[LT] Lietuvos keliai

[iPhone]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

[PoDV]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

Dar turiu minčių, kad jie pradeda štai tokią kreivą šleivą transformaciją, kai pastaruoju metu eigoje jau pradeda mąstyti, kad o gal čia bus blogai poryt užporyt, tada viską stabdo ir daro iš naujo. Turime jau atvejų, kai įrengia kažkokią infrastruktūrą ir po metų kelių ji nebeatitinka kokybės, aišku, ir šiandien ir dar ne rytoj viskas eisis gerai, pvz. atsiranda paslaptingi rangovai arba didesniuose projektuose asfalto vagystės.

Iš kitos pusės, jie iš keletos institucijų, kur ryškiausiai jaučiasi sovietinis tvaikas, bet čia apskritai transporto sektorius, pvz. neturime bent jau vidutiniškio Vidurio ir Vakarų Europos lygiui VT.

Pirmas dalykas, kad reikia didesnio valstybinio sektoriaus finansavimo apskritai, ir čia manau yra Nr. 1 prioritetas Lietuvai šiuo metu, nes į tai įeis tiek krašto gyvenimas (pvz. vidutiniški ES lygio keliai), tiek krašto gynyba.

Viltis, kad visuomenė jau po truputį didina spaudina gerinti kelių direkcijos kokybę. Tik nesitikėkit, kad jie žvyrkelius asfaltuos. Ačiū Dievui, kad jie dangų būkles prižiūrėtų ir peržiūrėtų kokias durniau įrengtas nuovažas iš sovietmečio ir laukinių pirmų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių.

[iPhone]

Dar turiu minčių, kad jie pradeda štai tokią kreivą šleivą transformaciją, kai pastaruoju metu eigoje jau pradeda mąstyti, kad o gal čia bus blogai poryt užporyt, tada viską stabdo ir daro iš naujo. Turime jau atvejų, kai įrengia kažkokią infrastruktūrą ir po metų kelių ji nebeatitinka kokybės, aišku, ir šiandien ir dar ne rytoj viskas eisis gerai, pvz. atsiranda paslaptingi rangovai arba didesniuose projektuose asfalto vagystės.

Iš kitos pusės, jie iš keletos institucijų, kur ryškiausiai jaučiasi sovietinis tvaikas, bet čia apskritai transporto sektorius, pvz. neturime bent jau vidutiniškio Vidurio ir Vakarų Europos lygiui VT.

Pirmas dalykas, kad reikia didesnio valstybinio sektoriaus finansavimo apskritai, ir čia manau yra Nr. 1 prioritetas Lietuvai šiuo metu, nes į tai įeis tiek krašto gyvenimas (pvz. vidutiniški ES lygio keliai), tiek krašto gynyba.

Viltis, kad visuomenė jau po truputį didina spaudina gerinti kelių direkcijos kokybę. Tik nesitikėkit, kad jie žvyrkelius asfaltuos. Ačiū Dievui, kad jie dangų būkles prižiūrėtų ir peržiūrėtų kokias durniau įrengtas nuovažas iš sovietmečio ir laukinių pirmų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių.

Aš nesu tikras ar labai noriu, kad būtų didinimas Via lietuva finansavimas. Manau užtenka ir tiek kiek dabar yra mano asmenine subjektyvia nuomone iššvaistoma.
Pirmiausiai reikia sureguliuoti ir sutvarkyti visus procesus įmonėje, tada jau kalbėt galime apie finansavimą.
Didžiausias dalykas mano nuomone tai neūkiškumas, negebėjimas valdyti ir planuoti. Toliau jau korupcija, asfaltų sluoksnių ploninimo toleravimas ir t.t.

Apie žvyrkelių asfaltavimą - iš viso reikėtų ko gero pamiršti, nes kaimuose asfaltuoti žvyrkelius kuriuos po kelių metų vietinių ūkininkų traktoriai sugadina - prasmės didelės nėra.
Arba turi būti daroma taip, kad ta technika galėtų važiuoti ir negadintų kelių, bet tai bus labai brangu, manau geriau yra labiau prižiūrėti esamų žvyrkelių būklę ir ją gerinti nei juos asfaltuoti. Gal būt ne visus, ko gero tikrai yra išimtinų ruožų bet..

