Nežinau ar čia tinkamiausia tema, bet gal žinote, kur reiktų kreiptis dėl liaudyje vadinamų "gulinčių policininkų". Viena vieta, kur tenka dažnai lankytis yra populiari tarp greičio mėgėjų, prieš 6mėn. buvo sumontuoti, tie gulintys policininkai, ir kažkas naktį padirbėjo, bei juos išardė. Kur reiktų apie tai pranešti?
Nežinau ar čia tinkamiausia tema, bet gal žinote, kur reiktų kreiptis dėl liaudyje vadinamų "gulinčių policininkų". Viena vieta, kur tenka dažnai lankytis yra populiari tarp greičio mėgėjų, prieš 6mėn. buvo sumontuoti, tie gulintys policininkai, ir kažkas naktį padirbėjo, bei juos išardė. Kur reiktų apie tai pranešti?
Jei tie kalneliai buvo miesto teritorijoje, tada reikia kreiptis į savivaldybę. Bet jei tai yra užmiesčio kelias, ir jo priežiūrą atlieka Kelių direkcija, tuomet greičiausiai reikėtų kreiptis į ją.
Ziurint koks ten sviesoforas irengtas ar paprastas ar posukiui I kaire su rodykle. Jei su rodykle tai jie tures praleist sukancius I desine (desines rankos taisikle), bet jei irengtas paprastas tada jie turetu pirmenybe pries sukancius I desine.
Kadangi tema susijusi daugiau su KET, o ne vien su lentele, diskusiją siūlau pratęsti čia. Klausimas kai kuriems eismo dalyviams iškilo pamačius šį video:
Degant raudonam signalui, kai įrengta lentelė su žalia rodykle, sukantysis į dešinę turi praleisti apsisukančius iš dešinės sankryžos pusės. Kai dešiniajam apsaugotam posūkiui įrengtas atskiras šviesoforas su rodyklėmis, sukantysis į dešinę neturi jokių kliūčių, todėl jam nereikia nieko praleisti. Apsisukantysis, nepaisant to, kad apsisuka su rodykle į kairę, turi praleisti sukantįjį į dešinę pagal dešinės rankos taisyklę. Rodyklė į kairę garantuoja saugią trajektoriją rodyklės kryptimi, t.y. signalizuoja, kad transportui iš priekio ir kairėje esantiems pėstiesiems dega raudonas signalas. Saugaus apsisukimo ji negarantuoja. Jei kairiajam posūkiui šviesoforas be rodyklių, tai nieko nekeičia - reikia praleisti sukančius į dešinę. Turėjau diskusiją šiuo klausimu su specialistu iš Susisiekimo ministerijos - nuomonės sutapo.
Jei kairiajam posūkiui šviesoforas be rodyklių, tai nieko nekeičia - reikia praleisti apsisukančius. Turėjau diskusiją šiuo klausimu su specialistu iš Susisiekimo ministerijos - nuomonės sutapo.
Nori pasakyti, kad jeigu tu važiuoji link centro ir nori apsisukti, o aš iš centro, tai aš turiu pristabdyti ir tave praleisti?
Jei kairiajam posūkiui šviesoforas be rodyklių, tai nieko nekeičia - reikia praleisti apsisukančius.
Turbut norejai parašyt kad reikia praleist sukančius (i dešine)? Bet su to nesutinku, kiek žinau pagrindinis šviesoforas turi pirmuma prieš "rodykles".
Turbut norejai parašyt kad reikia praleist sukančius (i dešine)? Bet su to nesutinku, kiek žinau pagrindinis šviesoforas turi pirmuma prieš "rodykles".
Taip, suklydau. Pataisiau savo pranešimą. Kuo grindžiate savo teiginį, kad pilnas šviesoforas turi pirmenybę prieš šviesoforus su rodyklėmis? Šviesoforų dokumentuose, tiek sename, tiek naujame, numatyta, kad rodyklių kryptimi vairuotojas neturėtų nieko praleisti. KET apie tai nieko nerašo.
