[VLN] Šiaurinė gatvė Vilniuje. Pašilaičiai-Šeškinė-Žirmūnai

[AudriusV]

Kokiame pasaulio mieste tų specialistų ir mokslininkų projektai yra įgyvendinti?

Neieškojau projektų, kurį sukuriant dalyvavo vienas ar kitas urbanistas. Manau, reikėtų kalbėti ne atskirus projektus, o apie miestų projektavimą. Kamščių problema niekur nebuvo išspręsta , tiesiant ar platinant kelius. Iš artimiausių kaimynų visa Šiaurės ir Vakarų Europa juda ta linkme ir ne vieną dešimtmetį. Toks pats požiūris vis plačiau diegiamas Šiaurės , Pietų Amerikoje.Tos pačios Danijos miestuose daug anksčiau nei pas mus vyravo automobilis, bet situacija buvo pakeista apribojant automobilių eismą, kai kur net naikinant gatves, skatinant dviračius ir VT. Buvau nustebęs, kad taip keičiama situacija atrodytų ne ypatingai turtingo Kazachstano Almatoje. Keli video apie urbanistikos pagrindus ir kamščių problemos sprendimus kol kas , radau rusų tik kalba, žmogaus baigusio Glazgo Universiteto urbanistikos magistro mokslus : https://www.youtube.com/watch?v=1mVW0Bhn344 , https://www.youtube.com/watch?v=v63-44GsfS0
Anglų kalba (yra ir subtitrai) https://www.youtube.com/watch?v=IFjD3NMv6Kw , https://www.youtube.com/watch?v=8iQnrM3DkVI

[mantasm]

Neieškojau projektų, kurį sukuriant dalyvavo vienas ar kitas urbanistas. Manau, reikėtų kalbėti ne atskirus projektus, o apie miestų projektavimą. Kamščių problema niekur nebuvo išspręsta , tiesiant ar platinant kelius. Iš artimiausių kaimynų visa Šiaurės ir Vakarų Europa juda ta linkme ir ne vieną dešimtmetį. Toks pats požiūris vis plačiau diegiamas Šiaurės , Pietų Amerikoje.Tos pačios Danijos miestuose daug anksčiau nei pas mus vyravo automobilis, bet situacija buvo pakeista apribojant automobilių eismą, kai kur net naikinant gatves, skatinant dviračius ir VT. Buvau nustebęs, kad taip keičiama situacija atrodytų ne ypatingai turtingo Kazachstano Almatoje. Keli video apie urbanistikos pagrindus ir kamščių problemos sprendimus kol kas , radau rusų tik kalba, žmogaus baigusio Glazgo Universiteto urbanistikos magistro mokslus : https://www.youtube.com/watch?v=1mVW0Bhn344 , https://www.youtube.com/watch?v=v63-44GsfS0
Anglų kalba (yra ir subtitrai) https://www.youtube.com/watch?v=IFjD3NMv6Kw

Šita logika tiktų jei turėtume pilnai išpildytą gatvių tinklą ir būtų šnekama apie dubliuojančias gatves. Bet Vilniuje trūksta elementarių jungčių. Pvz norint iš Kauno ar Trakų pusės patekti į Santariškes reikia važiuoti per visą miestą kertant centrą. Šiaurinė gatvė irgi panašiai. Ji nėra dubliuojanti, o iš esmės gerokai optimizuojanti eismą. O kai eismas (įskaitant ir VT bei dviračius) optimalesnis ir galima tiesiau patekti į norimą vietą - tada VT ar dviratis yra gerokai patrauklesnė alternatyva.

