Kelių eismo taisyklės

[Martlarkis]

Jo, aš irgi tą pastebėjau, kad beveik neįmanoma (arba labai sunku) saugiai nuvažiuoti dviračiu į kitus miestus. Galbūt kai kur įmanoma laikantis lauko keliukų palei greitkelius, bet jie dažnai nutrūksta arba yra neišvažiuojami.

[geriantis]

tai apie kokius čia KET punktus eina kalba?? ar tiesiog spaminam??

[Romas]

15min.lt 2011 m. lapkričio 20 d.

Katedros aikštėje buvo uždegtos 15 377 žvakutės, kurių liepsnelės simbolizavo kiekvieną nepriklausomos Lietuvos keliuose užgesusią gyvybę.





http://www.15min.lt/gallery/show/Kat...uciu-21181?p=3

[Romas]

Nuotraukos vakare:



http://www.15min.lt/gallery/show/Kat...uciu-21181?p=3

[digital]

Kelio ženklai dygsta lyg grybai

Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys suka galvą, kaip keliuose sumažinti sunkiai beaprėpiamą kelio ženklų skaičių. Tai jau atsargiai svarstoma ir Lietuvoje, tačiau garsiau čia reiškiama nuomonė, kad keliuose reikia daugiau ženklų.

Konservatyvumu garsėjančių britų kantrybė trūko – transporto ministras Normanas Bakeris neseniai pareiškė, kad metas permainoms.

Šis politikas įsitikinęs, kad kelio ženklų šalies keliuose – gerokai per daug. Todėl numatyta atlikti reformą, per kurią atsiras ne tik naujų kelio ženklų – keliuose jų turi sumažėti maždaug 40 procentų.

„Vairuotojams darosi pernelyg sunku orientuotis dėl perteklinio kelio ženklų skaičiaus”, – pareiškė N.Bakeris.

Kaip palengvinti gyvenimą vairuotojams, nebe pirmus metus svarsto ir Skandinavijos šalys. Tuo tarpu Lietuva, kurioje vien valstybinės reikšmės keliuose yra gerokai per 115 tūkstančių ženklų, tebeina priešinga – daugiau yra geriau – kryptimi.

Vairuotojams sunku įsidėmėti

Į kurią pusę eiti, valstybės pasirinko dar 1968-aisiais, kai buvo tvirtinama kelių eismo konvencija.

Amerikiečiai pasirinko kelius ženklinti užrašais – aiškų, informatyvų ir paprastą būdą.

Daugiakalbei Europai šis būdas netiko, todėl pasirinkti standartizuoti kelio ženklai.

„Amerikoje, nelygu valstija, kelio ženklų yra bent keturis kartus mažiau nei Lietuvoje, – pripažino saugaus eismo specialistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Vigilijus Sadauskas. – Tačiau jie turi daug užrašinių ženklų – „Stop”, „Į kairę” ir pan.”

VGTU mokslininkai ne vienus metus atlieka tyrimus, diskutuoja apie saugaus eismo problemas. Atliekami tyrimai, kiek informacijos vienu metu gali apdoroti statistinis vairuotojas.

„Pravažiavus sankryžą su penkiais įvairiais kelio ženklais, 40 kilometrų per valandą greičiu važiavusio vairuotojo klausėme, kokius ženklus jis įsiminė, – apie eksperimentą pasakojo V.Sadauskas. – Paaiškėjo, kad dauguma įsiminė tik 3, tik retas – 4 kelio ženklus.”

Mokslininkas įsitikinęs, kad labai menka dalis vairuotojų atpažintų ir tiksliai išvardintų kelio ženklų pavadinimus: „Manau, net ir labai gerai vairuojantiems žmonėms informacijos jau yra per daug.”

Ženklų gerokai padaugėjo

Daugumą kelio ženklų Lietuva paveldėjo iš tuometės Sovietų Sąjungos. Todėl dar yra išlikęs ir kelio ženklas „Krintantys akmenys”, nors sunkiai pavyktų rasti Lietuvoje vietą, kur jį būtų galima įrengti.

