[LT] Lietuvos keliai

[Visdarlietus]

Antras variantas nes kalba eina apie kelią į Rūdininkų poligoną ir jungtį į jį. Kelią kuriuo galima atgabenti tankus, nes jiems reikia magistralių pločio.

[PoDV]

Tema būtų (Kol kas) hipotetinės kelių jungtys Lietuvoje

1 variantas, nes prisijungtų prie iš tikrųjų planuojamos Vilnius-Trakai greitkelio. Tik svarstyčiau, kad kelias eitų visiškai nauja trasa palei Lenkijos pasienį, tarp Šipliškės ir LT sienos įsijungtų į S61.

Kažkas tokio:

[alga]

Aš suprantu, kad galima tikėtis kažkokių kelių infrastruktūros gerinimo. Klausimas - kurių ir kokiomis apimtimis? Pailiustruoju mano supratimu galimas bent dvi trasas:

1. Būtų labai gerai, nes gal bent kariniai reikalai pagaliau jiems įspirtų į pasturgalį ir turėtume normalų kelią nuo Vilniaus iki bent Aukštadvario su aplinkkeliais?
2. Jei reikėtų statyti pinigus, kuris variantas labiau tikėtinas, statyčiau už antrą variantą.

Šiaip abu plentai yra adekvatūs, neblogos būklės. Šitų maršrutų blogiausia vieta yra pavargęs krašto kelias Lazdijai–Alytus, ten tikėčiausi darbų pirmiausiai. Na, dar KK128 tarp Babriškių ir Valkininkų yra toks ant ribos, labai kokybiškai įrengtas, bet labai senai, tai jau skilinėja vietomis.

A16 abejoju ar kariniam mobilumui gerai tiks, nes eina per Aukštadvario centrą, pastatai iš abiejų pusių, aplinkkelį įrengti gali būti komplikuota dėl reljefo, ežerų ir saugomų teritorijų.

Argumentas dėl sienos artumo vargu ar stiprus, tai tik dubliuojantis maršrutas, gal jo artumas sienai kaip tik yra pliusas o ne minusas.

[spekas]

Šiaip abu plentai yra adekvatūs, neblogos būklės. Šitų maršrutų blogiausia vieta yra pavargęs krašto kelias Lazdijai–Alytus, ten tikėčiausi darbų pirmiausiai. Na, dar KK128 tarp Babriškių ir Valkininkų yra toks ant ribos, labai kokybiškai įrengtas, bet labai senai, tai jau skilinėja vietomis.

A16 abejoju ar kariniam mobilumui gerai tiks, nes eina per Aukštadvario centrą, pastatai iš abiejų pusių, aplinkkelį įrengti gali būti komplikuota dėl reljefo, ežerų ir saugomų teritorijų.

Argumentas dėl sienos artumo vargu ar stiprus, tai tik dubliuojantis maršrutas, gal jo artumas sienai kaip tik yra pliusas o ne minusas.

Aplinkkelių reikalingumą minėjau. Nepaminėjau viadukų ten kur jų tikrai reikia (pvz trasoje nuo Vilniaus iki Trakų būsimo pietinio aplinkkelio). Atnaujintas kelias turėtų būti padarytas taip, kad be trukdžių galėtum važiuoti bent 90 kmh. Tam reikia aplinkkelių, viadukų ir tt. Užtektų 1+1 kelio. A16 nuo Marijampolės iki Vilniaus reikia tokį padaryti, kurio atkarpa Trakai-Vilnius turi būti 4 juostos.

Kalbant apie 2 alternatvyvą, nemanau, kad artumas prie sienos minusas. Manau, kad tai labiau pliusas. Pažiūrėkite kur eina - ilgaja dalimi palei upę iš Lietuvos pusės. Tai, manau būtų geras susisiekimas jei reikėtų gintis, nes tai greitas kelias artilerijai ir kitiems kariniams vienetams, mano ribotu supratimu.

[Romas]

KK173 Molėtai–Intrurkė–Pabradė
Kelias Nr. 173 įtrauktas į karinio mobilumo programą, bet kol kas realūs darbai juda lėtai.
Kažkada, apie 2013-2014 metus, rekonstruoti keli kilometrai nuo Pabradės miesto iki Švenčionių rajono ribos.
Kelio atkarpa Arnionys -Jonisškis visada buvo ssiaura ir vingiuota, bet dabar kelio būklė visiškai pablogėjusi - per duobes neįmanoma važiuoti daugiau nei 40-60 km/h.

