Kelių eismo taisyklės

[Mørtã]

Nuo Vilniaus oro uosto per miegamuosius mikrorajonus ir automagistralę A2 Ukmergės link iki nusukimo į A6:

Map: http://g.co/maps/j86d3

[blitz]

03:50 vaiduoklis!!!

Šiaip geras video, tik nesu tikras dėl muzikos ir panelės Mortos linijų disciplinos (bei greičio laikymosi)

[Mørtã]

03:50 vaiduoklis!!!

Cut'tinu raudoną šviesoforo signalą...

nesu tikras dėl muzikos

Dėkui kad pasakei, AudioSwap sustreikavo... dabar keičiu į kitą fonogramą...

ir panelės Mortos linijų disciplinos (bei greičio laikymosi)

Gal galima konkrečiau? nelabai supratau kur tai matosi...

[Mørtã]

"Vaiduoklio" sankryžoje parašyta: Baltrušaicio

[blitz]

Dėl greičio tai nežinau, gal pasirodė, bet dėl juostų disciplinos tai yra daug vietų, kur galima buvo grįžti į pirmą juostą. Tingiu dabar per naujo žiūrėti ir ieškoti, bet grynai paspaudus bet kur ant video: nuo 05:36 iki 05:46, manau, buvo galima tikrai grįžti į pirmą juostą. Tokių vietų buvo ir daugiau. Nesakau, kad disciplina tavo yra labai bloga, bet ji nėra ideali, tik tiek.

[Lettered]

Dėl greičio tai nežinau, gal pasirodė, bet dėl juostų disciplinos tai yra daug vietų, kur galima buvo grįžti į pirmą juostą. Tingiu dabar per naujo žiūrėti ir ieškoti, bet grynai paspaudus bet kur ant video: nuo 05:36 iki 05:46, manau, buvo galima tikrai grįžti į pirmą juostą. Tokių vietų buvo ir daugiau. Nesakau, kad disciplina tavo yra labai bloga, bet ji nėra ideali, tik tiek.

Makaluotis po juostas irgi ne ką geresnis variantas. Mieste, jei didelis srautas, suaugiausia važiuoti pasirinkta juosta, nei landžiojant tarp juostų stengtis kuo greičiu nulėkti. Aišku, jei važiuojama gerokai lėčiau nei leistinas greitis ir stabdomas eismas irgi labai blogai, bet šiame video nepastebėjau, kad kas nors lenktų iš dešinės.

[Mørtã]

...manau, buvo galima tikrai grįžti į pirmą juostą....

Aaaa... supratau... čia plačiakampio objektyvo apgaulė, tu matai ne visai tą vaizdą, kurį mačiau aš...
Taip pat ir dėl greičio, pažiurėk pradžioje nuo pirmo šviesoforo iki Oslo g. negalėjau pavyti IKI sunkvežimio.
Autostradoje bendras trafikas važiavo ~110 kmph, dėl to pačio plataus objektyvo atrodo kad mano greitis buvo apie 200 kmph... bet taip nebuvo...

[Mørtã]

Makaluotis po juostas irgi ne ką geresnis variantas. ...

Kaip tas juodas ilgas mersas, kuris išvažiavo iš kolonkes ties Litexpo... koks nenormalus jo važiavimo stilius, nuolat keite greitį ir juostą, o rezultatas - mes kartu atvažiavome į tą patį sankryžą... tai kam taip draskytis?

[digital]

Biurokratų kabinetuose – kova dėl saugesnio eismo
Saulius JARMALIS
LR korespondentas
2011-11-07

Kelių eismo taisyklės nėra tobulos – pasakytų ne vienas vairuotojas ir daugelis jų turėtų bent vieną pasiūlymą, kaip jas pakeisti. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta net tuomet, kai idėjos yra logiškos ir tikrai užtikrintų bent jau tai, kad važinėti būtų saugiau.

Susisiekimo ministerijos tinklalapyje jau ne vienus metus mirga reklaminis skydelis, raginantis vairuotojus siūlyti savo kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus.

