Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Senamiesčio pietinis aplinkkelis (Zarasų-Drujos g.)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė Linas
    Tikrai negaliu sutikti su tavim, kad koks kieno reikalas, kas daroma su nekilnojamu turtu. Abejoju, ar tu ramiai žiūrėtum, jei aš turėčiau kokį aplūžusį sandėliuką, sakykim, Gedimino prospekte ir sakyčiau, kad tai mano turtas ir darau su juo ką noriu, noriu, laikau aplūžusį, noriu - remontuoju. Taip galima prieiti prie anarchijos. Ir taip daug yra nukentėjęs miestų vystymasis dėl netoliaregiškos privatizacijos, dėl požiūrio į nuosavybę, kaip į šventą karvę.
    Kuo mažiau valdininkai turės vietos interpretacijoms tuo geriau bus piliečiams.

    Kaip sakė Sula mokestis paspartintų įvykius ir tai vienintelis civilizuotas būdas.
    Kai reikėtų mokėti už tokį neprižiūrimą NT ilgai niekas jo nelaikytų, parduotų investuotojams, arba pats investuotų.

    O dabar pagal tavo siūlomą variantą. Turi tą patį turtą ir sakykim kolkas neturi galimybių investuoti planuoji ateičiai ar ketini palaukti sakykim kol kaina pakils ir parduoti. Juk jei tas turtas vertingas gi nepaliksi jo likimo valliai. Ateina tau verslininkas nužiūrėjęs gerą biznį ir sako aš iš tavęs jį nuperku už tiek ir tiek, tavęs aišku netenkina ta kaina, tada tas nubėga pas draugelį valdininką ir tas teismo nutartim atima.

    Vat tada tai tikrai būtų valdininkų anarchija.

    Comment


      #62
      Manau reikia suprasti, kad kas susiję su statybomis reikia tramdyti ne piliečius ar investuotojus, o įsisiautėjusius valdininkus, kurti aiškiasnius ir paprastesnius įstatymus ir taip mažinti jų galią.

      Comment


        #63
        Žinok, kartais pritrūksta ekonominės logikos piliečių neveiksnumui pateisinti. Įsivaizduok, kokią užsispyrusią bobutę, gyvenančią aplūžusioj lūšnoj, bet brangioj miesto vietoj, kuri niekur nenori keltis, o remontuotis taip pat nenori ar neturi pinigų. Jai pinigai nerūpi, užsispyrus ir tiek. Irgi siūlai nieko nedaryti, o laukti gal 10 metų, kol numirs? O gal ten ta lūšna žiauriai vaizdą gadina ar tukdo tiesiamam keliui. Atleisk, bet tai kvepia libertarizmu.

        Comment


          #64
          Parašė Linas
          Žinok, kartais pritrūksta ekonominės logikos piliečių neveiksnumui pateisinti. Įsivaizduok, kokią užsispyrusią bobutę, gyvenančią aplūžusioj lūšnoj, bet brangioj miesto vietoj, kuri niekur nenori keltis, o remontuotis taip pat nenori ar neturi pinigų. Jai pinigai nerūpi, užsispyrus ir tiek. Irgi siūlai nieko nedaryti, o laukti gal 10 metų, kol numirs? O gal ten ta lūšna žiauriai vaizdą gadina ar tukdo tiesiamam keliui. Atleisk, bet tai kvepia libertarizmu.
          Tai tu siūlai dėl tokių iskirtinių atvejų įstatimiškai įteisinti nuosavybės nacionalizavimą? Ar dėl to, kad tau vaizdą gadina išvaryti žmogų iš namų. Absurdas visiškas. Kvepia gūdžiu socializmu. Gerai, dar nesakai, kad į kaleimą pasodint ar nušaut.
          Jūs gal nesuprantat demokratinių vertybių ar norit grįžt į socialiizmo laikus?
          Tokiais radikaliais metodais vadovaujasi tik totalitarizmo režimai.
          Paskutinis taisė deep'as; 2006.07.13, 12:47.

          Comment


            #65
            Parašė Llinass
            Tai tu siūlai dėl tokių iskirtinių atvejų įstatimiškai įteisinti nuosavybės nacionalizavimą? Ar dėl to, kad tau vaizdą gadina išvaryti žmogų iš namų. Absurdas visiškas. Kvepia gūdžiu socializmu. Gerai, dar nesakai, kad į kaleimą pasodint ar nušaut.
            Jūs gal nesuprantat demokratinių vertybių ar norit grįžt į socialiizmo laikus?
            Tokiais radikaliais metodais vadovaujasi tik totalitarizmo režimai.
            Nori pasakyti, kad reikia leisti vienai užsispyrusiai bobutei stabdyti projektus, naudingus visuomenei (kaip šio aplinkelio pavyzdžiui)? Tokiais atvejais nacionalizacija tiesiog būtina ir nemanau, kad tai smerktina, jei už nuisavintą turtą apmokama rinkos kaina. Tavo modelis veiktų nebent tobuloje visuomenėje, kur žmonės būtų visiškai racionalūs, tačiau tikrovė yra kitokia.
            Mano galerija Flickr'yje

            Comment


              #66
              Parašė Mantaz
              Nori pasakyti, kad reikia leisti vienai užsispyrusiai bobutei stabdyti projektus, naudingus visuomenei (kaip šio aplinkelio pavyzdžiui)? Tokiais atvejais nacionalizacija tiesiog būtina ir nemanau, kad tai smerktina, jei už nuisavintą turtą apmokama rinkos kaina. Tavo modelis veiktų nebent tobuloje visuomenėje, kur žmonės būtų visiškai racionalūs, tačiau tikrovė yra kitokia.
              Mantai paskaityk diskusiją nuo pradžių jei neskaitei. Nereikia priiminėti jokių nacionalizavimo įstatymų. Tokie atvejai vienetiniai ir jiems išspręsti savivaldybės turi rasti būdą, derybų keliu. O jei susitarti neįmanoma aš nežinau, kaip tai reikėtų spręsti, bet pasiūlytas variantas tikrai prastas.