Joniškyje mačiau apylankos ženklą sunkiajam transportui
Eismas nukreipiamas RK2814 link Dubingių, paskui nuo Liudgaradą RK 2832 link Žydavainių ir toliau RK 2810 link Pagaluonės ir Kirneilėje susijungia su KK173/


LAKD metinėje ataskaitoje rašoma, kad pernai buvo remontuojami du ruožai

2023 metais buvo atliekami darbai ruože nuo 10,985 iki 15,405 km ir nuo 17,925 iki 23,074 km.
https://vialietuva.lt/wp-content/upl...VIALIETUVA.pdf

Darbai šiuo metu vykstas tik 4,4 km atkarpoje ties Inturke . turbūt tvirtinamas tiltas per Galuonų-Vašuoko ežerus

173 Molėtai–Pabradė
Kelio rekonstravimas 10,98 – 15,40 km. Darbų vykdytojas: UAB „HISK“
Eismo ribojimai iki 2024.06.30:
Eismas reguliuojamas šviesoforu.Ribojamas greitis iki 50 km/val. Ribojamas plotis iki 3,0 m

https://eismoinfo.lt/#!/

[spekas]

Idėja iš kur paimti pinigų tokiems projektams ir juos nedelsiant įgyvendinti:
A16 (Marijampolė - Vilnius) aplinkkelių nutiesimas, viadukai/tuneliai, 4 juostos nuo Trakų pietinio aplinkkelio iki Vilniaus
A6 (Kaunas - Zarasai) aplinkkelių nutiesimas,

LT bankų sąskaitose yra virš 22 mrld. eurų gyventojų lėšų. Iš jų apie 2/3 neterminuoti indėliai (negauna palūkanų). Galima būtų pvz obligacijas išleisti siūlant didesnius procentus nei rinkos ir iš to 22 mrld. katilo kokiems pvz 5 metams pasiskolinti 0,5-1 mlrd. (ar daugiau jei reikia) ir atnaujinti bent jau minėtus kelius.

[iPhone]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

[PoDV]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

Dar turiu minčių, kad jie pradeda štai tokią kreivą šleivą transformaciją, kai pastaruoju metu eigoje jau pradeda mąstyti, kad o gal čia bus blogai poryt užporyt, tada viską stabdo ir daro iš naujo. Turime jau atvejų, kai įrengia kažkokią infrastruktūrą ir po metų kelių ji nebeatitinka kokybės, aišku, ir šiandien ir dar ne rytoj viskas eisis gerai, pvz. atsiranda paslaptingi rangovai arba didesniuose projektuose asfalto vagystės.

Iš kitos pusės, jie iš keletos institucijų, kur ryškiausiai jaučiasi sovietinis tvaikas, bet čia apskritai transporto sektorius, pvz. neturime bent jau vidutiniškio Vidurio ir Vakarų Europos lygiui VT.

Pirmas dalykas, kad reikia didesnio valstybinio sektoriaus finansavimo apskritai, ir čia manau yra Nr. 1 prioritetas Lietuvai šiuo metu, nes į tai įeis tiek krašto gyvenimas (pvz. vidutiniški ES lygio keliai), tiek krašto gynyba.

Viltis, kad visuomenė jau po truputį didina spaudina gerinti kelių direkcijos kokybę. Tik nesitikėkit, kad jie žvyrkelius asfaltuos. Ačiū Dievui, kad jie dangų būkles prižiūrėtų ir peržiūrėtų kokias durniau įrengtas nuovažas iš sovietmečio ir laukinių pirmų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių.

[iPhone]

Dar turiu minčių, kad jie pradeda štai tokią kreivą šleivą transformaciją, kai pastaruoju metu eigoje jau pradeda mąstyti, kad o gal čia bus blogai poryt užporyt, tada viską stabdo ir daro iš naujo. Turime jau atvejų, kai įrengia kažkokią infrastruktūrą ir po metų kelių ji nebeatitinka kokybės, aišku, ir šiandien ir dar ne rytoj viskas eisis gerai, pvz. atsiranda paslaptingi rangovai arba didesniuose projektuose asfalto vagystės.

Iš kitos pusės, jie iš keletos institucijų, kur ryškiausiai jaučiasi sovietinis tvaikas, bet čia apskritai transporto sektorius, pvz. neturime bent jau vidutiniškio Vidurio ir Vakarų Europos lygiui VT.

