[LT] Lietuvos keliai

[goolfietis]

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas? Aš pastebėjau 2 priežastis, bet jos niekaip nesusijusios su neveiklumu ir prastu planavimu: 1. Kernavės g. atveju patys verslininkai nesugebėjo bendrai surinkti lėšų darbų organizavimui, 2. objekto būklė žymiai prastesnė nei, kad buvo nustatyta rengiant remonto projektą. Tikroji būklė buvo pamatyta tik pradėjus viadukų ir tiltų remontą, t.y. nuardžius dalį tilto konstrukcijų. Esminis klausimas, ar galima tiksliai įvertinti objekto būklę be ardymo? Jeigu ne, tada nėra ko stebėtis, kad darbai sustojo, nes remontui buvo suplanuoti vieni darbai už tam tikrą sąmatą, o paskui atsirado esminių pakeitimų ir sąmata išaugo. Galima sakyti, kad tai neturėtų būti priežastis darbų stabdymui, nes tai tiesiog nenumatyti papildomi darbai projekte ir juos galima pavesti atlikti tai pačiai, konkursą laimėjusiai, įmonei. Bet tada, reikia atsižvelgti į porą dalykų, a) ar konkursą laimėjusi įmonė yra atestuota atlikti sudėtingesnius nei planuota darbus, b) ar VIA Lietuvos metiniame biudžete yra laisvų pinigų, kuriuos galima būtų nukreipti papildomų darbų apmokėjimui. Vat B aspektas yra tai, kas gali kelti didžiausią galvos skausmą, nes VIA Lietuvos biudžetas tvirinamas kasmet pagal planuojamų darbų apimtis. Kadangi lėšų nėra per daug, todėl stengiamasi atlikti kuo daugiau darbų iš skirtos LT valstybės biudžeto dotacijos. Pinigų pagalvės ten niekas nelaiko, tad kai atsitinka tokia situacija, kai projekto darbų apimtis padvigubėja, tai lėšų nelabai būna paimti iš kur, nes visi pinigai jau būna paskirstyti atskiriems projektams. Tada belieka naujus darbus kelti į kitų metų poreikius, perdėlioti darbų prioritetus ir tikėtis, kad vyriausybė skirs pakankamai pinigų. Prie viso to reikia nepamiršti ir tai, kad darbai planuojami 5 metus į priekį ir per tą laikotarpį dar gali įvykti visko nuo geopolitinių kataklizmų iki ekonominių krizių.

Skaičiau, ir puikiai žinau tas priežastis.

Pačio atsakymas kaip Microsofto pagalba - visiškai teisingas, bet visiškai ne į temą.

LAKD ne pirmą dieną priežiūri infrastruktūrą, ne pirmą dieną remontuoja ir rekonstruoja kelius ir tiltus. Prieš pradedant rekonstrukciją, atliekami vertinimai, ruošiami projektai, atliekamos studijos, etc. Visa tai perkamos paslaugos - kurias atlieka savo srities profesionalai. LAKD administruoja šiuos projektus. Konkursų esmė - išsirinkti geriausius tiekėjus kiekvienam etapui. Tilto X remonto projekto esmė - numatyti visas aplinkybes, įsivertinti kaštus, parinkti įgalius rangovus. Už visa tai atsakingi LAKD. Tai ir yra projekto valdymas.

Jie ką, projekto rengimo metu nežino, kad radus nenumatytas aplinkybes ir atsiradus papildomoms išlaidoms, kaip pats sakot, viskas nusitemps į kitus metus? Ar jie vertina nuostolius gyventojams ir valstybei dėl tokių vėlavimų?

[Perfect]

Skaičiau, ir puikiai žinau tas priežastis.

Pačio atsakymas kaip Microsofto pagalba - visiškai teisingas, bet visiškai ne į temą.

LAKD ne pirmą dieną priežiūri infrastruktūrą, ne pirmą dieną remontuoja ir rekonstruoja kelius ir tiltus. Prieš pradedant rekonstrukciją, atliekami vertinimai, ruošiami projektai, atliekamos studijos, etc. Visa tai perkamos paslaugos - kurias atlieka savo srities profesionalai. LAKD administruoja šiuos projektus. Konkursų esmė - išsirinkti geriausius tiekėjus kiekvienam etapui. Tilto X remonto projekto esmė - numatyti visas aplinkybes, įsivertinti kaštus, parinkti įgalius rangovus. Už visa tai atsakingi LAKD. Tai ir yra projekto valdymas.

