[LT] Lietuvos keliai

[Tikras architektas]

O tai šitas pirdyla nėra kažkoks tai perekūpas?

Tai jei jo duona - automobilių prekyba barankų onanistams, tai nieko stebėtino, kad nebando sau į koją įsišauti.

Bet šiaip, iš dalies jis teisus. Po covid'o tikrai sunku be automobilio užmiestyje, negyvenant didesniame mieste.

[Al1]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Paveiksliukas 2019 m. Duomenys galbūt 2018 ar netgi ankstensi. Per 2-3 metus gali daug kas pasikeisti. Ypač tą galima sakyti apie Lenkijos kelius - per tuos 2-3 metus yra nemažas žingsnis į priekį. Taip ir Latvijoje, bent kiek teko pavažinėti, pokyčiai į geresnę pusę akivaizdūs, lyginant su tuo, kas buvo prieš kelis metus. Lietuvoje gi priešingai, nuosmūkis. Tai gal bent ir susilyginome.

[Romas]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Deja, tai jau panašu į teisybę.
Anksčiau (apie 2005-2008 metus) važiuojant E77 iš Rygos į Šiaulius Latvijoje buvo labai prastas kelias,o Lietuvoje - lygut lygutėlė danga.
Dabar Latvijos pusėje A8 kelis lygus, o pas mus A12 yra provėžuotas ir žymiai prastesnis nei latvių pusėje - ir prie joniškio, ir važiuojant link Lelmės. Tiesa tame kelyje, kur gali pamesti ratus, ties Jonišku dar įrengti vidutinio greičio radarai.
Lietuvos kelininkai akivaizdžiaui atsiliko ne tik nuo lenkų, bet galbūt ir nuo latvių.

Ruad quality 2019

Nuo to laiko pas mus formaliai padaugėjo autostradų, tačiau jų būklė tik suprastėjo.
Visas kelias A1 nuo Vilniaus iki Kauno kai 2020 m. buvo rekonstruojamas tapo provėžuotas, nes buvo apie 20 pervažiavimų į vieną juostą ir kelias tose vietose gavo didesnį krūvį. Pastačius 2021 m. rudenį žalius autstrados ženklus paaiškėjo, kad normaliai važiuoti galima tik sausu oru ir tik antra juosta.
Dar yra itin provėžuotų ruožų A1 už Kryžkalnio link Klaipėdos ir A2 tarp Ukmergės ir Panevėžio.

[Al1]

Pas mus tik didžiojo brolio akių daugėja ir žadama dar daugiau. Latvijoje dar iki tokio marazmo nedaeita, Lenkijoje iš viso skystai...

[Romas]

LRT Panorama 2022.09.13
Video nuo 25:50 min.
40 procentų Lietuvos kelių nebeatitinka reikalavimų

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas teigia, jog 40 procentų šalies kelių – nebeatitinka reikalavimų, o tokia situacija susiklostė dėl to, kad ilgus metus skiriama per mažai pinigų kelių priežiūrai. Šįmet kelių remontui skirti 7 milijonai eurų.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...24-centu-kaina

Lietuvos rytas.tv 2022.09.13
Prakalbo apie tragišką Lietuvos kelių situaciją: net du penktadaliai neatitinka reikalavimų
https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos...avimu-24563613

LRT.lt 2022.07.26
„Lietuvos keliai“ kreipėsi į institucijas dėl šalies kelių būklės: kiek daugiau nei 60 proc. iš jų atitinka kokybės reikalavimus
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...s-reikalavimus

[Romas]

Kažką pradedama krapštyti kelyje Nr. 176 Jašiūnai - Pirčiupiai. Paskelbtas rekonstrukcijos projektavimo prikimas.
Dabar tai vienas iš siaurųjų krašto kelių, kur neprasielnkia dvi mašinos, Kelio būklė itin prasta, yra pavojinga važiuoti ir prasilenkinėti, kai yra nutrupėję kelkraščiai

Kelio Nr. 176 rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2022-624090

Gal skuba dėl 176 kelio kažkiek susijusi ir su būsimo Rūdninkų poligono statyba.