Mano kalte, tikriausiai toki šviesofora negalima skaičiuot kaip "papildoma šviesoforo sekcija". Del kurios buvimo keiciasi pirmenybes.
163. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.
Mano kalte, tikriausiai toki šviesofora negalima skaičiuot kaip "papildoma šviesoforo sekcija". Del kurios buvimo keiciasi pirmenybes.
Taip, atskiri šviesoforai su rodyklėmis skirti nekonfliktiniam reguliavimui. Tiek sename Lietuvos standarte, tiek naujose šviesoforų taisyklėse numatyta, kad posūkiai su rodyklėmis nesikerta su kitomis trajektorijomis. O naujose sankryžose tame pačiame privažiavime vienam posūkiui gali būti šviesoforai su rodyklėmis (posūkis apsaugotas), kitam posūkiui šviesoforas - be rodyklių (sukant reikia praleisti kitus eismo dalyvius pagal KET).
Nors daugelio Europos šalių KET yra parašyta, kad šviesoforas su rodyklėmis suteikia pirmenybę, pas mus (kaip ir pas rusus, nuo kurių nukopijuotos mūsų KET) to nėra parašyta - gera mintis ateičiai pasiūlyti tai įrašyti į mūsų KET.
<...>
Turėjau diskusiją šiuo klausimu su specialistu iš Susisiekimo ministerijos - nuomonės sutapo.
Mano nuomone kai kurių Susisiekimo ministerijos specialistų, pvz. V. Pumpučio, kompetencija yra labai žemo lygio. Aš manau, kad žmogus savo kalboje naudojantis sąvokas "dešinės rankos taisyklė", "perėja - pėsčiųjų zona", "šlagbaumas", "žalia kortelė", "ženklinimo juosta" neturėtų ministerijoje eiti Saugaus eismo skyriaus vedėjo pareigų. Nieko asmeniško, čia tik tarp kitko
Nors daugelio Europos šalių KET yra parašyta, kad šviesoforas su rodyklėmis suteikia pirmenybę, pas mus (kaip ir pas rusus, nuo kurių nukopijuotos mūsų KET) to nėra parašyta - gera mintis ateičiai pasiūlyti tai įrašyti į mūsų KET.
Kaip aš suprantu, mūsų KET yra dviejų tipų rodyklės šviesoforo signaluose: žalia rodyklė tamsiame fone ir juodo kontūro rodyklė žaliame fone. Sukdamas degant žaliai rodyklei tamsiame fone vairuotojas turi praleisti transporto priemones ir pėsčiuosius, kurių judėjimo trajektoriją kerta, o sukdamas degant juodo kontūro rodyklei žaliame fone nieko praleisti neprivalo (ir tokia rodyklė įjungiama tik kartu su žaliu signalu pagrindinėje sekcijoje). Ar aš neteisus?
Mano nuomone kai kurių Susisiekimo ministerijos specialistų, pvz. V. Pumpučio, kompetencija yra labai žemo lygio. Aš manau, kad žmogus savo kalboje naudojantis sąvokas "dešinės rankos taisyklė", "perėja - pėsčiųjų zona", "šlagbaumas", "žalia kortelė", "ženklinimo juosta" neturėtų ministerijoje eiti Saugaus eismo skyriaus vedėjo pareigų. Nieko asmeniško, čia tik tarp kitko
Kaip aš suprantu, mūsų KET yra dviejų tipų rodyklės šviesoforo signaluose: žalia rodyklė tamsiame fone ir juodo kontūro rodyklė žaliame fone. Sukdamas degant žaliai rodyklei tamsiame fone vairuotojas turi praleisti transporto priemones ir pėsčiuosius, kurių judėjimo trajektoriją kerta, o sukdamas degant juodo kontūro rodyklei žaliame fone nieko praleisti neprivalo (ir tokia rodyklė įjungiama tik kartu su žaliu signalu pagrindinėje sekcijoje). Ar aš neteisus?