Jie ką, projekto rengimo metu nežino, kad radus nenumatytas aplinkybes ir atsiradus papildomoms išlaidoms, kaip pats sakot, viskas nusitemps į kitus metus? Ar jie vertina nuostolius gyventojams ir valstybei dėl tokių vėlavimų?

Visada yra dvi medalio pusės. Pirma, ar kelių fianasavimas yra pakankamas? Visi žinome, kad NE. Antra, visi suvokiame VIA Lietuvos adminstruojamo turto kiekį, jo nusidėvėjimo apimtis ir greitį. Tad nieko nuostabaus, kad pasitaiko atvejų, kai objekto būklės ekspertizė neatitinka faktinės situacijos, nes defektai gali būti paslėpti arba nuo to momento kai buvo atlikta ekspertizė ir parengtas remonto darbų projektas iki faktinių darbų praėjo laiko tarpas, per kurį objekto būklė vėl pasikeitė. Objekto remontas, ne naujo statyba, yra sudėtingesnis procesas. Ir be abejo, visada gali būti geriau. Tik, ar šiuo atveju viakas priklauso nuo VIA Lietuva? Jeigu panagrinėtume ir kitas sritis,.tai visur rastume panašių nesėkmės istorijų.

[goolfietis]

Visada yra dvi medalio pusės. Pirma, ar kelių fianasavimas yra pakankamas? Visi žinome, kad NE. Antra, visi suvokiame VIA Lietuvos adminstruojamo turto kiekį, jo nusidėvėjimo apimtis ir greitį. Tad nieko nuostabaus, kad pasitaiko atvejų, kai objekto būklės ekspertizė neatitinka faktinės situacijos, nes defektai gali būti paslėpti arba nuo to momento kai buvo atlikta ekspertizė ir parengtas remonto darbų projektas iki faktinių darbų praėjo laiko tarpas, per kurį objekto būklė vėl pasikeitė. Objekto remontas, ne naujo statyba, yra sudėtingesnis procesas. Ir be abejo, visada gali būti geriau. Tik, ar šiuo atveju viakas priklauso nuo VIA Lietuva? Jeigu panagrinėtume ir kitas sritis,.tai visur rastume panašių nesėkmės istorijų.

Turbūt niekas nenuneigs, kad kelių finansavimas yra per mažas.

Bet... Klaidinga prielaida, kad padidėjus finansavimui, pagerės projektų vykdymo kokybė. Padidinus finansavimą, padaugės projektų, o su esamu lygiu, jų kokybė turėtų dar pablogėti. Turiu įtarimą, kad būna atvejų, kai atlikus ekspertizę, ir ekspertams nurodžius darbų apimtis, LAKD, susiskaičiavę turimas lėšas, sako "užteks ir palopyti". Konkursų laimėtojai gi, kažkuriuo momentu supranta, kad rizika per didelė ir sustabdo darbus. Va tada viskas ir stringa.

Lietuvos kelių infrastruktūra yra juokingo sudėtingumo lygio, palyginus su kitomis šalimis, negali taip būti, kad neįmanoma objektyviai įvertinti kažkokios Sargėnų estakados darbų apimtis ruošiant projektą. Lietuva nėra izoliuota atskiram kosmose, jei Lietuvoje nėra tinkamų ekspertų, visada galima pasikviesti aukštesnės kompetencijos iš užu sienos.

[sleader]

Tiesą sakant, geras klausimas ar mums apsimoka prižiūrėti tokį didelį rajoninių kelių tinklą Lietuvoje. Pateisinčiau nebent kokius nors svarbesnius jungiamuosius/aukštesnės svarbos rajoninius kelius, kurie jau nuo seno asfaltuoti. Neasfaltuoti rajoniniai keliai nebent jeigu sudaro skirtingų lygių sankryžą su autostradomis (keliai E67, E85, E272), su potencialu juos išasfaltuoti išnaudojant autostrados privalumus gerinant jungiamumą su likusia Lietuva.
Neasfaltuotus rajoninius kelius atokesnėse vietovėse galėtų prižiūrėti savivaldybė. Net pats nežinau ar būtina ten juos net šienauti, užtektų greideriuoti.

O ką tai keistų? Mažėtų tik administracinis krūvis ir etatų poreikis. Tačiau iškiltų kita problema, kad savivaldybėse trūksta kompetetingų specialistų tam darbui tinkamai atlikti. Jau eilę metų savivaldybės susiduria su tokių inžinierių/specialistų stygiumi. Jeigu čia centralizuotai Vilniuje dar galima surasti ir pritraukti žmonių, tai kokiam šalies pakraštyje - praktiškai neįmanoma.
Bet kokiu atveju finansavimas yra per KPPP ir viskas finansuojama iš bendro katilo. Via Lietuva irgi paskirsto pinigus savivaldybėms, kad galėtų prižiūrėti vietinės reikšmės kelius. Jeigu joms atidavus ir rajoninius, tai tiesiog reikės perskirstyti didesnę dalį lėšų ir nuo to pinigų magistraliniams keliams daugiau neatsiras.

