[LT] Lietuvos keliai

[Ignalina]

LAKD 2024.02.08
Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą: taps „Via Lietuva“

https://lakd.lt/naujienos/lietuvos-a...ps-via-lietuva

Radarika vis tiek būtų geriau.

[Romas]

Radarika vis tiek būtų geriau.

Tai gal "Viva radarika" ar "Via radarica" - kol dar pavadinimas nepatvirtintas.

Via Lietuva - iš pradžių galima supainioti su kelių tiesimo įmone, nes ir Lietuvoje veikia tarptautiniam tinkluis Eurovia Lietuva.
Turės darbo LAKD piarščikai aiškinti visuomenei ,kad Eurovia Lietuva yra tik kažkokie rangovai, o Via Lietuva (be EURO) - yra užsakovai
Anksčiau santrumpa VIA buvo naudojama kita prasme - "vokalinis instrumentinis ansamblis", bet laikai pasikeitė

Lietuvoje yra 17 registruotų ir galiojančių pavadinimų kurie prasideda VIA, kai kurie jų yra neblogai žinomi

VIASAT; VIADA; VIAGRA; VIA BALTICA; VIACUTAN; VIA MEDIA; ; VIAMAX PIZZA; VIALE 231 PIZZA & WINE; VIAXER; ViA; VIA DRUSKININKŲ KRAŠTO LENGVAS VANDUO; VIAVERA Grožio salonas; VIA 3L; VIA LAUREA Visi IT SPRENDIMAI; VIACOM; VIALEX BALTIC
vpb.lt

Šiaip LAKD gal paskubėjo paskelbti apie naują pavadinimą jo kol kas neužregistravusi - juk bet kas gali nubėgti į patentų biurą ir užsiregistruoti tokį pavadinimą. Nors registravimo procesas turbūt pradėtas.
Reikia pastebėti, kad su nauju interneto domenu LAKD jau padirbėjo - www.vialietuva.lt yra registruotas lygiai prieš savaitę, o www.via-lietuva.lt - rezervuotas.

Domeno vardas vialietuva.lt
Būsena Registruotas
Įkurtas 2024-02-01 15:03:26 Termino pabaiga 2025-02-02 23:59:59
Domeno turėtojas: AB "Lietuvos automobilių kelių direkcija"
www.domreg.lt

Kaip ten su vialietuva.eu ir vialietuva.com, galima irgi patikirinti

[Savitarnos kasa]

Vis tiek vidutiniai greičio nesilaikytojai tokių žodžių kaip „via“ nemoka ir rašys vijalietuva, tai gali nusipirkti vijalietuva.lt ir kelti visas radarų direkcijos nuodėmes

[Romas]

Eurovia Lietuva jau yra, o ar atsiradus įmonė bus tiesiog Via Lietuva, ar kelių netvarkanti įmonė bus labiau panaši į Azijavia Lietuva, parodys laikas.

[Romas]

Quidquid latine dictum sit, altum videtur. "Via" gi kelias lotyniškai.

Ačiū už lotynų kalbos pamokėlę ir progą pagūglimti, ką tai reiškia.
Būtų gerai, jei ir keliai Lietuvoje būtų tvirti kaip romėnų laikais. Tik kartais lietuviški keliai neatlaiko ir keleto mėnesių kaip tas atvejis Pagėgių - Plaškių apylinkėse.

[digital]

Ačiū už lotynų kalbos pamokėlę ir progą pagūglimti, ką tai reiškia.
Būtų gerai, jei ir keliai Lietuvoje būtų tvirti kaip romėnų laikais. Tik kartais lietuviški keliai neatlaiko ir keleto mėnesių kaip tas atvejis Pagėgių - Plaškių apylinkėse.

Galima pagalvoti, kad kitur ir toje pačioje Romoje viskas visada atlaikydavo.

[alga]

Survivorship bias – romėnų keliai išlikę iki mūsų laikų, senos mašinos, močiutės buitinė technika iš 1960-ųjų – tai geriausi egzemplioriai likę po to, kai dauguma jų bendraamžių sugedo, sugriuvo ar atsidūrė sąvartyne. Pagal juos negalima teigti, kad tada tai va statė, o dabar tai viskas laikina.

[MedinisStrazdas]

Radarlita.

Radaresta, pagal senas sovietines tradicijas pridėti "sta" visiems statantiems (Pvz Kausta, Molesta).

[mantasm]

Radaresta, pagal senas sovietines tradicijas pridėti "sta" visiems statantiems (Pvz Kausta, Molesta).

Radasta. Arba Peradasta (perteklinių radarų statyba).

[Romas]

Keliai Lietuoje yra kaip ir nemokami.
Sunkusis transportas ir jam prilygintos mašinos turi mokėti už naudojimąsi magistraliniais (A1 - A20). Joms kyla nepatogumų, nes tie keliai apmokestinti net miestų ribose.
Kad maža nepasirodytų LAKD tose vietose dar pristato radarų
Kai kelių mokestis 2024 metais išaugs vos ne 4 kartus konfliktinių situacijų padaugės

15min.lt 2020.09.02
Pasikeitė mokėjimo už važiavimą Palangos plentu tvarka

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sutrumpėjo kelių mokesčiu apmokestintas Palangos plento ruožas, - praneša Klaipėdos miesto savivaldybė. Nuo šiol vairuotojai, mokantys kelių mokestį LR teisės aktų nustatyta tvarka, turės mokėti už važiavimą Palangos plentu ne nuo Jakų žiedo, bet nuo 11-ojo kilometro, kuris yra ties kelio Klaipėda – Kretinga viaduku.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 946 nustatė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. apmokestintas kelio A13 ruožas yra nuo 11 iki 43,83 km.
LRV 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1162 (...) buvo pakeitusi Kelių naudotojo mokesčio dydžius (...). Vadovaujantis šiuo pakeitimu kelio A13 apmokestinta dalis buvo jau ne nuo 11,3 km, o nuo 0 iki 43,83 km.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...a-1636-1370386

Pajūrio naujienos 2023.10.23
Milžiniškos baudos – vien kirtus magistralinį kelią
Kretingiškis Donatas šį spalį patyrė šoką, gavęs net tris pranešimus apie nusižengimus, už kuriuos teks susimokėti baudą per tūkstantį eurų, arba triskart po 350 EUR.
Pasirodo, prie „Viados“ degalinės įrengtas radaras užfiksavo, kad vairuotojas krovininiu N1 kategorijos mikroautobusu tiek sykių kirto magistralinį kelią Šiauliai–Palanga.
D. Domarkas klausė, kodėl vairuotojai nebuvo informuoti, kad sunkiasvoriu transportu važiuojant Kretingos miesto ribose reikia mokėti Kelių naudotojo mokestį.

Lietuvoje yra 20 apmokestintų aukščiausios kategorijos kelių (nuo A1 iki A20), tarp jų – ir kelias A11 Šiauliai–Palanga, jo ruožas nuo 2,65 iki 146,52 km. Važiuojant sunkiasvoriu transportu, vairuotojams reikia mokėti mokestį, įsigyjant specialų bilietą –vinjetę dienai, savaitei, mėnesiui arba metams.


Pažeidimus fiksuoja modernus radaras
Žemės ūkio produkcija prekiaujantis Donatas pasakojo daugel metų išvežiojąs produkciją klientams, iš Nemuno gatvės kertąs didžiąją sankryžą kelyje Šiauliai–Palanga iki Kretingsodžio. Tačiau ligi šiol nebūdavo traktuojama, kad jis pažeidė tvarką. Jeigu reikėdavo važiuoti už miesto ribų, jis tvirtino, susimokėdavęs Kelių naudotojo mokestį, nusipirkdamas specialią vinjetę.
„Kai pirmąsyk spalį atėjo bauda, sužinojau, kad prie „Viados“ degalinės, kelyje Šiauliai–Palanga, šį rugpjūtį buvo įrengtas modernus radaras, kuris pradėjo fiksuoti, koks transportas ir kur važiuoja.
Tačiau tik dabar, gavus pirmąją baudą, man paaiškėjo, kad reikia mokėti ir už važiavimą būtent Kretingos miesto ribose.
Negana to, nuo rugpjūčio važinėjau dažnai – jau atėjo trys baudos, bet, manau, kad tai dar ne pabaiga – per du praėjusius mėnesius už kiekvieną važiavimą jų prisirinksiu krūvą. Kiek sykių važiavau, tiek ateis baudų po 350 Eur“, – piktinosi skaitytojas.

https://ve.lt/aktualijos/lietuva/mil...stralini-kelia [/quote]

Pajūrio naujienos 2023.10.27
Po publikacijos. LAKD Išaiškino, kada mokėti už magistralinius kelius

Vadovaujantis 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo (toliau – Aprašas) 6 punkto 6.11. papunkčiu, visas magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga yra apmokestintas nuo 2,65 km iki 146,52 km.
Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Kelių naudotojo mokestis netaikomas, jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertamas mokamas kelias, žiedinėse sankryžose. Jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu kelių sankryžoje arba pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus Kelių naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos.
Išnagrinėję situaciją žemėlapyje, matome, kad, važiuojant iš Kretingsodžio Sodžiaus g., yra galimybė kirsti magistralinį kelią A11 stačiu kampu. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi į redakciją, tik kerta magistralinį kelią A11 stačiu kampu, jam yra taikomos Aprašo 7 punkto nuostatos ir nėra reikalaujama mokėti Kelių naudotojo mokesčio. Akcentuotina tai, kad tuo atveju, jeigu asmuo įvažiuoja į magistralinį kelią A11 ir juo važiuoja iki kitos sankryžos, Kelių naudotojo mokestis yra taikomas

https://www.pajurionaujienos.com/?sid=25581

Išvertus į žmonių kalbą LAKD biurokratas siūlo į Kretingos miesto centrą, kuris yra už geležinkelio (atstumas - 1,6 km nuo sankryžos su Kretingsodžiu iki šviesoforo su Šventosios g.), o vienintelis viadukas priklauso keliu A11 ir yra apmokestintas, siūloma nemokamai važiuoti per Bajorų pervažą - atstumas 8 km arba kirsti geležinkelį prie Dimitravo (22 km)

[Romas]

Tos pačios problemso su miestų ribose apmokestintais keliais iškyla ir Utenoje.
Net kai pagrindinėje gatvėje uždraustas sunkvežimių eismas, ta gatvė apmokestinta ir LAKD dar pastatė radarą.

Etaplius 2024.02.14
Biurokratų kelyje „durniaus vietoje“ paliktas miestas priverstas žaisti aplinkkelių žaidimą

J. Basanavičiaus gatvėje prie Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus prieš kurį laiką atsirado greičio matuoklis. Tačiau šis prietaisas ne tik fiksuoja viršijusias greitį transporto priemones, bet ir tikrina, ar jų valdytojai turi teisę naudotis magistraliniu keliu. Į redakciją kreipėsi ne vienas pasipiktinęs ūkininkas, kuriam teko susimokėti apvalią baudą, nes važiavo mokamu keliu nesumokėjęs mokesčio.
Ūkininkas Artūras vairuoja „Toyota Hilux“ pikapą. Nors jo svoris ir neviršija 3,5 tonos, ši transporto priemonė yra priskiriama N1 kategorijai, todėl ją užfiksavo radaras. „Taip važinėju jau nuo 2014 metų ir niekada neįsivaizda-vau, kad Utena yra kažkuo išskirtinis miestas, – kalbėjo A. Mrazauskas. – Sunkvežimiams uždrausta važiuoti J. Basanavičiaus gatve – jie juda aplinkkeliu.

Aplinkkelis nemokamas, o J. Basanavičiaus gatvė – mokama. Absurdo viršūnė! Neturiu ką ir pridurt. Atvažiuoju keliais, kurie yra nemokami, tai net ir nesusimąstau, kad važinėdamas Utenoje turiu susimokėti už kelius. Miestas – pilnas įmonių, tad kai kur nepravažiuoti J. Basanavičiaus gatve net neįmanoma.“

Ūkininkas teigė pasidomėjęs ir sužinojęs, kad Lietuvoje, be Utenos, „durniaus vietoje“ dar yra likusi Kretinga ir Zarasai. Anot pašnekovo, nėra normalu, kad magistralinis kelias vestų per miestą – toks kelias turi baigtis ties juo, nes miesto gatvės yra gatvės, o ne magistraliniai keliai.
Pasak Artūro, nors sunkvežimiai negali judėti per Utenos miesto centrą (juda aplinkkeliu), Lietuvos automobilių kelių direkcijos mokamų kelių žemėlapyje pažymėta, kad Utenos J. Basanavičiaus gatve eina magistralinis kelias. Ūkininko teigimu, visuose miestuose, kurie turi aplinkkelius, būtent jie ir yra apmokestinami. O miestai, neturintys aplinkkelių savo gatvės, kuria turėtų eiti magistralinis kelias, neapmokestina. Vyras mano, kad tokia situacija yra biurokratinis nesusipratimas. Arba... tiesiog niekas dėl to nesuka galvos.

https://media.etaplius.lt//media/art...19f79bbbc.webp

[Savitarnos kasa]

Išvertus į žmonių kalbą LAKD biurokratas siūlo į Kretingos miesto centrą, kuris yra už geležinkelio (3 km nuo sankryžos), o vienintelis viadukas priklauso keliu A11 ir yra apmokestintas, siūloma nemokamai važiuoti per Bajorų pervažą - atstumas 8 km arba kirsti geležinkelį prie Dimitravo (22 km)

Na taip, magistraliniai keliai yra skirti greitam susisiekimui. Čia kažkokia naujiena? Nori pigiau, važiuok ratais-kvadratais.

P.S. jeigu dvidešimt metų nemokėjo ir naudojosi dykai, tai nereikėtų verkšlenti kai pagaliau pagavo ir išrašė sąskaitą.

[PredatorGTR]

Na taip, magistraliniai keliai yra skirti greitam susisiekimui. Čia kažkokia naujiena? Nori pigiau, važiuok ratais-kvadratais.

P.S. jeigu dvidešimt metų nemokėjo ir naudojosi dykai, tai nereikėtų verkšlenti kai pagaliau pagavo ir išrašė sąskaitą.

Centrinės miesto gatvės skirtos greitam tarpmiestiniam susisiekimui.. super... turbūt irgi neprieštarautum jei vienintelė gatvė mieste kur išvažiavimas iš tavo kiemo būtų mokama, o visas miestas nemokamas. Juk ne problema išsuki iš kiemo ir susimoki...

[Savitarnos kasa]

Centrinės miesto gatvės skirtos greitam tarpmiestiniam susisiekimui.. super... turbūt irgi neprieštarautum jei vienintelė gatvė mieste kur išvažiavimas iš tavo kiemo būtų mokama, o visas miestas nemokamas. Juk ne problema išsuki iš kiemo ir susimoki...

Kol Kretingoje nėra aplinkkelio, tol centrinė miesto gatvė bus skirta greitam tarpmiestiniam susisiekimui. Neužsiimu komercija ar mokesčių vengimu su N1, tai tikrai būtų galima padaryti mano gatvelę mokama.

[Romas]

Na taip, magistraliniai keliai yra skirti greitam susisiekimui.

Taip, kelias A11 turėtų būti skirtas tranzitiniam susisiekimu, tačiau LAKD net neužsimena apie Kretingos aplinkkelį.

Tuo konkrečiu atveju rajono centras Kretinga yra perkirstas geležinkelio ir vienintelis būdas patekti į Kretingos centrą ir didesnę miesto dalį yra kirsti geležineklį A11.
Nuo Kretingsodžio sankryžos iki ir pirmos sankryžos už geležinkelio (Šventosios g / KK168 / KK 218) yra tik 1,0 km, o iki sankryžos su Vilnaius gatve link centro - tik 1,6 km. LAKD biudžetas perdaug nenukentėtų palikus neapmokestintą eismą mieste.

Tas LAKD klerkas siūlo "važiuoti stačiu kampu", nors tas kelias niekur neveda.
Pagal LAKD "rekomendacijas" vietoj 1 km siūloma važiuoti 8 km per Bajorus ir keliai bus mažiau "drožiami"?

LAKD paprasčiau imituotuoti veiklą - netiesti aplinkelių, palikti apmokestinti net vietinį eismą mieste ir prismaigstyti radarų rinkti mokesčius.
Vėl kyla klausimų, ar čia "Lietuvos kelių", ar Radarų direkcija.


Beje, A11 ir "greitas susisiekimas" LAKD dėka dvi nieko bendro neturinčios sąvokos.
Kelias A11 po paskutinės "rekonstrukcijos" ruože tarp Kuršėnų ir Palangos pasidarė beviltiškas net kai nėra jokio eismo - jame be saiko pridaryta nesaugumo salelių (kurių naktį lyjant beveik nesimato), ribojimų iki 70 km /val. prieš kiekvieną sankryžą su lauko keliuku ir greičio matuoklių.
Kas ten ir konkrečiai Kretingoje, vasaros savaitgaliais, sunku įsivazduoti.
Apie kelią Šiauliai - Palanga yra atskira tema.

[PredatorGTR]

Kol Kretingoje nėra aplinkkelio, tol centrinė miesto gatvė bus skirta greitam tarpmiestiniam susisiekimui. Neužsiimu komercija ar mokesčių vengimu su N1, tai tikrai būtų galima padaryti mano gatvelę mokama.

O jei vienintelė tavo gatvelė mieste būtų mokama ir visam lengvajam transportui? Norėtum būti išskirtinis mokantis? Problemos ne tik su mokesčiais tokių kelių miesto zonose, o ir su komunikacijų projektavimu, ir darbais kelio apsaugos zonose, ir su atsakomybe, saugumo priemonių diegimu ir pan. kai savivaldybės nesusikalba su LAKD. Reikia žmogui elektros spintą miestelį prie sklypo pastatyti derinimo terminai mėnesiais, ale įsivaizduojamos kelio apsaugos zonos, lyg ten kas magistralę ateitį tiest planuoja ir paklotos komunikacijos trukdys. Kai nesusiduri, tai atrodo ir problemos nėr...

[Romas]

LAKD 2024.03.05
Kelių direkcija oficialiai keičia pavadinimą ir pristato naują įmonės strategiją

Lietuvos automobilių kelių direkcija oficialiai tampa „Via Lietuva“ bei pristato atnaujintą bendrovės 2024-2027 m. strateginį veiklos planą.
Artimiausius trejus metus „Via Lietuva“ didžiausią dėmesį skirs šalies kelių infrastruktūros kokybės gerinimui ir saugumo užtikrinimui, tvaraus finansavimo modelio kūrimui bei vidinių procesų skaitmenizavimui.
„Praėjusiais metais Kelių direkcijoje prasidėjęs transformacijos laikotarpius pereina į kitą etapą. Įmonės vardo keitimą, visų pirma, siejame su atnaujinta strategija. Siekiame, kad „Via Lietuva“ būtų šiuolaikiška, skaidriai ir efektyviai veikianti organizacija, kurianti ir užtikrinanti saugią ir tvarią infrastruktūrą visiems eismo dalyviams“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.


Siekdama įgyvendinti savo esminius tikslus, „Via Lietuva“ atnaujintame trejų metų veiklos strateginiame plane išskyrė 5 strategines veiklos kryptis: tvaraus finansavimo modelio kūrimas, saugi ir patogi kelių infrastruktūrą, poveikį klimatui mažinanti veikla, skaitmenizuoti procesai bei inovacijų diegimas, toliau skaidrinant ir efektyvinant organizacijos veiklą.

Per artėjančius trejus metus bendrovė valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir atnaujinimui yra suplanavusi didesnes nei 1,7 mlrd. investicijas . Vien per šiuo metus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos skiriamos paramos ir karinio mobilumo lėšų valstybinės reikšmės keliams yra numatyta skirti daugiau nei 7 mln. eurų.

https://lakd.lt/naujienos/keliu-dire...nes-strategija

[mantasm]

Geros strateginės veiklos kryptys. 4/5 tiesiog biurokratinis judesiukas vardan savęs.

[Romas]

Lrytas.lt 2024.03.06
Žiedinių savivaldybių kelių finansavimo klausimas vėl grįžta į Seimą

Siekiant pagerinti priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūrą, siūloma iki 9 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo rezervo lėšų skirti priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms keliams finansuoti.
Tai numatančias patobulintas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravo Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė ir šios frakcijos narys Česlav Olševski. Jeigu Seimas pritartų, į KPPP rezervo lėšas, kurios būtų paskirstytos Vyriausybės nustatyta tvarka, galėtų pretenduoti aplink didžiausius miestus esančios Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybės. (...)

„Rajonuose aplink didžiausius šalies miestus nuolat vyksta teritorijų urbanizacija. Mažos gyvenvietės, sodo bendrijos, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Gyventojai kasdien važinėja į darbą, veža vaikus į ugdymo ir švietimo įstaigas. Todėl eismo intensyvumas priemiestinėse rajonuose sparčiai didėja, susidaro eismo spūstys“, – Eltai sakė parlamentarė. Ji tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas, bus užtikrintas saugesnis eismas ir priemiestinių rajonų plėtra.
Seimas pernai po pateikimo nepritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siekiama pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą. Projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti ir vėl turi šansų atsirasti Seimo darbotvarkėje.

https://www.lrytas.lt/auto/technika/...inumo-30862772

[Romas]

Asociacija „Lietuvos keliai“ / 15min.lt 2024.03.12
Kelių remonto sezono pradžia šįmet aktyvesnė

Didžiausias šalies kelių tiesybos bendroves vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ žiniomis, aktyvesnį sezono startą šiemet žada ne tik palankesnis oras, bet ir spartesnė AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) veikla, planuojant ir įsigyjant reikiamus darbus.
Didžiausias šalies kelių tiesybos bendroves vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ žiniomis, aktyvesnį sezono startą šiemet žada ne tik palankesnis oras, bet ir spartesnė AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) veikla, planuojant ir įsigyjant reikiamus darbus.
„Pastaraisiais metais buvo įsivyravusi nepalanki praktika, kai viešieji pirkimai užsakant kelių remonto ir tiesybos darbus aktyviai būdavo skelbiami tik įsibėgėjus šiltajam metų laikui, todėl didelės dalies projektų įgyvendinimas nusikeldavo į pačią sezono pabaigą. Tokia situacija netenkino nei kelių tiesimo įmonių, nei visuomenės interesų. Šįmet galime pasidžiaugti, kad nemažai pirkimų jau yra įvykę ir kelininkai gali imtis realių darbų pačioje sezono pradžioje. Tikimės, kad „Via Lietuva“ šį procesą spartins bei efektyvins ir toliau“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

„Jau kovą darbus pradėsime kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda). Penkiuose ruožuose, kurių bendras ilgis yra 12 kilometrų, stiprinsime kelio dangą. (....)“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Anot jo, bendrovė taip pat tęs žiemą lėčiau vykdytus darbus Kleboniškio tiltostatybvietėje. Čia suplanuota keisti kelio dangą iki pat senojo tilto, todėl laikinai bus perorganizuotas eismas aplinkinėse teritorijose: bus taikomi greičio ribojimai, transporto srauto nukreipimai ir kitos priemonės. (...)
„YIT Lietuva“ sezono pradžioje darbus vykdys 7 kelių ruožuose Vakarų Lietuvoje, turės darbo Vilniuje – prižiūrės ir remontuos gatves, taip pat kelio Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ruožuose nuo 0 iki 9,6 km ir nuo 14,3 iki 21,8 km. Bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, „YIT Lietuva“ darys kapitalinį remontą bei įrengs pėsčiųjų ir dviračių taką kelyje A11 Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137,09 iki 141,79 km. Taip pat 5 km kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda (222–227 km) ruože ir šio kelio ruože nuo 191,68 iki 195,4 km. Kuršių nerijoje bendrovė „YIT Lietuva“ rekonstruos kelią ir įrengs taką ruožuose nuo 0 iki 2,12 km, nuo 16,52 iki 31,36 km, nuo 31,36 iki 33,9 km, taip pat atliks paprastojo kelio remonto darbus kelio ruože nuo 8,95 iki 18,93 km
Prasidės ilgai laukta kelio Nr. 102 Nemenčinės plento prie Vilniaus rekonstrukcija Prancūzijos kapitalo įmonės AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Artūras Prichodka teigė, kad bendrovė 2024 m. sezoną pradeda surinkusi nemažą užsakymų portfelį. Pasak AB „Eurovia Lietuva“ Rytų regiono direktorius Martyno Miežutavičiaus, projekto apimtis – 5,7 km ilgio ruožas, kuris bus rekonstruotas iš dviejų į keturias eismo juostas. (....) Numatyta, kad projektas turi būti pabaigtas per 15 mėnesių. (...) Bendrovės technika sezono pradžioje išjudės ir į kelią Vievis–Aukštadvaris, kuriame bus atliekami rekonstrukcijos darbai, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.
Kelių tiesimo įmonės „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis, (....) teigė, kad bendrovės komanda intensyviai dirbo visą žiemą ir sezoninės pertraukos neturėjo. „Įgyvendinant strateginės reikšmės projektus A5 „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, tiek visi mūsų darbuotojai, tiek transportas jau dabar yra pačiame darbų įkarštyje – darbai be pertraukos vyko visą žiemą. Esame įsipareigoję visuomenei šiuos darbus atlikti kuo greičiau. (...)

https://www.15min.lt/verslas/naujien...i-1662-2205922