[LT] Lietuvos keliai

[Al1]

Situacija su keliais yra baisi. Bet viena švieselė tunelio gale yra tai, kad jau daug kas (tiek dabartinis ministras, tiek įvairios partijos) kalba apie poreikį keisti finansavimo modelį ir galbūt pasidaryti kažką panašaus, kaip Lenkijos kelių fondas. Aišku, reiktų tuo pačiu kalbėti ir konkrečiau t.y. apie kai kurių kelių (pavyzdžiui, A1, A2 ir A5) apmokestinimą lengvąjam transportui. Dabar važiavimas nemokamomis "autostradomis" Lietuvoje nėra geras deal'as, kai "sutaupęs" tuos kelis Eurus A1 ir A2, vėliau juos su kaupu išleisi amortizatorių keitimui.

Apmokestinti A1 būtų problematiška, nes alternatyvos jai nėra didelėje dalyje jos ilgio, ji naudojama kaip kelias vietiniam susisiekimui. Daugybė sankryžų gan nedideliu atstumu ir ties kiekviena iš jų statyti vartus su pinigų rinkėjais?

[PoDV]

Kai kurie ruožai gali būti apmokestinti, galbūt tokiu būdu diferenciuoti greitkelis vs. automagistralė. Manau, kad ruožai kur daug išsukimų, nėra alternatyvų keliui, galėtų būti greitkelis. Automagistralė kur retesni išsukimai ir yra alternatyvos (pan. kaip visame pasaulyje).

A1 link Klaipėdos: Ariogala-Gargždai. Yra alternatyva 196 ir 197.
A1 link Vilniaus: Rumšiškės-Vievis. Alternatyva rajoniniais keliais, galbūt numatyti naują alternatyvų krašto kelią.
A2 tarp Vilniaus ir Ukmergės: Putniškės (pirma sankryža normalioj autostradoj) - Širvintos
A2 tarp Ukmergė (Rečionys) -Šilagalys. Yra krašto kelio alternatyva. Reiktų galvot apie keliukų asfaltavimą, kad būtų galima pasiekt aplinkinius kaimus palei autostradą asfaltuotais keliais.
A5 galima praktiškai viską apmokestint išskyrus Kauno aplinkkelį, nes visur yra alternatyvos, didžioji dalis krašto keliais.
likusi E67, išskyrus aplinkkelius turbūt irgi laisvai galima.

Kur dabar greitkelis arba planuojamas greitkelis (pvz. Šiauliai-Radviliškis arba planuojami greitkeliai į Trakus arba Palangą) gali būti nemokami, ruožai trumpi.

[Al1]

Alternatyvūs keliai kainuos tiek, kad jie niekada neatsipirks iš mokesčio už pravažiavimą mokamais ruožais. Ir tai aplamai neduos nieko gero visos Lietuvos mastu, nes visiems keliams pinigų reikia. Ir miestų gatvėms taip pat. Todėl geriausia išeitis yra tiesioginis lengvųjų automobilių apmokestinimas, skiriant didelę dalį surenkamų lėšų tiesiogiai keliams, o likusią - VT plėtrai.

[Sula]

Oho, koks apokaliptinis straipsnis:

Iš kaimynų lenkų – kritika dėl Lietuvos kelių: ties pasieniu baigiasi Europa

Dėl nesugebėjimo tinkamai įsipareigoti užbaigti „Via Baltica“ projektą kyla abejonių dėl Lietuvos gebėjimo veiksmingai integruotis į Europos transporto tinklą, o tai gali turėti ilgalaikių ekonominių pasekmių. Straipsnio autoriai mano, kad jei Lietuva nesugebės išspręsti šių klausimų, jai gresia marginalizacija Europos kelių jungčių kontekste ir santykių su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Lenkija, pablogėjimas.