O norint pakeisti priežiūros lygius ir atliekamus darbus, galima koreguoti priežiūrą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus. Tik čia vėlgi yra dar viena medalio pusė - AB Kelių priežiūra. Norint turėti prižiūrinčias tarnybas, jas reikia išlaikyti ir duoti joms darbo. Žiema vykdoma žiemos priežiūra - valymas, barstymas. Vasara - vasaros darbai. Jeigu nuimsi daug priežiūros darbų vasara, tai arba gerokai brangs žiemos priežiūra (mechanizmai, administracinio aparato išlaikymas, bazių išlaikymas ir kt. kaštai kris tik ant šių darbų), arba reikės tiesiog dotuoti vasarą, kad galėtų žmonės "gulėti ant pečiaus". Nes jeigu darbuotojai turės darbo tik žiemą, tai po metų ar dviejų, bus neįmanoma surasti tokių sezoninių darbuotojų.

[Romas]

Vyksta kelio Nr. 221 Vievis -Aukštadvaris rekonstrukcija tarp Semeliškių ir Vievio.
Šviesoforas šiauriniame Semeliškių pakraštyje


Ta pati vieta. Sivanta (~ 2 km nuo Semeliškių)
GSW (Google gatvių vaizdų) nuotrauka
Foto 2023.05


Foto 2024.08


Tęsinys - naujoje temoje [221] Vievis-Semeliškės-Aukštadvaris

[PoDV]

Problema, kurią matau, tai valdžios (o ir visuomenės, kurios pozicijoms bando pataikauti bestuburiai politikai) baimė įvesti/didinti taršos ir normalius kelių mokesčius, kurie šituos dalykus padėtų realiai finansuoti. Aš (o manau ir daugelis kitų), nepyktų, jei, pavyzdžiui, už pasivažinėjimą A1 ar A2 tektų susimokėti bent kokius 5 Eur už 100km ir tai būtų galima daryti GERU keliu, su lygia danga, žmonišku ženklinimu ir be vieno lygio sankryžų, skirtingai, nei yra dabar, kur pilna provėžų, duobių, u-apsisukimų, visokio kitokio neaiškaus chlamo ir bendrai apgailėtina kelio būklė. Ypač išaugus poreikiui finansuoti šalies gynybą, nebegalima išsidirbinėti ir apsimetinėti, kad dalykai gali būti už dyką.

Visur mažesnėse Vidurio Europos šalyse yra vinjetės. Tai turim pvz. tokią Vengriją, kur šalis jau išsukus iš greitkelių darosi juntamai biednesnė nei Lietuva (pvz. tie patys sugriuvę keliai), tai bent jau pagrindiniai greitkeliai, tai sakytum važiuoji Vakarų Europos šalimi su visais ženklinimais ir geromis dangomis. Tiesiog visiems reikia įsigyti vinjetę. Tas pats Čekijoje, Austrijoje, berods netgi Slovakijoje.

Lenkijoje mokami buvo pagr. autostrados, bet šalis pati iš savęs didelė, tai jai matyt greitkelių infra mažesnę liūto dalį užima negu mums kur greitkeliai veda dykromis.

Tai matyt ir Lietuva čia neišskirtinė, tiesiog automobilis padarytas labai šventu, dar vienas užturbinto posovietinio neoliberalizmo požymis su bendrai fetišistiniu požiūriu į automobilį. Galvoju vis tik būčiau už vinjetes Lietuvos greitkeliuose visom transporto priemonėm, tik dabar turime blogą precedentą, kad net dabartinė vinječių reforma fūroms įstrigusi Seime (kur siūlo mokėti už km vietoj fiksuotų kainų už laikotarpį).

[Al1]

Pagaliau praeitą savaitę pradėjo kelio Nr. 128 remontą tarp Alytaus ir Varėnos rajonų ribos ir Linelio ežero. Jau maniau, kad taip ir liks neremontuotas iki kitų metų. Praėjusią žiemą ten labai staigiai ištrupėjo asfaltas ilgame ruože. Ruožas po sektorinėmis kameromis ir greitis ten buvo sumažintas iki 70 km/h, nors po smulkaus remonto ankstyvą pavasarį galima važiuoti ir 90 km/h, bet ribojimas paliktas, o kameros galbūt perderintos, o gal ir ne. Todėl tenka vilktis...
Darbai vyksta gretai, galbūt šią, o gal kitą savaitę užbaigs.