„Nebent prie Šatrijos ar Medvėgalio, bet nuo šių kalnų akmenys nebyra”, – šypsojosi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Piskarskas.

Nuo 1978-ųjų Lietuvoje kelio ženklų registro sąrašas pailgėjo maždaug penktadaliu, o išbraukti buvo vos keli kelio ženklai.

VGTU docentas V.Sadauskas įsitikinęs, kad toli gražu ne visada reikėtų naujų kelio ženklų.

„Dažnai siūloma įtraukti naują ženklą, nors jis reikalingas ypač mažai grupelei žmonių.

Specialistams truputį juokinga, kai žmonės bando save įprasminti kurdami naujus ženklus, pavyzdžiui, varlių migracijai”, – sakė mokslininkas.

Prieš porą metų tokie įspėjamieji ženklai buvo įrengti Pavilnių, Verkių, Krekenavos regioniniuose parkuose, bet naudos buvo mažai.

„Negi dabar reikėtų patrulių ekipažui budėti prie varlių migracijos tako ir stebėti, ar vairuotojai praleidžia varliagyvius?” – pečiais truktelėjo V.Sadauskas.

Problemų yra ne viena

Specialisto manymu, visuomenei kur kas svarbesnis kelio ženklo „Automobiliams skirtas kelias”, leidžiančio vasarą važiuoti 110 km/val. greičiu, atsiradimas. Aplinkinėse valstybėse toks ženklas buvo seniai, nes ten buvo apskaičiuota ekonominė tokio kelio nauda. Tuo tarpu Lietuva jį įsiteisino tik 2002 metais.

V.Sadauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje būtina reforma ir dėl ženklų dydžio.

Užmiesčio ir miesto ženklų dydis skiriasi daugelyje pasaulio šalių, bet Lietuvoje kol kas neįsiklausoma į argumentus.

„Logiška, jog užmiesčio keliuose, greitkeliuose reikalingi didesnių matmenų ženklai, kad greitai važiuojančios mašinos vairuotojas juos įsidėmėtų, – sakė VGTU mokslininkas. – Tuo tarpu senamiesčiuose eismas lėtas, todėl pakaktų gerokai mažesnių matmenų kelio ženklų. Taip būtų ir pigiau, ir estetiškiau – ženklai neužstotų vaizdo.”

V.Sadauskas neslėpė, kad kelių ženklinimo problemų Lietuvoje yra ir daugiau.

Pavyzdžiui, ne vienas vairuotojas yra pastebėjęs, kad užsienyje kelio ženklai yra gerokai ryškesni, geriau atspindi šviesą. Taip yra dėl aukštesnių kokybės reikalavimų.

„Mūsų gamintojai irgi gali pagaminti aukščiausios rūšies gaminius, bet daro tokius, kokius užsako klientai, – dar vieną problemą įvardijo vilnietis mokslininkas. – Turime nesusipratimų ir dėl pėstiesiems skirtų šviesoforų: juose turėtų būti matoma pėsčiojo figūrėlė.

Dažnai užsidega tiktai žalias žibintas, todėl būna neaišku, ar mašina gali važiuoti, ar turi eiti žmogus.”

Sumaištį kėlė įstatymas

LAKD specialistas J.Piskarskas pripažino, kad dėl kelių ženklinimo kyla įvairių diskusijų. Tačiau jis nenorėjo sutikti su nuomone, kad kelio ženklų šalyje yra per daug.

„Nemanau, kad turime jų perteklių, vietiniuose keliuose jų net trūksta.

Aišku, pasitaiko įvairių nesusipratimų, bet tai – veikiau išimtys”, – svarstė J.Piskarskas.

LAKD kelių priežiūros skyriaus specialistas pripažino, kad kelerius metus tikrą sumaištį kėlė apie laukinius žvėris įspėjantis ženklas.