[Perfect]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

[uzdvidesimt]

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

Sargenų viadukas? Kalvarijos g. nuovaža?

[goolfietis]

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

https://rinkosaikste.lt/dotnuvos-til...igs-projektas/

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...remonto-darbai

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/...arkymo-darbai/

https://www.lrytas.lt/auto/saugus-ei...rbai--29827928

[sleader]

Aš nesu tikras ar labai noriu, kad būtų didinimas Via lietuva finansavimas. Manau užtenka ir tiek kiek dabar yra mano asmenine subjektyvia nuomone iššvaistoma.
Pirmiausiai reikia sureguliuoti ir sutvarkyti visus procesus įmonėje, tada jau kalbėt galime apie finansavimą.

Nuo finansavimo dydžio priklauso ir kelių būklė. Nedidinant finansavimo ta būklė ir toliau blogės, bus dar daugiau nevykdomų ar nepakankama sparta vykdomų projektų, tiltų remontų ir pan.
Neaišku kas laikoma "kaimo žvyrkelių" asfaltavimu. Nes asfaltujami tik rajoninės reikšmės keliai, kurie yra valstybės susisiekimo tinklo dalis. Vietinės reikšmės keliai, kurių naudotojai iš esmės yra tik tie ūkininkai su traktoriais, tai nelabai kas asfaltuoja ir greičiausiai artimoje (o gal ir tolimoje) ateityje neasfaltuos, nes jie priklauso savivaldybėms.

Beje, jeigu matoma tiek blogybių ir taisytinų dalykų, bei žinomas receptas tam, ar teko dalyvauti atrankoje į LAKD vadovus?

[PoDV]

Man atrodo, kad pagal finansavimo lygį susiformuoja atitinkama darbo kultūra.
Aišku, kultūra per vieną naktį nepasikeis, bet didinant finansavimą bent jau didėja tikimybė, kad ilgainiui susiformuos darbo kultūra, kurios mes labiau trokštame.
Tik bėda, kad yra nuojauta ir įsitikinimas, kad kultūra yra labai nekintamas dalykas, ir "nėra čia ko finansuoti tų vagių ir pan.".

Tu galbūt matydamas kaip tvarkosi kokie Nyderlandai, gal ir nieko prieš jiems atiduoti 50% savo algos, bet matant beveik visas prasčiau besitvarkančias Europos valstybes, atpuola noras.

[gerietis]

Beje, jeigu matoma tiek blogybių ir taisytinų dalykų, bei žinomas receptas tam, ar teko dalyvauti atrankoje į LAKD vadovus?

VIA Lietuva kaip tik atrinkinėja valdybos narius.

[Laure23]

Via Lietuva mėgsta pabrėžti, jog jie turi prižiūrėti daugiau infrastruktūros, negu Lenkija, su gerokai mažesniu biudžetu. Čia toks pakankamai tiesmukiškas pareiškimas Vyriausybėi, jog kelkite finansavimą, jeigu norite turėti panašiai kaip Lenkijoje, o dabar turite ką turite.

Šią savaitę „Via Lietuva“ vadovai susitiko su Lenkijos įmonės Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad [GDDKiA], atsakingos už Lenkijos valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą, atstovais.
Vizito metu aptarti Lietuvoje ir Lenkijoje taikomi kelių finansavimo modeliai, vykdomi svarbiausi projektai, tarp kurių „Via Baltica“.Ši automagistralė ypatingai svarbi Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikai, gyventojų judumui bei Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumą užtikrinančiam kariniam mobilumui.
„Via Lietuva“ šiuo metu valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, apie 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, virš 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros. Lyginant su 5 kartais dydžiu už Lietuvą didesne Lenkija ir ten veikiančia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą prižiūrinčia organizacija, „Via Lietuva“ valdo 1,2 kartais didesnį kelių infrastruktūros tinką su daugiau nei 4 kartais mažesniu iš valstybės skiriamu finansavimu.

