Šiaip čia žvyrkeliams gan normalu – tas neilgas momentas kai tirpsta bet įšalas dar yra ir vanduo negali susigerti.
Tai gamtos dėsnis, tačiau neturėtų būti "gan normalu" žvyrkeliuose. Kažkaip man nelabai panašu į normalų žvyrkelį. Net pievose nesimato kada nors darytų pakelės griovių, o apie mišką išvis nėra ko kalbėti. Vanduo ne nuo kelio nubėga, o veikiau atvirkščiai
/\ Jonai, ar žadi kada nors grąžinti savo nuotraukas, kurias ištrynei iš šitos temos?
Kol jų negrąžinai, Tavo dalyvavimas tokiose temose atrodo labai dviprasmiškai.
/\ Jonai, ar žadi kada nors grąžinti savo nuotraukas, kurias ištrynei iš šitos temos?
Kol jų negrąžinai, Tavo dalyvavimas tokiose temose atrodo labai dviprasmiškai.
Romai, mano nuotraukos tebėra/bus prieinamos mano Flickr'e ir Skyscrapercity atitinkamose temose. Niekam nedraudžiau ir nedraudžiu jų čia publikuoti, bet pats šiuo metu to daryti neplanuoju. Ar grąžinsiu savo nuotraukas į forumą, priklausys nuo aplinkybių, kurios, deja, nėra mano valioje.
O kaip kam ir kodėl atrodo Mano dalyvavimas tokiose ir kitokiose temose, nesidomėjau.
Krašto kelio Nr. 201 Marijampolė–Kalvarija sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 5122 Ožkabaliai –Turgalaukis–Liudvinavas rekonstravimas, įrengiant žiedinę sankryžą. Jau keli metai (gal daugiau) eismo greitis kelyje 201 ties šia sankryža buvo ribojamas iki 70 km/h. Šiuo metu į pabaigą eina žiedo įrengimo darbai. Tiesa, žiedu 70 km/h vargu ar bus galima pravažiuoti
(žemėlapis iš maps.lt)
Vaizdas vakarų kryptimi (atvykstant nuo Liudvinavo, sankryža su keliu 201, 2012 m. nuotrauka iš maps.google.com)
Šis neilgas kelias (22 km) labai įdomus.
Jo abu galai miesteliuose - urbanistikos paminkluose Linkuvoje ir Žeimelyje
Šalia yra trys malūnai - Udekuose, Steigviliuose ir Diržiuose
Verta stabtelėti Lauksodyje, kur yra įdomi bažnyčia ir pora paminklų
Lietuvoje dar išlikę krašto kelių, kur asfaltas toks siauras, kad neįmanoma prasilenkti.
Panašaus pločio yra ir keliai KK179 Dusetos - Degučiai, KK173 Molėtai - Pabradė, KK105 Pirčiupiai - Eišiškės
Žeimelio seniūnijos riba eina upeliuku
Ten esančiame tilte lengva pamesti ratą ar duslintuvą
<...> Net pievose nesimato kada nors darytų pakelės griovių, o apie mišką išvis nėra ko kalbėti. Vanduo ne nuo kelio nubėga, o veikiau atvirkščiai
Čia apskritai yra labai didelė Lietuvos planavimo klaida. Nežinau kas čia atsakingas - ruošiami teoriniai, bet ne praktiniai architektai, ar Seimo nariai neišmanantys ir priimantys įstatymus ar dar kas nors.
Yra tokia idiotiška kelio sąvoka - "lauko kelias" T.y. 4 m pločio kelias kuriam "jokie grioviai nepriklauso". Pats susidūriau su problema, kai reikėjo pasidaryti realiai privažiuojamą kelią. Už savo pinigus išgreideriavau su grioviais ir galimybe prasilenkti. Tada bukaprotis ūkininkas, kuris pats ten daugiausia važinėja pakėlė triukšmą, atseit dėl prarasto metro (nors lauką jis tik nuomojasi). Tada ramiai darsyk greideriavau - susiaurindamas Dabar prasilenkti nebeįmanoma, ūkininkas su traktorium važiuoja atbulas
O tuo metu regiono architektei projektuojant sklypus neatėjo į galvą/arba negalėjo suprojektuoti platesnio kelio. Tad šalia atsirado atliekamos žemės gabalas, kuris pateko į žemės fondą ir tapo privatizuotas. Visiškas neūkiškumas trumpariagiškumas mūsų šalyje, kai esant laisvai valstybinei žemei ji privatizuojama, o keliai vedantys į ne vieną sodybą, bei tarnaujantis ŽŪ technikai lieka idiotiškų 4-5 m pločio. Juk suprantama, kad amžinai kelias negalės būti 4 m pločio vedantis į kitus kaimus ir kelias sodybas.
Čia labiau ne architektų ar kitų žemes dalinančių specialistų problema, bet spragos nepakankamai aiškiame ir griežtame teisiniame reglamentavime. Turėtų būti aiškiai (pagal dabartines realijas) reglamentuota kiek kokiam keliui turėtų būti skirta. Juk jeigu parašoma, kad kelio juosta turi būti 10-15 metų, praktikoje ji beveik visada bus tik 10 metrų.
O pvz. įvairuose gyv. kvartaluose pagal reglamentus būna, kad palikta pernelyg daug kelio juostos. Juk ten tikrai nereikia 15 metrų gatvėms/keliams, kurios yra ne pagrindinės ir yra nedideliuose kvartaluose. Niekas tokio pločio gatvių nenuties ir tokio žemės pločio neišnaudos.
Valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcija. Sutartis Nr. 1
Darbai apima valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis ruožų nuo 16,660 iki 17,575 km ir nuo 17,865 iki 30,300 km rekonstravimą, pėsčiųjų tako įrengimą kelio ruožo 29,893-30,274 km kairėje pusėje, tiltų per Šešupę (16,82 km) ir tilto per Mergupį (17,35 km) rekonstravimą, aplinkosauginių priemonių diegimą, inžinerinių tinklų rekonstravimą.
(...)
II. SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS
2.1. Keliai:
2.1.1. kategorija – III
2.1.2. ilgis km 13,35 2.1.3. kelio dangos plotis m 8,00
2.1.4. eismo juostų skaičius vnt. 2 2.1.5. eismo juostos plotis m 3,50
2.2. Pėsčiųjų takai: 2.2.2. ilgis km 1,034
2.3. Pėsčiųjų ir dviračių takai: 2.3.2. ilgis km 0,935
2.4. Tiltas per Šešupę 16,83 km:
2.4.1.ilgis m 79,7 2.4.2. bendras tilto plotis m 13,60
2.4.3. tilto tarpatramių ilgiai m 18,5+33,0+18,5
2.5. Pralaida per Mergupį 17,35 km
2.5.1. ilgis šlaito apačioje m 26,09
2.5.2. ilgis šlaito viršuje m 18,17
2.5.3. skerspjūvis H/B/t m/m/mm 3,89/6,9/5,0
2013-10-02 Grėsmė valstybinės reikšmės keliams - reali
Šiandien vykusiame LR Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavę Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovai pateikė naujausius duomenis apie nūdienos valstybinės reikšmės kelių būklę ir finansavimą. Buvo pažymėta, kad dėl lėšų trūkumo minėtų kelių būklė kasmet prastėja ir daugelyje ruožų pasiekė kritinę ribą, todėl kreipėsi į Ekonomikos komitetą su prašymu pagal galimybes didinti finansavimą, užtikrinantį bent jau būtiną valstybinės reikšmės kelių priežiūrą.
Comment