[Sula]

Neieškojau projektų, kurį sukuriant dalyvavo vienas ar kitas urbanistas. Manau, reikėtų kalbėti ne atskirus projektus, o apie miestų projektavimą. Kamščių problema niekur nebuvo išspręsta , tiesiant ar platinant kelius. Iš artimiausių kaimynų visa Šiaurės ir Vakarų Europa juda ta linkme ir ne vieną dešimtmetį. Toks pats požiūris vis plačiau diegiamas Šiaurės , Pietų Amerikoje.Tos pačios Danijos miestuose daug anksčiau nei pas mus vyravo automobilis, bet situacija buvo pakeista apribojant automobilių eismą, kai kur net naikinant gatves, skatinant dviračius ir VT. Buvau nustebęs, kad taip keičiama situacija atrodytų ne ypatingai turtingo Kazachstano Almatoje. Keli video apie urbanistikos pagrindus ir kamščių problemos sprendimus kol kas , radau rusų tik kalba, žmogaus baigusio Glazgo Universiteto urbanistikos magistro mokslus : https://www.youtube.com/watch?v=1mVW0Bhn344 , https://www.youtube.com/watch?v=v63-44GsfS0
Anglų kalba (yra ir subtitrai) https://www.youtube.com/watch?v=IFjD3NMv6Kw , https://www.youtube.com/watch?v=8iQnrM3DkVI

Keista, rašote, kad remiatės įžymių urbanistų ir mokslininkų darbais, o randate tik nelabai mums aktualių ir nebūdingų pop-pavyzdžių.
Tai kokie tie darbai, juk vieningos nuomonės nėra, ir sprendiniai skiriasi įvairiose situacijose, geografinėse zonose. Ties tuo dirba šimtai tyrimo institutų, universitetai vien Vakarų Europoje. Net mūsų VGTU tyrimai nesakyčiau, kad beverčiai. Deja, kažkokių megaproveržių nematyti net labiausiai išsivysčiusiose ir urbanizuotose šalyse.
Antra, miestų planavimas Vakaruose įprastai svarstomas visuomenės ir jos rinktų valdžios organų. Nepriimami sprendimai "nuo lubų".
Trečia, daug kas remiasi į finansus, kurie pas mus atvirai sakant stipriai riboti. Vilnius vos išbrido iš milžiniškų skolų. Vilniuje kol kas dar trečdalis gatvių yra žvyrkeliai!

Išeina taip, kad AudriusV prieštarauja Šiaurinės gatvės statybai, ir, kažkodėl šiai privataus asmens direktyvai turi paklusti visa 600-tūkstantinio miesto bendruomenė?

[Ginthus]

Keista, rašote, kad remiatės įžymių urbanistų ir mokslininkų darbais, o randate tik nelabai mums aktualių ir nebūdingų pavyzdžių.
Tai kokie tie darbai, juk vieningos nuomonės nėra, ir sprendiniai skiriasi įvairiose situacijose, geografinėse zonose. Ties tuo dirba šimtai tyrimo institutų, universitetai vien Vakarų Europoje. Net mūsų VGTU tyrimai nesakyčiau, kad beverčiai. Deja, kažkokių megažproveržių nematyti net labiausiai išsivysčiusiose ir urbanizuotose šalyse.
Antra, miestų planavimas Vakaruose įprastai svarstomas visuomenės ir jos rinktų valdžios organų. Nepriimami sprendimai "nuo lubų".
Trečia, daug kas remiasi į finansus, kurie pas mus atvirai sakant stipriai riboti. Vilnius vos išbrido iš milžiniškų skolų. Vilniuje kol kas dar trečdalis gatvių yra žvyrkeliai!

Išeina taip, kad AudriusV prieštarauja Šiaurinės gatvės statybai, ir, kažkodėl šiai privataus asmens direktyvai turi paklusti visa 600-tūkstantinio miesto bendruomenė?

Nesileisk į asmeniškumus. Žmogus išdėstė savo nuomonę. Gal kiek radikali, bet nereiškia, kad visiškai išvirkščia. Kažkiek teisybės jo žodžiuose yra. Kokių čia pavyzdžių pageidautum? Vidury dykumos naujai pastatyto utopinio miesto? O mums "nebūdingi" pavyzdžiai, tai yra būtent ta pati problema, dėl ko tie proveržiai ir stringa. Kai nenori, tai rasi šimtą priežasčių, kodėl pas mus kitaip ir mums tai netinka. Visur žmonės ir visur sulaukiama priešiškų reakcijų.

