Tai labai gerai kad neatskiria, kur greičio matuoklis o kur meterologinė stotis, neviršys greičio daugiau vietų.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Lietuvos keliai
Collapse
X
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąTai labai gerai kad neatskiria, kur greičio matuoklis o kur meterologinė stotis, neviršys greičio daugiau vietų.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
gal durniukas kerta ant stabdžių pamatęs automobilių skaičiuoklį, vieną kartą gal nutrenks jį kokia fūra iš užpakaliokaip man juokingi tie pateisinimai, kad matuokliai blogai, nes vairuotojai kerta per stabdžius...
- 2 patinka
Comment
-
Parašė thomcius Rodyti pranešimą
geriau jau jį fūra iš užpakalio nei jis ką iš priekiokaip man juokingi tie pateisinimai, kad matuokliai blogai, nes vairuotojai kerta per stabdžius...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė vakaruvejas Rodyti pranešimąLenko pastebėjimai SSC forume apie kelius pravažiavus Estiją, Latviją ir Lietuvą.
deepl.com vertimas:
"Pradėjau projektą Estijoje ir nusprendžiau pirmą kartą šioje vietovėje važiuoti automobiliu
Estija - gražūs keliai, gerai pažymėti, matomi greičio matuokliai, neįprasti sprendimai, pvz., gyvūnų perėja greitkelyje važiuojamosios dalies lygyje
Latvija - taip pat gerai paženklinta, susidarė įspūdis, kad nėra nė vieno nereikalingo ženklo, greičio matuokliai labai aiškiai nurodo vietą ir išmatuotą greitį, didžiausia staigmena, kaip gerai apgalvotas ženklinimas.
Lietuva - nežinia, ar tai meteorologinė stotis, ar greičio matuoklis, sekcinis matavimas su kintamais apribojimais, keliai tikrai skiriasi nuo mūsų šiaurinių kaimynų, išblukę ženklai, ženklinimo nenuoseklumas.
Įtempta kelionė per Lietuvą, nepaisant nuoširdaus noro važiuoti pagal taisykles, kol nebus tikros via Baltica, taip ir bus.
Nežinau, dėl ko taip yra, bet didžiausi kvaišalai šiuose kraštuose turi ukrainietiškus numerius, tarsi šiuo klausimu nebūtų LT-UA susitarimo."
Dėl ženklinimo, deja, bet taip. Iš estetinės pusės estai ir latviai daug nuoseklesni. Važiuojant link Talino labai maloniai nustebino, kaip tvarkingai informuota apie statybas už Parnu, aiškus ženklinimas. Lietuvoje išties būna bet kaip šiuo klausimu. Bet dėl greičio ženklinimo tai nesutinku, manau jeigu ženklus seki, tai viskas aišku. Gal tik trūkumas - mūsų įspėjamųjų ženklų raudona kraštinė yra plonesnė nei kitur, o dar neretai ir nublukusi, dėl to kartais sunku atkreipti dėmesį.
- 1 patinka
Comment
-
Realiai užtektų raudona kraštinė būtų storesnė ir turėtume geriau pastebimus ženklus. Nebūtina tokių storų kaip Latvijoje, gal tokio storio kaip Čekijoje būtų optimalu.
Informacija prieš sankryžas ir remontus irgi galėtų būti nuoseklesnė. Nors autostradose info apie remontą sakyčiau pagerėjusi nukopijuota iš Vokietijos. Reiktų info apie kryptis gerint, tokių ženklų pastebimumą gerinant šiek tiek storesne balta kraštine.
Danga irgi atsiliekame, bet čia nėra toks kritinis dalykas kaip ženklinimas, nors reiktų labiau susiimti ir čia. Aišku jei būtų Latvija 2000-aisiais metais tada taip geriau daryt tą patį ką pastaruoju metu padarė latviai, labai susiimė dėl dangų.
Toliau šaligatviai gyvenvietėse ir dviračių takai prie svarbesnių gatvių. Labai nenuosekliai įrengti, Lenkija šiuo klausimu lyderė.
Jei būtų viskas išpildyta, nelabai dėl ko būtų depresuotiPaskutinis taisė PoDV; 2023.07.24, 18:30.
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąLenkas lenkų kalba skundžiasi, kad kitoje valstybėje yra kitaip, nei Lenkijoje. Anekdotas
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąRealiai užtektų raudona kraštinė būtų storesnė ir turėtume geriau pastebimus ženklus. Nebūtina tokių storų kaip Latvijoje, gal tokio storio kaip Čekijoje būtų optimalu.