Visas neatitinkančių minimalių reikalavimų krašto kelių sąrašas buvo paskelbtas prieš beveik pusantrų metų.
Iš viso tada buvo 198 km siaurų krašto kelių, turėjo būti nutiesta 5 km KK105 ties Eišiškėmis). Lieka tikėtis, kad tas gėdingas sąrašas pradės greičiau trumpėti

https://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/doc..._eile_2021.pdf

[Romas]

Jonavos žinios 2022.10.25
Kelio tvarkymo darbai sukėlė nepatogumų: kaip išvažiuoti, jei šviesoforo nesimato?

Kelyje Nr. 143 Jonava - Žasliai - Kalniniai Mijaugonys vyksta tvarkymo darbai.


Iš abiejų pusių, kur prasideda kelio remontas, stovi šviesoforai, tačiau atkarpos pusiaukelėje - įvažiavimas į sodų bendriją ,,Neris", Ruklos kaimą ir kt. Portalas jonavoszinios.lt sulaukė skundų iš minėtose vietose gyvenančių žmonių - jie pasakoja, kad negali išsukti į tvarkomą kelią, nes nematant šviesoforo, neįmanoma įvertinti, į kurią pusę šis draudžia važiuoti.

Dėl šio klausimo kreiptasi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), kuri ir yra atsakinga už aptariamą kelią, tačiau jos atsakymas, ko gero, patiks ne visiems.
LAKD akcentavo, kad eismo organizavimas tęstiniuose objektuose (konkrečiu atveju virš 4 km), kuriuose vykdomi darbai, yra organizuojamas vadovaujantis galiojančiais normatyvinių reikalavimų dokumentais.
,,Atsižvelgiant į tai, jog šviesoforai yra įrengti remontuojamo ruožo pradžioje ir pabaigoje, kurių veikimo fazės yra nustatytos pagal remontuojamo ruožo ilgį ir transporto eismo intensyvumą, tarpinių šviesoforų įrengimas - neįmanomas.
Šiuo atveju Kelių direkcija rekomenduoja iš sodų bendrijos išvažiuojantiems vairuotojams sulaukti srauto reikiama kryptimi ir prisijungti jam pravažiavus. Dėkojame už kantrybę", - komentavo LAKD.

https://www.jonavoszinios.lt/naujien...oforo-nesimato

[Romas]

Su šviesoforo nematymo problema gali tekti susidurti, jei pateksite į ruožus, kur vyksta kelio remontas ir įvestas eismo reguliavimas šviesoforais.

Prieš mėnesį vėlai vakare važiavau RK2308 Žibininkai (HBH) - Rūdaičiai - Kretinga. Nuo Rūdaičių iki Kretingsodžio (apie 4,5-5,0 km) buvo trys susiaurėję ruožai, viename šviesoforas neveikė - važiavau, nes eismo jau nebuvo, be to buvo galimybių ką nors sutikus nusukti į šoninius keliukus; viename greit užsidegė žalia šviesa, o viename teko gerokai palaukti žalios švieso (apie 5-6 minutes).

Šį savaitgalį važiavau Širvintų rajone RK4307 Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai.
Viename 900 -1000 m ilgio ruože ties Viciūnais yra įspėjamasis ženklas apie šviesoforą, bet paties šviesoro nebuvo.




Kitame 2 km ruože tarp Krašenos ir Alionių yra 2 km ruožas.
Laukti reikėjo 7 minutes, o žalia šviesa mums degė 90 sekuncžių


Vienintelė mašina iš kitos priešingos pusės pasirodė tik po 4 minučių.


Jei straipsnyje KK143 prie Jonavos yra 4 km šviesoforinis ruožas, tai galima tikėtis, jog ten yra apie 10 minučių raudonos spalvos fazė.
LAKD patarimas "sulaukti srauto reikiama kryptimi ir važiuoti su juo" yra ne visai tinkamas tų sodininkų atžvilgiu - nes tokio srauto gali ir nebūti, o pradėjus važiuoti priešais visada gali pasitaikyti mašina priešais (ypač krašto kelyje).

[kotofeich1]

Jonavos žinios 2022.10.25
Kelio tvarkymo darbai sukėlė nepatogumų: kaip išvažiuoti, jei šviesoforo nesimato?

