[LT] Lietuvos keliai

[PoDV]

Kaip supratau iš straipsnio, pagrindinių projektų kiekis nesikeis, nes jau sudarytos sutartys, o pagrinde nebus kitąmet išasfaltuota 230 km žvyrkelių.

[Sula]

Nesuprasi, jeigu pati LAKD rašo, kad jau dėl beveik visų 2020 m. skirtų pinigų jau yra sutarta. Suprask, metų eigoje jokių naujų sutarčių nebus/nebūna?
Nepanaudotos lėšos visada atsiranda, nes dalis projektų vėluoja, dalis iš viso atidedama dėl įvairių problemų.
Anksčiau lygtai rašė, kad dalis lėšų buvo permesta iš ŽŪM kuruojamo vietinių kelių biudžeto.
O kelininkai, aišku, ridena akmenį ant buvusio ministro dėl suprantamų priežasčių.

[PoDV]

Nesuprasi, jeigu pati LAKD rašo, kad jau dėl beveik visų 2020 m. skirtų pinigų jau yra sutarta. Suprask, metų eigoje jokių naujų sutarčių nebus/nebūna?
Nepanaudotos lėšos visada atsiranda, nes dalis projektų vėluoja, dalis iš viso atidedama dėl įvairių problemų.
Anksčiau lygtai rašė, kad dalis lėšų buvo permesta iš ŽŪM kuruojamo vietinių kelių biudžeto.
O kelininkai, aišku, ridena akmenį ant buvusio ministro dėl suprantamų priežasčių.

Gal pasirašys, bet tik 2021 m. darbams. Gal būna darbų, kur pasirašo sutartį ir tais pačiais metais pradeda darbus, o tam reikia skirti lėšų tų metų biudžete.

Kitaip tiesiog stovės neprižiūrima infrastruktūra, kas būtų labai keista.

[digital]

Rokas Masiulis: jei Narkevičius gerai dirba, kam iš jo atiminėti pinigus?

Po biudžeto priėmimo pratrūko mažai viešumoje besireiškiantis buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Sudarant 2020 metų biudžetą kelių tiesimui, remontui bei kelininkams smogtas triuškinantis smūgis, feisbuke paskelbtame komentare rašė jis.

R. Masiulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos keliams asfaltuoti kitąmet nubraukiama beveik 140 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

„Argumentas – 2019 m. ir ankstesnių metų kelių programos lėšos neįsisavinamos. Tai netiesa, „fake news“ (melagingos žinios – anglų k.). Nė vienas euras skirtas keliams nelieka nepanaudotas, tik kartais dėl rangovo vėlavimo ar kitų priežasčių persikelia pabaigimui į kitus metus, bet skirti pinigai visada yra panaudojami. Visos kelių programos lėšos yra įrašytos į sutartis su rangovais ir negali būti nepanaudotos“, – rašė R. Masiulis.

Pasak jo, kelių biudžeto sumažinimas 2020 metams virs realiai nenutiestais keliais, žvyrkeliais, kelininkų bankrotais. Buvęs ministras rašė, kad žmonėms žvyrkelių asfaltavimo teks laukti ilgus dešimtmečius.

„Jei dabartinis ministras gerai dirba, kam iš jo atiminėti lėšas? Negi abejojama, kad jis sugebės jas panaudoti? Dar keisčiau kodėl ministras nekovojo dėl biudžeto!? Tokių lėšų praradimas yra didžiulis smūgis ir pačiai ministerijai“, – pabrėžė R. Masiulis.

Jo teigimu, „visas sukeltas triukšmas dėl nepanaudotų 166 mln. bei nenutiestų 1.000 km (kodėl ne 1.000.000?) yra „fake news“ skirtas kelių priežiūros lėšų panaudojimo specifikos nesuprantantiems žmonėms“.

„Keliai ir infrastruktūra yra būtini Lietuvos ateities vystymuisi. Toks drastiškas sprendimas tikrai turės neigiamų padarinių“, – rašė R. Masiulis.

[digital]

https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=83103549

„Gruodžio 18 dienos duomenimis nėra panaudota 122 milijonai eurų, kurie turėjo būti panaudoti jau 2017, 2018 ir 2019 metais. (…) Tai yra faktas. 122 milijonai netapo keliais, tai kokie geri vadovai“, – ankstesnį R. Masiulio teiginį neigė R. Karbauskis.