Po tokį ženklą teko įrengti kone kiekviename miške. Mat pagal galiojančią tvarką valstybė privalo atlyginti nuostolius, jei vairuotojas nebuvo ženklu perspėtas apie laukinių žvėrių keliamą pavojų.

„Išleidome daug pinigų, nors tokia situacija – absurdiška. Juk niekas neinformuoja į miestą įvažiuojančių vairuotojų ženklu „Eina pėstieji”, kad čia gali būti pėsčiųjų”, – stebėjosi J.Piskarskas.

Apskaičiuota, kad vieno kelio ženklo įrengimas kainuoja maždaug 400–500 litų.

Vadovaujasi griežtais standartais

LAKD specialistas sutiko, kad virtinės ženklų kartais ima kliudyti eismui. Tačiau taip dažniausiai nutinka savivaldybėms priklausančiuose keliuose, nes nauji keliai tiesiami laikantis itin griežtų standartų.

Yra ir standartai, kuriais vadovaujamasi įrengiant naujus kelio ženklus.

Pavyzdžiui, mieste tarp ženklų negali būti mažesnis kaip 20, užmiestyje – ne mažesnis kaip 35, o magistralėje – ne mažesnis kaip 50 metrų atstumas.

Yra ir daugiau ženklų skaičių ribojančių reikalavimų: pavyzdžiui, mieste vienoje eilėje gali būti ne daugiau kaip 4, o užmiestyje – ne daugiau kaip 3 ženklai.

„Dėl šių standartų dažnai sulaukiame gyventojų, kurie nori, kad rodyklės iš kelio nukreiptų į kiekvieną kaimą, priekaištų. Tačiau pagal griežtus reikalavimus galima nurodyti ne daugiau kaip tris kryptis, – sakė J.Piskarskas. – Juk surašius 10 kaimų ar miestelių pavadinimus vairuotojui tektų sustoti kaip prie informacinės lentos.”

LAKD atstovas pripažino, kad dabar dažnai sumaištį bandoma kelti dėl informacinių stendų apie paveldo objektus.

Iš Europos struktūrinių fondų kartais gaunama tiek pinigų, kad norima informacines nuorodas įrengti nuo pat Vilniaus iki kitos Lietuvos pusės.

„Tačiau pamirštama, kad ženklai nėra amžini – juos reikia ir prižiūrėti”, – sakė J.Piskarskas.

Prioritetai – saugiam eismui

2009 m. Europos Sąjungos šalių keliuose žuvo 35 tūkstančiai žmonių, per 1,7 milijono žmonių buvo sužeista.

Apskaičiuota, kad visuomenei padaryta per 130 milijardų eurų žala.

Europos Sąjungoje šiais metais patvirtintos kelių eismo saugos politikos kryptys 2011–2020 metams.

Siekiama per artimiausią dešimtmetį žūvančiųjų Europos keliuose skaičių sumažinti perpus.

Tam tikslui numatyta pamažu keisti saugaus eismo švietimo ir mokymo strategiją, o tai susiję ir su kelio ženklų peržiūra.

[c2h5oh]

Kelio ženklai dygsta lyg grybai

Dar papildyčiau - per daug šviesoforų. Pas mus įprasta šviesoforus statyti ne tik prieš sankryžą, bet ir už jos. Šviesoforas už sankryžos:
1) visiškai nebūtinas (vairuotojai, kurie tvarkingai sustojo prie stop linijos ir neįlindo nosim į sankryžą, mato ir šviesoforą prieš),
2) painiojasi su pėsčiųjų šviesoforais
3) kai kelios šviesoforinės sankryžos yra arti viena kitos, susidaro ištisa šviesoforų eilė, ir nebeaišku, kurie žymi naują sankryžą, o kurie tik dubliuoja.