[vytgri]

Alternatyvūs keliai kainuos tiek, kad jie niekada neatsipirks iš mokesčio už pravažiavimą mokamais ruožais. Ir tai aplamai neduos nieko gero visos Lietuvos mastu, nes visiems keliams pinigų reikia. Ir miestų gatvėms taip pat. Todėl geriausia išeitis yra tiesioginis lengvųjų automobilių apmokestinimas, skiriant didelę dalį surenkamų lėšų tiesiogiai keliams, o likusią - VT plėtrai.

Apie tau jau kalbėta n+1 kartų. Jei kuro akcizas būtų skiriamas keliams, vietoje to kad sumesti į bendrą katilą - nereiktų nieko antrą kartą apmokestinti.

[sleader]

Oho, koks apokaliptinis straipsnis:

Iš kaimynų lenkų – kritika dėl Lietuvos kelių: ties pasieniu baigiasi Europa

Dėl nesugebėjimo tinkamai įsipareigoti užbaigti „Via Baltica“ projektą kyla abejonių dėl Lietuvos gebėjimo veiksmingai integruotis į Europos transporto tinklą, o tai gali turėti ilgalaikių ekonominių pasekmių. Straipsnio autoriai mano, kad jei Lietuva nesugebės išspręsti šių klausimų, jai gresia marginalizacija Europos kelių jungčių kontekste ir santykių su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Lenkija, pablogėjimas.

Išvis nevertas dėmesio straipsnis ir neaišku iš kur toks ažiotažas dėl tokių pasisakymų.
Juokingiausia, kad kalba estijos ambasadorius ir kritikuoja Lietuvą, nors ar latviai bei estai išvis turi automagistralių Via Baltica trasoje?
Toks jausmas, kad pas mus išvis kelio nuo Lenkijos sienos nėra ir visi važiuoja per kokį lauko kelią. Nors kelias yra toks pats, kaip ir didžioji Via Baltica dalis kaimynų iš šiaurės pusėje. O jau mintys apie kažkokią marginalizaciją - net sunku kažką pakomentuoti.

[Chiuvakas]

Išvis nevertas dėmesio straipsnis ir neaišku iš kur toks ažiotažas dėl tokių pasisakymų.
Juokingiausia, kad kalba estijos ambasadorius ir kritikuoja Lietuvą, nors ar latviai bei estai išvis turi automagistralių Via Baltica trasoje?
Toks jausmas, kad pas mus išvis kelio nuo Lenkijos sienos nėra ir visi važiuoja per kokį lauko kelią. Nors kelias yra toks pats, kaip ir didžioji Via Baltica dalis kaimynų iš šiaurės pusėje. O jau mintys apie kažkokią marginalizaciją - net sunku kažką pakomentuoti.

Tarpkitko šią vasarą estai atidarė 2+2 gabaliuką nuo pasienio ties Parnu. Ir sutartys pratęsti už Parnu. Šaltinis SSC https://www.skyscrapercity.com/threa...post-190162448

[Sula]

Tarpkitko šią vasarą estai atidarė 2+2 gabaliuką nuo pasienio ties Parnu. Ir sutartys pratęsti už Parnu. Šaltinis SSC https://www.skyscrapercity.com/threa...post-190162448

8 km perdarė į 2+2 piečiau Pernu.
Tai pas mus irgi artimuose planuose 2+2 iki Panevėžio, t.y 80 km.

[PoDV]

Suprasčiau estai darytų atkarpą Tallinn-Paernu, dabar tik priemiesčio poreikiams padarė Via Baltica atkarpą, beveik kaip pas mus ruožas ties Giraite (nutiesti jungiamieji keliai ir padidintas leidžiamas greitis).

[Blaze]

Neseniai teko pervažiuoti visą Lenkiją. Tai naujai pastatyta Lenkijos S61 nuo Lietuvos tikrai puiki. Bet ar visi keliai tokie? Tikrai ne.Štai atkarpa A1 tarp Čekijos sienos ir Gliwice buvo tokia nelygi, kad eismas ribojamas iki 80km/h, pervažiuojant nelygumus atrodo, kad įkrenti į didelę duobę. Vietomis autostradose iš pažiūros visai naujas asfaltas jau nebelygus, visai kaip Lietuvoje.