R. Masiulis tikino, kad valstiečių lyderio turimi skaičiai realybės neatitinka.

„Reikėtų patikrinti skaičius ponui Karbauskiui, kuriuos pateikė Kelių direkcija, nes 16 dienos duomenimis buvo 35 milijonai eurų panaudoti Kelių direkcijai, 11 milijonų eurų savivaldybėse. Tai ne 122 milijonai, ne 160 milijonų eurų, ką girdėjome. Iki šios dienos plauks sąskaitos, jos bus apmokėtos, tikimasi, kad dar 10 milijonų sumažės. Kažkas duoda jums skirtingus skaičius, pone Karbauski“, – teigė buvęs susisiekimo ministras.

Laidos vedėjas, žurnalistas Aurimas Perednis laidoje buvusio ministro klausė, ar tiesa tai, ką sako kelininkai. Jie žurnalistui leido suprasti, kad visi atsilikimai pradėjo didėti, kai R. Masiulis pradėjo „purtyti“ kelininkus, tikrinti kelių kokybę. R. Masiulis tai neigė.

„Įvertinkime tokį faktą – 2018 metais irgi buvo kaltinimas, kad nebuvo įsisavinti 80 milijonų. Tais metais Kelių direkcija skelbė konkursus ir per juos pavyko sumažinti kainas, nusiderėti iš viso 70 milijonų eurų. Ar jie gerai darė, ar blogai? Be abejo, kad gerai, jie kovojo dėl tų pinigų. Bet iš karto tuos 70 milijonų panaudoti projektams ir išleisti neįmanoma, jie persikelia į kitus metus“, – apie skirtas lėšas žvyrkelių asfaltavimui kalbėjo R. Masiulis.

Jis pridūrė, kad Kelių direkcijoje darbai galėjo strigti, nes buvo keičiama daug darbuotojų.

„Ir pavyzdžiui, žvyrkelių programa, tai tokios intensyvios programos istorijoje iš viso nebuvo. (…) Apimtys didžiulė, pertvarka didžiulė, atsirado ir planavimas 10 metų į priekį. Buvo sudėlioti visi projektai, kur galima buvo pamatyti, kuriais metais, kuris projektas bus padarytas“, – kalbėjo buvęs ministras.

Valstiečių vadovas R. Karbauskis ir tam turėjo atsaką. Tikino, kad R. Masiulio vadovaujama ministerija nevaldė procesų.

Buvęs ministras tvirtino, kad tokio didelio atsilikimo, kokį įvardijo R. Karbauskis nėra.

„Tokių didelių atsilikimų nėra. Bet pavyzdžiui 2018 metais buvo konkursas 50 kilometrų žvyrkelio asfaltavimui laimėjo įmonė „Kamesta“. Vasarą ji pasakė, kad ji projektų nedarys, tai kas čia kaltas?. Tai yra gyvas procesas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis.

[Sula]

Vienas man dalykas keistas, kad Karbauskis aritmetiškai sudeda kiekvienų metų nepanaudotas lėšas. Tai yra absurdiška iš buhalterinės pusės. Neįsivaizduoju, kad taip gali skaičiuoti ilgametis verslininkas. Kitas dalykas, kad biudžetinėse organizacijose tie pinigai iš tikrųjų gali "dingti" - tiesiog išimti iš biudžeto - kas ir atsitiko dabar realybėje.
Beje, prisiminkime skandaliuką, kai buvo nustatyti (prie Masiulio) rengiami nepigūs projektai keliams, kurių rekonstrukcija net nebuvo numatoma.

[Arunasx]

Jei sutaupė 70 mln ir nepanaudojo 80 mln, realiai kalba apie 10 mln. nes rezultatas turbūt kokybiškesnis už mažesnę sumą. Kaltinti galima dėl 10 mln, o tai jau grybas visai.

[PoDV]

https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=83103549

Nu norėjo permest socialinei apsaugai, tai permetė. Vietoj išasfaltuoto žvyrkelio bus 100 eur vaiko pinigų

Iš kitos pusės yra interesų konfliktas, tik bėda, kad skirtingos pusės perteikia nepriimtinai skirtingas nuomones apie tą patį dalyką.