Pirmas dalykas, kad reikia didesnio valstybinio sektoriaus finansavimo apskritai, ir čia manau yra Nr. 1 prioritetas Lietuvai šiuo metu, nes į tai įeis tiek krašto gyvenimas (pvz. vidutiniški ES lygio keliai), tiek krašto gynyba.

Viltis, kad visuomenė jau po truputį didina spaudina gerinti kelių direkcijos kokybę. Tik nesitikėkit, kad jie žvyrkelius asfaltuos. Ačiū Dievui, kad jie dangų būkles prižiūrėtų ir peržiūrėtų kokias durniau įrengtas nuovažas iš sovietmečio ir laukinių pirmų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių.

Aš nesu tikras ar labai noriu, kad būtų didinimas Via lietuva finansavimas. Manau užtenka ir tiek kiek dabar yra mano asmenine subjektyvia nuomone iššvaistoma.
Pirmiausiai reikia sureguliuoti ir sutvarkyti visus procesus įmonėje, tada jau kalbėt galime apie finansavimą.
Didžiausias dalykas mano nuomone tai neūkiškumas, negebėjimas valdyti ir planuoti. Toliau jau korupcija, asfaltų sluoksnių ploninimo toleravimas ir t.t.

Apie žvyrkelių asfaltavimą - iš viso reikėtų ko gero pamiršti, nes kaimuose asfaltuoti žvyrkelius kuriuos po kelių metų vietinių ūkininkų traktoriai sugadina - prasmės didelės nėra.
Arba turi būti daroma taip, kad ta technika galėtų važiuoti ir negadintų kelių, bet tai bus labai brangu, manau geriau yra labiau prižiūrėti esamų žvyrkelių būklę ir ją gerinti nei juos asfaltuoti. Gal būt ne visus, ko gero tikrai yra išimtinų ruožų bet..

[Perfect]

Via lietuva (buvusi LAKD) yra viena prasčiausiai dirbančių valstybinių institucijų. Jos neveiklumas ir negebėjimas planuoti darbų mane stulbina ir nuvilia kas kartą vis labiau.

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

[uzdvidesimt]

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

Sargenų viadukas? Kalvarijos g. nuovaža?

[goolfietis]

Ir kokie būtų tie neveiklumo ir negebėjimo planuoti pavyzdžiai?

https://rinkosaikste.lt/dotnuvos-til...igs-projektas/

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...remonto-darbai

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/...arkymo-darbai/

https://www.lrytas.lt/auto/saugus-ei...rbai--29827928

[sleader]

Aš nesu tikras ar labai noriu, kad būtų didinimas Via lietuva finansavimas. Manau užtenka ir tiek kiek dabar yra mano asmenine subjektyvia nuomone iššvaistoma.
Pirmiausiai reikia sureguliuoti ir sutvarkyti visus procesus įmonėje, tada jau kalbėt galime apie finansavimą.

Nuo finansavimo dydžio priklauso ir kelių būklė. Nedidinant finansavimo ta būklė ir toliau blogės, bus dar daugiau nevykdomų ar nepakankama sparta vykdomų projektų, tiltų remontų ir pan.
Neaišku kas laikoma "kaimo žvyrkelių" asfaltavimu. Nes asfaltujami tik rajoninės reikšmės keliai, kurie yra valstybės susisiekimo tinklo dalis. Vietinės reikšmės keliai, kurių naudotojai iš esmės yra tik tie ūkininkai su traktoriais, tai nelabai kas asfaltuoja ir greičiausiai artimoje (o gal ir tolimoje) ateityje neasfaltuos, nes jie priklauso savivaldybėms.

Beje, jeigu matoma tiek blogybių ir taisytinų dalykų, bei žinomas receptas tam, ar teko dalyvauti atrankoje į LAKD vadovus?

[PoDV]

Man atrodo, kad pagal finansavimo lygį susiformuoja atitinkama darbo kultūra.
Aišku, kultūra per vieną naktį nepasikeis, bet didinant finansavimą bent jau didėja tikimybė, kad ilgainiui susiformuos darbo kultūra, kurios mes labiau trokštame.
Tik bėda, kad yra nuojauta ir įsitikinimas, kad kultūra yra labai nekintamas dalykas, ir "nėra čia ko finansuoti tų vagių ir pan.".

Tu galbūt matydamas kaip tvarkosi kokie Nyderlandai, gal ir nieko prieš jiems atiduoti 50% savo algos, bet matant beveik visas prasčiau besitvarkančias Europos valstybes, atpuola noras.

