[VLN] Senamiesčio pietinis aplinkkelis (Zarasų-Drujos g.)

[vytauc]

Beto pastebėjau, kad važiuojant nuo stoties pusės dabar jau ženklas į kairę sukti nebeleidžia, o pradžioje jis buvo labai komiškas: leido sukti ir į kairę, bet ant tos rodyklėlės buvo maža "plyta" nupiešta. Tad matyt susigriebė pakeisti, kad mažiau nesusipratimų būtų.

Toks ženklas reiškia, kad sukti į kairę draudžiama visiems, išskyrus viešąjį ir spec. transportą

[Rimas_OK]

Toks ženklas reiškia, kad sukti į kairę draudžiama visiems, išskyrus viešąjį ir spec. transportą

Taip, tokiu ženklų Vilniuje jau yra daug. Bet aš manau, kad patogiau būtų apskritai ten kur važiuoja tik viešasis, nepiešti jokios rodyklės. Nes maršrutinis transportas ir taip atmintinai žino savo maršrutą.
O tie, kurie mėgsta nepaisyti ženklų, dažnai ignoruoja tą "plytukę" ant rodyklės.

[Jegermeister]

Būtent, taip ir buvo. Kol buvo tas "kvailas" ženklas, tai ir "kvailių" pastoviai buvo sukančių į kairę ir stabdančių visą eismą. Dabargi tokių bent jau prieš mane nebepasitaikė.

[Eimantas]

Ženklą turbūt pakeitė, nes viešojo transporto sukančio ten neliko. 34 autobuso stotelę panaikino Geležinkelio gatvėje ir perkėlė į Gėlių, jei neklystu, ir jis dabar daro kilpą per Aušros vartų gatvę, važiuojant nuo stoties.

[zanaz]

idomu kaip ta siena su diodais laikos, nenutepliojo, nenuklijavo plakatais?

[Jegermeister]

Siena tai kaip ir švari tik diodai tai nebešviečia...

[Rimas_OK]

Čia kaip visada mūsų tvarka - įrengiama, o po to niekam neberūpi. Įrengė nuorodas, tai po savaitės jau dalis nebešviečia ir aišku niekas netaiso. Perdegė/išsijungė koks apšvietimas - irgi nėra kam tai rūpėtų ir kas už tai būtų atsakingas. Savivaldybėje reikėtų specialiai tam įsteigti etatą, kad tikrintų ar viskas šviečia kas turi šviesti

[Artyi]

Čia kaip visada mūsų tvarka - įrengiama, o po to niekam neberūpi. Įrengė nuorodas, tai po savaitės jau dalis nebešviečia ir aišku niekas netaiso. Perdegė/išsijungė koks apšvietimas - irgi nėra kam tai rūpėtų ir kas už tai būtų atsakingas. Savivaldybėje reikėtų specialiai tam įsteigti etatą, kad tikrintų ar viskas šviečia kas turi šviesti

Dziaukimes, kad dar sviestuvai virs gatves sviecia.. )

[Rimas_OK]

Dziaukimes, kad dar sviestuvai virs gatves sviecia.. )

Tai kad ne ne visur virš gatvių šviečia. Kaip rašiau kažkurioje diskusijoje - net Gedimino pr. ne visi nauji šviečia, Katedros aikštėje jau 5 metai nešviečia. O ka jau kalbėti apie kitas gatves, kur ištisai gendantys, neveikiantys. Pvz prie mano namų gatvėje šviestuvas 5 min. šviečia, 15 nešviečia, ... Ir taip junginėjasi daug metų.

[Rimas_OK]

Šiandien teko keltis vidury nakties, t.y. 07 val. ir važiuoti šiuo aplinkkeliu.
Pirmoji vieta, kur susikemša, tai srautai nuo Olandų žiedo ir iš S. Batoro gatvės. Ten juostų gal ir pakankamai, bet srautai kryžiuojasi. Po to minėtas Papalaujos šviesoforas, kur kairė juosta pagal ženklus leidžia tiesiai, o kelio ženklinimas klaidinantis - į kairę. Pakilus į aplinkkelį srautas sumažėja, nes matyt didelė dalis nusuka arba į Centrą arba į Rasas. Aplinkkelyje aišku įdomiausia vieta susiaurėjimas. Kamštis nuo ten siekia prieš tai esančią sankryžą, tad reikia arba praleisti šviesoforo ciklą arba lysti į pirmąją juosta ir važiuoti iki susiaurėjimo. O tada viskas priklauso nuo antrosios juostos vairuotojų geranoriškumo. Tačiau už susiaurėjimo iškart vėl kamštis. Vidurinė eilė pilna nuo pat Aušr.Vartų g. sankryžos. Kairioji eilė visai tuščia, tad jei būtų vietos reikėtų abi eiles padaryt tiesiai. Toliau kairioji eilė galėtų nueiti link stoties, o dešinioji link Šopeno g.