Kai kurie siūlymai šiame tinklalapyje yra pateikti viešai, kiti, kurie dažniausiai atkeliauja elektroniniu paštu ir yra anoniminiai, taip pat negula iškart į stalčių, o aptariami pasitarimuose, nors ne vienas jų ir pralinksmina – pavyzdžiui, siūlymas uždrausti garsiai klausytis muzikos automobilyje, nes ji atbukina vairuotojo dėmesį ir dėl to keliuose įvyksta daugiau avarijų.

Ar į šiuos siūlymus saugiu eismu šalies keliuose besirūpinantys pareigūnai sureaguos? Galbūt. Kada? Galbūt tuomet, kai nuspręs vėl pakoreguoti kelių eismo taisykles. Tačiau tai ne taip paprasta.

„Mano pasiūlytų kelių eismo taisyklių pakeitimų pilnos Susisiekimo ministerijos šiukšlių dėžės”, – ironizuoja Stasys Brundza, žinomas lenktynininkas, dabar daugiausia dėmesio skiriantis savo istorinių automobilių kolekcijai ir saugiam eismui šalies keliuose.

Susisiekimo ministro visuomeninis konsultantas saugaus eismo klausimais prisipažįsta, kad savo siūlymais Vyriausybėje yra įkyrėjęs ne vienam biurokratui, ir pakovoti tenka kone dėl kiekvieno naujo ar pataisyto taisyklių punkto.

Į susitikimą kavinėje S.Brundza ateina nešinas didžiuliu portfeliu ir kai prieš pokalbį jį atveria, kad išsiimtų dokumentus, nesunku pastebėti, jog tai „saugaus eismo” portfelis, kimšte prikimštas su eismo saugumu susijusių dokumentų, susirašinėjimų, projektų. Šimtai valandų darbo.

Netrūksta absurdų

– Ar reikia keisti kelių eismo taisykles, ar jos taip greitai atgyvena?

– KET reikėtų keisti kuo rečiau. Tačiau reikėtų vieną kartą tai padaryti labai kokybiškai.

Jeigu metų metus taisyklėse nesikeičia absurdiški punktai, nelogiški reikalavimai, o kiekvienas geriau mokamas advokatas apgina pažeidėją pateikęs savą taisyklių interpretaciją, taisykles reikia tobulinti.

Kur tai matyta, kad tik 105 taisyklių punkte pagaliau sužinome, jog Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse.

Šiuo metu itin daug diskutuojama apie dviračių ir pėsčiųjų saugumą.

Tačiau kažkodėl pasiūlymai visiems dviratininkams naudoti šalmus, liemenes ir važinėti tik įjungtais žibintais atsitrenkia į prieštaravimų sieną.

Prieštarauja netgi pati dviračių bendruomenė, nors esu tikras, kad avarijose bent pusė dviratininkų patiria būtent galvos traumas.

Be to, kažkodėl ir žiemą, ir vasarą, ir naktį, ir dieną visi automobiliai bei motociklai privalo važiuoti įjungtomis šviesomis. Kodėl tai negalioja dviratininkams, kurie dažniausiai nukenčia dėl to, kad jų vairuotojai nepastebi?

Įrodymas – statistika

– Ar sunku pakeisti kelių eismo taisykles?

– Kartais susidaro įspūdis, kad biurokratams atrodo, jog galiojančios taisyklės yra tobuliausios ir nieko keisti nereikia. Manau, kad kai kada lemia asmeninės žmonių ambicijos.

Pavyzdžiui, seniai siūliau pasirūpinti specialiais mokykliniais autobusais vežamų vaikų saugumu, kad turėtų būti atsakingas asmuo.

Bet tik po to, kai per mėnesį buvo partrenkti trys vaikai, išlipę iš geltonojo autobuso ir bėgę per gatvę, valdininkai susirūpino ir parengė pataisas.

Metus kovojau, kad būtų uždrausta lenkti automobilius sankryžose.

Po to buvo tvirtinusių, kad toks sprendimas nepasiteisino, bet statistika iškalbinga – kelių policijos duomenimis, per pirmąjį 2008 metų pusmetį lenkiant sankryžose įvyko 64 eismo įvykiai, 3 žmonės žuvo.

Lygiai po metų avarijų dėl lenkimo sankryžose – 32, žuvusiųjų nėra. Vadinasi, tai pasiteisino.