[sleader]

Dar papildyčiau - per daug šviesoforų. Pas mus įprasta šviesoforus statyti ne tik prieš sankryžą, bet ir už jos. Šviesoforas už sankryžos:
1) visiškai nebūtinas (vairuotojai, kurie tvarkingai sustojo prie stop linijos ir neįlindo nosim į sankryžą, mato ir šviesoforą prieš),
2) painiojasi su pėsčiųjų šviesoforais
3) kai kelios šviesoforinės sankryžos yra arti viena kitos, susidaro ištisa šviesoforų eilė, ir nebeaišku, kurie žymi naują sankryžą, o kurie tik dubliuoja.

Išties būtu teisinga atsisakyti dubliuojančių šviesoforų. Berods naujose šviesoforų įrengimo taisyklėse nebebus reikalavimo juos dubluoti.
Nauda (be jau paminėtu):
1) Nebus noro užlįsti priešais tvarkingai sustojusį prieš stop juostą, nes nematysi šviesoforo.
2) Vairuotojai tvarkingiau sustos prie šviesoforo, nepervažiuos stop linijos ir nestovės ant pėsčiųjų perėjos.
3) Bus labiau laikomasi taisyklės, kad esant kliūčiai į sankryžą įvažiuoti draudžiama. Kadangi nespėjus pervažiuoti jausiesi kaip "balta varna" nematydamas signalų.

Tuo pačiu reikėtu atsisakyti ir mirksinčio žalio signalo, nes jis tik skatina padidinti greitį. Bei truputi pailginti geltono signalo laiką, kad visi kam jau per vėlu sustoti, spėtu tvarkingai ir saugiai pravažiuoti.

[dsanto]

Išties būtu teisinga atsisakyti dubliuojančių šviesoforų. Berods naujose šviesoforų įrengimo taisyklėse nebebus reikalavimo juos dubluoti.
Nauda (be jau paminėtu):
1) Nebus noro užlįsti priešais tvarkingai sustojusį prieš stop juostą, nes nematysi šviesoforo.
2) Vairuotojai tvarkingiau sustos prie šviesoforo, nepervažiuos stop linijos ir nestovės ant pėsčiųjų perėjos.
3) Bus labiau laikomasi taisyklės, kad esančiai kliūčiai į ją įvažiuoti draudžiama. Kadangi nespėjus pervažiuoti jausiesi kaip "balta varna" nematydamas signalų.

Tuo pačiu reikėtu atsisakyti ir mirksinčio žalio signalo, nes jis tik skatina padidinti greitį. Bei truputi pailginti geltono signalo laiką, kad visi kam jau per vėlu sustoti, spėtu tvarkingai ir saugiai pravažiuoti.

Naujose šviesoforų taisyklėse nebus reikalavimo dubliuoti šviesoforus už sankryžos, bet ir nebus draudžiama - tai priklausys nuo savivaldybių, kurios gali iš seno įpročio to reikalauti. Atsisakius dubliuojančių šviesoforų, vertinant mūsų vairuotojų kultūrą, turėtų pagerėti padėtis dėl aukščiau išvardintų punktų.

Žalio mirksinčio signalo naujos taisyklės taip pat nereikalaus. Tačiau geltono signalo trukmė nuo to nesikeis - esant 50 km/h - 3 s, 60 km/h - 4 s, 70 km/h - 5 s. Vokietijoje žalias nemirksi ir tokių geltono signalo trukmių užtenka. Be to, žalias mirksintis klaidina ne tik vairuotojus, bet ir policininkus, kurie baudžia vairuotojus, įvažiavusius į sankryžą užsidegus geltonam signalui, nors jam užsidegus jie nebūtų galėję sustoti prie STOP linijos, ir kaip leidžia KET 170 p., jie gali važiuoti toliau.

[dainiauskas]

Naujose šviesoforų taisyklėse nebus reikalavimo dubliuoti šviesoforus už sankryžos, bet ir nebus draudžiama - tai priklausys nuo savivaldybių, kurios gali iš seno įpročio to reikalauti. Atsisakius dubliuojančių šviesoforų, vertinant mūsų vairuotojų kultūrą, turėtų pagerėti padėtis dėl aukščiau išvardintų punktų.