[Sula]

Nesileisk į asmeniškumus. Žmogus išdėstė savo nuomonę. Gal kiek radikali, bet nereiškia, kad visiškai išvirkščia. Kažkiek teisybės jo žodžiuose yra. Kokių čia pavyzdžių pageidautum? Vidury dykumos naujai pastatyto utopinio miesto? O mums "nebūdingi" pavyzdžiai, tai yra būtent ta pati problema, dėl ko tie proveržiai ir stringa. Kai nenori, tai rasi šimtą priežasčių, kodėl pas mus kitaip ir mums tai netinka. Visur žmonės ir visur sulaukiama priešiškų reakcijų.

Nieko aš neužsipuolu. Gink Dieve. Tiesiog šių abstrakčių pasiūlymų padaryti Vilniaus miestą VT ir dviračių miestu bei "baigti statyti gatves" kiekis stipriai išaugo.
Dėl VT miestui trūksta konkrečios strategijos (iš dalies to neslepia ir VMS). tai gal padiskutuokime dėl to.
Dviračių tinklas plečiamas, gal ne taip, kai norėtume, aptarinėkime tai.
Šiaurinė gatvė nereikalinga privačiam transportui - tai gal pasvarstome apie pirmą VT/dviračių/alternatyvaus transporto arteriją.
Tas pats vyksta, tik sparčiau, labiau apgalvotai ir su geresniu finansavimu ir Vakarų bei Šiaurės Europos miestuose.

[dondc]

Koks dar dviračių judėjimas? Pasižiūrėk pro langą ir suskaičiuok kiek tų dviračių važiuoja dabar? Čia ne Kopenhaga ar Amsterdamas ir net ne Klaipėda.

Vakar valandą važinėjau po pietų. Sutikau studentą su miesto dviračiu Pašiluose, sportininką vidutinio amžiaus Fabuose, tvarkingai apsirengusį pensininką su tašėm Viršuluose. Vakar pats tik antrą kart gyvenime išlindau esant sniegui ir daug kur aplediję. Išvada: klimatas tinkamas visom amžiaus grupėm. Kaip čia bus Kopenhaga, jei tik dabar pradėti tiesti ir valyti dvirtakiai?

Tiesa, kažkas čia minėjo, kad žadėjo atsižvelgti į pastabas dėl požeminės perėjos, bet čia pirkime apie tai nieko neužsiminta, o projektiniai pasiūlymai su senu variantu.

Sakė viešame susirinkime projektų vadovas ar projektuotojas, esant ir Pakalniui, kad pasižiūrės ar įmanoma išvis be laiptų abejose pusėse padaryti, bet bent vienoje – tai tikrai garantavo, kad turi gautis.

Išeina taip, kad AudriusV prieštarauja Šiaurinės gatvės statybai, ir, kažkodėl šiai privataus asmens direktyvai turi paklusti visa 600-tūkstantinio miesto bendruomenė?

Pakalnis to susirinkimo metu minėjo, jog svarstė net BRT sistemą, bet pasirodė per brangu ir daugiau vietos užims. Nors patys parengė įvairius planus, jog VT didesnis prioritetas nei automobiliai. Tai kaip taip gali vadovautis ne pagal savo pačių išvadas?

[SoulMulticast]

Šiaurinė gatvė nereikalinga privačiam transportui - tai gal pasvarstome apie pirmą VT/dviračių/alternatyvaus transporto arteriją.
Tas pats vyksta, tik sparčiau, labiau apgalvotai ir su geresniu finansavimu ir Vakarų bei Šiaurės Europos miestuose.

As manau cia jau puolat i krastutinumus. Uztenka paziuret i zemelapi ir matosi kaip ji nukraus trafika nuo dalies Ukmerges, Buivydiskiu g. ir sumlkiu rajonu gatveliu. Daryti vien dvirtaki butu neprotinga, nes salia is tikruju galetu buti vien miskas. Dabar padarius nauja gatve su VT salia tikrai manau atsiranda gera erdve smulkiajam verslui. Vienintelis dalykas kad reikia priziureti statybu leidimus.
TIkrai taip nera kad vakaru europa staiga nustojo daryt naujas gatves ir stampuoja vien dvirtakius. Is fantastikos srities kazkas jau.

[Sula]

As manau cia jau puolat i krastutinumus. Uztenka paziuret i zemelapi ir matosi kaip ji nukraus trafika nuo dalies Ukmerges, Buivydiskiu g. ir sumlkiu rajonu gatveliu. Daryti vien dvirtaki butu neprotinga, nes salia is tikruju galetu buti vien miskas. Dabar padarius nauja gatve su VT salia tikrai manau atsiranda gera erdve smulkiajam verslui. Vienintelis dalykas kad reikia priziureti statybu leidimus.
TIkrai taip nera kad vakaru europa staiga nustojo daryt naujas gatves ir stampuoja vien dvirtakius. Is fantastikos srities kazkas jau.

Tai ne aš siūliau

Kelio netiesti, o pinigus skirti VT transporto juostoms ir dviračių takams įrengti. Gal galimos kažkurios atskiros atkarpos šio kelio, leidžiančios VT sutrumpinti maršrutus tarp kai kurių taškų. Tokiose atkarpose gali būti uždraustas kitas, ne VT ir dviračių judėjimas.

Einu į komporomisą su oponentais. Nors VMS sprendimai jau priimti, ir išeinama link "finišo tiesiosios", tai jau keistoka diskusija. Gal tai būtų aktualu 2-3 etapui?

[mantasm]

Vakar valandą važinėjau po pietų. Sutikau studentą su miesto dviračiu Pašiluose, sportininką vidutinio amžiaus Fabuose, tvarkingai apsirengusį pensininką su tašėm Viršuluose. Vakar pats tik antrą kart gyvenime išlindau esant sniegui ir daug kur aplediję. Išvada: klimatas tinkamas visom amžiaus grupėm. Kaip čia bus Kopenhaga, jei tik dabar pradėti tiesti ir valyti dvirtakiai?

Vakar kaip žiemai buvo gan šilta, sausa, nevėjuota ir jau senai nebuvo rimtesnių kritulių dėl ko +/- pravažiuojama. Be to, popietė yra šilčiausias metas. Net ir tokiu oru kaip vakar piko metu, 7:30 ir 17:30, būtų gerokai mažiau jauku važiuoti. Ir apledėjimas buvo mizeris palyginus su tuo kas buvo pvz antradienį iš ryto.

Esu žiemą numynęs ne vieną tūkstantį kilometrų. Įskaitant ir prie -20c. Bet nesakyčiau, kad vidutiniam piliečiui mūsų klimatas tinkamas važinėt į darbą kiaurus metus. Nesvarbu dvirtakiai valomi ar ne.

[mantasm]

TIkrai taip nera kad vakaru europa staiga nustojo daryt naujas gatves ir stampuoja vien dvirtakius. Is fantastikos srities kazkas jau.

Dažniausiai ta fantastika būna "nuvažiavau į XYZ miestą, studentaudamas pamačiau milijoninio miesto senamiestį, reikia mano miegamajam rajone Vilniuje irgi daryti taip pat".

[Lettered]

Dažniausiai ta fantastika būna "nuvažiavau į XYZ miestą, studentaudamas pamačiau milijoninio miesto senamiestį, reikia mano miegamajam rajone Vilniuje irgi daryti taip pat".

Geras pastebėjimas, nuvažiuoja į Amsterdamo centrą ir galvoja, kad visi tik su dviračiais važinėja ar pėsčiomis vaikšto, o kad keli km nuo centro visur po miestą eina tikrų tikriausi 8 juostų greitkeliai, prieš kuriuos šiaurinė gatvė atrodo kaip eilinė siaura vidinė kvartalo gatvelė, to aišku nesužino.

[AudriusV]

Keista, rašote, kad remiatės įžymių urbanistų ir mokslininkų darbais, o randate tik nelabai mums aktualių ir nebūdingų pop-pavyzdžių.
Tai kokie tie darbai, juk vieningos nuomonės nėra, ir sprendiniai skiriasi įvairiose situacijose, geografinėse zonose. Ties tuo dirba šimtai tyrimo institutų, universitetai vien Vakarų Europoje. Net mūsų VGTU tyrimai nesakyčiau, kad beverčiai. Deja, kažkokių megaproveržių nematyti net labiausiai išsivysčiusiose ir urbanizuotose šalyse.
Antra, miestų planavimas Vakaruose įprastai svarstomas visuomenės ir jos rinktų valdžios organų. Nepriimami sprendimai "nuo lubų".
Trečia, daug kas remiasi į finansus, kurie pas mus atvirai sakant stipriai riboti. Vilnius vos išbrido iš milžiniškų skolų. Vilniuje kol kas dar trečdalis gatvių yra žvyrkeliai!

