du gelžbetoniniai balti stulpai. Tai – pirmieji Lietuvos pusėje pastatyti valstybės sienos ženklai sausumoje prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

Sienos ženklai pastatyti abiejose kelio pusėse, nustatytu atstumu nuo centrinių poligonometrinių stulpelių, kurie žymi dviejų šalių valstybės sienos liniją.

[AutoLiet]

1931m.





KAVB

[Romas]

Kopija iš temos Tauragė senose nuotraukose

Tikiuosi, bendromis pastangomis pavyks nušviesti Tauragės praeitį kiek aiškiau

Muitinės pastatas apie 1929 m. :


http://http://amberreunion.blogspot....oms-house.html

Abejoju ar ši nuotrauka iš Tauragės.
Ant muitinės dar galėjo būti dvikalbis užrašas, o dantų gydytojo kabineto užrašas tik vokiškai.
Gal čia Pagėgiai, Šilutė, Smalininkai ar kita stambesnė Klaipėdos krašto vieta?

[laimutis]

Kopija iš temos Tauragė senose nuotraukose


Abejoju ar ši nuotrauka iš Tauragės.
Ant muitinės dar galėjo būti dvikalbis užrašas, o dantų gydytojo kabineto užrašas tik vokiškai.
Gal čia Pagėgiai, Šilutė, Smalininkai ar kita stambesnė Klaipėdos krašto vieta?

Forumo dalyvis sula parašė kad tai senosios muitinės pastatas Panemunėje. Ir ant pastato aiškiai parašyta muitinė-zolamt, pagrindinė tokia muitinė į Vokietiją kaip tik ir buvo Panemunėje.

[Romas]

Forumo dalyvis sula parašė kad tai senosios muitinės pastatas Panemunėje. Ir ant pastato aiškiai parašyta muitinė-zolamt, pagrindinė tokia muitinė į Vokietiją kaip tik ir buvo Panemunėje.

Atrodo, kad Panemunės / Tilžės pasienyje muitinė buvo kiek kuklesnė

1931m.




KAVB

[Civis]

Atrodo, kad Panemunės / Tilžės pasienyje muitinė buvo kiek kuklesnė

Abu pastatai matomi senoje nuotraukoje tebestovi. Suradau dabartinių laikų nuotrauką tinklapyje www.panoramio.com:

Panemunė-vartai į Europą
http://www.panoramio.com/photo/20567547

[Romas]

Pinigai suartina žmones...

Rūta Lankininkaitė, LTV „Šiandien“, www.lrt.lt 2012 m. balandžio 3 d. 19:03
Daugėja kaliningradiečių, pėsčiomis ateinančių į Kybartus apsipirkti

Artėjant Velykoms, ilgesnės eilės nusidriekė pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Į Rusiją važiuojama nusipirkti pigesnių degalų, o Kaliningrado srities gyventojai Lietuvoje perka pieno ir mėsos produktų.

http://verslas.delfi.lt/business/dau...#ixzz1r0XOSrXV