[Romas]

Dar viena rekonstrukcija (po kelio KK141 ruožo Kaunas-Vilkija ir KK 1401 ruožo Kaunas-Kačerginė), kur po rekonstrukcijos numatytas greitis 70 km/val. Kad maža nepasirodytų, bus pastatyti matuokliai.
Dviračių takas link Lapių, aišku, reikalingas; bet tai labiau pretekstas, kad būtų galima pastatyti kilometrus besitęsiančius metalinius atitvarus, kuriais taip garsina mūsų šalį Lietuvos kelininkai.

Lrytas.lt 2020.01.12
Kelio atnaujinimo projekto kritikai: reikėjo platinti gatvę, o ne greta įrengti dviračių taką

Kauniečiai ir Kauno rajone gyvenantys žmonės, važinėjantys į Lapes, kritikuoja kelio atnaujinimo projektą, nes mano, jog liko neišspręsta opi šio gana siauro, bet labai judraus ruožo problema.

Šią vasarą buvo pradėtas remontuoti ir dabar jau atnaujintas Panerių gatvės pabaigoje prasidedantis 232-asis kelias, kuriuo daugybė žmonių važiuoja į Kauno rajone esančias Lapes. Juo į Lapėse esantį sąvartyną lekia ir atliekas vežančios sunkiasvorės mašinos. Už šio kelio rekonstrukciją atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kaunietis Antanas Marčiulionis pasakojo, kad dažnai važiuoja į Lapes, kur yra jo sodas. „Palei 232-ąjį kelią gyvena daugybė žmonių. Vieni įsikūrę soduose, kiti pasistatė ar dabar statosi naujus namus. Taip pat šiuo keliu važiuoja daug krovininių automobilių ir šiukliavežių. Eismas labai intensyvus. Kad kelias atnaujintas – puiku“, – pasakojo kaunietis.
Bet A.Marčiulioniui ir kitiems greta šio kelio gyvenantiems žmonėms užkliuvo viena naujovė. „Greta kelio įrengiamas takas dviratininkams ir pėstiesiems. Kad jis bus – gerai, bet jis labai platus. Kyla abejonių, ar tiek jau daug žmonių čia važinės dviračiais ir eis pasivaikščioti“, – svarstė A.Marčiulionis.
Vyras įsitikinęs, kad labiau vertėjo paplatinti patį dviejų eismo juostų kelią, nes ypač rytais ir vakarais čia susidaro automobilių spūstys, įvyksta ir nemažai avarijų. „Dar vienas keistas dalykas – kelias nuo pėsčiųjų ir dviračių tako atskirtas metaliniais atitvarais. Manau, kad krovininės mašinos tikrai į juos nuolat atsitrenks. Dėl to gali kilti pavojus ir greta važiuosiantiems dviratininkams ar pėstiesiems“, – svarstė A.Marčiulionis.


Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ruožas nuo 2,64 iki 8,567 km rekonstruojamas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, kurį nuo važiuojamosios dalies skiria apsauginis metalinis atitvaras. Šio kelio ruožo rekonstravimo darbai buvo atlikti pagal patvirtintą ir suderintą projektą – apsauginiai kelio atitvarai buvo įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklėmis.
(...)
Rekonstruojamo kelio ruožo parametrai pritaikyti 70 km per val. greičiui. Analizuojant eismo įvykių statistiką šiame ruože galima daryti išvadą, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis yra leistino važiavimo greičio nesilaikymas, o ne kelio plotis. Atsižvelgdama į tai, Kelių direkcija valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ruože nuo 2,74 iki 8,42 km artimiausiu metu planuoja įrengti vidutinio greičio matuoklį, kuris padės užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto važiavimo greičio.

http://www.lrytas.lt/auto/radaras/20...taka-12997514/

[Shernas]

Gerai kad skaičiau sėdėdamas ...


Kelių ženklų kainą žino, tačiau renkasi klaidinti

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1259668?copied

Pats straipsnis apie tai, kad, "feisbuke rašo lanksčiu požiūriu į etikos standartus pagarsėjusio „Laisvo laikraščio“ redaktorius ir tekstų autorius Aurimas Drižius" iki galo neperskaitė LAKD skelbto konkurso sąlygų.