[Romas]

Pagaliau praeitą savaitę pradėjo kelio Nr. 128 remontą tarp Alytaus ir Varėnos rajonų ribos ir Linelio ežero.

Baigus kelerius metus trukusią Santaikos g. (KK131) ir Ulonų g. (KK128) rekonstrukciją Susisiekimo ministras antradienį lankėsi Alytuje.
Užsimenama apie kelią Vilnius -Alytus -Lazdijai (A4-KK128- KK131-KK135), kurio būklė kasmet vis prastėja.

Ministras taip pat akcentavo, kad po „Via Baltica“ po „Via Baltica“ kelio sutvarkymo bus pereita prie kariniam mobilumui reikšmingo kelio nuo Lazdijų per Alytų link Vilniaus remonto. Šis kelias yra įtrauktas į europinius karinio mobilumo žemėlapius.
https://alytus.lt/lt/naujienos-2/sus...infrastruktura

[Romas]

Baigta kelio RK 2602 rekonstukcija nuo Kazlų Rūdos iki Višakio Rūdos.
Paskutinė rekonstruojama atkarpa 9,24-12,10 km turėjo būti baigta rugsėjo 30-ą dieną, atidaryta šiandien.

BNS 2024.05.26
Baigta kelio Kazlų Rūda–Bliuviškiai rekonstrukcija

Rugsėjo 25 dieną Kazlų Rūdos savivaldybėje iškilmingai pažymėta kelio Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai rekonstrukcijos pabaiga. Kelias po rekonstrukcijos tapo gerokai patogesnis ne tik vietos gyventojams, bet ir Lietuvos kariuomenei bei sąjungininkams, šiuo keliu važiuojantiems į Kazlų Rūdos poligoną


Kelio Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai rekonstrukcijos metu atnaujinta 9,1 km ilgio kelio ruožas, jame kelias išplatintas, o atnaujinta kelio danga dabar siekia 18 cm storio. Darbai vyko trimis etapais. Pirmasis etapas pradėtas 2020 metais, trečiasis baigėsi šių metų rugsėjį. Iš viso kelio rekonstrukcijai per tris etapus Vyriausybė skyrė šiek tiek daugiau nei 7 mln. eurų.

https://sc.bns.lt/view/item/492712
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...rekonstrukcija

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/ba...ekonstrukcija/

[Creatium]

Labai įdomus Mariaus Skuodžio pristatymas Prezidentūroje apie visus pokyčius: https://www.facebook.com/marius.skuo...4571234716055/

[digital]

Labai įdomus Mariaus Skuodžio pristatymas Prezidentūroje apie visus pokyčius: https://www.facebook.com/marius.skuo...4571234716055/

Finansai:

[Ignalina]

Kadangi traukia KET pažeidimus į biudžetą, automarozams iškyla didelė dilema - trikojai neleidžia skraidyt, bet gerina kelius..

[Al1]

Kadangi viskas patenka į bendrą katilą, tai atskirti neišeina. O kiek iš biudždeto duos keliams priklauso nuo valdžios.
O dabar pažiūrėkite, kas būtų, jei kasmet už ;lengvajį automobilį reikėtų mokėti kokius 500 eurų. Tarkim, registruotų lengvųjų būtų 1 mln. Tai būtų surenkama kasmet po pusė milijardo. Tai sudarytų beveik tiek, kiek dabar išleidžiama keliams. Aišku, viso automobilių mokesčio keliams skirti negalima, bent pusė jo turėtų eiti VT vystymui.

[John]

Situacija su keliais yra baisi. Bet viena švieselė tunelio gale yra tai, kad jau daug kas (tiek dabartinis ministras, tiek įvairios partijos) kalba apie poreikį keisti finansavimo modelį ir galbūt pasidaryti kažką panašaus, kaip Lenkijos kelių fondas. Aišku, reiktų tuo pačiu kalbėti ir konkrečiau t.y. apie kai kurių kelių (pavyzdžiui, A1, A2 ir A5) apmokestinimą lengvąjam transportui. Dabar važiavimas nemokamomis "autostradomis" Lietuvoje nėra geras deal'as, kai "sutaupęs" tuos kelis Eurus A1 ir A2, vėliau juos su kaupu išleisi amortizatorių keitimui.