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

[sleader]

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

Bet skaičius lyginti reikia, nes kiekvienas tūlas lietuvis, pervažiavęs sieną su PL ir įvažiavęs į jų greitkelio ar automagistralės ruožą pasakys, kad va lenkai puikiai tvarkosi, o pas mus - bardakas. Juo labiau dažnas dar ir palygins prieš 1-2 metus atidarytą greitkelio atkarpą Lenkijoje su mūsų A1 ruožu, kuris po nutiesimo prieš 37 metus buvo tik kartą prieš kokius 15-20 metų paremontuotas ir kuriame kelio pagrindai neatitinka šiuolaikinių normatyvų, bei pasakys, kad mūsų kelininkai nieko nesugeba

[Perfect]

https://rinkosaikste.lt/dotnuvos-til...igs-projektas/

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...remonto-darbai

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/...arkymo-darbai/

https://www.lrytas.lt/auto/saugus-ei...rbai--29827928

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas? Aš pastebėjau 2 priežastis, bet jos niekaip nesusijusios su neveiklumu ir prastu planavimu: 1. Kernavės g. atveju patys verslininkai nesugebėjo bendrai surinkti lėšų darbų organizavimui, 2. objekto būklė žymiai prastesnė nei, kad buvo nustatyta rengiant remonto projektą. Tikroji būklė buvo pamatyta tik pradėjus viadukų ir tiltų remontą, t.y. nuardžius dalį tilto konstrukcijų. Esminis klausimas, ar galima tiksliai įvertinti objekto būklę be ardymo? Jeigu ne, tada nėra ko stebėtis, kad darbai sustojo, nes remontui buvo suplanuoti vieni darbai už tam tikrą sąmatą, o paskui atsirado esminių pakeitimų ir sąmata išaugo. Galima sakyti, kad tai neturėtų būti priežastis darbų stabdymui, nes tai tiesiog nenumatyti papildomi darbai projekte ir juos galima pavesti atlikti tai pačiai, konkursą laimėjusiai, įmonei. Bet tada, reikia atsižvelgti į porą dalykų, a) ar konkursą laimėjusi įmonė yra atestuota atlikti sudėtingesnius nei planuota darbus, b) ar VIA Lietuvos metiniame biudžete yra laisvų pinigų, kuriuos galima būtų nukreipti papildomų darbų apmokėjimui. Vat B aspektas yra tai, kas gali kelti didžiausią galvos skausmą, nes VIA Lietuvos biudžetas tvirinamas kasmet pagal planuojamų darbų apimtis. Kadangi lėšų nėra per daug, todėl stengiamasi atlikti kuo daugiau darbų iš skirtos LT valstybės biudžeto dotacijos. Pinigų pagalvės ten niekas nelaiko, tad kai atsitinka tokia situacija, kai projekto darbų apimtis padvigubėja, tai lėšų nelabai būna paimti iš kur, nes visi pinigai jau būna paskirstyti atskiriems projektams. Tada belieka naujus darbus kelti į kitų metų poreikius, perdėlioti darbų prioritetus ir tikėtis, kad vyriausybė skirs pakankamai pinigų. Prie viso to reikia nepamiršti ir tai, kad darbai planuojami 5 metus į priekį ir per tą laikotarpį dar gali įvykti visko nuo geopolitinių kataklizmų iki ekonominių krizių.

[PredatorGTR]

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas?