Informacija prieš sankryžas ir remontus irgi galėtų būti nuoseklesnė. Nors autostradose info apie remontą sakyčiau pagerėjusi nukopijuota iš Vokietijos. Reiktų info apie kryptis gerint, tokių ženklų pastebimumą gerinant šiek tiek storesne balta kraštine.
Danga irgi atsiliekame, bet čia nėra toks kritinis dalykas kaip ženklinimas, nors reiktų labiau susiimti ir čia. Aišku jei būtų Latvija 2000-aisiais metais tada taip geriau daryt tą patį ką pastaruoju metu padarė latviai, labai susiimė dėl dangų.
Toliau šaligatviai gyvenvietėse ir dviračių takai prie svarbesnių gatvių. Labai nenuosekliai įrengti, Lenkija šiuo klausimu lyderė.
Jei būtų viskas išpildyta, nelabai dėl ko būtų depresuoti
Beje, gal PoDV ar kas nors gali numesti nuorodų/informacijos apie žvyruotus kelkraščius. Kodėl tokia praktika vis dar taikoma, kokia apskritai logika? Kaip suprantu, tiesiog norima užtikrinti lietaus vandens nutekėjimą nuo kelio, bet kadangi griovys gana toli nuo važiuojamosios dalies, greideriuojamas beveik visas atstumas (2-3 m pločio žvyruotas kelkraštis), kad užaugusi žolė neiškeltų žemės ir nesusidarytų balos kelkraščiuose? Ar aš kažko nepagaunu?100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
Comment
-
Parašė Riedutis Rodyti pranešimąNelabai suprantu paskutinio jo komentaro - kokio susitarimo?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Mano supratimu, čia rašo: "keista, kad labiausiai laksto ukrainiečiai, lyg nebūtų susitarimų dėl dalinimosi KET pažeidėjų duomenimis".
Pasakysiu kaip yra realybėje: pusė tų UA numerių naudojami lietuvių. Nori pigios "tačkos"? Pirk ir registruok UA, nemokėk importo/PVM ir kitų mokesčių. Niekas nekontroliuoja šito dalyko. Abejoju, ar rinkliavos pranešimai už neapmokėtą parkingą irgi ką nors pasiekia.
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.
Beje, gal PoDV ar kas nors gali numesti nuorodų/informacijos apie žvyruotus kelkraščius. Kodėl tokia praktika vis dar taikoma, kokia apskritai logika? Kaip suprantu, tiesiog norima užtikrinti lietaus vandens nutekėjimą nuo kelio, bet kadangi griovys gana toli nuo važiuojamosios dalies, greideriuojamas beveik visas atstumas (2-3 m pločio žvyruotas kelkraštis), kad užaugusi žolė neiškeltų žemės ir nesusidarytų balos kelkraščiuose? Ar aš kažko nepagaunu?
Logika, jaučiu, grynai taupymo sumetimais, kaip su sovietiniu šviesoforų reguliavimu ir nedegančiom sekcijom į kairę.
Padaro žvyruotus kelkraščius, kad subėgtų vanduo. Ten, kur tik perasfaltuojamas kelias (t.y. kapitalinis remontas) tai ir lieka platūs kelkraščiai, kur atliekama normali rekonstrukcija ten kelkraštis susiaurėja ar net išnyksta.
Iš ES šalių žvyruotus kelkraščius daug kur įrengia Latvijoje ir Vengrijoje, t.y. net naujai tiesiamose ar rekonstruojamose keliuose, tiesa gaunasi tvarkingesnio kelkraščio įspūdis negu pas mus. Dar Estijoje teko pastebėt žvyruotų kelkraščių, bet tik nežymūs žvyruoti kelkraščiai, panašiai kaip mūsų rekonstruotuose krašto keliuose.
Latvija ir Vengrija net greitkelius stato su žvyruotais kelkraščiais. Teko matyt video, kur Vengrijoje mašiną greitkelyje sumėto žvyre, kai ji įvažiuoja į kelkraštį.
Latvija, bent jau kiek teko pastebėt statybų nuotraukų, A7 Kekavos aplinkkelį tiesia su žvyruotais kelkraščiais, jau patiestas asfalto sluoksnis dviem juostom be kelkraščių.