[John]

Jau gaunam kritikos ir nuo kaimynų

Lenkai kritikuoja Lietuvą: ties pasieniu baigiasi Europa - MadeinVilnius.lt

Dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintame straipsnyje atskleidžiama probleminė „Via Baltica“ trasos situacija, pabrėžiant, kad kelių infrastruktūros požiūriu „Europa“ faktiškai baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena. Pagrindinė problema – Lietuvos delsimas įgyvendinti būtinas maršruto atkarpas, o tai trukdo transportui ir susisiekimui tarp Baltijos šalių ir likusios žemyno dalies. Nepaisant strateginės „Via Baltica“ svarbos regiono integracijai su Europos Sąjunga, Lietuva nespėja laikytis grafiko, todėl kyla rimtų sunkumų ne tik pačiai šaliai, bet ir kaimyninėms šalims.

Rzeczpospolita originalus straipsnis:
Problem z Via Baltica. Dlaczego na granicy Polski z Litwą kończy się Europa? - rp.pl

[dziugas99]

Jau gaunam kritikos ir nuo kaimynų

Lenkai kritikuoja Lietuvą: ties pasieniu baigiasi Europa - MadeinVilnius.lt

Visiškai nesuprantu tokios kritikos, juk darbai vyksta ir jau greitai iki pat Lenkijos sienos bus autostrada.

[alga]

šiuo metu optimaliausia

idealiausia

Chebra, nėra tokių žodžių. Optimalus reiškia geriausias pagal kažkokius kriterijus, idealus reiškia tobulas. Geriau už geriausią nebūna, kaip ir tobuliau už tobulą.

[MartynasT]

Visiškai nesuprantu tokios kritikos, juk darbai vyksta ir jau greitai iki pat Lenkijos sienos bus autostrada.

Čia Estijos ambasadoriaus Lenkijoje žodžiai.

[PoDV]

Būtų 2023 m. I pusė, tai tokie komentarai tikrai parodytų liūdną Lietuvos kelių padėtį su terminais, nes iš tikrųjų, didelė ruožo dalis A5 už Marijampolės dar nebuvo prasidėjusi statyba. Lenkijoje jau tada buvo galima didžiąją dalį įveikti S61 kas sudarė dešimtis km, beveik kaip nauja Kaunas-Klaipėda autostrada būtų nutiesta tik Lenkijoje. Jau buvo atvesta autostrada iki sienos, kurį kūrė labai skausmingą kontrastą Lietuvai. Patiko Romo komentaras: Kalvarijos muitinė tai kažkokie 2000-ųjų pradžios Jugoslavijos vibe'ai.

Dabar toks, ok, bet kur tada latvių A7 nors iki Bauskės, ar net A1 iki Saulkrasti, Rygos aplinkkelio Via Baltica atkarpa. Kekavos aplinkkelį turi, bet mes irgi turim Sasnavos-Kazlų Rūdos-Mauručių "aplinkkelį" Praktiškai užbaigiamas Marijampolės-Kalvarijos aplinkkelis ir lietuviška nauja trasa-ekspresovka iki sienos su Lenkijos S61.

[PoDV]

Situacija su keliais yra baisi. Bet viena švieselė tunelio gale yra tai, kad jau daug kas (tiek dabartinis ministras, tiek įvairios partijos) kalba apie poreikį keisti finansavimo modelį ir galbūt pasidaryti kažką panašaus, kaip Lenkijos kelių fondas. Aišku, reiktų tuo pačiu kalbėti ir konkrečiau t.y. apie kai kurių kelių (pavyzdžiui, A1, A2 ir A5) apmokestinimą lengvąjam transportui. Dabar važiavimas nemokamomis "autostradomis" Lietuvoje nėra geras deal'as, kai "sutaupęs" tuos kelis Eurus A1 ir A2, vėliau juos su kaupu išleisi amortizatorių keitimui.

Jaučiasi visas FB ūžia dėl Lietuvos kelių. Užtenka vos ne bet kokią kelių direkcijos valdomą atkarpą įkelt, netgi jos istorinę foto, atrasi mažiausiai kelis komentarus pamininčią prastus kelius Lietuvoje, net nesvarbu ar šioje situacijoje rus. botai ar tikri žmonės, nes tikrai dabar keliai prasčiausi regione.
Tai man irgi kažkokia viltis yra dėl kelių, nes nėra taip, kad "nerūpi", spėju viena didžiausių Lietuvos bėdų šiuo metu, nes nesiriboja Lietuva su kažkokiom top notch turtingom šalim, o su gana panašiom į Lietuvą šalimis pagal išsivystymą, bet ten su dangom kažkaip geriau. Aišku gal yra Lenkijoje kokių šunkelių, bet kam jie rūpi, ne mūsų reikalas biškį, nes mažai važiuojam ten.