Skaičiau ir ne tik šiuos straipsnius. Kažkaip labai jau per dažnai lipama ant to paties grėblio. Imamasi remontuoti sukiužusį tiltą, ir pastoviai naiviai tikimasi, vat nuardysim, o ten kaip naujas. Dar yra pasakomis tikinčių? Ne naujiena valstybinėse įmonėse, kad pirma spaudimas daromas laimėjusiai įmonei, tipo ko neįsivertinai tokių darbų, daryk už tą patį. Ir jei laimėtojas su stuburu, tai ir kiurkso tiltas metus aplaupytas. Skelbiami nauji konkursai.
Pvz. Panevėžio aplinkkelio viadukas fiskaro aptrupinta sija ir uždarytomis juostomis metus stovėjo, o suremontuoti tik remontinio mišinio užteko. Biudžeto milijonų neprireikė. Uždarytos juostos, kamščiai, nesaugumas žymiai didesnį nuostolį generuoja. Biurokratija.

[PoDV]

Via Lietuva mėgsta pabrėžti, jog jie turi prižiūrėti daugiau infrastruktūros, negu Lenkija, su gerokai mažesniu biudžetu. Čia toks pakankamai tiesmukiškas pareiškimas Vyriausybėi, jog kelkite finansavimą, jeigu norite turėti panašiai kaip Lenkijoje, o dabar turite ką turite.

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

Lenkai, kiek žinau, prižiūri tai, kas pas mus būtų tik magistraliniai ir krašto keliai. Lenkijoje labai panaši, gal net nusikopijuota, maršrutų numerių fonų spalvinimo tvarka. Autostrados ir magistraliniai keliai - raudonas fonas. Krašto keliai - geltonas fonas. Visa kita - pavietai ar vaivadijos (?) tvarkosi ir jokių numerių nėra.

Tiesą sakant, geras klausimas ar mums apsimoka prižiūrėti tokį didelį rajoninių kelių tinklą Lietuvoje. Pateisinčiau nebent kokius nors svarbesnius jungiamuosius/aukštesnės svarbos rajoninius kelius, kurie jau nuo seno asfaltuoti. Neasfaltuoti rajoniniai keliai nebent jeigu sudaro skirtingų lygių sankryžą su autostradomis (keliai E67, E85, E272), su potencialu juos išasfaltuoti išnaudojant autostrados privalumus gerinant jungiamumą su likusia Lietuva.
Neasfaltuotus rajoninius kelius atokesnėse vietovėse galėtų prižiūrėti savivaldybė. Net pats nežinau ar būtina ten juos net šienauti, užtektų greideriuoti.

Dėl Lenkijos, tai iš tiesų, jie mūsų rytiniame ES pakraštyje išsiskiria kelių renovavimo mąstais. Peržiūriu vaizdus iš Slovakijos ir Vengrijos, vaizdelis liūdnesnis, artimesnis Lietuvos krašto kelių situacijai. Galbūt Slovakija jau susigribo ir pas juos daugiau regioninių kelių remontų, pas vengrus už Budapešto ribų tik greitkeliai pakankamos kokybės. Pamąsčiau: va tau ir geopolitinės pusės pasirinkimas. Kažkada Vengrija buvo kaip Čekija pagal feel'ą ir BVP, dabar ritasi link Bulgarijų ar net Rusijos gūdumos.

[goolfietis]