Na o pats konkursas, jau įvykęs, 142'000 EUR su PVM :

1. 1. Bendrieji reikalavimai
      1. Šiame pirkime bus sudaryta sutartis dėl vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km įrangos projektavimo ir įrengimo.
      2. Turi būti panaudoti ne mažiau kaip 4 kintamos informacijos kelio ženklai (toliau –KIŽ), po 2 kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje, transporto priemonių judėjimo kryptimi. Vienas iš dviejų KIŽ turi atvaizduoti greičio ribojimo ženklus, kitas toje pačioje vietoje – įspėjimo ženklą dėl laukinių gyvūnų.
      3. Rangovas turi pateikti sprendinį, kuris užtikrins, kad bus užfiksuojami stambūs laukiniai gyvūnai: šernas, meška, elnias, briedis, stumbras ir panašūs, esantys kelio juostoje (kelio sklypo ribose, kurios pažymėtos šios specifikacijos 20 punkte) kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km. Esant galimybėms, jei tam netrukdo augmenija šalia kelio, fiksuojamų objektų nuotolis nuo kelio dangos krašto turi būti ne mažesnis kaip 20 m.
      4. Vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelyje sistema turi veikti autonomiškai, būtų integruota į EIS, su galimybe stebėti sistemos veikimą ir būseną, užfiksuotus gyvūnus su unikaliu ID ir kitus sistemos matuojamus parametrus.

BLT, kiek kainuoja keli km tvoros ir viena pralaida gyvūnams po keliu?

[Romas]

Gerai kad skaičiau sėdėdamas ...
(...)

Na o pats konkursas, jau įvykęs, 142'000 EUR su PVM :
552236:1 - Vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelyje įrangos projektavimas ir įrengimas
Rangovas turi pateikti sprendinį, kuris užtikrins, kad bus užfiksuojami stambūs laukiniai gyvūnai: šernas, meška, elnias, briedis, stumbras ir panašūs, esantys kelio juostoje (kelio sklypo ribose, kurios pažymėtos šios specifikacijos 20 punkte) kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km.
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...asp?PID=451033

Nesupratau, ar čia balandžio pirmosios pokštas, ar iš tikrųjų laukuose statomos dvi kintamų ženklų poros, kur vairuotojams bus rodoma visa Krekenavos miškų faunos įvairovė.







Jei tas žvėriukų konkursas yra tiesa, tai pats laikas pakeisti Lietuvos automobilių kelių direkcijos logotipą

Kur čia tiesi kelius, jei yra svarbesnių dalykų.

[MedinisStrazdas]

Bet tai pala. Čia sistema, kuri pati atpažins žvėrį, patikrins jo ID EIS, ir parodys vairuotojams koks žvėris ant kelio? Kam to reikia?

[Shernas]

Bet tai pala. Čia sistema, kuri pati atpažins žvėrį, patikrins jo ID EIS, ir parodys vairuotojams koks žvėris ant kelio? Kam to reikia?

Na nebent kad koks medžiotojas šerno su stumbru vėl nesupainiotų

O jei rimtai -LAKD potraukis visokiems blizgučiams jau pradeda kelti abejones dėl darbuotojų veiksnumo.

[Romas]

Lietuvos automobilių kelių direkcija atnaujino 2020 m. darbų valstybiniuose keliuose žemėlapius

https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/19/

[myhorsegallery]

Čia sistema, kuri pati atpažins žvėrį, patikrins jo ID EIS, ir parodys vairuotojams koks žvėris ant kelio? Kam to reikia?

LAKD keičia profilį ir tyrinės gyvūnų migracijos kelius....
Esu kartą susidūręs su gyvūnu kelyje, kažkoks elniukas tupėjo krūmuose ir kaip tik prie pat privažiavau jis kaip dėjo ant kelio, laimei greitis nebuvo didelis ir nieko nenutiko. Bėda čia tame, kad gyvūnai nelaukia ant kelio kol į juos kas atsimuš ir tą galėtų fiksuot elektronika, jie matyt susipainioja dėl šviesų ir išlekia į kelią prieš pat mašiną. Ir tokiems atvejams elektronika bejėgė, tik to nesupranta LAKD....

