Kelių eismo taisyklės

[Martlarkis]

/\ Nelabai žinau kuo skiriasi mopedai nuo motoroleriu... Musu KET atrodo motoroleriu išvis nėra

Man asmeniškai jie reiškia tą patį, tik skiriasi jų greičiai bei galingumai.
Mopedais Lietuvoje (panašu, kad ir Nyderlanduose) laikomos dviratės transporto priemonės, kurių greitis yra nuo 25 iki 45 km/h ir variklio darbinis tūris <50 cm3 (elektriniams - 4 kW). Galingesni oficialiai laikomi motociklais, nors gali išvaizda atrodyti kaip mopedai.
Olandai yra įteisinę lėtesnius nei 25 km/h "motorinius dviračius/lėtuosius mopedus", vadinamus snorfiets.

[sleader]

Deja deja, nors KET ir suderintos su tais dokumentais, bet pats KET sovietinis griozdiškumas sukelia daugiau žalios nei naudos. Tarkim vokiečių KET apie brūkšninę liniją rašoma tik tiek, kad galima ją kirsti iš abiejų pusių. Jie nedetalizuoja, ką ta linija skiria. O pas mus - aprašyti linijų tipai 1.5, 1.6, 1.7, 1.8, 1.22 ir ką tos linijos skiria. Ir prie visų parašyta, kad šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Vokiečiams nereikia žinoti, ką kokia linija skiria. Ar jie nuo to blogiau vairuoja?

<...>

Iki kokio absurdo prieita - kad net brūkšnių ir tarpų ilgis aprašytas. Ar to vairuotojui reikia išmokti???

Aš ir neteigiu jog jos tobulos. Tiesiog aš pasakymą "exCCCP atgyvena" suprantu, kad tai jau nebeaktualus dalykas ir viskas kas buvo CCCP laikais jau pakitę. Pati esmė ir nuostatos tai juk ir dabar tinkamos, tiesiog formuluotes yra nepatogios vartotojui, ne visai aiškiai suprantamos, bei gremėzdiškos. Matosi, kad jas ruošiant nebuvo atsižvelgiama į naudotojus, o buvo tiesiog perrašyti konvencijų ir kitų dokumentų reikalavimai, vos ne 1 prie 1.
Apie linijas tai irgi praktiškai Lietuvos standarto apie ženklinimą kopija. Tačiau nurodyti, kad ilgėjantis brūkšnys su mažesniu tarpu rodo artėjimą prie ištisinės linijos yra naudinga. Visos kitos techninės subtilybės apie pločius ir kiek konkrečiai brūkšniai ilgesni ar trumpesni, tikrai nereikalingos.

[c2h5oh]

Oj... jei Lietuvoje būtu nors dešimtadalis Nyderlandų dviračių infrastruktūros apie apribojimus užmirščiau iškart
Ten dviračiai gatvem nevažiuoja, tiesa vieną sportinį mačiau, bet praleke lenkiant automobilius...

Važiuoja - daugeliu atveju dviračiam skirta pirma gatvės juosta (atitverta brūkšniu). Dviratininkas, važiuojantis per sankryžą tiesiai, turi pirmenybę prie automobilį, sukantį į dešinę (ir ta taisyklė galioja - vienąkart teko net matyti, kaip dviratininkas apspardo jo nepraleidusį automobilį, o aprėkimas tai įprastas dalykas).

Lietuviškame KET gi dviratininkas yra vaiko vietoje - jis prie sankryžos turi nulipti ir pereiti pėsčiomis.

[Mørtã]

Važiuoja - daugeliu atveju dviračiam skirta pirma gatvės juosta (atitverta brūkšniu)....

Apie ką ir kalba - atitverta brūkšniu, o pas mus? Štai ką turėjau omeny...

[c2h5oh]

Apie ką ir kalba - atitverta brūkšniu, o pas mus? Štai ką turėjau omeny...

Pas mus dviratis yra vaikų žaislas, dviračių takai paišomi ant šaligatvių.

[geriantis]

Važiuoja - daugeliu atveju dviračiam skirta pirma gatvės juosta (atitverta brūkšniu). Dviratininkas, važiuojantis per sankryžą tiesiai, turi pirmenybę prie automobilį, sukantį į dešinę (ir ta taisyklė galioja - vienąkart teko net matyti, kaip dviratininkas apspardo jo nepraleidusį automobilį, o aprėkimas tai įprastas dalykas).