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas? Aš pastebėjau 2 priežastis, bet jos niekaip nesusijusios su neveiklumu ir prastu planavimu: 1. Kernavės g. atveju patys verslininkai nesugebėjo bendrai surinkti lėšų darbų organizavimui, 2. objekto būklė žymiai prastesnė nei, kad buvo nustatyta rengiant remonto projektą. Tikroji būklė buvo pamatyta tik pradėjus viadukų ir tiltų remontą, t.y. nuardžius dalį tilto konstrukcijų. Esminis klausimas, ar galima tiksliai įvertinti objekto būklę be ardymo? Jeigu ne, tada nėra ko stebėtis, kad darbai sustojo, nes remontui buvo suplanuoti vieni darbai už tam tikrą sąmatą, o paskui atsirado esminių pakeitimų ir sąmata išaugo. Galima sakyti, kad tai neturėtų būti priežastis darbų stabdymui, nes tai tiesiog nenumatyti papildomi darbai projekte ir juos galima pavesti atlikti tai pačiai, konkursą laimėjusiai, įmonei. Bet tada, reikia atsižvelgti į porą dalykų, a) ar konkursą laimėjusi įmonė yra atestuota atlikti sudėtingesnius nei planuota darbus, b) ar VIA Lietuvos metiniame biudžete yra laisvų pinigų, kuriuos galima būtų nukreipti papildomų darbų apmokėjimui. Vat B aspektas yra tai, kas gali kelti didžiausią galvos skausmą, nes VIA Lietuvos biudžetas tvirinamas kasmet pagal planuojamų darbų apimtis. Kadangi lėšų nėra per daug, todėl stengiamasi atlikti kuo daugiau darbų iš skirtos LT valstybės biudžeto dotacijos. Pinigų pagalvės ten niekas nelaiko, tad kai atsitinka tokia situacija, kai projekto darbų apimtis padvigubėja, tai lėšų nelabai būna paimti iš kur, nes visi pinigai jau būna paskirstyti atskiriems projektams. Tada belieka naujus darbus kelti į kitų metų poreikius, perdėlioti darbų prioritetus ir tikėtis, kad vyriausybė skirs pakankamai pinigų. Prie viso to reikia nepamiršti ir tai, kad darbai planuojami 5 metus į priekį ir per tą laikotarpį dar gali įvykti visko nuo geopolitinių kataklizmų iki ekonominių krizių.

Skaičiau, ir puikiai žinau tas priežastis.

Pačio atsakymas kaip Microsofto pagalba - visiškai teisingas, bet visiškai ne į temą.

LAKD ne pirmą dieną priežiūri infrastruktūrą, ne pirmą dieną remontuoja ir rekonstruoja kelius ir tiltus. Prieš pradedant rekonstrukciją, atliekami vertinimai, ruošiami projektai, atliekamos studijos, etc. Visa tai perkamos paslaugos - kurias atlieka savo srities profesionalai. LAKD administruoja šiuos projektus. Konkursų esmė - išsirinkti geriausius tiekėjus kiekvienam etapui. Tilto X remonto projekto esmė - numatyti visas aplinkybes, įsivertinti kaštus, parinkti įgalius rangovus. Už visa tai atsakingi LAKD. Tai ir yra projekto valdymas.

Jie ką, projekto rengimo metu nežino, kad radus nenumatytas aplinkybes ir atsiradus papildomoms išlaidoms, kaip pats sakot, viskas nusitemps į kitus metus? Ar jie vertina nuostolius gyventojams ir valstybei dėl tokių vėlavimų?

[Perfect]

Skaičiau, ir puikiai žinau tas priežastis.

Pačio atsakymas kaip Microsofto pagalba - visiškai teisingas, bet visiškai ne į temą.

LAKD ne pirmą dieną priežiūri infrastruktūrą, ne pirmą dieną remontuoja ir rekonstruoja kelius ir tiltus. Prieš pradedant rekonstrukciją, atliekami vertinimai, ruošiami projektai, atliekamos studijos, etc. Visa tai perkamos paslaugos - kurias atlieka savo srities profesionalai. LAKD administruoja šiuos projektus. Konkursų esmė - išsirinkti geriausius tiekėjus kiekvienam etapui. Tilto X remonto projekto esmė - numatyti visas aplinkybes, įsivertinti kaštus, parinkti įgalius rangovus. Už visa tai atsakingi LAKD. Tai ir yra projekto valdymas.

Jie ką, projekto rengimo metu nežino, kad radus nenumatytas aplinkybes ir atsiradus papildomoms išlaidoms, kaip pats sakot, viskas nusitemps į kitus metus? Ar jie vertina nuostolius gyventojams ir valstybei dėl tokių vėlavimų?