[gerietis]

Beje, jeigu matoma tiek blogybių ir taisytinų dalykų, bei žinomas receptas tam, ar teko dalyvauti atrankoje į LAKD vadovus?

VIA Lietuva kaip tik atrinkinėja valdybos narius.

[Laure23]

Via Lietuva mėgsta pabrėžti, jog jie turi prižiūrėti daugiau infrastruktūros, negu Lenkija, su gerokai mažesniu biudžetu. Čia toks pakankamai tiesmukiškas pareiškimas Vyriausybėi, jog kelkite finansavimą, jeigu norite turėti panašiai kaip Lenkijoje, o dabar turite ką turite.

Šią savaitę „Via Lietuva“ vadovai susitiko su Lenkijos įmonės Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad [GDDKiA], atsakingos už Lenkijos valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą, atstovais.
Vizito metu aptarti Lietuvoje ir Lenkijoje taikomi kelių finansavimo modeliai, vykdomi svarbiausi projektai, tarp kurių „Via Baltica“.Ši automagistralė ypatingai svarbi Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikai, gyventojų judumui bei Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumą užtikrinančiam kariniam mobilumui.
„Via Lietuva“ šiuo metu valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, apie 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, virš 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros. Lyginant su 5 kartais dydžiu už Lietuvą didesne Lenkija ir ten veikiančia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą prižiūrinčia organizacija, „Via Lietuva“ valdo 1,2 kartais didesnį kelių infrastruktūros tinką su daugiau nei 4 kartais mažesniu iš valstybės skiriamu finansavimu.

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

[sleader]

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

Bet skaičius lyginti reikia, nes kiekvienas tūlas lietuvis, pervažiavęs sieną su PL ir įvažiavęs į jų greitkelio ar automagistralės ruožą pasakys, kad va lenkai puikiai tvarkosi, o pas mus - bardakas. Juo labiau dažnas dar ir palygins prieš 1-2 metus atidarytą greitkelio atkarpą Lenkijoje su mūsų A1 ruožu, kuris po nutiesimo prieš 37 metus buvo tik kartą prieš kokius 15-20 metų paremontuotas ir kuriame kelio pagrindai neatitinka šiuolaikinių normatyvų, bei pasakys, kad mūsų kelininkai nieko nesugeba

[Perfect]

https://rinkosaikste.lt/dotnuvos-til...igs-projektas/

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...remonto-darbai

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/...arkymo-darbai/

https://www.lrytas.lt/auto/saugus-ei...rbai--29827928

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas? Aš pastebėjau 2 priežastis, bet jos niekaip nesusijusios su neveiklumu ir prastu planavimu: 1. Kernavės g. atveju patys verslininkai nesugebėjo bendrai surinkti lėšų darbų organizavimui, 2. objekto būklė žymiai prastesnė nei, kad buvo nustatyta rengiant remonto projektą. Tikroji būklė buvo pamatyta tik pradėjus viadukų ir tiltų remontą, t.y. nuardžius dalį tilto konstrukcijų. Esminis klausimas, ar galima tiksliai įvertinti objekto būklę be ardymo? Jeigu ne, tada nėra ko stebėtis, kad darbai sustojo, nes remontui buvo suplanuoti vieni darbai už tam tikrą sąmatą, o paskui atsirado esminių pakeitimų ir sąmata išaugo. Galima sakyti, kad tai neturėtų būti priežastis darbų stabdymui, nes tai tiesiog nenumatyti papildomi darbai projekte ir juos galima pavesti atlikti tai pačiai, konkursą laimėjusiai, įmonei. Bet tada, reikia atsižvelgti į porą dalykų, a) ar konkursą laimėjusi įmonė yra atestuota atlikti sudėtingesnius nei planuota darbus, b) ar VIA Lietuvos metiniame biudžete yra laisvų pinigų, kuriuos galima būtų nukreipti papildomų darbų apmokėjimui. Vat B aspektas yra tai, kas gali kelti didžiausią galvos skausmą, nes VIA Lietuvos biudžetas tvirinamas kasmet pagal planuojamų darbų apimtis. Kadangi lėšų nėra per daug, todėl stengiamasi atlikti kuo daugiau darbų iš skirtos LT valstybės biudžeto dotacijos. Pinigų pagalvės ten niekas nelaiko, tad kai atsitinka tokia situacija, kai projekto darbų apimtis padvigubėja, tai lėšų nelabai būna paimti iš kur, nes visi pinigai jau būna paskirstyti atskiriems projektams. Tada belieka naujus darbus kelti į kitų metų poreikius, perdėlioti darbų prioritetus ir tikėtis, kad vyriausybė skirs pakankamai pinigų. Prie viso to reikia nepamiršti ir tai, kad darbai planuojami 5 metus į priekį ir per tą laikotarpį dar gali įvykti visko nuo geopolitinių kataklizmų iki ekonominių krizių.