Žalio mirksinčio signalo naujos taisyklės taip pat nereikalaus. Tačiau geltono signalo trukmė nuo to nesikeis - esant 50 km/h - 3 s, 60 km/h - 4 s, 70 km/h - 5 s. Vokietijoje žalias nemirksi ir tokių geltono signalo trukmių užtenka. Be to, žalias mirksintis klaidina ne tik vairuotojus, bet ir policininkus, kurie baudžia vairuotojus, įvažiavusius į sankryžą užsidegus geltonam signalui, nors jam užsidegus jie nebūtų galėję sustoti prie STOP linijos, ir kaip leidžia KET 170 p., jie gali važiuoti toliau.

Na jei keistų šį punktą, manau daugelis būtų nepatenkinti... Šį savaitgalį teko pabūvoti Rygoje tai sutikom būtent tokius šviesoforus. Išties labai nepatogu pripratus prie tokių. Klausimas, ar užsidegus geltonam griežtai draudžiama važiuoti? Nes keletą kartų važiuojant ne daugiau 50 ir staigiai užsidegus geltonam prieš pat sankryžą teko kirsti "ant stabdžių". Kadangi lijo lietus tai mašina vis tiek įčiuožia iki ten, kur praeina pėstieji... Manau, kad saugumo sumetimais mirksintis žalias tikrai reikalingas. Ypač žiemą jei būtų be mirksinčios žalios, būtų daug avarijų.

[Sula]

Be to, žalias mirksintis klaidina ne tik vairuotojus, bet ir policininkus, kurie baudžia vairuotojus, įvažiavusius į sankryžą užsidegus geltonam signalui, nors jam užsidegus jie nebūtų galėję sustoti prie STOP linijos, ir kaip leidžia KET 170 p., jie gali važiuoti toliau.

Nelabai to supratau. Esant greičiui 50 km/h stabdymo kelias bus apie 50 m, t.y. apie trys sekundes. Vadinasi, kur bepradėtum stabdyti sustosi geriausiu atveju prieš pat sankryžą (ir užsidegs raudona).
Dar blogiau su rodyklėmis, kurios išsijungia iš karto. Ir iš karto stabdo policija. Nerealu (ir nesaugu!) staigiai stabdyti užžvairavus, kad užgeso sekcija.
Asmeniškai man mirksinti žalia labai padeda - galiu ramiai stabdyti prieš užsidegant geltonai.

[Mørtã]

/\ mirksintis žalias nereikalingas jei teisingai suprasti geltoną, kuris nereikaluja "kirsti per stabdžius", o tik perspeja kad tuoj bus raudonas, per kuri važiuoti draudžiama. Taip yra Vakaruose... o pas mus vis dar exCCCP...

[sleader]

Na jei keistų šį punktą, manau daugelis būtų nepatenkinti... Šį savaitgalį teko pabūvoti Rygoje tai sutikom būtent tokius šviesoforus. Išties labai nepatogu pripratus prie tokių. Klausimas, ar užsidegus geltonam griežtai draudžiama važiuoti? Nes keletą kartų važiuojant ne daugiau 50 ir staigiai užsidegus geltonam prieš pat sankryžą teko kirsti "ant stabdžių". Kadangi lijo lietus tai mašina vis tiek įčiuožia iki ten, kur praeina pėstieji... Manau, kad saugumo sumetimais mirksintis žalias tikrai reikalingas. Ypač žiemą jei būtų be mirksinčios žalios, būtų daug avarijų.

Daugelis buvo nepatenkinti ir kai miestuose greitis nuo 60 km/h iki 50 km/h sumažėjo. Bet nieko, praėjo kiek laiko ir visi apsiprato.
Subjektyvia mano nuomone, tai patogumo skirtumo tarp esančios tvarkos ir tvarkos be miksinčios žalios visiškai nėra. Yra tik pripratimas, kuris bėgant laikui pasikeičia ir priprantama iš naujo.