Visada yra dvi medalio pusės. Pirma, ar kelių fianasavimas yra pakankamas? Visi žinome, kad NE. Antra, visi suvokiame VIA Lietuvos adminstruojamo turto kiekį, jo nusidėvėjimo apimtis ir greitį. Tad nieko nuostabaus, kad pasitaiko atvejų, kai objekto būklės ekspertizė neatitinka faktinės situacijos, nes defektai gali būti paslėpti arba nuo to momento kai buvo atlikta ekspertizė ir parengtas remonto darbų projektas iki faktinių darbų praėjo laiko tarpas, per kurį objekto būklė vėl pasikeitė. Objekto remontas, ne naujo statyba, yra sudėtingesnis procesas. Ir be abejo, visada gali būti geriau. Tik, ar šiuo atveju viakas priklauso nuo VIA Lietuva? Jeigu panagrinėtume ir kitas sritis,.tai visur rastume panašių nesėkmės istorijų.

[goolfietis]

Visada yra dvi medalio pusės. Pirma, ar kelių fianasavimas yra pakankamas? Visi žinome, kad NE. Antra, visi suvokiame VIA Lietuvos adminstruojamo turto kiekį, jo nusidėvėjimo apimtis ir greitį. Tad nieko nuostabaus, kad pasitaiko atvejų, kai objekto būklės ekspertizė neatitinka faktinės situacijos, nes defektai gali būti paslėpti arba nuo to momento kai buvo atlikta ekspertizė ir parengtas remonto darbų projektas iki faktinių darbų praėjo laiko tarpas, per kurį objekto būklė vėl pasikeitė. Objekto remontas, ne naujo statyba, yra sudėtingesnis procesas. Ir be abejo, visada gali būti geriau. Tik, ar šiuo atveju viakas priklauso nuo VIA Lietuva? Jeigu panagrinėtume ir kitas sritis,.tai visur rastume panašių nesėkmės istorijų.

Turbūt niekas nenuneigs, kad kelių finansavimas yra per mažas.

Bet... Klaidinga prielaida, kad padidėjus finansavimui, pagerės projektų vykdymo kokybė. Padidinus finansavimą, padaugės projektų, o su esamu lygiu, jų kokybė turėtų dar pablogėti. Turiu įtarimą, kad būna atvejų, kai atlikus ekspertizę, ir ekspertams nurodžius darbų apimtis, LAKD, susiskaičiavę turimas lėšas, sako "užteks ir palopyti". Konkursų laimėtojai gi, kažkuriuo momentu supranta, kad rizika per didelė ir sustabdo darbus. Va tada viskas ir stringa.

Lietuvos kelių infrastruktūra yra juokingo sudėtingumo lygio, palyginus su kitomis šalimis, negali taip būti, kad neįmanoma objektyviai įvertinti kažkokios Sargėnų estakados darbų apimtis ruošiant projektą. Lietuva nėra izoliuota atskiram kosmose, jei Lietuvoje nėra tinkamų ekspertų, visada galima pasikviesti aukštesnės kompetencijos iš užu sienos.

[sleader]

Tiesą sakant, geras klausimas ar mums apsimoka prižiūrėti tokį didelį rajoninių kelių tinklą Lietuvoje. Pateisinčiau nebent kokius nors svarbesnius jungiamuosius/aukštesnės svarbos rajoninius kelius, kurie jau nuo seno asfaltuoti. Neasfaltuoti rajoniniai keliai nebent jeigu sudaro skirtingų lygių sankryžą su autostradomis (keliai E67, E85, E272), su potencialu juos išasfaltuoti išnaudojant autostrados privalumus gerinant jungiamumą su likusia Lietuva.
Neasfaltuotus rajoninius kelius atokesnėse vietovėse galėtų prižiūrėti savivaldybė. Net pats nežinau ar būtina ten juos net šienauti, užtektų greideriuoti.

O ką tai keistų? Mažėtų tik administracinis krūvis ir etatų poreikis. Tačiau iškiltų kita problema, kad savivaldybėse trūksta kompetetingų specialistų tam darbui tinkamai atlikti. Jau eilę metų savivaldybės susiduria su tokių inžinierių/specialistų stygiumi. Jeigu čia centralizuotai Vilniuje dar galima surasti ir pritraukti žmonių, tai kokiam šalies pakraštyje - praktiškai neįmanoma.
Bet kokiu atveju finansavimas yra per KPPP ir viskas finansuojama iš bendro katilo. Via Lietuva irgi paskirsto pinigus savivaldybėms, kad galėtų prižiūrėti vietinės reikšmės kelius. Jeigu joms atidavus ir rajoninius, tai tiesiog reikės perskirstyti didesnę dalį lėšų ir nuo to pinigų magistraliniams keliams daugiau neatsiras.

