[LT] Lietuvos keliai

[PredatorGTR]

Dar vienas eilinis pavyzdys apie vargšus, ale rangovų "prispaustus" valdininkus
„Visos procedūros prasidėjo, praktiškai, iš karto, kai liepos pabaigoje su užsakovu AB „Via Lietuva“ pasirašėme remonto darbų rangos sutartį. Tačiau...
Rokiskiosirena.lt - Sankryža, kaip pasaka „Buvo senis ir senutė“...

[Romas]

BNS 2024.11.05
„Via Lietuva“ auditas: kelių statybos darbai nebuvo planuoti skaidriai

Didžioji dalis viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių „Via Lietuva“ statybos darbų atlikimo vėlavo, be to, statybos darbai nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti, darbams 2021–2026 metais numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį, apskaičiuotą už šiuos darbus atsakingų institucijų, rodo antradienį paskelbtas Valstybės kontrolės atliktas auditas.

Audito metu konstatuota, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimas turi trūkumų.
„Negalėjome įsitikinti, ar sudarant kelių remonto ir rekonstrukcijos prioritetines eiles buvo naudojami patikimi duomenys, nes dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kelių vertinimui naudojamų kriterijų reikšmės, kurios datos duomenimis atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami“, – pranešime teigia Valstybės kontrolė.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...uoti-skaidriai

Pilna audito atasakaita
Valstybės kontrolės 2024.11.05 pranešimas spaudai
„Via Lietuva“ audito rezultatai: vėluojantis statybos darbų sutarčių įgyvendinimas, prastas planavimas ir neužtikrintas finansavimas

• 86 proc. viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių statybos darbų atlikimo vėlavo. Daugiau nei trečdaliu atvejų darbai vėlavo nuo pusmečio iki 3 metų.
• Nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti valstybinės reikšmės kelių statybos darbai ir paskirstyti finansiniai ištekliai. Dėl šios priežasties negalima įsitikinti, kad AB „Via Lietuva“ 2021–2023 m. sprendimai dėl darbų apimčių buvo pagrįsti.
• Valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbams 2021–2026 m. numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį, apskaičiuotą už šiuos darbus atsakingų institucijų.

https://www.valstybeskontrole.lt/LT/...euztikrintas-f

Pilna audito ataskaita
Ten yra ir įdomių faktų, kurie netilpo į santrauką ir pranešimą spaudai



https://www.valstybeskontrole.lt/LT/.../Download/4724
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/...tkurima-priezi

[Fulgur]

Gerbiamieji, jeigu jau mėtomės tokiais įvertinamais "nemokšiškai", tai traukite faktus: kur ir kas neteisingai suprojektuota, neatitinka normatyvų. Tada galėsime bent jau diskutuoti apie kažką, nes priminsiu, kad projektuojama pagal norminius dokumetus ir juose įvardintus parametrus (dokumentų sąrašą galite rasti kiekvieno projekto pradžioje).
O dabar čia tema eilinių pasvaičiojimų, kurie paremti tik:"ten pro langą mačiau taip", "buvau x šalyje ir mačiau kažką", "norėčiau jog būtų taip", "sustos - nepravažiuosim" - be jokio loginio pagrindo.

Problema ir iš dalies yra patys normatyvai.
Vienais metais normatyvas sako vienaip, kitais - kitaip.
Tereikia brūkštelėti susisiekimo ministrui įsakymą, kuriuo jis pakeičia tą normatyvą, norminį dokumentą. Nėra akmeny iškalta.

[Romas]

Na, jau ne kartą esu minėjęs, kad vairuoju pats ir tą darau pagal taisykles - važiuoju leistinu greičiu. (...)
tampa akivaizdu, kad esi nelaimingas kelių gaidelis, kuris labai mėgsta paspaust, bet valdžeeee tam trūūūūgdo!

Panašu, kad tema ne apie antreilininkų vaźiavimo ar vauravimo ypatumus.
Kai nelieka argumentų galima pasitelkti pačius geriausius gimtojo Didžiasalio populiacijos leksikono "perliukus".