Išeina taip, kad AudriusV prieštarauja Šiaurinės gatvės statybai, ir, kažkodėl šiai privataus asmens direktyvai turi paklusti visa 600-tūkstantinio miesto bendruomenė?

Sprendžiant iš visko, video nežiūrėjote ar nesupratote, kas juose išdėstyta. Ten išdėstyti net ne pavyzdžiai , o pagrindai, kurie dėstomi universitetuose. Priduriate , kad pavyzdžiai kažkodėl kažkuo mums neaktualūs ar nebūdingi ir daug kas priklauso nuo geografinės padėties ir nuo pinigų. Čia pavyzdžiai, kaip yra keičiasi miestai https://varlamov.ru/1459444.html. , Briuselis https://varlamov.ru/3271838.html. Yra mažiau turtingos šalys, kurios kenčia nuo automobilizacijos, bet jie suranda lėšų kaip Almatoje padarant savotišką BTR https://youtu.be/gYg0M_hhi_s?t=321. O mes prasiskolinę ir vargšai , bet tiesime kelius , kasmet skirsime jiems vis didesnius pinigus remontui, о kiekvienas pirksis automobilius, didinsime oro taršą, po kelionės juos grūsime į kiemus ant vejos, reikalausime , kad mieste būtų kuo daugiau parkavimo vietų gatvėse ir prie prekybcentrių. Toliau VT prastės , persės daugiau žmonių į asmeninius automobilius, vėl reikės daugiau kelių ar juos platinti, kaip tai atsitiko Amerikoje, ir griauti aplinkinius namus. Miestai - automobiliams, kuo daugiau asfalto - tuo geriau. Puiku! Aš nenoriu miestui tokios ateities. Dėl to , kad jūs reprezentuojate 600 tūkst. nuomonę labai suabejočiau, nes didžioji dalis iš jų neturi automobilio , o kasdien VT naudojasi apie 0.5 mln. keleivių.

[mantasm]

Sprendžiant iš visko, video nežiūrėjote ar nesupratote, kas juose išdėstyta. Ten išdėstyti net ne pavyzdžiai , o pagrindai, kurie dėstomi universitetuose.

Kažkada universitetuose dėstė ir tai, kas nutiko JAV.

O mes prasiskolinę ir vargšai , bet tiesime kelius , kasmet skirsime jiems vis didesnius pinigus remontui

Kaip jau klausiau - kokios yra pradinės pozicijos Vilniuje ir nuo ko pradėjo keistis pvz Briuselis. Ar jie irgi turėjo neišbaigtą planuotą gatvių tinklą kurį dar labiau karpė?

vėl reikės daugiau kelių ar juos platinti, kaip tai atsitiko Amerikoje, ir griauti aplinkinius namus. Miestai - automobiliams, kuo daugiau asfalto - tuo geriau.

Asfaltas = blogai yra tas pats talibanas kaip pjaut bet kokį medį blogai. Nežiūrint į jokias aplinkybes.

Faktas, kad turim plynę. Faktas, kad ją reikia panaudoti. Faktas, kad ją naudojant kaip nors apart parką (bet turim geresnių parkų nei nudrožtos pievos, tai tam nedaug prasmės) reikia susisiekimo. Gyvenamiesiems namams reiks privažiavimo. Komerciniams objektams irgi reiks privažiavimo. Logiškiau tiesiog padaryti normalią gatvę ir vienu ypu išspręsti daugybę problemų. Nereikalingą gatvę nurašyti lauko krepšinio aikštelėms visada spėsim

Dėl to , kad jūs reprezentuojate 600 tūkst. nuomonę labai suabejočiau, nes didžioji dalis iš jų neturi automobilio , o kasdien VT naudojasi apie 0.5 mln. keleivių

Žiūrint kiek automobilių stovi kiemuose darbo dienomis, daug žmonių ir dabar turi automobilius, bet į darbą važinėja VT. Kaip ir užsienyje. Priminsiu, kad pvz Olandijoje automobilizacija didesnė nei Lietuvoje.