---
Iš tikrųjų, ilgą sąrašą galima susidaryt kaip sutvarkyt Lietuvos kelius ir gatves. Ženklinimo patobulinimas (ryškumas, nuoseklumas) būtų vienas lengviausiai išsprendžiamų uždavinių, reikia išmonės, punktualumo ir nuosekliai vykdyti kelio ženklų keitimo ciklą, kai jiems sueina pakeitimo terminas. Gatvių pritaikymas pagal numatytą greitį ir šaligatvių tiesimas užtruktų ilgiau ir brangiau kainuotų. Pastarųjų poros metų rekonstrukcijose galima pamatyt daugiau teigiamų uždavinių, nors dar visko pasitaiko. Dangų būkle bendrai labiausiai suinteresuota plačioji visuomenė. Žvyruoti kelkraščiai irgi įeitų prie kelio humanizavimo principų, brangiai kainuoja, reikia atlikti kelio rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą. Dabar LAKD vis dar taupymo režime, nežinau kiek ji pajėgi vykdyt rekonstrukcijas vietoj kapitalinių remontų, ir dabartinė situacija jau tas netenkina plačiosios visuomenės, kai ji lygina mūsų situaciją net ne su Vakarų Europa, o su kaimynais. Tie žvyruoti kelkraščiai dar matyt tiek nekliūtų kiek kliūva provėžuota, kratanti danga, ypač autostradose.Paskutinis taisė PoDV; 2023.07.25, 01:16.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.
Comment
-
Parašė Knope Rodyti pranešimąIš esmės pritariu kaimyno lenko komentarui. Šią vasarą nemažai važinėjome Latvijoje - jaučiausi daug komfortiškiau nei Lietuvoje. Estetiška, aišku, geresnės kelio dangos.
Dėl LT kelių. Sumažėjus fūrinio tranzito srautui per LT (ir tikėkimės jis niekada nebeatsistatys) atsiranda galimybė pagaliau susitvarkyti kelius ir tikimybė, kad jie nebebus taip greitai sudrožiami.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Geresnės dangos tokiu atveju jei važiuoji Rygon arba iš Rygos. Kitomis kryptimis Latvijoje galima užsirauti magistralinių žvyrkelių.
Dėl LT kelių. Sumažėjus fūrinio tranzito srautui per LT (ir tikėkimės jis niekada nebeatsistatys) atsiranda galimybė pagaliau susitvarkyti kelius ir tikimybė, kad jie nebebus taip greitai sudrožiami.
Comment
-
Susidariau įspūdį, kad Latvija nori taisyt kelius, kad prikelt provinciją. Buvo net autostradų planas keliams, kur beveik jokio srauto nėra (į Venspilį, Liepoją, Rezeknę). Kyla klausimas ar tokį įgyvendins, nes iki 2040 dar laiko daug, o ES noras finansuot autostradas mažės.
Jeigu latviai pavydi lietuviškoms autostradoms, tai jos savo darbą atlieka, jungia Vilnių su tankiai apgyvendintu siauru pajūriu (uostas, turizmas), Vilnių su Ryga (va čia tikrai autostrada reikalinga, kur jos nėra), dabar tiesiama autostrados atkarpa link Prahos (E67), Berlyno (E30 už Varšuvos) (lenkų pusėje jau daugelyje vietų nutiesta).Paskutinis taisė PoDV; 2023.07.25, 13:59.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Iš ES šalių žvyruotus kelkraščius daug kur įrengia Latvijoje ir Vengrijoje, .
Kiek matau taip ir liko: https://goo.gl/maps/Bzj42eEv2UNTQPWU7
-
Comment
-
Parašė gerietis Rodyti pranešimą
Nzn, labai senai buvau Vengrijoje, tada užsifiksavo žole apaugę, o ne žvyruoti kelkraščiai ir labai lygios geležinkelio pervažos.
Kiek matau taip ir liko: https://goo.gl/maps/Bzj42eEv2UNTQPWU7
Kalbu apie 2+2, kur kelkraštis, pasirodo, žvyras. Ne pačiose svarbiausiose atkarpose kaip Viena-Budapeštas ar Budapeštas-Belgradas, bet tarp antraeilių didesnių miestų. Palyginimui kaip Kauno vakarinio aplinkkelio atkarpa tarp Garliavos ir Nemuno upės šiaurės kryptimi (ko gero vienintelė tokia atkarpa Lietuvoje).Paskutinis taisė PoDV; 2023.07.25, 14:23.
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Matomai nesuprato, kur stovi meteorologinis matuoklis, o kur - radaras (nors paprastai prieš radarus stovi ženklai).
-
- 1 patinka
Comment
Comment