Lietuviškame KET gi dviratininkas yra vaiko vietoje - jis prie sankryžos turi nulipti ir pereiti pėsčiomis.

taisyklėse yra kitaip parašyta, nulipti ir stumtis dviratį reikia tik tada jeigu nori į kitą kelio pusę patekti, o ne nuo dešinio kelkraščio iš karto manevruoti ir važiuoti skersai kelio, per sankryžą dviratis tiesiai gali sau ramiai važiuoti nenulipęs, o išsukantis iš kelio automobilis privalo praleisti visus eismo dalyvius, tame tarpe ir dviratį ir pėsčiąjį, kurio trajektoriją jis kerta, čia taip turi būti teorijoje, bet praktikoje yra visai kas kita, čia vien taisyklėmis išspręsti yra sudėtinga, automobilis ir dviratis vis tik juda labai skirtingais greičiais, čia padėtų infrastruktūra, reikia dviračiams takų kaip ir pėstiesiems šaligatvių, kur nėra šaligatvių ten pavojus kyla ir pėstiesiems

[c2h5oh]

taisyklėse yra kitaip parašyta, nulipti ir stumtis dviratį reikia tik tada jeigu nori į kitą kelio pusę patekti, o ne nuo dešinio kelkraščio iš karto manevruoti ir važiuoti skersai kelio, per sankryžą dviratis tiesiai gali sau ramiai važiuoti nenulipęs, o išsukantis iš kelio automobilis privalo praleisti visus eismo dalyvius, tame tarpe ir dviratį ir pėsčiąjį, kurio trajektoriją jis kerta, čia taip turi būti teorijoje, bet praktikoje yra visai kas kita, čia vien taisyklėmis išspręsti yra sudėtinga, automobilis ir dviratis vis tik juda labai skirtingais greičiais, čia padėtų infrastruktūra, reikia dviračiams takų kaip ir pėstiesiems šaligatvių, kur nėra šaligatvių ten pavojus kyla ir pėstiesiems

Hmmm, pasirodo, ne taip gerai moku KET, kaip man atrodė

Tokiu atveju, KET tekstas visiškai neatitinka "paprotinės teisės". Pvz aš niekada nemačiau, kad vairuotojas, sukantis į dešinę, įsitikintų, kad nėra dviratininko. O ir dviratininkai paprastai šitaip (tiesiai iš pirmos juostos) per sankryžas nevažiuoja (nebent vienas kitas kamikadzė).

[Martlarkis]

Čia video, kuriame parodo, kaip pagerinti dviratininkų saugumą sankryžose nuo sukančių dešinėn automobilių. Atrodo lyg ir neturėtų būti labai brangu ar sudėtinga įrengti tokias ir pas mus.
http://www.youtube.com/watch?v=FlApbxLz6pA

[Vilnietizz]

Na, brangesnis, bet patogesnis ir saugesnis būdas- ne "paišyti" dviračių takus ant važiuojamosios dalies kelkraščio, o tiesti juos atskirai

[Martlarkis]

Aišku, kad saugiau, nes vis dar pasitaiko tokių, kurie sugalvoja "pagąsdinti", stato automobilius ant dviračių juostų, ignoruodami bet kokias normas. Laimei, tokių "erelių/gaidelių" skaičius vis mažėja
Vis dėlto atskiri takai turi didelę problemą - jais mėgsta pasivaikščioti pėstieji (su augintiniais, vaikais, vežimėliais ir pan.), nors visai šalia yra šaligatvis. Atvirai pasakius, net neįsivaizduoju, kaip juos išmokyti nevaikščioti dviračių takais

[Vilnietizz]

Aišku, kad saugiau, nes vis dar pasitaiko tokių, kurie sugalvoja "pagąsdinti", stato automobilius ant dviračių juostų, ignoruodami bet kokias normas. Laimei, tokių "erelių/gaidelių" skaičius vis mažėja
Vis dėlto atskiri takai turi didelę problemą - jais mėgsta pasivaikščioti pėstieji (su augintiniais, vaikais, vežimėliais ir pan.), nors visai šalia yra šaligatvis. Atvirai pasakius, net neįsivaizduoju, kaip juos išmokyti nevaikščioti dviračių takais

Kaip išmokyti pėsčiuosius nevaikščioti dviračių takais? Pirma, visur sustatyti įspėjamuosius ženklus, draudžiančius vaikščioti dviračių takais ir pridėti įspėjimą, kad už tai gali grėsti finansinė atsakomybė. Antra, problematiškiausiose vietose dviračių takus atskirti atitvarais. Jei šios priemonės nepadės- sugriežtinti baudas už vaikščiojimą dviračių takais ir aktyviau bausti pažeidėjus. Žinoma, iš karto imtis tokių griežtų priemonių gal ir nereikia- atitvarų nereikėtų statyti ten, kur šalia dviračių tako nėra šaligatvių, o be to, ir pačius šaligatvius sutvarkyti bei prižiūrėti, nes kartais, pažiūrėjus į mūsų didmiesčių šaligatvius, baisu darosi. Tampa aišku, kodėl pėstieji mieliau renkasi dviračių takus- ogi todėl, kad nepargiūti netyčia pataikius į kokią duobę!
O kovai su dviračių takų užstatinėtojais yra labai gera priemonė - tankas