Ir VT naudotojų skaičių geriau būtų vadinti kelionėmis, o ne keleiviais. Nes tikrai ne 0.5mln žmonių važiuoja VT, o tiek kelionių padaroma ryte, vakare, įskaičiuojant persėdimus ir t.t.. Jei iš tiesų 500tūkst žmonių važinėtų VT, nešnekėtume apie jokias kamščių problemas. Nebent apie kamščius stotelėse

[evvt]

Ar čia kartais ne googlius persivadino ir truputuką pakeitė veikimo sritį?

[AudriusV]

Kažkada universitetuose dėstė ir tai, kas nutiko JAV.

Žodžiu su urbanistikos pagrindais nesutinkate, nes jie galbūt klaidingi.Gal turite pavyzdžių, kaip plečiant kelių tinklą , mažėja kamščiai, didėja gyvenimo kokybė mieste ?

Kaip jau klausiau - kokios yra pradinės pozicijos Vilniuje ir nuo ko pradėjo keistis pvz Briuselis. Ar jie irgi turėjo neišbaigtą planuotą gatvių tinklą kurį dar labiau karpė?
Asfaltas = blogai yra tas pats talibanas kaip pjaut bet kokį medį blogai. Nežiūrint į jokias aplinkybes.
Faktas, kad turim plynę. Faktas, kad ją reikia panaudoti. Faktas, kad ją naudojant kaip nors apart parką (bet turim geresnių parkų nei nudrožtos pievos, tai tam nedaug prasmės) reikia susisiekimo. Gyvenamiesiems namams reiks privažiavimo. Komerciniams objektams irgi reiks privažiavimo. Logiškiau tiesiog padaryti normalią gatvę ir vienu ypu išspręsti daugybę problemų. Nereikalingą gatvę nurašyti lauko krepšinio aikštelėms visada spėsim

Siūlote skirti didžiulius pinigus ir esamus laisvus plotus keliams , kad ir po to juos apsigalvojus naikinti ar siaurinti,kaip aukščiau pateiktose nuotraukose ? Tai jūsų nuomone logiška ir racionalu ?
Ir iš ko nusprendėte, kad Briuselyje buvo išbaigtas kelių tinklas ? Kada jis būna išbaigtas,o kada dar ne, kokie kriterijai ? O naikinant kelius mieste, gali šis tinklas jau tapo neišbaigtu? Kokias daugybę problemų išspręsite nutiesę siūlomą gatvę ?

Ir VT naudotojų skaičių geriau būtų vadinti kelionėmis, o ne keleiviais. Nes tikrai ne 0.5mln žmonių važiuoja VT, o tiek kelionių padaroma ryte, vakare, įskaičiuojant persėdimus ir t.t..

Aš puikiai suprantu, kad 0.5 mln. keleivių nėra 0.5 mln. miesto gyventojų: į jų skaičių patenka ir atvykę iš kitų miestų ne nuosavu automobiliu ir pasinaudoję VT kelis kartus. Formuluotė paimta iš spaudos https://www.vilniuje.info/news/20106...5-mln-keleiviu ,nes, deja, išgryninintų duomenų apie gyventojus neradau.

Jei iš tiesų 500tūkst žmonių važinėtų VT, nešnekėtume apie jokias kamščių problemas. Nebent apie kamščius stotelėse

Džiaugiuos, kad yra suvokiate , jog VT - kamščių mažinimo alternatyva.

P.S. Man šiek tiek pabodo ši diskusija, užima daug laiko. Stebiuosiu , kad čia ,matyt, dauguma gana jaunų žmonių tokie yra konservatyvūs ir negali pažvelgti į kai kuriuos dalykus kitaip, nors pristatytum ir šimtų ekspertų nuomonę. Taip kad , manau, pakaks, atsakymų į replikas nebus.