[Svecias]

Čia anksčiau buvo aktyviai diskutuojama, ar galima Lietuvoje nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams.
Tai dedu kompetetingų žmonių išaiškinimą

Nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams

VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“, Ieva Kazakauskaitė
2007 balandžio mėn. 4 d.




Nuosavybė – asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo. Pagrindinis mūsų valstybės įstatymas, LR Konstitucija, gina savininko teises: nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai.

Tačiau ar konstitucinės nuostatos yra absoliučios ir niekuomet negali būti ribojamos?

LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis numato nuosavybės neliečiamumo principo apibojimą: nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Paimami gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, tačiau praktikoje dažniausiai susiduriama su nekilnojamųjų daiktų, o ypač su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Taigi savo straipsnyje pabandysiu paaiškinti, kas yra tas visuomenės poreikis paimant nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir kaip yra teisingai atlyginama savininkui padaryta žala.

Visuomenės poreikis – tai įstatyme nustatytas išimtinis atvejis, kai privati nuosavybė gali būti priverstinai paimama iš savininko. Nuosavybės neliečiamumo principo ribojimas pirmiausia yra siejamas su viešuoju interesu. Laikoma, kad nepaėmus konkretaus daikto iš savininko, visuomenė nukentės labiau nei savininkas, iš kurio nuosavybės teise jam priklausantis turtas bus paimtas. Paimant nuosavybę privaloma laikytis įstatymų bei būtina atlyginti savininkui patiktus nuostolius dėl nuosavybės netekimo. Paimami gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, tačiau praktikoje dažniausiai susiduriama su nekilnojamųjų daiktų, o ypač su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja LR Žemės įstatymas, kuris įtvirtina, kad žemė iš savininko gali būti paimama tik kai pagal specialiuosius ir detaliuosiu planus ji yra reikalinga: krašto ir valstybės sienos apsaugai, valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams, viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, socialinei infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti, komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti, kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti (Žemės įst. 45 str.). Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą. Priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.

Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį. Jeigu nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti. Apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. Apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.

Konstitucija numato, kad vien įstatymo nustatyto visuomenės poreikio buvimo nepakanka. Kad nebūtų pažeistos savininko teisės, būtina jam atlyginti dėl nuosavybės paėmimo patirtus nuostolius. Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Tais atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimo.

Jeigu statiniams statyti asmenų ne nuosavybės teise naudojamas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina.

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento.

[Eimantas]

Prieš porą savaičių praėjau pro tą sandėlį. Viso griauti net nereikėtų, užtektų priestatą. Ir gatvė normali būtų, ir pastatas neblogas liktų.

[spirit]

Na, jeigu to sandelio niekas neplanuoja sutvarkyt, tai tegu ir jį nugriauna

[Eimantas]

Na, jeigu to sandelio niekas neplanuoja sutvarkyt, tai tegu ir jį nugriauna

Pradėti vardinti nesutvarkytus pastatus, pvz. senamiestyje?

[Eimantas]

Vilnius taisys pavojingą aplinkkelio ruožą
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12970952

Griaus tik tą priestatą

[SPX]

Vilniaus senamiesčio pietinis aplinkkelis Šiandien.

Gražiai vaikščiojau po miestą ir nusprendžiau prakeliauti visą aplinkkelio trasą ir pažiūrėti kas gero jau beveik praėjus metams. Šeštadienis, todėl ypatingų srautų nėra. Keliaujam:

Gatvė tuščia, galima praeiti ir ne perėjoje:





Pėsčiųjų viadukas:





RST ir sankryža su Rasų g.:







Viešojo transporto stotelės, ten lyg ir 34 ir dar kažkokie nuo stoties judės kažkada:





Vaizdelis link stoties:

[SPX]

Beje, kada prasidės tos lūšnos priestato griovimo darbai, nes kol kas dar nieko nematyti.

[Artyi]

Dabar geri kamsciai ties sia paskutineje nuotraukoje parodyta sankryza... Uzdarius tila per gelzkeli

[skunk]

Kas nematėte vakar per LRT "Žurnalisto tyrime" rodė apie žinomą M. Juškausko pastatėlį.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=...575_1203448200

pažiūrėkite nuo 24 minutės, ypač geras M. Juškausko komentaras

[Sula]

Kas nematėte vakar per LRT "Žurnalisto tyrime" rodė apie žinomą M. Juškausko pastatėlį.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=...575_1203448200

pažiūrėkite nuo 24 minutės, ypač geras M. Juškausko komentaras

Komentaras, tiesa sakant, nesuprantamas. Ar pats Juškauskas jį turėtų griauti? Manau, kad ne. Abi pusės tempia gumą. Deja, mūsų įstatymai tai stimuliuoja. "Šventos" nuosavybės sąvoka pas mus (kai kuriems) iš ties sakralizuojama.