[lukass]

Andrejevas: įšaldant lėšas keliams, teks pamiršti „Via Baltica" ir kitus projektus

Valdžios sprendimas užšaldyti reikšmingą dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, jas nukreipiant socialinėms išmokoms, turės neigiamos įtakos šalies kelių tinklų plėtrai, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

„Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją", – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Jis pripažįsta, kad valdžia turi pareigą spręsti dėl prioritetinių finansavimo sričių, tačiau taip pat pabrėžia, kad anksčiau ar vėliau reikės ieškoti sprendimo, kaip grąžinti ar kompensuoti užšaldytas KPPP lėšas, nes galimybės jas paprasčiausiai nurašyti nėra...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=83536237

[Romas]

Delfi.lt 2020.02.26.
Vyriausybė spręs dėl 21,4 mln. eurų keliams paskirstymo https://m.delfi.lt/verslas/transport...hp?id=83625799

[Arunasx]

Vyriausybė atšildė 142 mln. Eur Kelių priežiūros programos lėšų https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...programos-lesu

Vyriausybė trečiadienį posėdyje atšildė Kelių priežiūros programai skirtus 142 mln. Eur.
Vyriausybė sausio pabaigoje pritarė atnaujintai KPPP sąmatai. Į ją įtraukta 65,3 mln. Eur 2019 metais nepanaudotų lėšų – todėl sąmata padidėjo iki beveik 590 mln. Eur. 2020 metų Kelių programoje tuomet liko įšaldyta 142 mln. Eur lėšų. Lėšos įšaldytos Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota. Tarp tikslinių projektų yra valstybinės ir vietinės reikšmės kelių asfaltavimas, automagistralės Vilnius-Klaipėda ruožo prie Kauno „Megos“, Baltijos prospekto Klaipėdoje ir Liepkalnio sankryžos Vilniuje rekonstravimas.

[Arunasx]

Vyriausybė skirs 150 mln. Eur kelių remontui https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...keliu-remontui

Vyriausybė skirs 150 mln. Eur kelių remontui švelnindama koronaviruso pasekmes kelių sektoriaus įmonėms.Trečiadienį iš esmės patvirtintame plane numatyta pinigus skirti iš skolintų valstybės lėšų. Pinigus planuojama panaudoti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių remontui bei rekonstrukcijai, gyvenvietėse esančių ir jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, taip pat į lankytinas, rekreacines ir kurortines teritorijas vedančių kelių bei pasienio teritorijų kelių remontui. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Vyriausybės pasitarime priimtas sprendimas yra „žinia kelių sektoriui, įmonėms, dirbančioms Lietuvos keliuose, kad jos gali stabiliai samdyti darbuotojus, didinti pajėgumus, įsigyti reikalingą techniką“, nes užsakymų pakaks. „Darbų bus pakankamai. Įmonės dirba Lietuvoje, mokesčiai lieka Lietuvoje, be to, susiję papildomi verslai: asfaltbetonio gamyba, žvyro karjerai. Tai visai mūsų ekonomikai ypatingai svarbu“, – tvirtino S. Skvernelis.ši iš skolintų valstybės lėšų skiriama injekcija bus papildoma priemonė be jau prieš mėnesį „atšildytų“ 142 mln. Eur Kelių priežiūros programoje.Galutinį sprendimą numatoma priimti po savaitės, skirstant Valstybės rezervo lėšas.

[Romas]

15min.lt
Keliui Vilnius–Utena skirta 31,4 mln. eurų ES paramos

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl ES finansavimo keliui Vilnius–Utena pasirašė praėjusį penktadienį.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. „Šiam objektui visai nebuvo skirta europinių lėšų, objektas yra Europos Sąjungos pagrindinių arterinių kelių tinkle, todėl kai atsirado galimybė skirti ES lėšas, Kelių direkcija dalį lėšų paprašė skirti ir Utenos keliui“, – BNS sakė V. Andrejevas. Pasak jo, gavus europinių lėšų, atsilaisvinusios Kelių programos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui.
(...)

Kelio dangą šiame ruože atnaujina Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Estijos padaliniai, su kuriais 2018-ųjų gruodį pasirašyta 19,935 mln. eurų vertės sutartis, tuo metu pagal pernai balandį pasirašytą 19,77 mln. eurų vertės sutartį „Panevėžio keliai“ šiame ruože suprojektavo ir stato du viadukus.
Pasak V. Andrejevo, „YIT Infra“ darbus turėtų baigti jau šį mėnesį, tuo metu „Panevėžio keliai“ – liepos mėnesį.
(...)

1985 metais pastatyto Vilniaus-Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės. Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi Lelių direkcija šios idėjos atsisakė ir projektą finansuoja iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti užbaigtas iki 2030 metų

https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...os-221-1323200