[LT] Lietuvos keliai

[Kaid]

Problema ir iš dalies yra patys normatyvai.
Vienais metais normatyvas sako vienaip, kitais - kitaip.
Tereikia brūkštelėti susisiekimo ministrui įsakymą, kuriuo jis pakeičia tą normatyvą, norminį dokumentą. Nėra akmeny iškalta.

normatyvai nesikeičia jau nuo 2008 metų

[Fulgur]

normatyvai nesikeičia jau nuo 2008 metų

Tas ir liūdna.

Ties Abromiškėmis A1 VMPEI yra 34492, pagal 2023 m. duomenis iš Eismoinfo.lt

2002-2008 m. galioja "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 "Automobilių keliai" patvirtinimo"

Pagal 11 punktą ir jame 1 lentelė - tai būtų nuo 30000 VMPEI kas lemia -> "140 120 km/h" ir "3+skiramoji+3 juostos".
603/456 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 "Automobilių keliai" patvirtinimo

2008 įsigalioja naujas "Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" patvirtinimo"
Pagal 10 punktą ir 1 lentėlė - tai būtų iki 55000 VMPEI grupavimas, kas lemia "130 110 kmh" ir "2+skiriamoji+2 juostos"
D1-11/3-3 Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" patvirtinimo

Juk tai iš esmės skiriasi. Taip - kainuoja po juostą prilipdyti.
Bet kai sakai užtenka, niekas neduoda daugiau lėšų.

Atitinkamai ir A14 situacija:
2002 reikalavimais 3000–7000 VMPEI tai pakliūna -> II kategorija lemia -> 100 90 km/h greitis, 2 juostos, sankryžos "(Skirtingų) vieno lygio"

2008 reikalavimais , kai II kategorija, tai net iki 15000-20000 VMPEI, 90 km/h greitis, 2 juostos.

Klausimas - kodėl buvo susimažintas ambicijų lygis normatyvuose? Ar dirbtinai nebuvo užkeltas VMPEI reikalavimas, kad būtų sudėtinga pereiti į aukštesnį lygį?
Kodėl 2002 m. 30000 yra 3+3, o nuo 2008 užtenka 2 juostų 20000 ?

[PoDV]

Europinės praktikos dabartinės ir yra, kad 2x2 reikia mažiausiai 10k per parą srauto, o 3 juostų į vieną pusę reikia mažiausiai 40k. Matyt Lietuva bando spausti maksimumą dėl finansavimo trūkumo, bet ir likusioje Europoje nemažai 2x2 kelių su pvz. 50-60k srautu, o 20k yra juokingas skaičius trijų juostų keliui.

Normos keičiasi, nes nebėra automobilizacijos aukso amžius kaip 1970-1980 m., o kelius prižiūrėti yra brangu. Alternatyvos vairavimui yra pigiau tiek išlaikant infrastruktūrą, tiek finansiškai asmeniui (su tam tikrom išimtim), tik viskas atsiremia į politinę valią ir švietimą.

[Kaid]

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.

Savivaldybėms skiriama KPPP lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus didėtų 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc.

Įstatymų pakeitimai numato, kad nuo 2026 metų savivaldybės iš AB „Via Lietuva“ perims valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus, esančius miestų ir miestelių teritorijose. Tokiems keliams tapus vietinės reikšmės keliais ir pasikeitus jų statusui, jų tvarkymas taptų paprastesnis. Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui. Dėl to savivaldybės galėtų iš KPPP lėšų atlikti daugiau kelių tvarkybos darbų.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/su...-sveikintinas/

Minimi tik rajoniniai keliai, tai krašto ir magistraliniai liks Via Lietuvos miestų ribose. Gailo, jog nėra paminėta, koks tai kilometrų skaičius, kuriuos perduos ir kiek dar liks miestų teritorijose valstybinės reikšmės kelių.

[PoDV]

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“
Minimi tik rajoniniai keliai, tai krašto ir magistraliniai liks Via Lietuvos miestų ribose. Gailo, jog nėra paminėta, koks tai kilometrų skaičius, kuriuos perduos ir kiek dar liks miestų teritorijose valstybinės reikšmės kelių.

Sutinku, kad krašto ir magistraliniai keliai miesteliuose taip pat turėtų būti savivaldybių žinioje, bet tuo pačiu prižiūrėti, kad laikytųsi krypčių ženklinimo standartų.
Šiuo metu tik apskričių centrai valdo krašto ir magistralinių kelių atkarpas (ir tai ne visi, pvz. LAKD valdo gatves Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose).

[spekas]

Neradau tinkamesnės temos. Labai geros naujienos:


https://madeinvilnius.lt/transportas...us-atnaujinti/

Yra man neaiškių vietų. Rašoma:

,,Pasak jo, geopolitinė situacija diktuoja poreikį numatyti alternatyvius transporto koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kelio, jungiančio Augustavą, Lazdijus, Alytų ir Vilnių, plėtra sustiprintų logistikos grandines ir karinį mobilumą.''

Augustavas - Lazdijai, Alytus kaip ir aišku. O kuris kelias nuo Alytaus iki Vilniaus?

I ar II variantas?:



Aš gal labiau norėčiau, kad būtų I variantas, nes tada galbūt būtų papildoma paskata greičiau nutiesti Trakų pietinį aplinkkelį ir 4 juostas nuo aplinkkelio iki Vilniaus. Plius, gal dar aplinkkelius ir likusioje kelio dalyje nutiestų?

[alga]

Neradau tinkamesnės temos. Labai geros naujienos:

I ar II variantas?:

Taigi diskutavom apie tai neseniausiai, labiau tikėtinas antras variantas. Pirma, dėl Rūdininkų poligono, antra, dėl Aukštadvario ir Trakų aplinkkelių.

[thomcius]

Taigi diskutavom apie tai neseniausiai, labiau tikėtinas antras variantas. Pirma, dėl Rūdininkų poligono, antra, dėl Aukštadvario ir Trakų aplinkkelių.

Dėl Rūdninkų paligono taip, bet tada galvojama apie Alytaus pietinį aplinkelį, o čia ir tiltas per Nemuną.

[DeSadas]

antras variantas bus, niekas nenori gero kelio tarp minsko ir kaliningrado .

[Romas]

Via Lietuva 2025.01.30
Šiais metais finansavimas keliams mažėja

Iš viso 2024 m. „Via Lietuva“ kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai iš viso panaudojo 943 mln. Eur (palyginimui, 2023 m. – 755 mln. eur). Šią sumą sudaro Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP, 582 mln. Eur), bankų solidarumo įnašo, skirto dvigubos paskirties kelių infrastruktūros gerinimui, (186 mln. Eur) bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų (171 mln. Eur) lėšos. Praėjusių metų pabaigoje, siekiant stabilizuoti lėšų trūkumą ir užtikrinti nuoseklų finansinių srautų planavimą, „Via Lietuva“ taip pat pasirašė ir trumpalaikės paskolos (ang. Overdraft) sutartį, kurios vertė – 50 mln. Eur.

„Via Lietuva“ vadovas nurodė, jog nors šiais metais kelių infrastruktūrai numatyta bendra suma siekia 800 mln. Eur (583 mln. Eur KPPP lėšos, 158 mln. Eur ES parama bei 59 mln. Eur bankų solidarumo įnašo lėšos), šie metai bus skirti naujos šalies kelių strategijos pamatų statybai.

https://vialietuva.lt/naujienos/via-...e-su-optimizmu