[Martlarkis]

Jo, tankas tikrai padėtų
Aš galvojau apie atitvarus, bet jie ne visada gali pagelbėti. Jei pėstysis įlįs į taką atitvarų pradžioje, tai jis nebegalės "susiprotėti" ir grįžti ant šaligatvio; nebebus kur pasitraukti abiems - ir "žioplinėtojui", ir dviratininkui. O įspėjimus perskaityti sugeba ne visi (gal skaityt nemoka? )
Bent kiek teko susidurti, tai nuo Kalvarijų st. iki pat Santariškių žiedo daugiausia pėsčiųjų vaikščioja dviračių taku, o šaligatviu beveik nesinaudoja. Labiausiai trukdo tie kebabų kioskeliai ir stotelių prieigos, kai žmonės sau laimingi stovi ant tako ir nė nesiteikia pasitraukti (tas aktualu ir daug kur kitur).

[dsanto]

Važiuoja - daugeliu atveju dviračiam skirta pirma gatvės juosta (atitverta brūkšniu). Dviratininkas, važiuojantis per sankryžą tiesiai, turi pirmenybę prie automobilį, sukantį į dešinę (ir ta taisyklė galioja - vienąkart teko net matyti, kaip dviratininkas apspardo jo nepraleidusį automobilį, o aprėkimas tai įprastas dalykas).

Lietuviškame KET gi dviratininkas yra vaiko vietoje - jis prie sankryžos turi nulipti ir pereiti pėsčiomis.

Vokietijoje pirmiausiai užsidega žalias signalas pėstiesiems ir dviratininkams, kad jie įgautų pirmumą. Tada užsidega transportui:

http://www.youtube.com/watch?v=9u7AemdKs0k

Taip numatyta ir lietuviškame Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių projekte, kuris niekaip nepatvirtinamas susisiekimo ministro.

[baltic]

Vokietijoje pirmiausiai užsidega žalias signalas pėstiesiems ir dviratininkams, kad jie įgautų pirmumą. Tada užsidega transportui:

http://www.youtube.com/watch?v=9u7AemdKs0k

Taip numatyta ir lietuviškame Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių projekte, kuris niekaip nepatvirtinamas susisiekimo ministro.

Vokietijoje dviratininkai visada keliais važinėja, o Lietuvoje yra ypatinga dviračių kultūra: kai automobiliams dega žalia, dviratininkas važiuoja pagal auto taisykles, o kai pėstiesiems dega žalia - dviratininkas transformuojasi į pėstyjį ir važiuoja kaip pėstysis: šaligatviais, perėjomis ir t.t.

O blogiausia, kad pas mus dviratininkai į perėjas dviračiu įskrieja ir dar pyksta, kad vos jų nepartrenki. ir tai dažniausiai būna piko metu, kada eismas ir taip pakankamai intensyvus..

obuolių kraštas

[Čikupakas]

Vokietijoje dviratininkai visada keliais važinėja, o Lietuvoje yra ypatinga dviračių kultūra: kai automobiliams dega žalia, dviratininkas važiuoja pagal auto taisykles, o kai pėstiesiems dega žalia - dviratininkas transformuojasi į pėstyjį ir važiuoja kaip pėstysis: šaligatviais, perėjomis ir t.t.
<..>

Netiesa. Tie, kurie taip daro pažeidžia KET Jeigu dviratininkas važiuoja ten kur vaikšto pėstieji ir privažiuoja perėją, tuomet privalo nulipt nuo dviračio ir persivaryti dviratį per perėją. Jeigu važiuoja kartu su automobiliais, tuomet važiuoja pagal vairuotojų taisykles.