Teko susidurti statomame Panevežio aplinkkelyje prieš kažkiek metų: naktis, stiprus lietus, waze'o pasiūlymas apvažiuoti kamštį po 10 minučių stovėjimo prie šviesoforo. Gerai, kad radau kažkokį tarpą tarp atitvarų, nes kitaip tektų galu kokį kilometrą važiuoti prieš krūvą furų

[taccido]

Interviu Algiui Ramanauskui
Audrius Vaitkus, Kelių tyrimo instituto direktorius
https://www.youtube.com/watch?v=fu-M...GISRAMANAUSKAS

Nemokama dalis
00:00:00 Intro. Ar normalu merui smaugti Kelių Direkciją?
00:03:24 Kiek ir kokių kelių turime?
00:05:53 Kelio juostos, klasifikacija, 2+1 kelias
00:07:07 Latvijos ir Estijos keliai. Vilnius – Kaunas. EE, LV ir LT požiūris į darbo kultūrą
00:18:10 Kas kaltas: motoristų nekenčiantis kaimietis ar mes, gyventojai? Šulinių dangčiai
00:23:13 Kelio dangos sumuštinio sluoksniai, iš eilės, aiškiai ir suprantamai
00:33:23 Kodėl banguoja naujas asfaltas???

Mokama dalis

Lopai. Ubago mentalitetas: liguistas taupymas
Normatyvai: atkatai ir piktybinis "sutaupymas"?
Vėl apie tolerancijos blogam keliui ribas. Ambicija, visuomenė, valstybė
Susisiekimo ministerijos milijardas ir dėmesys keliams
Vėl lopai. Lopas ant lopo, lopytas mentalitetas
Gatvių siaurinimas

[Romas]

Lietuvos radarų direkcija (buv. Kelių direkcija) išvardino ateinančių metų prioritetus.

Atskirų projektų begalės geriausiai aptarti atskirose forumo kelių temose:
A1 Šiaurinis Kauno aplinkeklis
A5 Via Baltica Kaunas - Marijamplolė - Suvalkai
A14 Vilnius - Molėtai - Utena
KK 130 Kaunas - Prienai - Alytus
KK 141 Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda
KK 167 Smiltynė - Nida ir Pajūrio dviračių takai (dvirtakio Smiltynė - Juodkrantė (kodel ne Preila?)rekonstrukcija
Techninės greičio ribojimo priemonės

LRT.lt 2022.11.28
Kelių direkcija įvardijo svarbiausius 2023-ųjų darbus

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kitais metais planuoja ne tik užbaigti keletą jau įgyvendinamų, tačiau pradėti ir naujų projektų. Panašu, jog pagaliau iš mirties taško pajudės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, toliau bus modernizuojama „Via Baltica“, išdygs dar daugiau greičio matuoklių bei eismo kontrolės įrenginių. Iš viso darbams 2023 m. numatyta per 400 mln. eurų.
(...)
Taip pat 2023 m. planuojama skelbti remonto rangos darbus šiems projektams:
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožai nuo 10,985 km iki 15,405 km ir nuo 17,925 km iki 23,074 km.
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožas nuo 191,684 km iki 196,700 km.
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva nuo 23,950 km iki 28,370 km.
„Minėtuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose remonto darbus planuojama pradėti 2023 m., užbaigti planuojama 2024 m. Tiksli darbų pradžios data paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų.

Anot LAKD atstovo, siekiant pagerinti valstybinės reikšmės kelių dangos būklę, pagal 2023 m. Kelių direkcijos veiklos planą, vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais ir skiriamu finansavimu, iš viso numatoma suremontuoti 300 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 110 km žvyrkelių bei sutvarkyti 27 tiltus.
(...)

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM)
Per ateinančius 2023–2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 VGMS ruožus, 2023 m. – 6 MGM kameras.(...)
Taip pat kitąmet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių.

Iš viso kitiems metams valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansavimui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti 364 mln. eurų. Taip pat numatyta skirti papildomai apie 70 mln. eurų kariniam mobilumui svarbiems valstybinės reikšmės kelių projektams

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...023-uju-darbus

Iš viso 2022 metams gaunasi 434 mln EUR (364 + 70).
Nepaminėta, kiek iš kelių fondo lėšų bus skiriama savivalsybėms (buvo kažkokia metodika, apie kurią diskutuota aukščiau) ir kiek - LAKD valdomiems keliams.