Dar 2007-aisiais siūliau, kad kur kas daugiau dėmesio reikia skirti keliams tobulinti – įrengti žiedines sankryžas, daugiau salelių atitvarų, apšviesti daugiau kelio ruožų.

Jeigu pamenate, tuomet Susisiekimo ministerijos Viešųjų ryšių tarnyba viešai išplatino pareiškimą, kad esą kai kurie verslininkai „prastuminėja” siūlymus, kurie duos didelį pelną, tačiau situacijos keliuose nepakeis.

O kas pastaraisiais metais buvo daroma keliuose? Dabar Susisiekimo ministerija tik ir giriasi, kiek įrengė žiedinių sankryžų, kiek atitvarų sumontavo, kiek įrengė greičio matuoklių.

Tvirtinama, kad tai turėjo labai didelės įtakos eismo saugumui. Tačiau dėl šių siūlymų kažkada buvau kaltinamas, esą turiu interesų.

Yra ką tobulinti

– Ar Lietuvoje galiojančios taisyklės pakankamai griežtos ir aiškios, palyginti su kitomis Europos šalimis?

– Manau, kad jų išdėstymas turi trūkumų, bet apskritai yra gana aiškus, vis dėlto į jas perkelta didžioji dalis ES direktyvų, o tai reiškia, jog šios taisyklės daugmaž atitinka daugelį bendrų Europos Sąjungos reikalavimų.

Neretai pasigirsta kaltinimų, esą dabar galiojančios KET yra sovietmečio palikimas ir neatitinka europietiškų standartų. Čia įžvelgiu vieną problemą.

Kai kurie taisyklių punktai skamba kaip tiesioginiai ir nelabai aiškūs vertalai iš rusų kalbos, todėl esu pateikęs ne vieną pasiūlymą, kaip kai kuriuos punktus tiesiog sulietuvinti.

Jeigu paimtume vokiškąsias kelių eismo taisykles, jos smulkiu šriftu surašytos į kone penkių centimetrų storio knygą. Nepalyginsi su mūsų knygele.

Iš tiesų yra gerai, kai taisyklės yra paprastos ir suprantamos kiekvienam žmogui, tačiau tai kelia ir tam tikrų pavojų.

Kaip minėjau, jos palieka gana daug erdvės teisininkų interpretacijoms.

Manau, kad taisyklės turėtų būti aiškios ir suprantamos visiems vairuotojams, tačiau kur kas detalesnės, kad neliktų vietos skaityti jas kitaip.

Iš tiesų laikas būtų parengti vieną labai kokybišką KET redakciją, panaikinant trūkumus, papildant jas naujais aktualiais punktais.

Pavyzdžiui, mūsų šalyje taisyklės iki šiol leidžia vyresnius nei trejų metų vaikus vežti ant galinės sėdynės prisegtus suaugusiųjų diržu.

Iš tiesų tai pažeidžia Europos Sąjungos direktyvas ir kelia grėsmę vaikų saugumui, tačiau pareigūnas negali nubausti vairuotojo, kuris elgiasi taip neatsakingai.

Vairuoti nebereikės

– Europos šalyse daug kalbama apie tai, kad galbūt reikėtų eismą liberalizuoti, palikti mažiau ženklų, padidinti leistiną greitį, nes automobiliai tapo gerokai saugesni. Kokia eismo saugumo ateitis?

– Bėda ta, kad kiekvienas vairuotojas turi labai skirtingą vairavimo patirtį, yra skirtingo išsilavinimo, mentaliteto.

Vieni gali pasirinkti iš tiesų saugų greitį, kiti tik pernelyg savimi pasitiki ir mano, kad gali suvaldyti automobilį, nors neturi patirties.

Todėl nemanau, kad būtų protinga leisti vairuotojams patiems pasirinkti saugų greitį ar atsisakyti svarbių kelio ženklų ir leisti spręsti patiems.

Galbūt patyrusiam vairuotojui tai būtų į naudą, bet vis dėlto didžiausią grėsmę keliuose kelia nepatyrę vairuotojai, o taisyklės turi galioti visiems.

