131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
Mano nuomone truputį nelogiška, kad automagistralė ir greitkelis žiemos periodo metu bus lygiaverčiai keliai. Automagistralėje žiemą leistų 120km/h.
Mano nuomone truputį nelogiška, kad automagistralė ir greitkelis žiemos periodo metu bus lygiaverčiai keliai. Automagistralėje žiemą leistų 120km/h.
Galėtų kaip Lenkijoj tada - automagistralėj 140 km/h, tik žiemą - 120 km/h. Ruožai neužtikrinantys tokio greičio būtų greitkeliais (pvz. kur kokie staigūs vingiai) arba išvis tik paprastais keturių juostų keliais su 100-110 km/h greičiu (pvz. ruože tarp Ukmergės ir Panevėžio, kur visos sankryžos - vieno lygio)
Ruožai neužtikrinantys tokio greičio būtų greitkeliais (pvz. kur kokie staigūs vingiai) arba išvis tik paprastais keturių juostų keliais su 100-110 km/h greičiu (pvz. ruože tarp Ukmergės ir Panevėžio, kur visos sankryžos - vieno lygio)
Kad kelyje tarp Ukmergės ir Panevėžio leistinas greitis vasara 130 km/h (kaip ir kitose automagistralėse), tik ties tomis sankryžomis apribotas iki 110.
Paprastame kelyje, net ir turinčiame keturias juostas, leistinas greitis pagal KET yra 90 km/h ir nuo sezono nepriklauso.
30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jei eismo sąlygos to reikalauja. (Buvo: Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms)
73.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus šių taisyklių 32 ir 169 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams; (Tik dviračiams skirti šviesoforai bus trijų spalvų, kaip daugelyje pasaulio šalių).
76. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
814. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.
82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. (Pagaliau apibrėžta kliūties apvažiavimas ir išvažiavimas iš žiedo, bus mažiau interpretacijų).
86. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
150. Sustoti ir stovėti draudžiama:
150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų; (Pagerės pėsčiųjų perėjos matomumas važiuojantiems iš priešingos krypties).
153. Jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.
1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kai kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja.
Naujas horizontalusis ženklinimas 1.31. Pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų taką ar pėsčiųjų eismui skirtą tako dalį:
Naujas horizontalusis ženklinimas 1.32. Geltonomis linijomis pažymėtas plotas važiuojamųjų dalių sankirtoje žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, išskyrus tuos atvejus, kai sankryžoje reikia pasukti į kairę.
Mano nuomone truputį nelogiška, kad automagistralė ir greitkelis žiemos periodo metu bus lygiaverčiai keliai. Automagistralėje žiemą leistų 120km/h.
Man tai taip pat kliūna. Greitkelis ir automagistralė tikrai nėra tas pats. Bet aš, visgi, būčiau už tai, kad greitkeliuose žiemos metu maksimalus leistinas greitis ir toliau būtų 100 km/h.
Vis tik kokia automagistralių ženklų spalvos keitimo prasmė?
Aš turiu tik du variantas. Pirmas: norima, kad atrodytume didesni europiečiai, o kas mus gali labiau priartinti prie Europos, nei mėlyni automagistralių ženklai . Antras: norima suvienodinti kelių ženklinimą, kad jis atrodytų nuoseklesnis.
Bet man pačiam tikrai patinka žali automagistralių ženklai, kurie aiškiai išsiskiria iš visų kitų.
Aš turiu tik du variantas. Pirmas: norima, kad atrodytume didesni europiečiai, o kas mus gali labiau priartinti prie Europos, nei mėlyni automagistralių ženklai . Antras: norima suvienodinti kelių ženklinimą, kad jis atrodytų nuoseklesnis.
Bet man pačiam tikrai patinka žali automagistralių ženklai, kurie aiškiai išsiskiria iš visų kitų.
Wow, tikrai stiprus argumentas vykdyti šią reformą, turint omenyje, kad ji nebus nemokama.
Ne kopijuojam Estiją, o vienodinam ženklus pagal Europą O Estija ir vakarietiškus šviesoforus įrengė, ir eurą įsivedė, ir hetero-, homopartnerystę pirmieji įteisino Jie visada pirmieji
Ne kopijuojam Estiją, o vienodinam ženklus pagal Europą O Estija ir vakarietiškus šviesoforus įrengė, ir eurą įsivedė, ir hetero-, homopartnerystę pirmieji įteisino Jie visada pirmieji
Taip, kaip ir jie pirmieji ėmėsi sovietinių ženklų patobulinimų Bendrai kalbant – Suomijos kultūrinė įtaka daro savo
Taip, kaip ir jie pirmieji ėmėsi sovietinių ženklų patobulinimų Bendrai kalbant – Suomijos kultūrinė įtaka daro savo
Estija orientuojasi į Suomiją, nes ji arti, mes orientuojamės į Vokietiją, nes Lenkijos ženklai ir šviesoforai yra š., o Vokietija yra toliau, todėl užtrunka
Comment