Pabandžiau paieškoti, kiek per metus pasikeitė finasavimas, kai kai viskas pabrango, o ir degalų akcizo surenkama vos ne pusantro - du kartus daugiau, bei biudžetas braška nuo infliacinio viršpelnio (tiesa su 5% deficitu, nes atsirado visokių išlaidų ir lengvatų).

Pavyko gana greit surasti 2022 metų skaičių - 543 mln EUR, tačiau lyginant praeitus ir šiuos metus jokio džiaugsmo nebuvo:
2022 m. skirta 364 mln.EUR vien LAKD keliams, o 2023 m. - 364 mln. EUR visiems keliams (be karinio mobilumo) įskaitant ir savivaldybių kelius bei gatvės.

Apie pabrangimo kompensavimą jokių užuominų. Čia gi kazkokie kelininkai, o ne partijos lyderiei artimi restoranai - anie bus leiknesni pasėdėję ant bado dietos.
Dar vienas Susisiekimo ministras, kuris nors aukščiausias pagal balso tembrą, o gal net ir pagal ūgį, bet nustumiamas nuo biudžeto pinigų dalybos kaip vaikas išvarymas iš svetimos smėlio dėžės.

Geriau nebūčiau ieškojęs tų skaičių palyginimui.
Pernai kliedėta apie "grandiozinius projektus", o šiemet tik CopyPaste principu pakalbėta be didelių epitetų apie radarus ir kitus "svarbiausius darbus".

LAKD 2022.12.29
2022 m. Kelių direkcija tęs pradėtus grandiozinius projektus, planuose ir naujos iniciatyvos

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, iš kurių valstybinės reikšmės keliams – 364 mln. eurų.

https://lakd.lt/naujienos/2022-m-kel...os-iniciatyvos

[spekas]

Jiems galvose negerai. Trakų pietinis aplinkkelis labai reikalingas, o tarp jo ir Vilniaus turi būti 4 eismo juostų nepertraukiamo eismo kelias.

Kas dar labiau piktina, tai, kad visiems šiems 15 projektų įgyvendinti netaip ir daug reikia - 300 mln. Kai turint galvoje, jei neklystu, ale pandemijos pasekmėms šalinti buvo pasiskolinta berods apie 4 mlrd ir dar papildomai apie 2 mlrd gauta iš berods ES struktūrų tiesiogiai su pandemija tvarkytis... Blin, nu jei kasmet skolinatės, tai pasikolinkite kokį 1 mlrd ir VISĄ jį skirkite pagaliau tokioms situacijoms ir pagrindiniams LT keliams sutvarkyti, o tada spręskite kitas problemas. Tuo labiau, kad tuo metu kai spręsi kitas problemas ir bus visokių krizių laikotarpiai - ta visa šviežia infrastruktūra bus galima naudotis ir ji skatins ekonomiką.

Manau geras pavyzdys kaip nutiko su Utenos plento rekonstrukcija - dar 2006 pradėtas tvarkyti, bet tvarkymas sustabdytas, nes matai krizė prasidėjo. Kuo visa tai išvirto mes žinome. O jei būtų pasiskolinta ir būtų rekonstruotas per krizę, tai netik visą šį laiką galėtume tuo keliu naudotis, bet ir jo darbai būtų padėję įmonėms įveikti krizę ir dar ekonomiką būtų skatinama (mačiau verslas net raštus rašo dėl Utenos kelio būklės - sako investuotojai atsisako ateiti būtent dėl jo prastumo...).

Trūksta pinigų, trūksta pinigų... Kai ką radau...

Pasirodo iki šiol ne tik nepanaudoti apie 2 milijardai pandemijos pasekmėms mažinti skirtų pinigų, bet ir dar nežinoma ką su jais daryti... Žinote, man kraujas pradeda kunkuliuoti kai aš tiek metų girdžiu, kad nu nėra pinigų, nėra. O tai kas čia? Tai šios kokia pusę sumos skirkite taip reikalingiems keliams ir aplinkkeliams užbaigti ir nedelsiant užbaigiam. Per pandemiją valstybės skola išaugo apie 8 milijardus, apie 4 buvo pasiskolinta, apie 2 skyrė ir 2023 biudžete numatyta skolintis apie 3 milijardus. Bet nu keliams kaip nesugebama panaudoti kokio milijardo taip nesugebama. Ir tai tęsiasi dešimtmečius. O laukiant darbai dar brangsta.