Ateityje, manau, automobilius vairuosime ne mes. Yra tokia anekdotiška istorija – bandomasis automobilis be vairuotojo įveikė 70 tūkst. kilometrų. Kai į jį įsėdo vairuotojas, mašina po 15 minučių patyrė avariją.

Dabartinės GPS technologijos, matyt, leis netgi sankryžose atsisakyti šviesoforų, nes mašinos nesustodamos kirs viena kitos trajektoriją kontroliuojamos palydovų tarsi šokėjai. Ir tokia sistema jau išbandoma. Bet tai bus dar labai negreit.

[Mørtã]

/\ Aš prieš dviratininkų privalomus šalmus ir lenkimo uždraudimą sankryžose be papildomo, detalesnio išaiškinimo..

[sleader]

/\ Aš prieš dviratininkų privalomus šalmus ir lenkimo uždraudimą sankryžose be papildomo, detalesnio išaiškinimo..

Privalomi šalmai visiems važiuojantiems dviračiu tikrai būtu pernelyg griežta sąlyga ir praktiškai sunkiai įgyvendinama. Tačiau kuo blogas lenkimo sankryžose draudimas ? Tą daryti tikrai yra nesaugu, o detalesnių aiškinimų irgi nelabai trūksta. Taisyklėse juk neaiškinsi kokią jis naudą ir efektą duoda.

[Mørtã]

Žiedinėje sankryžoje lenkti nesaugu?

[sleader]

Žiedinėje sankryžoje lenkti nesaugu?

Pirmiausia citata iš KET:

Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

O po šios citatos jau neturėtu kilti klausimų apie lenkimą žiedinėje sankryžoje, nes joje jis neįmanomas.

P.S. Jei kitų šalių KET sąvokose lenkimu vadinamas kitoks veiksmas, tai nereiškia, kad pas mus yra kažkas neteisingo.

[balietis]

Privalomi šalmai visiems važiuojantiems dviračiu tikrai būtu pernelyg griežta sąlyga ir praktiškai sunkiai įgyvendinama.

Dviratininkų šalmai gelbsti gyvybes ir yra labai panašaus lygio reikalavimas kaip saugos diržai, vaikiškos automobilinės kėdutės, atšvaitai pėstiesiems ar gelbėjimo liemenės jachtoje. Visais atvejais kalba eina apie nuosavą kailį, tai kaip ir pats žmogus galėtų susiprasti, bet kažkodėl nesusipranta, tai tada būna priverčiamas įstatymo. Yra šalių, kur šalmai privalomi tik vaikams. Dėl įgyvendinimo praktikoje, tai šalmas man atrodo pigesnis daiktas ir lengviau sandėliuojamas už dviratį. Nesu tikras, ar reikia šalmo bobutei kaime, važiuojant žvyrkeliu, kur beveik niekad nebūna mašinų, pas kaimynę. Kita vertus, kaime ir saugos diržų segtis nemėgsta, bent jau tol, kol neapsiverčia.

[sleader]

Dviratininkų šalmai gelbsti gyvybes ir yra labai panašaus lygio reikalavimas kaip saugos diržai, vaikiškos automobilinės kėdutės, atšvaitai pėstiesiems ar gelbėjimo liemenės jachtoje. Visais atvejais kalba eina apie nuosavą kailį, tai kaip ir pats žmogus galėtų susiprasti, bet kažkodėl nesusipranta, tai tada būna priverčiamas įstatymo. Yra šalių, kur šalmai privalomi tik vaikams. Dėl įgyvendinimo praktikoje, tai šalmas man atrodo pigesnis daiktas ir lengviau sandėliuojamas už dviratį. Nesu tikras, ar reikia šalmo bobutei kaime, važiuojant žvyrkeliu, kur beveik niekad nebūna mašinų, pas kaimynę. Kita vertus, kaime ir saugos diržų segtis nemėgsta, bent jau tol, kol neapsiverčia.