Bendravau ne su Pumpučiu Dėl rodyklių atvirkščiai. Juodo kontūro rodyklė žaliame signale nesuteikia pirmenybės. Žalia rodyklė tamsiame fone suteikia pirmenybę dviem atvejais: jei tai atskiras šviesoforas su rodyklėmis arba tai papildoma sekcija, kurios signalas įjungtas kartu su žaliu šviesoforo signalu. Jei papildomos sekcijos signalas su žalia rodykle tamsiame fone įjungtas kartu su geltonu arba raudonu šviesoforo signalu, pagal KET, reikia praleisti kitus eismo dalyvius. Nors realybėje paskutinis variantas Lietuvoje iš esmės nenaudojamas.
Išties kvaila nuo rusų laikų likusi nuostata, kad pėsčiąjį reikia praleisti, tik jei jis įžengia į važiuojamąją dalį. Silpnesnysis turi parodyti iniciatyvą! Vadinasi, pėsčiasis gali stovėti kad ir visą dieną prie perėjos ir, jei nebus galimybės įžengti į perėją, niekas neprivalo jo praleisti?
Palyginimui, kas supranta vokiškai, vieno vokiečio instruktoriaus pamokos, kaip reikia elgtis perėjose:
Išties kvaila nuo rusų laikų likusi nuostata, kad pėsčiąjį reikia praleisti, tik jei jis įžengia į važiuojamąją dalį. Silpnesnysis turi parodyti iniciatyvą! Vadinasi, pėsčiasis gali stovėti kad ir visą dieną prie perėjos ir, jei nebus galimybės įžengti į perėją, niekas neprivalo jo praleisti?
Palyginimui, kas supranta vokiškai, vieno vokiečio instruktoriaus pamokos, kaip reikia elgtis perėjose:
Sustoti prie perėjos reikia, jei prie jos laukia ar tik artėja pėsčiasis. Čia reikia ne tiek pažodžiui skaityti KET, kiek vadovautis elementariu sveiku protu. Nereikia net jokių instrukcijų.
Kodėl man patinka UK eismo kultūra, kuri yra be abejonės viena geriausių bent jau Europoje. Eismo dalyviai ne tik laikosi KET (kartais ir nesilaiko, ir nieko blogo nenutinka), bet tiesiog vadovaujasi sveiku protu ir geromis manieromis. Jeigu prie perėjos dar už kelių metrų artėja pėsčasis, mašina sustoja. Taškas. Nėra tokio griežto KET punkto, bet visi taip daro, nes taip yra saugiau.
Sustoti prie perėjos reikia, jei prie jos laukia ar tik artėja pėsčiasis. Čia reikia ne tiek pažodžiui skaityti KET, kiek vadovautis elementariu sveiku protu. Nereikia net jokių instrukcijų.
Kodėl man patinka UK eismo kultūra, kuri yra be abejonės viena geriausių bent jau Europoje. Eismo dalyviai ne tik laikosi KET (kartais ir nesilaiko, ir nieko blogo nenutinka), bet tiesiog vadovaujasi sveiku protu ir geromis manieromis. Jeigu prie perėjos dar už kelių metrų artėja pėsčasis, mašina sustoja. Taškas. Nėra tokio griežto KET punkto, bet visi taip daro, nes taip yra saugiau.
Deja, tiesa. Mūsuose atvirkščiai - tik labiau užminamas gazas, kad spėt pralėkti, kol kėglis nenužengė nuo bordiūro.
Bet tame ir esmė, kad net straipsnyje man viskas per sudėtingai aprašyta - reikia ieškoti akių kontakto. Gal tiesiog reikia elementarios pagarbos - pamatei pėsčiąjį ir stoji.
Išties kvaila nuo rusų laikų likusi nuostata, kad pėsčiąjį reikia praleisti, tik jei jis įžengia į važiuojamąją dalį. Silpnesnysis turi parodyti iniciatyvą! Vadinasi, pėsčiasis gali stovėti kad ir visą dieną prie perėjos ir, jei nebus galimybės įžengti į perėją, niekas neprivalo jo praleisti?