1 doleris investuotas į infrastruktūrą įvairiais skaičiavimais duoda nuo 2 iki maždaug 4 grąžos

https://investinamericanow.com/news/...lions-of-jobs/

Atsigauti nuo pandemijos skirtos europinės lėšos vis dar laukia, kada bus panaudotos: guli kone du milijardai eurų

,,Euripos Komisija dar 2020 m. gegužės 20 d. patvirtino Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) – pagal ją, Lietuvai iš viso buvo numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms. Tačiau iki šiol Lietuva nei vienos išmokos dar nėra gavusi – nepateikėme nei vieno prašymo. Iki šio laikotarpio išmokėta – 0,289 milijardo eurų avansu, o paskolų nebuvo išduota.''

https://www.delfi.lt/login/technolog....d?id=91810359

[umbrella]

Trūksta pinigų, trūksta pinigų... Kai ką radau...

Pasirodo iki šiol ne tik nepanaudoti apie 2 milijardai pandemijos pasekmėms mažinti skirtų pinigų, bet ir dar nežinoma ką su jais daryti...

to fondo panaudojimo planas patvirtintas 2021 liepos mėn. Informacija galima rasti čia: https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos...kartos-lietuva

Kiek suprantu, apie pusei Lietuvos lėšu dalies jau yra numatyti konkretūs projektai ir jie derinami.

Bet nu keliams kaip nesugebama panaudoti kokio milijardo taip nesugebama. Ir tai tęsiasi dešimtmečius. O laukiant darbai dar brangsta.

Pagal europos komisijos rekomendacijas, tarp gairių, kam turi būti naudojamos lėšos, nebuvo kelių infrastruktūros. Bet matyt kažką galima, galbūt pakišti po žaliąja pertvarka. Bet nereikia galvoti, kad duoda lėšas. o jas gali naudoti kaip tinkamas.

[jan]

1 doleris investuotas į infrastruktūrą įvairiais skaičiavimais duoda nuo 2 iki maždaug 4 grąžos

kad infrastruktūra generuoja besąlyginę grąžą teiginys kaip iš mlm reklamos.
Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.

sovietai pristatė infrastruktūros augančiai populiacijai o Lietuvoje dingo trečdalis gyventojų per ketvirtį amžių.
dabar trūksta pinigų suremontuoti ar nugriauti pasenusius viadukus ir tiltus, užlopyti duobes keliuose, nupirkti naujas viešojo transporto priemones, atnaujinti autobusų ir traukinių stotis, renovuoti sovietinius pastatus, atstatyti sunaikintus elektros generavimo pajėgumus.

ne viską reikia naujinti, kai kur geriau nugriauti ir atlaisvinti pinigus naujiems projektams.

Jeigu padarius viską dar nebus atėjęs laikas pakartoti galim skaičiuot ar dar lieka pinigų naujai prabangai

[spekas]

kad infrastruktūra generuoja besąlyginę grąžą teiginys kaip iš mlm reklamos.
Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.

sovietai pristatė infrastruktūros augančiai populiacijai o Lietuvoje dingo trečdalis gyventojų per ketvirtį amžių.
dabar trūksta pinigų suremontuoti ar nugriauti pasenusius viadukus ir tiltus, užlopyti duobes keliuose, nupirkti naujas viešojo transporto priemones, atnaujinti autobusų ir traukinių stotis, renovuoti sovietinius pastatus, atstatyti sunaikintus elektros generavimo pajėgumus.

ne viską reikia naujinti, kai kur geriau nugriauti ir atlaisvinti pinigus naujiems projektams.

Jeigu padarius viską dar nebus atėjęs laikas pakartoti galim skaičiuot ar dar lieka pinigų naujai prabangai

,,Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.''

Dėl šito sutinku.

