Amerikos lietuvių automobilių bendrovė Kęstučio ir Maironio gatvių kampe. Pradžioje garažas ( past.1929 )buvo vienaaukštis, o 1932 jam pristatė antrą aukštą. Arch. Arnas Funkas
Sukurta atskira tema senų (iki 1944 m.) automobilių, sunkvežimių, autobusų, motociklų nuotraukoms Lietuvoje.
Pradžiai atkelti pranešimai iš temų "Lietuvos kelių istorija", "Lietuvos miesteliai ir kaimai ki 1944 m.", "Neatpažintos Lietuvos vietovės senose nuotraukos". "Vilnius 1919-3939"
Didelis nuotraukų papildymas turėtų būti iš temos "Smetoninis Kaunas".
Šiaurės Rytai 2012.06.30 Kaip Biržuose atsirado „FORD" ir „MAGIRUS DIESEL" sunkvežimiai
Klaipėdoje įpirko „Ford" šasi su motoru be kabinos, kurią pačiam teko ir sumeistrauti.
Jonas pirmiausia lankė trijų mėnesių šoferių kursus Kaune, po to sutvarkė reikalus inspekcijoje ir Bėliakai pradėjo dirbti.
Tai buvo pirmoji Biržuose mašina, kurią turėjo lietuvis. Tris mašinas iki tol turėjo žydai, tad reikėjo atlaikyti ir žydų prekeivių konkurenciją.
Tačiau ir Bėliakai turėjo draugų ir užsakovų - iš „Siūlo" fabriko būdavo 3 krovos krovinių per savaitę. Užsakymus duodavo ir Astravo malūnas, Biržų alaus bravoras, „Agaro" bendrovė, statybos reikmenų prekybininkai Morkūnas, Čiapas, Povilauskas. Jonui Bėliakui buvo naudinga, kad šios įmonės neturėjo nuosavo transporto.
„Fordas" paveždavo 4 tonas, jo variklis buvo galingas - 8 cilindrų ir kuro reikėdavo nemažai. Litras benzino kainavo 95 centus. Mašina buvo gera ir patvari, tik labai blogi keliai, be to, pilni arklių, kurių dažnas, pamatęs važiuojančią mašiną, dar ir baidydavosi.
Jonas broliui Jokūbui pasiūlė įsigyti dar vieną mašiną - penkių tonų kėlimo dyzelį ir Kaune broliai įsigijo švedų „VOLVO" firmos automobilį „MAGIRUS DIESEL". Už mašiną reikėjo sumokėti iškart 7000 litų, o 13000 buvo išskirstyta kas mėnesį po 500 litų. Be to, už patentą reikėjo valstybei mokėti kas trys mėnesiai po 500 litų.
Jonas Bėliakas ir prie jo prisijungęs brolis Boleslovas daugiausia dirbo su „Ford", o Jokūbas - su švediška mašina. Kur tik nedirbo broliai - vežė prekes į Kauną, Rokiškį, Jonavą, Subačių, įvairias statybines medžiagas, plytas iš Kraštų, Daniūnų, Ąžuolpamūšės į Medeikių pieninės statybą, Saločius, netgi žvyrą keliui Kaunas - Klaipėda. Čia ties Kryžkalniu buvo patirta ir nuostolių. (...)
Broliai Bėliakai sukosi kaip išmanydami. Jonas savąjį „Ford" sunkvežimį pardavė Biržų bravorui ir ėmė dirbti kartu su J. Vitartu švedišku sunkvežimiu, o Jokūbas grįžo į Dūbriškį dirbti savo žemės. Tačiau tai neilgai truko, nes ėmė spausti pinigų stygius, vekselių apmokėjimo terminai. Jokūbas Biržuose parduoda traktorių „Ford", gautus 3000 litų atiduoda Biržų bravorui ir taip vėl susigrąžina „Ford" sunkvežimį. Broliai Jonas, Jokūbas ir Boleslovas vėl darbavosi abiem sunkvežimiais, nors mašinos dar nebuvo galutinai išpirktos. O viskas išėjo kitaip, nei buvo planuota - Lietuvą 1940 m. okupavo sovietai ir abi Bėliakų mašinos buvo nacionalizuotos.
Sovietinė valdžia, nacionalizavusi brolių Bėliakų sunkvežimius, paliko buvusius savininkus dirbti - vežti prekes iš Kauno. (...)
Per Valentiną nieko normalaus nesitikėdamas iš žmonos pasidovanojau senai jau matytą ir vartytą knygą:
Automobilis Lietuvoje 1918 – 1940
Jos autoriai: Liucijus Suslavičius, Klaudijus Driskius
Pasiutusiai įdomus L. Suslavičiaus parašytas įvadas, iš kurio galime sužinoti, kad jau 1905-aisiais Vilnius turėjo pirmąjį autobusą, o pirmosios kelių eismo taisyklės – „Taisyklės apie tvarką ir išlygas plentais ir Susisiekimo ministerijos vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežti“ – pasirodė 1920-aisiais. Mat kaip automobiliai tada vadinti, „mechanine jėga varomi vežimai“...Autorius pasakoja, kad 1932-aisiais Lietuvos keliais važinėjo vos daugiau nei pora tūkstančių automobilių.
Tytuvėnų dvaras (dab. Kelmės r.), kurį valdė Romeriai.
Paskutiniai savininkai buvo Eugeniusz Romer (Eugenijus Romeris) ir dailininke Zofia Dembowska - Romer (Sofija Romerienė)
Romeriai su kaimynais Grużewskiais ir Janczewskiais Tytuvėnų dvare 1931
Dukters Zofios Romer (Sofijos Romerytės) vedybos su Janu Hempel 1938.06.05
Mylimas Vilnius 2019.03.28 1934 metų Vilnius amerikiečių atradėjos Louise Arner Boyd akimis.
Louise Arner Boyd – pirmoji moteris 1955 m. perskridusi Šiaurės ašigalį, pirmoji amerikietė (...), pirmoji moteris (...). Tačiau apie ją aš nieko nežinočiau, jei ne kelios saulėtos 1934 m. rugsėjo dienos, kai L. A. Boyd lankėsi Vilniuje ir po šio vizito paliko mums keliasdešimt prieškario Vilniaus gyvenimo fotografijų.
Stoties prieigos
Wilno. Cabs at the railroad station. One horse Victorias with automobile tires on all four wheels. September 4, 1934.
Adomo Mickevičiaus gatvė / ul. Adama Mickiewicza
Wilno. Two-horse Victoria, army man driving. Hard rubber tires on wheels. In background auto taxi cab. September 5, 1934
Adomo Mickevičiaus ir Vilniaus g. kampas prie E.Ožeškienės aikštės / ul. Adama Mickiewicza plac E.Orzeszkowej
Wilno. Watering the streets. 7:30 A.M. September 5, 1934
Originalai yra Viskonsino universiteto kolekcijose. Pridėjau originalius pavadinimus
University of Wisconsin Milwaukee, UWM libaries Louise A. Boyd Photo Inventory - Polish Countryside https://collections.lib.uwm.edu/digi.../nosort/ad/asc
Paskutinis taisė Romas; 2020.03.07, 18:17.
Priežastis: Kopija iš temos "Vilnius 1919-1939"
Be kalėdiniame šurmulyje pasimetusių parodos anonsų buvo ir išsamesnis straipsnis
Delfi.lt 2019.12.06 Kokį prieškario Vilnių matė šveicaras, vadovavęs autobusų garažui?
Comment