Gal grįžtame į temą apie A14

[Fulgur]

Visiems noriu maloniai priminti - kai Vilnius-Kaunas norėjo padaryti greitį 120 km/h - tai kelininkai buvo išradingi - išgalvojo naują kelio kategoriją - BAM atsirado "greitkelis".
Netrukdė nei VMPEI, nei STR, nei direkcija, nei VGTU.

"Automagistralei" padaryti buvo per brangu ir per ilgai - stotelės, nėra avarinės juostos, vieno lygio sankryžos, spinduliai ir pan. Taaaai - atsirado pigesnis sprendimas - va prašom "greitkelis". Net ženklą nupaišė iš konvencijos panašesnį parinkę.

Deja, Vilniaus-Utenos kelias "suremontuotas" brežneviniais stagnatoriškais metodais, bet "pagal galiojančius teisės aktus ir STR". Nauja kelininkų inžinierių karta jau nebe tokia sumani.

[Fulgur]

"Fūros" ir autobusai retai kada važiuoja leistinu, beveik visi spaudžia iki ribotuvo, tad dažnu atveju dar ir autobusas lenkia mane, o ne atvirkščiai.
A14 ties Suginčiais 4398/484 (lengvųjų/sunkiasvorių).
Tuo tarpu:

• KK102 ties Pailge 7347/431.
• KK103 ties Mickūnais 6635/355.
• KK127 ties Senaja Varėna 6591/402.
• A15 ties Šalčininkėliais 5840/444.

Ir taip toliau. Tačiau niekas dėl pastarųjų vertimo į 2+1 nesvaigsta.

Kalbame apie tai, kad kelią iš esmės tvarkė ir sutvarkė į blogiau nei buvo eismo saugos požiūriu.
Apie kiekvieną iš kitų kelių kelių galima pasisakyti atskirai - Mickūnai ir Šalčininkėliai - ar nebus tik kartais dyzelį atsivežantys iš Blr ir akcizo nemokantys? Nėra akcizo - nėra ko ir remontuoti. O jei dar rimčiau - uždarius 4 ar 8 PKP su Baltarusija visi susikoncentravo į likusius keturis, po to du.
Tai srautas KK103, A15 nėra natūralus, projektuotas ir planuotas.

Pailgė - nemokamas kelias. Visgi fūrų skaičius reikšmingai krenta, reiškia daugiau vyksta vietinis eismas nei tranzitas (431->184 Pailgė->Didžiasalis).
Kadangi kelias nemokamas - tai mažesnio prioriteto. Ateityje reik tikėtis padarys ką nors padoriai iki Pabradės. 2+2 ar 2+1. Yra šansas išvengti A14 klaidų.

Senoji Varėna - waze dėka atradau kelią iš Vln į "Vakarų Europą" per Kibyšius (VMPEI 1131) už Merkinės. T.y. Vilnius-Alytus-Lazdijai tapo taip pat nutaisytu keliu atkarpose (ir sudilusiu kur netaisyta), kad tenka atsisukti pro Senąją Verėną ir minėtus Kibyšius, kurie išgyvena tikrai ne rajoninio keliuko, asfaltuoto su žvyrkelių programa, srautą. Ir vis augantį. Grįžkim prie A14, ten greta esantis žvyrkeliukas generuoja, tarkim, Dubingiai Bijutiškis vos 242 VMPEI.

[Kaid]

Problema ir iš dalies yra patys normatyvai.
Vienais metais normatyvas sako vienaip, kitais - kitaip.
Tereikia brūkštelėti susisiekimo ministrui įsakymą, kuriuo jis pakeičia tą normatyvą, norminį dokumentą. Nėra akmeny iškalta.

normatyvai nesikeičia jau nuo 2008 metų

[Fulgur]

normatyvai nesikeičia jau nuo 2008 metų

Tas ir liūdna.