Kaip jau Mørtã minėjo, tai kažkokio reikalo staigiai kirsti per stabdžius tikrai nėra. Vakarų Europa nuo senų laikų taip važinėja ir neatranda jokių problemų.
Jei jau esi tiek arti, kad net ir stabdant įčiuoši, tai tikrai nestabdai ir važiuoji toliau. Dabar turime dvi medalio puses. Yra tokių vairuotojų, kurie tik pamatę mirksint žaliai jau iš tolo labai palengva stabdo ir taip sumažina sankryžos pralaidumą. Ir didesnė dalis tokių, kurie pamačius miksinčia žalią didina greitį. Pirmuoju atveju tai didina transporto priemonių eiles ir kamščius, antruoju - sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Stabdyti, netrukdant kitiems, reikia normaliu intensyvumu. Nereikia kirsti per stabdžius, bet ir nereikia važiuojant 50 km/h ir norint sustoti jau minti stabdį prieš 100 metrų.

[sleader]

Nelabai to supratau. Esant greičiui 50 km/h stabdymo kelias bus apie 50 m, t.y. apie trys sekundes. Vadinasi, kur bepradėtum stabdyti sustosi geriausiu atveju prieš pat sankryžą (ir užsidegs raudona).
Dar blogiau su rodyklėmis, kurios išsijungia iš karto. Ir iš karto stabdo policija. Nerealu (ir nesaugu!) staigiai stabdyti užžvairavus, kad užgeso sekcija.
Asmeniškai man mirksinti žalia labai padeda - galiu ramiai stabdyti prieš užsidegant geltonai.

Važiuojant 50 km/h, per tris sekundes nuvažiuosi beveik 42 metrus. Staigiai stabdant nuo tokio greičio, lengvajam automobiliui sustoti reikia kažkur apie 30 metrų. Taigi jei esi 50 m iki sankryžos ir pamatai užsidegant raudoną, gali vidutiniškai intensyviai stabdyti ir sustosi prie šviesoforo, nes jau per geltoną nespėsi pravažiuoti. Jei esi iki šviesoforo mažiau nei 40 metrų, tai net nesuki galvos ir važiuoji toliau, nes dar spėsi įvažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, o stabdyti tokiu atveju reiktu staigiai.

Tiesiog viskas veikia, kad pamatai geltoną ir jau stabdai, o jei jau esi pernelyg arti - važiuoji toliau. Dabar važiuoji ir pamatai mirksinčia žalią, tai net nežinai ką daryti. Ar čia jau verta stabdyti, o gal vis dėlto spėsi.

[Mørtã]

/\ Mirksintis žalias priveda prie konflikto, vieni greitėja - kiti lėtėja. Vieną signalą žmonės supranta ir vertina skirtingai. Ar tai yra normalu?

[dsanto]

Važiuojant 50 km/h, per tris sekundes nuvažiuosi beveik 42 metrus. Staigiai stabdant nuo tokio greičio, lengvajam automobiliui sustoti reikia kažkur apie 30 metrų. Taigi jei esi 50 m iki sankryžos ir pamatai užsidegant raudoną, gali vidutiniškai intensyviai stabdyti ir sustosi prie šviesoforo, nes jau per geltoną nespėsi pravažiuoti. Jei esi iki šviesoforo mažiau nei 40 metrų, tai net nesuki galvos ir važiuoji toliau, nes dar spėsi įvažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, o stabdyti tokiu atveju reiktu staigiai.

Tiesiog viskas veikia, kad pamatai geltoną ir jau stabdai, o jei jau esi pernelyg arti - važiuoji toliau. Dabar važiuoji ir pamatai mirksinčia žalią, tai net nežinai ką daryti. Ar čia jau verta stabdyti, o gal vis dėlto spėsi.

Austrijos KET bent įrašyta, kad žalias mirksi 4 kartus. O pas mus skirtingose sankryžose skirtingai mirksi.