[PredatorGTR]

O jūs skaitėte, kas rašoma tuose straipsniuose ir kokios darbų vėlavimo priežastys? Ar tai tikrai prastas planavimas ir neveiklumas?

Skaičiau ir ne tik šiuos straipsnius. Kažkaip labai jau per dažnai lipama ant to paties grėblio. Imamasi remontuoti sukiužusį tiltą, ir pastoviai naiviai tikimasi, vat nuardysim, o ten kaip naujas. Dar yra pasakomis tikinčių? Ne naujiena valstybinėse įmonėse, kad pirma spaudimas daromas laimėjusiai įmonei, tipo ko neįsivertinai tokių darbų, daryk už tą patį. Ir jei laimėtojas su stuburu, tai ir kiurkso tiltas metus aplaupytas. Skelbiami nauji konkursai.
Pvz. Panevėžio aplinkkelio viadukas fiskaro aptrupinta sija ir uždarytomis juostomis metus stovėjo, o suremontuoti tik remontinio mišinio užteko. Biudžeto milijonų neprireikė. Uždarytos juostos, kamščiai, nesaugumas žymiai didesnį nuostolį generuoja. Biurokratija.

[PoDV]

Via Lietuva mėgsta pabrėžti, jog jie turi prižiūrėti daugiau infrastruktūros, negu Lenkija, su gerokai mažesniu biudžetu. Čia toks pakankamai tiesmukiškas pareiškimas Vyriausybėi, jog kelkite finansavimą, jeigu norite turėti panašiai kaip Lenkijoje, o dabar turite ką turite.

Su lenkais visgi nesilyginčiau, nes tai yra didžiausia lėšų iš Cohesion Fund gavėja - ES misija buvo pastatyti gerokai svarbesnę Lenkiją ir jos infrastruktūrą ant kojų, o paskui atseikėti likusiams kas atlieka. Pasiknaisiokite po šio fondo alokacijas ir suprasite, kodėl pas mus taip, kaip pas lenkus nebus niekada.

Lenkai, kiek žinau, prižiūri tai, kas pas mus būtų tik magistraliniai ir krašto keliai. Lenkijoje labai panaši, gal net nusikopijuota, maršrutų numerių fonų spalvinimo tvarka. Autostrados ir magistraliniai keliai - raudonas fonas. Krašto keliai - geltonas fonas. Visa kita - pavietai ar vaivadijos (?) tvarkosi ir jokių numerių nėra.

Tiesą sakant, geras klausimas ar mums apsimoka prižiūrėti tokį didelį rajoninių kelių tinklą Lietuvoje. Pateisinčiau nebent kokius nors svarbesnius jungiamuosius/aukštesnės svarbos rajoninius kelius, kurie jau nuo seno asfaltuoti. Neasfaltuoti rajoniniai keliai nebent jeigu sudaro skirtingų lygių sankryžą su autostradomis (keliai E67, E85, E272), su potencialu juos išasfaltuoti išnaudojant autostrados privalumus gerinant jungiamumą su likusia Lietuva.
Neasfaltuotus rajoninius kelius atokesnėse vietovėse galėtų prižiūrėti savivaldybė. Net pats nežinau ar būtina ten juos net šienauti, užtektų greideriuoti.

Dėl Lenkijos, tai iš tiesų, jie mūsų rytiniame ES pakraštyje išsiskiria kelių renovavimo mąstais. Peržiūriu vaizdus iš Slovakijos ir Vengrijos, vaizdelis liūdnesnis, artimesnis Lietuvos krašto kelių situacijai. Galbūt Slovakija jau susigribo ir pas juos daugiau regioninių kelių remontų, pas vengrus už Budapešto ribų tik greitkeliai pakankamos kokybės. Pamąsčiau: va tau ir geopolitinės pusės pasirinkimas. Kažkada Vengrija buvo kaip Čekija pagal feel'ą ir BVP, dabar ritasi link Bulgarijų ar net Rusijos gūdumos.