Beje, teigiama, kad Vėžaičių viadukas po remonto tapo unikaliu Lietuvoje - pirmą kartą mūsų šalyje atitvarams panaudotas ne metalas, o stikloplastikas. Teigiama, kad ši medžiaga nebus patvaresnė avarijų atveju, tačiau nerūdis ir tarnaus ilgiau.
Turbūt blogiausias Lietuvos krašto kelias yra KK209 Joniškis - Žeimelis - Pasvalys ruože nuo Kriūkų iki Žeimelio.
Tokių siaurų krašto kelių liko tik keli ruožai keliuose
- KK173 Pabradė - Molėtai;
- KK210 Linkuva - Žeimėlis.
Tokios sudilusios dangos galima surasti KK108 kelyje, ruože Dūkštos - Vievis
Kelias Kriukai - Žeimelis yra ir siauras, ir duobėtas.
Greičiau nei 50-60 km/h kai kur nepavyks važiuoti nepametant ratų.
Kaip tik šeštadienį važiavau pro Žeimelį ir rinkausi kelią į Šiaulius. Pasirodo pasirinkti pataikiau, važiavau per Linkuvą, kelias siauras bet be duobių. Palyginus su Latvijos keliu iki Žeimelio - autostrada
Siekiant gerinti eismo saugą, artimiausiais metais itin daug rekonstrukcijos darbų bus vykdoma intensyviausio eismo šalies magistralėse. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“.........
................ Daugiausia rekonstrukcijos darbų planuojama magistralėje „Via Baltica“, kurioje 2009–2014 m. įvyko 294 įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų beveik 60 proc. sudarė transporto priemonių susidūrimai.
Atsižvelgiant į tai, šiai magistralei rekonstruoti numatoma skirti didelę dalį 2014–2020 m. Lietuvos keliams numatytų Europos Sąjungos sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Iki 2017 m. magistralės dalyje Kaunas–Marijampolė (17,34–23,40 km ir 35,40–45,15 km ruožuose) kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų, taip pat planuojama rekonstruoti „Via Balticai“ priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus. Taip pat numatomi ir smulkesni eismo saugos gerinimo darbai – naujai susidariusių „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų inžinerinis tobulinimas.
2014 m. duomenimis A2 eismo intensyvumas svyruoja nuo 6018 iki 10310, o A14 tik nuo 4477 iki 6170. Tiesa, yra dar intensyvesnių atkarpų už A2, kur nėra 4 juostų kelio, pvz. Vilnius - Trakai 11662, bet čia irgi berods planuoja daryti 2x2 kelią?
2014 m. duomenimis A2 eismo intensyvumas svyruoja nuo 6018 iki 10310, o A14 tik nuo 4477 iki 6170. Tiesa, yra dar intensyvesnių atkarpų už A2, kur nėra 4 juostų kelio, pvz. Vilnius - Trakai 11662, bet čia irgi berods planuoja daryti 2x2 kelią?
Manau šiuo atveju reikėtų vertinti ne intensyvumą, o kelio kokybę. Kai kurie nauji žvirkeliai mažiau kratūs nei šis kelias. Automobilių eksploatacijos kaina šiame ruože itin aukšta. Plius reikalingi papildomos saugumo priemonė. A2 daugiau-mažiau dangos kokybė gera, žinoma nervina tik 1 lygio apsisukimų gausa tarp Ukmergės ir Panevėžio.
Manau šiuo atveju reikėtų vertinti ne intensyvumą, o kelio kokybę. Kai kurie nauji žvirkeliai mažiau kratūs nei šis kelias. Automobilių eksploatacijos kaina šiame ruože itin aukšta. Plius reikalingi papildomos saugumo priemonė. A2 daugiau-mažiau dangos kokybė gera, žinoma nervina tik 1 lygio apsisukimų gausa tarp Ukmergės ir Panevėžio.
Norėčiau papildyti, kam reikėtų ženkliai įtraukti į analizę ir mirtinų avarijų statistiką, kurioje A14 užima rimtą vietą.
Įdomiausia, kad patyrinėjus žemėlapį <5 min labai jau akivaizdus neatitikimas tarp intensyvumo ir magistralinių kelių ženklinimo A. Finansavimas panašu eina tiems su A, o ne ten kur žmonės važiuoja. Pvz A16, A12 intensyvumas (2-3t) ne prie didesnių miestų nusileidžia arba arti paprastų kaimų keliukų, jau nekalbant apie šunkelį 130 (> 9t, Kaunas-Prienai). Absoliutus max yra A1 prie Kauno (47 t), kur vietoje 80km/h ribojimo reikia verkiant trečios juostos, apie kurią buvo kalbėta prieš 5 metus ir poto viskas mirė...
As much power as necessary, as much freedom as possible
Comment