Na jei keistų šį punktą, manau daugelis būtų nepatenkinti... Šį savaitgalį teko pabūvoti Rygoje tai sutikom būtent tokius šviesoforus. Išties labai nepatogu pripratus prie tokių. Klausimas, ar užsidegus geltonam griežtai draudžiama važiuoti? Nes keletą kartų važiuojant ne daugiau 50 ir staigiai užsidegus geltonam prieš pat sankryžą teko kirsti "ant stabdžių". Kadangi lijo lietus tai mašina vis tiek įčiuožia iki ten, kur praeina pėstieji... Manau, kad saugumo sumetimais mirksintis žalias tikrai reikalingas. Ypač žiemą jei būtų be mirksinčios žalios, būtų daug avarijų.

Tam yra KET 170 punktas, kuris leidžia važiuoti toliau, jei reikia staigiai stabdyti. Taip važiuoja praktiškai visa Vakarų Europa (be žalio mirksinčio), išskyrus Austriją.

[dainiauskas]

Tam yra KET 170 punktas, kuris leidžia važiuoti toliau, jei reikia staigiai stabdyti. Taip važiuoja praktiškai visa Vakarų Europa (be žalio mirksinčio), išskyrus Austriją.

Na taip, daugiau pripratimo reikalas. Bet klausimas ar tai padėtų mažint avaringumą. Lietuviai labai greitai prisitaiko, kai pakeitė kad tarp raudonų dar tarpas atsirado kai niekam geltona neužsidega visi priprato ir didžioji dalis laksto ir per geltoną ir nemato problemos. Klausimas ar nedarytų taip ir be mirksinčios žalios, o šiuo atveju situacija taptų avaringesnė.
Esminis dalykas, kad reik keisti ne šviesoforų sistemą, na galima keist, tačiau reikia keisti vairuotojų požiūrį į kitus eismo dalyvius.

[sleader]

Na taip, daugiau pripratimo reikalas. Bet klausimas ar tai padėtų mažint avaringumą. Lietuviai labai greitai prisitaiko, kai pakeitė kad tarp raudonų dar tarpas atsirado kai niekam geltona neužsidega visi priprato ir didžioji dalis laksto ir per geltoną ir nemato problemos. Klausimas ar nedarytų taip ir be mirksinčios žalios, o šiuo atveju situacija taptų avaringesnė.
Esminis dalykas, kad reik keisti ne šviesoforų sistemą, na galima keist, tačiau reikia keisti vairuotojų požiūrį į kitus eismo dalyvius.

Vairuotojų požiūri pakeisti labai sunku. Neužtenka pasakyti jog darom taip, kad visi taip ir darytu. Su laiku ir vairuotojų požiūris keičiasi. Jau dabar pereiti pėsčiam gatvę yra žymiai lengviau, nesustoja tik labai maža dalis važiuojančių. Kartais net nesiprašant stabteli ir leidžia išsukti ar įsukti į kiemą ir t.t. Tačiau tą galima paspartinti ir diegiant įvairius techninius patobulinimus.

Nežinau kur čia minima didžioji dalis laksto per tarpus tarp raudonų, tačiau iš mano pastebėjimų tai tokių nėra didžioji dalis. Aišku yra tokių vietų, kur pravažiuoja ir per draudžiamą signalą, tačiau tai dažniausiai būna sukant į kairę kai nėra papildomos sekcijos. Jei tarkim eilėje jau laukia 10-15 automobilių, o per vieną kartą spėja normaliai pravažiuoti 2-3, tai jau kaip ir nelabai norėdamas bandai lysti, nes prastovėjus 6 min perspektyva stovėti dar 2 minutes visai nežavi.
Bendrai paėmus, tai visur visokių yra. Net ir kitose šalyse, kuriose vairavimo kultūra gerokai didesnė, pasitaiko ir bandančių prašokti net per raudoną.