Viskas teisingai, tačiau negalima visų aplinkybių sugrūsti į vieną taisyklę. Šalmas tikrai reikalingas jei važinėji gatvėmis ir keliais bendrame sraute su automobiliais, tačiau jei aš dviračiu važinėju tik dviračių takas ar šiaip išvažiuoju lėtai pasivažinėti po parką, tai pilnai galiu išsiversti ir be jo.
Pėstiesiems einant per pėsčiųjų perėja irgi yra pavojus būti partrenktam ir patirti galvos traumas, bet juk neversi pėsčiųjų vaikščioti su šalmais. Vertimas visus dviratininkus važinėti su šalmais būtu tiesiog dviračio, kaip ekologiškos ir patogios transporto priemonės, žlugdymas. Geriau užsiimti ne kažkokių naujų reikalavimų kūrimu, bet gerinti dviratininkų infrastruktūra, kad sumažėtu eismo įvykių tikimybė.
Dar vienas dalykas, jog atsirastų nemažai problemų su tais šalmais, jei būtu įdiegtos automatinės dviračių nuomos stotelės. Tai reiktu visur ir visada tampytis savo šalmą, jei netyčia sugalvotum kažkur nuvažiuoti dviračiu.

[Sula]

Pėstiesiems einant per pėsčiųjų perėja irgi yra pavojus būti partrenktam ir patirti galvos traumas, bet juk neversi pėsčiųjų vaikščioti su šalmais.

Aš irgi apie tai pagalvojau, kad teks priversti ir pėsčiuosius užsimauti šalmus.
Beje, dviratininkų "mirtis" yra dvigubas lenkimas užmiesčio keliuose. Apie tai taisyklėse tiesiogiai - nė žodžio. Taip pat kaip nors galėtų leisti važiuoti dviratininkams ir šaligatviais, kur tam yra galimybės.

[Mørtã]

/\ reikėtu suskirstyti dviračius į grupes. Plentiniam ne vieta dviračių take dėl jo didelio greičio, o pramoginiai gali važiuoti šaligatviais...

[LBP]

Tada reikėtų uždrausti atitinkamai važiuoti plento dviračiu dviračių takais, mtb - keliais ir gatvėmis ir pan.

[Vilnietizz]

Aš irgi apie tai pagalvojau, kad teks priversti ir pėsčiuosius užsimauti šalmus.
Beje, dviratininkų "mirtis" yra dvigubas lenkimas užmiesčio keliuose. Apie tai taisyklėse tiesiogiai - nė žodžio. Taip pat kaip nors galėtų leisti važiuoti dviratininkams ir šaligatviais, kur tam yra galimybės.

Tai šaligatviais ir dabar daug kas važinėja. Nė karto negirdėjau, kad kas nors už tai būtų nubaustas.
Kas dėl šalmų, tai jie padeda tik jei nukrenti nuo dviračio pats ir dar sugebi pargriūti ant galvos. Patekus po automobilio ratais šalmas jau nepagelbės. Kam man šalmas reikalingas, jei paskutinį kartą krisdavau nuo dviračio būdamas 5 metų, ir tai ne ant galvos? Šalmai reikalingi nebent važiuojant ekstremaliomis sąlygomis ar profesionaliai.

[c2h5oh]

Dviratininkų šalmai gelbsti gyvybes ir yra labai panašaus lygio reikalavimas kaip saugos diržai, vaikiškos automobilinės kėdutės, atšvaitai pėstiesiems ar gelbėjimo liemenės jachtoje. Visais atvejais kalba eina apie nuosavą kailį, tai kaip ir pats žmogus galėtų susiprasti, bet kažkodėl nesusipranta, tai tada būna priverčiamas įstatymo. Yra šalių, kur šalmai privalomi tik vaikams. Dėl įgyvendinimo praktikoje, tai šalmas man atrodo pigesnis daiktas ir lengviau sandėliuojamas už dviratį.

Tada reikėtų uždrausti atitinkamai važiuoti plento dviračiu dviračių takais, mtb - keliais ir gatvėmis ir pan.

Puikus būdas žmonėms perduoti - "nebūk lochas, važiuok su mašina".

Kitaip tokio tariamo susirūpinimo saugumu pavadinti negaliu. Juk pagrindinis pavojus dviratininkų gyvybėms - tai automobiliai. Šalmai nuo automobilių neapsaugo niekaip. Apsaugotų geras dviratininkų matomumas, taisyklių laikymasis (t.y. dviračio pripažinimas pilnaverte transporto priemone, taigi ir turinčia tam tikras teises kelyje) ir dviračių atskyrimas į atskiras juostas.