Palyginimui, kas supranta vokiškai, vieno vokiečio instruktoriaus pamokos, kaip reikia elgtis perėjose:
Ne taisyklėse problema. Sakyčiau taisyklės geros ir aiškios.
Juk pas mus madinga sustoti šalia perėjos ir vėpsoti į debesis, kartu taip trikdant eismą, nes vairuotojai tikrai būna sustoja, bet pėsčiasis neina ir toliau skaičiuoja žvaigždes. Juo labiau problematiška yra senamiestyje, kuriame siauri šaligatviai nutiesti palei pat gatvę ir nesuprasi ar iš šono ateinantis žmogus pasuks už kampo šaligatviu ar eis tiesiai per perėją. Tokiu atveju ties perėja galima ir valanda prastovėti, jei žiūrėsi į kiekvieną artėjantį prie jos.
Didele dalimi problema yra infrastruktūroje, perėjų įrengimo vietose, jų prieigose. Dažnai nėra galimybės identifikuoti pėsčiojo ketinimų eiti per gatvę, o ir pėstieji artėdami prie perėjų neturi galimybių tinkamai matyti artėjančių transporto priemonių.
O įžengimo taisyklė suteikia nors šiokią tokią atsakomybę ir pėstiesiems. Pastarieji įžengti gali tik tada kai tai yra saugu (atstumas iki automobilio yra pakankamas saugiai galimybei sustoti) ir tai juos bent kiek riboja. Jeigu reiktų praleisti visus priartėjusius pėsčiuosius, tai pėstieji galėtu įšokti į gatvę priešais pat automobilį ir būtų teisūs, nes vairuotojas neatliko savo pareigos, o pėstieji paprastai apsidairo tik priėję prie pat šaligatvio krašto.
Pėstieji ne retai yra neatsakingi žiopliai, kurie eidami lygiagrečiai gatvės palei pat važiuojamąją dalį ir priėję pėsčiųjų perėja iškart stačiu kampu žengią į gatvę net nepažiūrėję, kad šalia jo važiuoja automobilis prieš pat kurį jis įžengia. Dar gerai, kad dažnu atveju važiuojamoji dalis yra pakankamai plati ir pėstiesiems tarp automobilio bei šaligatvio lieka koks 1-1,5 m važiuojamosios dalies, į kurią jie jau įžengia spėja pamatyti automobilį ir sustoti nepalindę po ratais.
Išties kvaila nuo rusų laikų likusi nuostata, kad pėsčiąjį reikia praleisti, tik jei jis įžengia į važiuojamąją dalį. Silpnesnysis turi parodyti iniciatyvą! Vadinasi, pėsčiasis gali stovėti kad ir visą dieną prie perėjos ir, jei nebus galimybės įžengti į perėją, niekas neprivalo jo praleisti?
Žinoma, kad neprivalo . Prieš keletą metų, kai tekdavo eiti į gimnaziją per intensyvią gatvę rytinio piko metu praktiškai niekas nepraleisdavo. Tokia situacija būdavo net ir tuo metų laiku, kai rytais jau būdavo pakankamai šviesu, todėl šiuo atveju tamsa nėra lemiamas faktorius.
Deja, tiesa. Mūsuose atvirkščiai - tik labiau užminamas gazas, kad spėt pralėkti, kol kėglis nenužengė nuo bordiūro.
Kartais pasitaiko ir dar "geresnių" situacijų. Kartą Kaune pasitaikė situacija, kai jau esant beveik perėjos viduryje kažkoks veikėjas pradėjo stipriai akseleruoti ir jei nebūčiau pasiskubinęs likusią perėjos dalį perbėgti rizikavau būti pertrenktas. Neįsivaizduoju kas dedasi tokių "vairuotojų" galvose.
Comment