[Sula]

Nėra ko burti, yra dabar unikali galimybė daug kur paklaidžioti su Google.
Štai pvz. rajonas kuriame gyvenau ir stažavausi Ciuriche: https://goo.gl/maps/LQrhKRaCnkv
Miestas panašus į Vilniaus dydžio, man labai patogus pasirodė. Įvertinkite kokia infrastruktūra. Pakankamai daug ir asfalto, dviratininkų nelabai daug.

P.S.sorry už off-top.

[mantasm]

Žodžiu su urbanistikos pagrindais nesutinkate, nes jie galbūt klaidingi.Gal turite pavyzdžių, kaip plečiant kelių tinklą , mažėja kamščiai, didėja gyvenimo kokybė mieste ?

Aš sakau, kad jei dalykas X yra dėstomas universitetuose, tai netampa automatiškai visose situacijose be išimčių galiojančia tiesa.

Norint kažką pastatyti plynėje (o dabar Šiaurinės gatvės vieta ir yra plynė) natūralu, kad joje reikia privažiavimo. Nemanau, kad komerciniai ar gyvenamieji patatai be privažiavimo būtų gyvenimo kokybės didinimas.

Siūlote skirti didžiulius pinigus ir esamus laisvus plotus keliams , kad ir po to juos apsigalvojus naikinti ar siaurinti,kaip aukščiau pateiktose nuotraukose ? Tai jūsų nuomone logiška ir racionalu ?

Nemaža dalis pinigų yra pvz aukštos įtampos elektros linijų sukabeliavimui, ką šiaip ar taip reikia padaryti norint naudoti tą teritoriją.

Ir iš ko nusprendėte, kad Briuselyje buvo išbaigtas kelių tinklas ? Kada jis būna išbaigtas,o kada dar ne, kokie kriterijai ? O naikinant kelius mieste, gali šis tinklas jau tapo neišbaigtu?

Vilniaus atveju buvo suplanuota plėtra, dalis planų įvykdyta, pastatyti namai, gyvena žmones, bet dalis planų taip ir liko laukti šviesesnio rytojaus. Nežinau kaip tai pavadinti apart neišbaigtumo. Dar priminčiau, kad tas gatvių tinklas buvo planuotas n kartų mažesniam srautu nei šiandien su n kartų mažiau asmeninių automobilių. Net sumažinus transporto srautą pagal savivaldybės teorinius planus, tas srautas liktų gerokai didesnis nei kuriam planuotos trūkstamos jungtys.

Jei žinote panašių pavyzdžių Briuselyje - būtų įdomu išgirsti.

Kokias daugybę problemų išspręsite nutiesę siūlomą gatvę ?

Patogesnis tranzitas Nemenčinės plentas <> VA/A1/A2. Geresnis VA išnaudojimas palengvinus susisiekimą iš Šeškinės ar Baltupių. Geresnis susisiekimas tarp miegamųjų rajonų. Šiaurinei rezervuotų pievų išnaudojimas, įrengus infrastruktūrą bus galima tvarkyti ir plotus šalia šios gatvės.

Aš puikiai suprantu, kad 0.5 mln. keleivių nėra 0.5 mln. miesto gyventojų: į jų skaičių patenka ir atvykę iš kitų miestų ne nuosavu automobiliu ir pasinaudoję VT kelis kartus. Formuluotė paimta iš spaudos https://www.vilniuje.info/news/20106...5-mln-keleiviu ,nes, deja, išgryninintų duomenų apie gyventojus neradau.

Bet spauda jūsų nuorodoje ir rašo "keleivių". T.y. jei aš į darbą ir atgal važiuoju VT su persidėmu, tai aš jau skaitausi kaip 4 keleiviai.

Papildomas klausimas - ar VA irgi nereikėjo statyti?

[spekas]

AudriusV,
Skaičiau jūsų komentarus ir susidarė įspūdis, kad praleidote bent keletą mano argumentų. Štai jie dar kartą:

1. Vilniaus suplanuotas gatvių tinklas yra iki šiol neužbaigtas. Planuota dar maždaug 1970 m. Pavardinu gatves, kurios yra to planavimo nuo 1970 gatvių tinklo dalis ir yra nutiestos nuo maždaug 1990 iki dabar: Drujos, Tūkstantmečio, GV galas prie santariškių, VA, Ateities gabalas. Gal kas turės kuom papildyti.