[Martlarkis]

Pagal dabartines taisykles dviratininkai išvis negali važinėti šaligatviais (taip pat ir pėsčiųjų perėjomis, nes jos skirtos pėstiesiems). Pėsčiuoju laikomas besivedantis dviratį. Taip išeina, kad per perėją reikėtų persivesti, o ne pervažiuoti (išskyrus kelio sankirtose su dviračių taku, "dviračių pervažose"), bet daugelis to nesilaiko. Tikiuosi šią problemą kažkaip išspręs

[baltic]

Taigi čia ne klausimas buvo. Kažkas sako, kad Vokietijoje va dviratininkams pirmiems užsidega žalia spalva, o tik tada automobiliams. O aš sakau, kad pas mus ypatinga kultūra, todėl dviratininkams to net nereikia. Pasakysiu aiškiau:
dviratininkai Lietuvoje verkia, kad tas ar anas blogai, o patys važinėt nemoka (kaip sakiau, "transformuojasi" pagal sąlygas į pėstyjį ir atvirkščiai). Aišku, negaliu taip apie visus kalbėti, bet toks masinis vaizdas. Ir labiausiai pikta, kad ne mėgėjai dažniausiai tai daro, o žmonės, kurie dviratį transporto priemone laiko ir pvz važinėja į darbą ir pan.
čia tiktų analogiškai frazė, kaip kubilius pasakė kažkada: Kam tas stadionas Lietuvoje? Jeigu futbolo rinktinė pradės žaisti gerai ir ką nors laimės, tada bus ir stadionas. Kreipšininkai tai ir neturėdami arenų, daug laimėjo.
tai ir su dviračiais: išmokit važinėt, būkit eismo dalyviais, bus sudarytos ir sąlygos.
gaila, kad kaip bananų respublikoje

ok whatsoever nevermind

[Vilnietizz]

Pagal dabartines taisykles dviratininkai išvis negali važinėti šaligatviais (taip pat ir pėsčiųjų perėjomis, nes jos skirtos pėstiesiems). Pėsčiuoju laikomas besivedantis dviratį. Taip išeina, kad per perėją reikėtų persivesti, o ne pervažiuoti (išskyrus kelio sankirtose su dviračių taku, "dviračių pervažose"), bet daugelis to nesilaiko. Tikiuosi šią problemą kažkaip išspręs

Problema ir tame,kad pas mus net ir dviračių takų sankirtos su keliais dažnai žymimos kaip paprastos pėsčiųjų perėjos. Tokių nesąmonių pilna visoje Lietuvoje.Jei ir kelininkai ženklinimo ir žymėjimo reikalavimuose ne ypač gaudosi...

[dsanto]

Taigi čia ne klausimas buvo. Kažkas sako, kad Vokietijoje va dviratininkams pirmiems užsidega žalia spalva, o tik tada automobiliams. O aš sakau, kad pas mus ypatinga kultūra, todėl dviratininkams to net nereikia. Pasakysiu aiškiau:
dviratininkai Lietuvoje verkia, kad tas ar anas blogai, o patys važinėt nemoka (kaip sakiau, "transformuojasi" pagal sąlygas į pėstyjį ir atvirkščiai). Aišku, negaliu taip apie visus kalbėti, bet toks masinis vaizdas. Ir labiausiai pikta, kad ne mėgėjai dažniausiai tai daro, o žmonės, kurie dviratį transporto priemone laiko ir pvz važinėja į darbą ir pan.
čia tiktų analogiškai frazė, kaip kubilius pasakė kažkada: Kam tas stadionas Lietuvoje? Jeigu futbolo rinktinė pradės žaisti gerai ir ką nors laimės, tada bus ir stadionas. Kreipšininkai tai ir neturėdami arenų, daug laimėjo.
tai ir su dviračiais: išmokit važinėt, būkit eismo dalyviais, bus sudarytos ir sąlygos.
gaila, kad kaip bananų respublikoje

ok whatsoever nevermind

Visų pirma mano aprašyta žalio signalo įsijungimo tvarka galima tik, kai dviratininkams paženklinta atskira eismo juosta su atskira Stop linija. Tuomet įrengiamas atskiras dviratininkų šviesoforas. O tada jau galima kalbėti apie seką. Šiuo atveju dviratininkai privalo vadovautis dviratininkų šviesoforais. Jiems nebegalioja nei transporto, nei pėsčiųjų šviesoforo signalai.

[geriantis]

su dviratininkais esmė yra ne taisyklėse, esmė yra tame, kad dviratis ir automobilis yra dvi skirtingos transporto rūšys (pavadinkime taip) įmestos į vieną erdvę (važiuojamąją kelio dalį) kas iš esmės negali būti saugu kiek tu taisyklių berašytum, reikia išskirti šias dvi skirtingas transporto rūšis į skirtingus lygius, nes kito kelio nėra, vis tiek atsiras žioplių tiek iš vienos tiek iš kitos pusės ir toliau bus aukos, tas pats ir su pėsčiaisiais - kur nėra šaligatvių, ten ir aukos, ant šaligatvio partrenktas pėsčiasis yra didelė retenybė, kaip ir dviračių take partrenktas dviratininkas