Lenkijos autostradose gerokai daugiau eismo, pirma juosta vyksta beveik nepertraukiamas sunkvežimių eismas. Antra juosta važiuoja visos lengvosios. Bet kadangi vieni nori važiuoti 120 km/h, o kiti 140 km/h, tai mačiau daug mirksėjimo lemputėm, kad "tu gal traukis", o trauktis nėra kur.

Vietiniai keliai irgi labai apkrauti. Tiesiog nėra ką lyginti su lietuviškais automobilių srautais. Asfalto kokybė vietomis taip pat prasta. Pagrindinis įvažiavimas į Lodzę keliaujant iš Varšuvos.

Beje, prieš rinkimus 2023 metais PIS panaikino mokesčius lengviesiems automobiliams iki 3.5 tonos.

[gerietis]

Pagrindinis įvažiavimas į Lodzę keliaujant iš Varšuvos.

Pagrindinis gal visgi čia: https://maps.app.goo.gl/1ZdxrYmVh3F1ncvk8

[PoDV]

Lenkija ir Rumunija nusitiesę naujus greitkelius pateko į situacijas, kai labai lengva būna pataikyti ant siauro keliuko vedančio į didelį miestą. Lietuvos tokios problemos beveik neturi, į autostradas daugmaž veda normalios pagr. gatvės (išskyrus Kauno Žemaičių plentą/Linkuvos gatvę).

Yra reprezentacinių naujų gatvių Lenkijoje iš autostradų, bet gali į tokią nepataikyti.

[alga]

Neseniai teko pervažiuoti visą Lenkiją. Tai naujai pastatyta Lenkijos S61 nuo Lietuvos tikrai puiki. Bet ar visi keliai tokie? Tikrai ne.Štai atkarpa A1 tarp Čekijos sienos ir Gliwice buvo tokia nelygi, kad eismas ribojamas iki 80km/h, pervažiuojant nelygumus atrodo, kad įkrenti į didelę duobę.

Man rodos šitam forume kažkas tai paaiškino: ten žemė skylėta kaip sūris nuo visų per beveik tris amžius prikapstytų anglies kasyklų. Apleistos kasyklos įgriuvinėja, užtat atsiranda tokios bangos ant paviršiaus.

[gerietis]

Įdomu kokios kasyklos Lietuvoje buvo? Manau paprasčiausiai prasti pagrindai. Šiemet važiavau į Kėdainius, remontuojant kelią nukasta koks 1,5 metro grunto ir pilama skalda, kad nereiktų po 5 metų vėl perdarinėti..

[sleader]

Tarpkitko šią vasarą estai atidarė 2+2 gabaliuką nuo pasienio ties Parnu. Ir sutartys pratęsti už Parnu. Šaltinis SSC https://www.skyscrapercity.com/threa...post-190162448

Bet ten juk nei automagistralė, nei greitkelis. Tiesiog paprastas 2+2 kelias, kuriuo net tame video prieš eismą kelkraščiu važiuoja dviratininkas.
Jeigu pas mus suskaičiuoti 2+2 užmiesčio kelius, kurie neturi automagistralės ar greitkelio statuso, turbūt ne ką nusileistume EE ar LV su mūsų tik šių kelių ilgiu vs jų visi tokio tipo keliai.
Visų šalių, be išimties, kontekste greičiausiai darbai juda ir didžiausia plėtrą yra atkarpose, kuriose plėtrai yra ir didelis vidinis poreikis. Pirmiausia tiesiami aplinkkeliai ir apvažiavimai, kad gerinti vietinį susisiekimą bei išvaduoti miestus, gyvenvietes nuo nesibaigiančio tranzitinio srauto. Tuo pačiu atsižvelgiant ir į eismo intensyvumo duomenis.