Ties Abromiškėmis A1 VMPEI yra 34492, pagal 2023 m. duomenis iš Eismoinfo.lt

2002-2008 m. galioja "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 "Automobilių keliai" patvirtinimo"

Pagal 11 punktą ir jame 1 lentelė - tai būtų nuo 30000 VMPEI kas lemia -> "140 120 km/h" ir "3+skiramoji+3 juostos".
603/456 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 "Automobilių keliai" patvirtinimo

2008 įsigalioja naujas "Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" patvirtinimo"
Pagal 10 punktą ir 1 lentėlė - tai būtų iki 55000 VMPEI grupavimas, kas lemia "130 110 kmh" ir "2+skiriamoji+2 juostos"
D1-11/3-3 Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" patvirtinimo

Juk tai iš esmės skiriasi. Taip - kainuoja po juostą prilipdyti.
Bet kai sakai užtenka, niekas neduoda daugiau lėšų.

Atitinkamai ir A14 situacija:
2002 reikalavimais 3000–7000 VMPEI tai pakliūna -> II kategorija lemia -> 100 90 km/h greitis, 2 juostos, sankryžos "(Skirtingų) vieno lygio"

2008 reikalavimais , kai II kategorija, tai net iki 15000-20000 VMPEI, 90 km/h greitis, 2 juostos.

Klausimas - kodėl buvo susimažintas ambicijų lygis normatyvuose? Ar dirbtinai nebuvo užkeltas VMPEI reikalavimas, kad būtų sudėtinga pereiti į aukštesnį lygį?
Kodėl 2002 m. 30000 yra 3+3, o nuo 2008 užtenka 2 juostų 20000 ?

[PoDV]

Europinės praktikos dabartinės ir yra, kad 2x2 reikia mažiausiai 10k per parą srauto, o 3 juostų į vieną pusę reikia mažiausiai 40k. Matyt Lietuva bando spausti maksimumą dėl finansavimo trūkumo, bet ir likusioje Europoje nemažai 2x2 kelių su pvz. 50-60k srautu, o 20k yra juokingas skaičius trijų juostų keliui.

Normos keičiasi, nes nebėra automobilizacijos aukso amžius kaip 1970-1980 m., o kelius prižiūrėti yra brangu. Alternatyvos vairavimui yra pigiau tiek išlaikant infrastruktūrą, tiek finansiškai asmeniui (su tam tikrom išimtim), tik viskas atsiremia į politinę valią ir švietimą.

[Kaid]

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.

Savivaldybėms skiriama KPPP lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus didėtų 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc.

Įstatymų pakeitimai numato, kad nuo 2026 metų savivaldybės iš AB „Via Lietuva“ perims valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus, esančius miestų ir miestelių teritorijose. Tokiems keliams tapus vietinės reikšmės keliais ir pasikeitus jų statusui, jų tvarkymas taptų paprastesnis. Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui. Dėl to savivaldybės galėtų iš KPPP lėšų atlikti daugiau kelių tvarkybos darbų.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/su...-sveikintinas/

Minimi tik rajoniniai keliai, tai krašto ir magistraliniai liks Via Lietuvos miestų ribose. Gailo, jog nėra paminėta, koks tai kilometrų skaičius, kuriuos perduos ir kiek dar liks miestų teritorijose valstybinės reikšmės kelių.

[PoDV]

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“
Minimi tik rajoniniai keliai, tai krašto ir magistraliniai liks Via Lietuvos miestų ribose. Gailo, jog nėra paminėta, koks tai kilometrų skaičius, kuriuos perduos ir kiek dar liks miestų teritorijose valstybinės reikšmės kelių.

Sutinku, kad krašto ir magistraliniai keliai miesteliuose taip pat turėtų būti savivaldybių žinioje, bet tuo pačiu prižiūrėti, kad laikytųsi krypčių ženklinimo standartų.
Šiuo metu tik apskričių centrai valdo krašto ir magistralinių kelių atkarpas (ir tai ne visi, pvz. LAKD valdo gatves Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose).