[LT] Lietuvos keliai

[Arunasx]

Paklausei "Tai dabar klausimas kokią dalį % sudaro A14 nuo bendro Ax kiekio?", atsakiau, ko kabinėjiesi?

Sorry, tikrai nenorėjau kabinėtis ar įžeisti. Čia toks retorinis buvo žodis. Manau visokių šūdinų gabalų A2 ir A1 už Kauno tikrai daug.
Beje kiek atsimenu net tilte skylė buvo įgriuvusi kažkur arčiau Kryžkalnio.

[alga]

Man tai primena Lietuvos kelių vaizdą parvažiavus iš Lenkijos.

Prisimenu, kaip tas KK132 atrodė platus ir lygus parvažiavus iš duobėtos Lenkijos prieš 20 metų. Nuo tų laikų jis pasidėvėjo, o lenkai savo hardcorus kapitaliai rekonstravo. Bet realiai ten patenkinamas kelias: https://maps.app.goo.gl/PbUyLGWWJuttB6nP8 Ne saldainis, su Lenkija lyginant kontrastas nemalonus, bet, to, kad jis tau atrodo kaip Ruskyno blogiausi keliai, kitaip, kaip lietuviška tradicine saviplaka aš paaiškint negaliu.

[alga]

Sorry, tikrai nenorėjau kabinėtis ar įžeisti. Čia toks retorinis buvo žodis. Manau visokių šūdinų gabalų A2 ir A1 už Kauno tikrai daug.
Beje kiek atsimenu net tilte skylė buvo įgriuvusi kažkur arčiau Kryžkalnio.

Aš šią savaitę pravažiavau A2 nuo pradžios iki pabaigos, į abu galus. Yra ruožų, kur pirma juosta gal skersai paskilinėjus ar ką, purto kiek labiau, nei turėtų automagistralė, bet nieko kritiško. Tie ruožai sudaro gan nedidelę kelio dalį. Sakyčiau, šiuo metu remontuojami ruožai yra ilgesni. Klausiau žmonos įspūdžio, kaip jai palyginus LT LV EE keliai, sakė, kad visur geri.

[gerietis]

Ne saldainis, su Lenkija lyginant kontrastas nemalonus, bet, to, kad jis tau atrodo kaip Ruskyno blogiausi keliai, kitaip, kaip lietuviška tradicine saviplaka aš paaiškint negaliu.

Jokios saviplakos. Teisybės dėlei jau užlopyta, bet įsivaizduokit kaip atrodė iki remonto.

[Fulgur]

Yra šansų, kad pridės biudžete kitiems metams 100 mln. keliams.

Mažai, bet vis į priekį.

[alga]

Jokios saviplakos. Teisybės dėlei jau užlopyta, bet įsivaizduokit kaip atrodė iki remonto.

Nereikia nieko įsivaizduot. Nuo kokių 2013 metų bent kartą per metus, kartais du ir tris, važinėju iš Vilniaus pro Varšuvą (išskyrus 2020 metus, aišku), daugiausia per Alytų ir Lazdijus. Nieko tas kelias iš esmės nepagerėjo ir nepablogėjo per tą dešimtmetį.

Foto matau tik šiurkštinimo skaldele lopus. Kur buvo įtrūkimai aplaistė bitumu ir apibarstė skaldele. Net ne asfalto keitimas.

[Rimas_OK]

Viešumoje vis lenda pilkoji masė, kuri kaukia, kaip Lenkijoj gerai, o pas mus blogai. Nėra ten stebuklo, o ypač matant ten milijoninį miestą. Atsakymas jiems - norit autostradinio gėrio, važiuokit kur didesnė milijoninių miestų koncentracija. Bet tada klausimas ar jie pajus tą autostradų gėrį, tokioje žmonių masėje.

[Romas]

Labai geras žemėlapis, nors palyginimui ir paimtas rečiausiai apgyvendintas Lenkijos kampas.
Blogiausia, kad lenkų vaivadijos reikšmės keliai (DW) net kokiame nors užkampyje (pvz. Kaliningrado pasienyje) savo kelio dangos lygumu lenkia mūsų A8, A10 ar A12, nekalbant apie didelę dalį mūsų krašto kelių.
Tiesa, pas mus (6 kartus maženėje ir 10 kartų mažiau gyventojų nei Lenkija turinčioje šalyje) yra tiek pat radarų kaip pas kaimynus; bet apie tai yra atskira tema.

[Romas]

LAKD 2023.12.11
Šalia Pabradės poligono baigtas svarbus karinio mobilumo infrastruktūros projektas – atnaujintas kelias karinei technikai judėti

Lietuvos automobilių kelių direkcija baigė (...) iki šiol didžiausią karinio mobilumo kelių infrastruktūros projektą – šalia didžiausio šalyje karinio poligono teritorijos kapitaliai suremontavo beveik 6 km ilgio kelio Pabradė–Meškerinė atkarpą. (...)


Šis projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą Kelių direkcijos vykdomuose projektuose dangos konstrukcija įrengta su voluojamojo betono danga. Toks sprendimas priimtas individualiai įvertinus dėl karinės technikos judėjimo keliui tenkančias apkrovas ir atlikus dangos konstrukcijos skaičiavimus. Betonas turi didelę laikomąją gebą ir gali atlaikyti kasdienį karinio transporto judėjimą. Tokios kelio dangos konstrukcijos jau įrengtos karinių pajėgų naudojamose aikštelėse, karinėms pajėgoms priklausančiuose poligonų vidiniuose keliuose ir yra pritaikytos karinei technikai. (...)

Projektas nuo jo projektavimo iki rangos darbų pabaigos įgyvendintas mažiau nei per 6 mėnesius, fiziniai darbai užtruko tik 4 mėnesius. Šalia Pabradės karinio poligono nusidriekusio kelio statyboms buvo panaudota daugiau kaip 23 tūkst. tonų betono, o visas voluojamojo betono dangos plotas sudaro 48,5 tūkst. kv. m. Betonas, kuris buvo gaminamas netoli Pabradės laikinai įkurtoje mobilioje betono gamykloje, paklotas per 19 darbo dienų. Siekiant užtikrinti, kad betone neatsirastų įtrūkimų bei eliminuoti voluojamo betono dangos deformacijas, betono sluoksnyje buvo įrengta net 1,2 tūkst. deformacinių siūlių, o užtikrinant eismo saugumą – įrengta 1,6 km atitvarų.
(...) Šį projektą įgyvendino AB „HISK“, projekto vertė – 9,7 mln. Eur su PVM.

https://lakd.lt/naujienos/salia-pabr...chnikai-judeti

[bička]

Beveik 6km naujos betonkės Lietuvoje

[Rimas_OK]

Labai geras žemėlapis, nors palyginimui ir paimtas rečiausiai apgyvendintas Lenkijos kampas.

Bet to rečiausiai apgyvendinto kampo gyventojų skaičius turbūt panašiausias į Lietuvą.

[PoDV]

Bet to rečiausiai apgyvendinto kampo gyventojų skaičius turbūt panašiausias į Lietuvą.

Taip.

Su Lenkijos greitkelių plėtra sunku lygintis, bet visai ne dėl tos priežasties, kuri brukama.

Lietuvos atveju, kokias 2008-aisiais turėtume geriausiu atveju 2+2 juostų Gierkowka Vilnius-Kaunas, dauguma sankryžų arba apsisukimai vienam lygyje, arba šviesoforai.
Į Klaipėdą ar Panevėžį iš Vilniaus važinėtume paprastais krašto ar net dar žemesnio standarto keliais.

Prisiminkime, kad tais laikais iš Varšuvos nėjo joks greitkelio ar autostrados ženklu pažymėtas kelias, ir visi 2+2 keliai iš Varšuvos buvo žemesnių standartų nei mūsų A1, A2.

Lietuvai būtų reikėję labiau rūpintis ne Via Baltica plėtra, o kaip nusitiesti mums iki skausmo pažįstamus A1, A2. Tik paskui A5. Tokia plėtra būtų buvus didesnė, ir greitkeliai lygesni, gražesni, triukšmo sienutės visur, tačiau vilkintųsi biurokratija.

Tai Via Baltica į Lenkiją greičiausiai dar kokiais 5 metais vėluotų, o džiaugtumėmes bent jau baiginėjamais A1, A2.

A2 geriausiu atveju eitų iki Ukmergės, gal net ir jos nesiektų, ilgam liktų perspektyviniu autostrados projektu Vilnius-Ryga. A1 nauda nekviesčionuojama įrengta visu jos ilgiu nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jie būtų įrengiami per visus 2010-uosius. Likę krašto, magistraliniai keliai būtų panašios būklės kaip dabar, gal net šiek tiek prastesni.

Tarpmiestiniai keliai ryškiai nebuvo prioritetas. Dėmesys ėjo kitur: energetika, krašto apsauga, gyvenimo lygio kėlimas. Keliai, iš vis transporto politika (pvz. mūsų forumo skausmas - VT) nuėjo į antrą planą. Gal tik savivaldybėms davė pinigų, įskaitant Kauną, kad mažiau karterių pramušinėt.

[alga]

O kokiu pagrindu pridėti 8,5km kurie dar nepastatyti? O ką Lenkija skolinga Lietuvai, kad pastatė atkarpą iki Lietuvos sienos? Ir aš nelyginu su Lenkija, nes jeigu lygintis tai jau turėtų atidarinėti magistrales Alytus-Kaunas, Šiauliai-Klaipėda, Tauragė -Šiauliai.

Na, ne! Lietuvoj vis dar gerokai daugiau autostrados ilgio vienam gyventojui, nei Lenkijoj. Ir dabartiniais statybos tempais pas mus ir pas juos dar daug metų jie mūsų nepavis.

Kovo mėnesio detalės: https://www.miestai.net/forumas/foru...61#post2036661

[tomczu]

Na, ne! Lietuvoj vis dar gerokai daugiau autostrados ilgio vienam gyventojui, nei Lenkijoj. Ir dabartiniais statybos tempais pas mus ir pas juos dar daug metų jie mūsų nepavis.

Kovo mėnesio detalės: https://www.miestai.net/forumas/foru...61#post2036661

Priklauso, ką vadiname „dar daug metų“. Lenkijoje šiuo metu statoma 1060 km automagistralių ir greitkelių, dar 375 km atkarpoms vyksta pirkimai. Pridėjus esamuosius 5115 km, per artimiausius kelis metus gausis 6550 km - tad tas rodiklis maždaug 2026-2027 metais turėtų siekti 172 mm/gyv. Lenkijoje. Lietuvoje, pabaigus Via Balticą iki sienos, bus apie 165 mm/gyv.

Žinoma, per tą laiką greičiausiai jau vyks šiaurinių Via Baltica atkarpų statybos - tačiau ir Lenkijoje niekas tinklo plėtros stabdyti neketina. Sakyčiau, abi šalys netrukus turės panašius rodiklius, kurie dar stipriai augs

[alga]

Priklauso, ką vadiname „dar daug metų“. Lenkijoje šiuo metu statoma 1060 km automagistralių ir greitkelių, dar 375 km atkarpoms vyksta pirkimai. Pridėjus esamuosius 5115 km, per artimiausius kelis metus gausis 6550 km - tad tas rodiklis maždaug 2026-2027 metais turėtų siekti 172 mm/gyv. Lenkijoje. Lietuvoje, pabaigus Via Balticą iki sienos, bus apie 165 mm/gyv.

Žinoma, per tą laiką greičiausiai jau vyks šiaurinių Via Baltica atkarpų statybos - tačiau ir Lenkijoje niekas tinklo plėtros stabdyti neketina. Sakyčiau, abi šalys netrukus turės panašius rodiklius, kurie dar stipriai augs

Lenkai iki 2030 m. susiplanavę 8200 km tinklą, 215 mm gyventojui. Pas mus pavasarį buvo 420 km, "iki 2025" padarys 40 km A5, dar nuo Babtų iki Latvijos bus dar kokie 155 km, kuriuos žada irgi iki 2030 m, Kauno vakarinio aplinkkelio 22 km turbūt pavers autostrada, išeina labai panašūs skaičiai (224 mm). Kontekstui kitų šalių sena statistika.

[iPhone]

Esme paprasta, kai LAKD neturi kuo pasigirti o tave visi drožia dėl neveiksnumo reikia daryti piara ir iš pirstelėjimo. O čia jau gavosi toks biški stioresnis tai progas privalu išnaudoti. Negali žinot kada bus sekanti tokia proga. O ir rinkimai artėja..

[PoDV]

Lenkai iki 2030 m. susiplanavę 8200 km tinklą, 215 mm gyventojui. Pas mus pavasarį buvo 420 km, "iki 2025" padarys 40 km A5, dar nuo Babtų iki Latvijos bus dar kokie 155 km, kuriuos žada irgi iki 2030 m, Kauno vakarinio aplinkkelio 22 km turbūt pavers autostrada, išeina labai panašūs skaičiai (224 mm). Kontekstui kitų šalių sena statistika.

Aš visiškai suprantu, yra lūkestis, kad turėjom ir turim išlikti bent jau kelių srityje pirmi prieš lenkus (ar net iš vis daugelyje sričių arba pirmi, arba blogiausiu atveju 1:1 su lenkais). Pagal tai šiandien turėtume užsibaigti A10 prieš Latvijos sieną, ir tiestume autostradą į Šiaulius (užsibaigtume pradėtą ruožą Šiauliai-Radviliškis).

Taip pat kelių būklė neautostradinių kelių, t.y. likusių krašto ir magistralinių kelių turėtų būti 1:1 su Latvijos, t.y. masinės rekonstrukcijos per pastaruosius dešimt metų.

Problema, kad tam reikalingas milijardinis biudžetas vien kelių sektoriui, netgi manau galėtume tokį biudžetą turėti, bet dalis susioptimizavo savo įnašus savaip...

[Sula]

tiestume autostradą į Šiaulius (užsibaigtume pradėtą ruožą Šiauliai-Radviliškis).

Tai jis lyg ir užbaigtas. Iki Kuršėnų net yra atkarpėlė.

Klaipėda-Palanga tai tikrai galėtų užbaigti.

[PoDV]

Tai jis lyg ir užbaigtas. Iki Kuršėnų net yra atkarpėlė.

Klaipėda-Palanga tai tikrai galėtų užbaigti.

Turėjau omeny A9 Panevėžys-Radviliškis. Greitkeliu susijungtų Panevėžys, Via Baltica, Vilnius.

Apetitas auga bevalgant. Paskui būtų spaudimas iš visuomenės apjungti greitkeliais visus apskričių centrus su didžiaisiais miestais. Nebūtų gal tik jungčių tarp mažesnių apskričių centrų (kur ir dabar tik krašto keliai, užtektų geros būklės asfalto). Tai būtų daugiausiai mažo intensyvumo greitkeliai, kurių Europoje yra mažai, statomi tik išimtiniais atvejais (pvz. Danija link savo tarptautinių perkėlų į Norvegiją ir Islandiją, gal kokios Ispanijos dykumos su savo specifika).

[Arunasx]

Kelių direkcija šiemet keis pavadinimą https://www.vz.lt/transportas-logist...eis-pavadinima

Apie savo pastaruosius darbus paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų.

Vadinsis Radarų direkcija