[Vilnietizz]

Dėl šviesoforų dubliavimo už sankryžos. Dubliuoti nereikės tada, kai pačios sankryžos bus normaliai sutvarkytos. Dabar gi nemažai sankryžų bent jau Vilniaus mieste įrengiamos taip, kad prieš pat STOP liniją sustojęs vairuotojas nežvairuodamas į visus šonus tikrai nepamatys, kokia šviesa jam šviečia, jei ne šviesoforas už sankryžos. Logiškai mąstantis vairuotojas su pėsčiųjų šviesoforu jo nesupainios- juk mažesnis apskritimas ir pėsčiojo siluetas (kas turėtų būti visur, bet ne visur yra).

[dainiauskas]

Vairuotojų požiūri pakeisti labai sunku. Neužtenka pasakyti jog darom taip, kad visi taip ir darytu. Su laiku ir vairuotojų požiūris keičiasi. Jau dabar pereiti pėsčiam gatvę yra žymiai lengviau, nesustoja tik labai maža dalis važiuojančių. Kartais net nesiprašant stabteli ir leidžia išsukti ar įsukti į kiemą ir t.t. Tačiau tą galima paspartinti ir diegiant įvairius techninius patobulinimus.

Nežinau kur čia minima didžioji dalis laksto per tarpus tarp raudonų, tačiau iš mano pastebėjimų tai tokių nėra didžioji dalis. Aišku yra tokių vietų, kur pravažiuoja ir per draudžiamą signalą, tačiau tai dažniausiai būna sukant į kairę kai nėra papildomos sekcijos. Jei tarkim eilėje jau laukia 10-15 automobilių, o per vieną kartą spėja normaliai pravažiuoti 2-3, tai jau kaip ir nelabai norėdamas bandai lysti, nes prastovėjus 6 min perspektyva stovėti dar 2 minutes visai nežavi.
Bendrai paėmus, tai visur visokių yra. Net ir kitose šalyse, kuriose vairavimo kultūra gerokai didesnė, pasitaiko ir bandančių prašokti net per raudoną.

Na taip. Manau kiekvienam būna kad prašoksta per geltoną jau užsidegusią. Bet kai būdavo jog kai vienam užsidega raudona kitam iškart geltona tai žmonės mažiau lėkdavo per geltoną, nes žinojo, kad greit eismas kita kryptim prasidės. Dabar kai padarė tarpą, žmonės mažiau bijo lėkti per geltoną ir tokių tikrai padaugėjo. Apie tai kad važiuoja per raudoną nešneku. Vienetiniai atvejai.

[sleader]

Dėl šviesoforų dubliavimo už sankryžos. Dubliuoti nereikės tada, kai pačios sankryžos bus normaliai sutvarkytos. Dabar gi nemažai sankryžų bent jau Vilniaus mieste įrengiamos taip, kad prieš pat STOP liniją sustojęs vairuotojas nežvairuodamas į visus šonus tikrai nepamatys, kokia šviesa jam šviečia, jei ne šviesoforas už sankryžos. Logiškai mąstantis vairuotojas su pėsčiųjų šviesoforu jo nesupainios- juk mažesnis apskritimas ir pėsčiojo siluetas (kas turėtų būti visur, bet ne visur yra).

Tai niekas neliepia "prilipti" prie tos STOP linijos. Jei matai, kad prie jos bus nepatogu matyti šviesoforo signalus, tai sustoji metru tolėliau. Yra variantas, kad galima vairuotojo akių lygyje kabinti mažiuką dubliuojantį šviesoforą (tokių yra berods Šiauliuose).
Yra ir tokio pačio diametro, didelių "pėsčiųjų" šviesoforų. Nors čia yra visiška nesąmonė ir kažkieno grubi klaida, kad tokie suprojektuoti. Pėsčiojo siluetai, tokie kokie dabar priklijuoti prie trijų spalvų šviesoforų, nakties metu prastai matosi. Kadangi šviesoforai šviečia itin ryškiai, tai iš toliau kartais neįmanoma įžiūrėti juodo nedidelio silueto toje ryškioje šviesoje.