Toliau, man atrodo, klystate. Kalba eina būtent apie tokių reikalingų infrastruktūros dalių nutiesimą kaip Via Baltika pavertimas į 4 juostas per visą Lietuvą, aplinkklelių tokių kaip Trakų pietinis, Kauno palei orouostą, Utenos, Zarasų ir panašiai nutiesimas, viadukų tokiose vietose kaip ties Vilniaus Gariūnais pastatymas. Ir taip toliau. Negi neakivaizdu kaip tokios infrastruktūros užbaigimas skatintų verslą, investicijas, taupytų laiką ir panašiai? Taip, be abejo, išlaidos šios infros priežiūrai atsirastų, bet jos esu pakankamai tikras ne tik užtektų atsverti išlaidas, bet ir generuotų netiesioginį pleną kitose minėtose ir nepaminėtose srityse.
Duodu pavyzdį iš Utenos betonkės. Jos tokia prasta būklė, kad jau net tiesiogiai investicijas į regioną stabdo - jau prieš kelis metus verslas pradėjo raštus rašyti, kad neinvestuoja į regionąvien dėl plento būklės. Tai čia tik ką aš žinau paviršutiniškai ir ką greitai daug negalvojęs surašiau.

[spekas]

to fondo panaudojimo planas patvirtintas 2021 liepos mėn. Informacija galima rasti čia: https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos...kartos-lietuva

Kiek suprantu, apie pusei Lietuvos lėšu dalies jau yra numatyti konkretūs projektai ir jie derinami.

Pagal europos komisijos rekomendacijas, tarp gairių, kam turi būti naudojamos lėšos, nebuvo kelių infrastruktūros. Bet matyt kažką galima, galbūt pakišti po žaliąja pertvarka. Bet nereikia galvoti, kad duoda lėšas. o jas gali naudoti kaip tinkamas.

Taip, ES lėšos yra skiriamos tikslingai. Taip, manau kaip abu sakome, negi nebūtų galima bent dalies skiriamų lėšų pakišto po ,,CO2, taršos, triukšmo mažinimo'' skėčiu?

Kita sudėtinė mano posto dalis buvo skolinimasis. Jo lėšas naudoji kaip nori. Seniaisiai reikėjo pasiskolinti bent milijardą ypač kai buvo nulinės palūkanos ir užbaigti bent Via Baltica, ir pageidautina kitus itin svarbius infros objektus.

[jan]

,,Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.''

Dėl šito sutinku.

Toliau, man atrodo, klystate. Kalba eina būtent apie tokių reikalingų infrastruktūros dalių nutiesimą kaip Via Baltika pavertimas į 4 juostas per visą Lietuvą, aplinkklelių tokių kaip Trakų pietinis, Kauno palei orouostą, Utenos, Zarasų ir panašiai nutiesimas, viadukų tokiose vietose kaip ties Vilniaus Gariūnais pastatymas. Ir taip toliau. Negi neakivaizdu kaip tokios infrastruktūros užbaigimas skatintų verslą, investicijas, taupytų laiką ir panašiai? Taip, be abejo, išlaidos šios infros priežiūrai atsirastų, bet jos esu pakankamai tikras ne tik užtektų atsverti išlaidas, bet ir generuotų netiesioginį pleną kitose minėtose ir nepaminėtose srityse.
Duodu pavyzdį iš Utenos betonkės. Jos tokia prasta būklė, kad jau net tiesiogiai investicijas į regioną stabdo - jau prieš kelis metus verslas pradėjo raštus rašyti, kad neinvestuoja į regionąvien dėl plento būklės. Tai čia tik ką aš žinau paviršutiniškai ir ką greitai daug negalvojęs surašiau.

Su nauja reikia atsargiai nes kol statysim nauja gali sugriūti kažkas statyto seniau ir svarbesnio už naują.
Via Baltika statyti reikia nes ji svarbi ir gaunam statyboms pinigų iš ES.
Imti paskolą kad statyti aplinkėlius šalia nykstančių miestelių arba miestelių pasiekiamų traukiniais kažin ar būtų geriausiai išleisti pinigai.
ir šiaip ar kada nors kas siūlė nulines fiksuotas palūkanas?
jei skolintis kam reikėjo ir dar tebereikia tai renovacijai.
besipriešinantys dėl to sąžiningumo nemoka skaičiuoti jog ilguoju laikotarpiu visi Lietuvos gyventojai išloštų jeigu imtume ir surenovuotume visus pastatus.