[drulia]

Stebina mane kai kurių internautų noras ginti valstybines institucijas ir politikus, bandant rasti pateisinimus vienokiems and kitokiems jų veiksmams. O jau vairuotojas jei tik ką netaip padarys, tai tuoj automarozas, ar dar kokiais gražiais epitetais išvadinamas. Nulis tolerancijos eiliniam vairuotojui. Čia akys užpiltos politinėmis pažiūromis ir dėl to neina blaiviai įvertinti situacijos?

Juk turėtų viskas būti atvirkščiai, valstybei ir jos tarnautojams turėtų būti taikomi aukštesni standartai, kiekvienas nusižengimas, pačios valstybės sugalvotoms taisyklėmis, turėtų būti linksiuojamas ir pabrėžiamas, o ne ieškomi argumentai pateisinimui. Dabar gaunasi tokia situacija, kur iš eilinio vairuotojo reikalaujama vos ne tobulumo, visų taisyklių privalu laikytis, o pati valstybė gali pagal nuotaiką ir galimybes laikytis tų taisyklių.

[bato_usai]

[PoDV]

Įdomu kiek susiję su kelių platinimo darbais tas sumažėjimas finansavimo. Jeigu naujų platinimų nepradės 2025 m., užteks ir mažiau. Bus galima vykdyti panašius perasfaltavimų tempus kurių gal net labiau reikia šiuo metu.
Via Baltica gali palaukti arba pabaigti jungiamojo kelio statybą ties Juragiais.

[digital]

Susisiekimo viceministras: kitąmet apčiuopiamai pagerinti kelių būklės nepavyks

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad keliams kitų metų valstybės biudžete numatomų skirti 784 mln. eurų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti.

Jo teigimu, 11 proc. mažesnio nei šių metų planas finansavimo neužteks kelių būklei Lietuvoje „apčiuopiamai gerinti“.

„Visi pirkimai yra jau atlikti. Šitas biudžetas yra tiems projektams, kurie sukontraktuoti įgyvendinti (...). Faktas, kad jo nepakanka ir apmaudu, kad KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) bazinis dydis (...) nedidėja. Tai per tą nedidėjimą nebus galima apčiuopiamai gerinti kelių būklės visoje Lietuvoje“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė J. Skačkauskas.

Anot jo, vien jau pradėtų stambieji projektų – automobilių magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija – kainuos 317 mln. eurų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka taip pat teigė, kad įgyvendinus jau pradėtus projektus, naujiems pradėti pinigų neužteks.

„Tai, kas yra numatyta, yra pinigai būtent įgyvendinti ir pabaigti projektus, kurie jau yra sukontraktuoti (...). Jeigu lieka tiek pinigų, kiek yra, iš esmės kitais metais naujų projektų nėra visiškai“, – kalbėjo Š. Frolenka.

Trečiadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad 563,2 mln. eurų keliams bus skirta iš KPPP – 3,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais, kai skirta 583 mln. eurų.

Dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7 proc. mažiau (šiemet – 139,8 mln. eurų), 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų.

[Rimas_OK]

Stebina mane kai kurių internautų noras ginti valstybines institucijas ir politikus, bandant rasti pateisinimus vienokiems and kitokiems jų veiksmams. <...>

Turiu pažįstamą, dirbanti valstybinėj institucijoj, šiek tiek kitoje infrastruktūros srityje. Sakau - kodėl vėluoja, kodėl terminai vis tęsiasi? Atsakymas - rangovai užtempia, ir būdamas klerku nieko nepadarysi:
1. Jei rangovui parodysi špygą, pasiųsi velniop - vėlavimas bus dar didesdnis dėl teismų, dėl naujo rangovo ieškojimo.
2. Rangovas dalyvaudamas konkurse iškart nusimato vėlavimus ir baudas įskaičiuoja į savo darbų sąmatą.
3. kai kurie, ypač užsienio, rangovai turi teisės departamentus, kuriuose dirba daugiau žmonių, nei realiai statyboje. Ir jų darbas ieškoti prie ko prisiknisti, kad pratęst terminą. Ir taip jie sėkmingai terorizuoja užsakovą.
Tad ką pasiūlytum valstybinės institucijos darbuotojams daryti šiais atvejais?