2. Planuota dar maždaug 1970 m. Pavardinu gatves, kurios yra to planavimo nuo 1970 gatvių tinklo dalis ir yra nenutiestos iki šiol: Ozo iki VA, Šiaurinė, Mykolo Lietuvio. Nekalbu apie atsiradusius naujus neplanuotus poreikius tokius kaip viadukai virš tam tikrų sankryžų, Pietinis aplinkkelis, t.t.. Gal kas turės kuom papildyti.

3. Kokiam autotransporto apkrovimui buvo planuotas gatvių tinklas palei 1970-1980 metus ir koks yra šių dienų apkrovimas? Šis argumentas yra ne pertekliniam gatvių tiesimui, o gatvių tinklo. planuoto apie 1970 metus, užbaigimui.

4. Urbanistas kalbėjo apie Šaurinės gatvės tiesimo poreikio nebuvimą, pateikdamas ,,argumentą'', atseit jos nereikia, nes yra GV ir Ukmergės gatvės. Dar kartą - kokiomis kryptymis minėtos dvi gatvės nutiestos, ir kokia kryptymi eitų Šiaurinė? Kad nebebūtų nesusipratimų, aiškinu: GV ir Ukmergės gatvės miestą aptarnaują transportui miestu vykstant šiaurės-pietų kryptymi, o Šiaurinė aptarnautų rytų-vakarų kryptymi.

5. Gatvių tinklas Vilniuje šaurės-pietų kryptymi jau visai neblogas - dėka gatvių tiesimo, kuris buvo suplanuotas jau apie 1970 metus. Padėtis su gatvių tinklų kryptymi rytai-vakarai yra labai prasta situacija, ypač šiaurinėje miesto dalyje (šiaurinė miesto dalis yra viskas kas aukščiau maždaug nuo linijos Pilaitės-Narbuto-Konstitucijos-Šeimyniškių gatvės.

[Arunasx]

Gatvių tinklas Vilniuje šaurės-pietų kryptymi jau visai neblogas - dėka gatvių tiesimo, kuris buvo suplanuotas jau apie 1970 metus. Padėtis su gatvių tinklų kryptymi rytai-vakarai yra labai prasta situacija, ypač šiaurinėje miesto dalyje (šiaurinė miesto dalis yra viskas kas aukščiau maždaug nuo linijos Pilaitės-Narbuto-Konstitucijos-Šeimyniškių gatvės.

Papildant ir pakartojant kas buvo rašyta, ar yra nors viena normali gatvė iš Nemenčinės pusės patekti į A1 ar A2 kartu įskaitant mikrorajonus (Žirmūnai, Baltupiai, Jeruzalė, Šeškinė) pakeliui? Ozo gatvė yra akligatvis su apendiksu. Lieka Narbuto ir Ateities. 4km tarp jų plius šviesoforai kas 100-200m Ateities gatvėje kartu be jungties nuo Ateities/Jeruzalės iki Nemenčinės krypties. Nemenčinę miniu geografiniam įsivaizdavimui, negyvenu ten. Tai ir Antakalnis kartu.
Kažkoks Talibano puolimas. Lygiai taip pat galima buvo priešintis VA. Jei nebūtų VA kas būtų Laisvės prospekte? Ukmergės dar biausiau nei yra dabar? Taip, labai reikia A juostų pirmiausia Laisvės pr. nuo Pašilaičių ( o gal ir Jeruzalės kai bus Šiaurinė) iki Stoties palei 2G.

[Kristisz]

Čia pavyzdžiai, kaip yra keičiasi miestai https://varlamov.ru/1459444.html

Principe kaip šituose pavyzdžiuose, taip procesas įvyko ir su Šiaurine gatve, tik tas spėta padaryta dar prieš nutiesiant gatvę. Planuota pradžioj kaip aplinkkelis/greitkelis, dabar projektuojama kaip gatvė su augmenija, autobusų juostomis, vieno lygio sankryžomis, dviračių takais ir plačiu pėsčiųjų šaligatviu.