O norint pakeisti priežiūros lygius ir atliekamus darbus, galima koreguoti priežiūrą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus. Tik čia vėlgi yra dar viena medalio pusė - AB Kelių priežiūra. Norint turėti prižiūrinčias tarnybas, jas reikia išlaikyti ir duoti joms darbo. Žiema vykdoma žiemos priežiūra - valymas, barstymas. Vasara - vasaros darbai. Jeigu nuimsi daug priežiūros darbų vasara, tai arba gerokai brangs žiemos priežiūra (mechanizmai, administracinio aparato išlaikymas, bazių išlaikymas ir kt. kaštai kris tik ant šių darbų), arba reikės tiesiog dotuoti vasarą, kad galėtų žmonės "gulėti ant pečiaus". Nes jeigu darbuotojai turės darbo tik žiemą, tai po metų ar dviejų, bus neįmanoma surasti tokių sezoninių darbuotojų.

[Romas]

Vyksta kelio Nr. 221 Vievis -Aukštadvaris rekonstrukcija tarp Semeliškių ir Vievio.
Šviesoforas šiauriniame Semeliškių pakraštyje


Ta pati vieta. Sivanta (~ 2 km nuo Semeliškių)
GSW (Google gatvių vaizdų) nuotrauka
Foto 2023.05


Foto 2024.08


Tęsinys - naujoje temoje [221] Vievis-Semeliškės-Aukštadvaris

[PoDV]

Problema, kurią matau, tai valdžios (o ir visuomenės, kurios pozicijoms bando pataikauti bestuburiai politikai) baimė įvesti/didinti taršos ir normalius kelių mokesčius, kurie šituos dalykus padėtų realiai finansuoti. Aš (o manau ir daugelis kitų), nepyktų, jei, pavyzdžiui, už pasivažinėjimą A1 ar A2 tektų susimokėti bent kokius 5 Eur už 100km ir tai būtų galima daryti GERU keliu, su lygia danga, žmonišku ženklinimu ir be vieno lygio sankryžų, skirtingai, nei yra dabar, kur pilna provėžų, duobių, u-apsisukimų, visokio kitokio neaiškaus chlamo ir bendrai apgailėtina kelio būklė. Ypač išaugus poreikiui finansuoti šalies gynybą, nebegalima išsidirbinėti ir apsimetinėti, kad dalykai gali būti už dyką.

Visur mažesnėse Vidurio Europos šalyse yra vinjetės. Tai turim pvz. tokią Vengriją, kur šalis jau išsukus iš greitkelių darosi juntamai biednesnė nei Lietuva (pvz. tie patys sugriuvę keliai), tai bent jau pagrindiniai greitkeliai, tai sakytum važiuoji Vakarų Europos šalimi su visais ženklinimais ir geromis dangomis. Tiesiog visiems reikia įsigyti vinjetę. Tas pats Čekijoje, Austrijoje, berods netgi Slovakijoje.

Lenkijoje mokami buvo pagr. autostrados, bet šalis pati iš savęs didelė, tai jai matyt greitkelių infra mažesnę liūto dalį užima negu mums kur greitkeliai veda dykromis.

Tai matyt ir Lietuva čia neišskirtinė, tiesiog automobilis padarytas labai šventu, dar vienas užturbinto posovietinio neoliberalizmo požymis su bendrai fetišistiniu požiūriu į automobilį. Galvoju vis tik būčiau už vinjetes Lietuvos greitkeliuose visom transporto priemonėm, tik dabar turime blogą precedentą, kad net dabartinė vinječių reforma fūroms įstrigusi Seime (kur siūlo mokėti už km vietoj fiksuotų kainų už laikotarpį).