[Romas]

Karinio mobiklumo paketo lėšos 2023 metais sudarys net apie 16% kelių tvarkymui ir rekonstrukcijai numatytų lėšų (70 mln. iš 434 mln EUR).

BNS 2022.11.25
Susisiekimo ministras domėsis į Rūdninkų poligoną vedančiais keliais

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį apžiūrės Rūdninkų karinio poligono plėtros planuose numatomus rekonstruoti privažiavimo kelius. Siekiant įrengti tinkamą privažiavimą į poligoną norima rekonstruoti kelius Pirčiupiai–Jašiūnai, Mikašiūnai–Rūdninkai ir Juodšiliai–Jašiūnų geležinkelio stotis.

Ministras Šalčininkų rajone apžiūrės kelių ruožus, įvertins jų būklę, susitiks su rajono meru Zdzislavu Palevičiumi, savivaldybės vadovais. Rūdninkų poligono privažiuojamųjų kelių projektavimas turėtų prasidėti kitais metais, o jiems atnaujinti bei naujiems nutiesti numatoma skirti 75,5 mln. eurų.
Kitą savaitę poligonui reikalingų kelių įrengimo klausimus numatoma apsvarstyti bendrame Susisiekimo ministerijos pasitarime su Krašto apsaugos ministerijos, Šalčininkų savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.

https://kauno.diena.lt/naujienos/lie...eliais-1104042

Straipsnyje kalbama apie kelius KK176, RK3917 ir RK5203, kažkodėl neužsimenama apie KK202
Siauro kelio Pirčiupiai- Baltoji Vokė - Jašiūnai (ten dabar neprasilenkia net dvi lengvosios mašinos) reikalinga ne tik dėl deresnio susisiekimo su Rūdninkų giria, bet ir kaip alternatyva keliui A4. kurio atkarpa Vilniaus m,. savivladybės ribose yra tiesiog pasibaisėtina.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

[aRa]

BNS 2022.11.25
Susisiekimo ministras domėsis į Rūdninkų poligoną vedančiais keliais
Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį apžiūrės Rūdninkų karinio poligono plėtros planuose numatomus rekonstruoti privažiavimo kelius. Siekiant įrengti tinkamą privažiavimą į poligoną norima rekonstruoti kelius Pirčiupiai–Jašiūnai, Mikašiūnai–Rūdninkai ir Juodšiliai–Jašiūnų geležinkelio stotis.

Straipsnyje kalbama apie kelius KK176, RK3917 ir RK5203, kažkodėl neužsimenama apie KK202. Siauro kelio Pirčiupiai- Baltoji Vokė - Jašiūnai (ten dabar neprasilenkia net dvi lengvosios mašinos) reikalinga ne tik dėl deresnio susisiekimo su Rūdninkų giria, (...)

Net ir įkeltame žemėlapyje matosi, kad siaurasis ruožas tarp Pirčiupių ir Baltosios Vokės yra kelio KK176, kuris straipsnyje įvardintas "pirmuoju numeriu" (Pirčiupiai–Jašiūnai) atkarpa. Taigi, KK202, kuris baigiasi/prasideda Baltojoje Vokėje, nelabai yra poreikis platinti

(...) bet ir kaip alternatyva keliui A4. kurio atkarpa Vilniaus m,. savivladybės ribose yra tiesiog pasibaisėtina.

Gal galite patikslinti – kas ir kurioje tiksliau vietoje yra negerai A4? Kartais tenka šiuo keliu važiuoti ir "užkliūna" tik kokio puskilometrio ilgio atkarpa pačiame Varėnos rajono pakraštyje, prie Trakų rajono ribos ir tilto per Merkį, kuri tikrai nelygi ir banguota (palyginus su visu likusiu keliu)

[adomazzz]

Puikios naujienos dėl šių kelių, normaliai tvarkyti jie nebuvo nuo jų pastatymo. Paskubėta tik su pinigų skaičiavimu šiems keliams, dėl projektavimo tempų nemanau, kad anksčiau nei po metų bus projektas - su dabartine infliacija ir kainų svyravimu skaičiuoti kas bus po metų yra nelogiška.

202 kelias yra visai dar geros būklės palyginus su tais, kuriuos norima tvarkyti - jeigu planuojami tvarkyti būtų bent jau tokios būklės, manau nieks ir neplanuotų jų tvarkyti.