              Jeigu su tokiom nacionalizacijom atriši valdininkam rankas tai bus kraupus vaizdas.

              Tikrai nežinau ką daryti su tokiom vienom bobutėm? Galbūt tas klausimas turėtų būti sprendžiamas ne savivaldybėje, o parlamente. Pvz. Pirmiausia projektas turėtų būti pripažintas parlamente turintis ypatingą svarbą. Tada tokiu atveju su žmonėmis nenorinčiais tartis derybų keliu būtų galima tiesiog atlyginti rinkos kaina.

              Norisi šiek tiek konkretumo.

              Comment


                #67
                Parašė Llinass
                Mantai paskaityk diskusiją nuo pradžių jei neskaitei. Nereikia priiminėti jokių nacionalizavimo įstatymų. Tokie atvejai vienetiniai ir jiems išspręsti savivaldybės turi rasti būdą, derybų keliu. O jei susitarti neįmanoma aš nežinau, kaip tai reikėtų spręsti, bet pasiūlytas variantas tikrai prastas.

                Jeigu su tokiom nacionalizacijom atriši valdininkam rankas tai bus kraupus vaizdas.

                Tikrai nežinau ką daryti su tokiom vienom bobutėm? Galbūt tas klausimas turėtų būti sprendžiamas ne savivaldybėje, o parlamente. Pvz. Pirmiausia projektas turėtų būti pripažintas parlamente turintis ypatingą svarbą. Tada tokiu atveju su žmonėmis nenorinčiais tartis derybų keliu būtų galima tiesiog atlyginti rinkos kaina.

                Norisi šiek tiek konkretumo.
                tai juk niekas ir neatrisa ranku valdininkam. Juk tas straipsnis ir yra panaudojamas tik ekstra atveju, t.y. tada kai nelieka kitu iseiciu. pvz su tuo veikeju del tu sandeliu kiek zinau derybos gal du ar tris metus jau vyksta, tai kiek tavo manymu dar turi buti deramasi? 10 - 20 metu? siuo atveju reik normalaus nekilnojamo turto mokescio ir dar baudu uz ne prieziura. Juk yra logiska kad miesto centre zeme ir pastatai yra zymiai brangesni nei miesto pakrasciuose, ir taip pat logiska kad bobute kuri galbus pries 100 metu gyveno miesto pakrasti, o dabar issipletus miestui atsidure jo centre, nesugeba issimoketi tokio mokescio turi parduoti savo lusnele kuri greiciausiai dar stovi ant valstybes zemes, ir kraustytis i miesto krasta. juk visur pasauly yra tokie desniai ir daugumeje civilizuotu valstybiu nekilnojamo turto mokestis yra vienas pagrindiniu. Tai busu idealiausiais tokiu ir panasiu problemu sprendimas.
                Mano galerijos:
                Flickr'e

                Comment


                  #68
                  Parašė umbrella
                  tai juk niekas ir neatrisa ranku valdininkam. Juk tas straipsnis ir yra panaudojamas tik ekstra atveju, t.y. tada kai nelieka kitu iseiciu. pvz su tuo veikeju del tu sandeliu kiek zinau derybos gal du ar tris metus jau vyksta, tai kiek tavo manymu dar turi buti deramasi? 10 - 20 metu? siuo atveju reik normalaus nekilnojamo turto mokescio ir dar baudu uz ne prieziura. Juk yra logiska kad miesto centre zeme ir pastatai yra zymiai brangesni nei miesto pakrasciuose, ir taip pat logiska kad bobute kuri galbus pries 100 metu gyveno miesto pakrasti, o dabar issipletus miestui atsidure jo centre, nesugeba issimoketi tokio mokescio turi parduoti savo lusnele kuri greiciausiai dar stovi ant valstybes zemes, ir kraustytis i miesto krasta. juk visur pasauly yra tokie desniai ir daugumeje civilizuotu valstybiu nekilnojamo turto mokestis yra vienas pagrindiniu. Tai busu idealiausiais tokiu ir panasiu problemu sprendimas.
                  Tai taip sakė Sula ir aš jam pritariau, o tu nacionalizuoti nacionalizuoti.

                  Comment


                    #69
                    Parašė Llinass
                    Tai taip sakė Sula ir aš jam pritariau, o tu nacionalizuoti nacionalizuoti.
                    tai bet nacionalizuoti yra vienas is sprendimo budu. juk pripazink jei nelieka nieko kito tai galimi ir tokie, mes juk nekalbam apie nuolatini nacionalizavimo naudojima.
                    Mano galerijos:
                    Flickr'e

                    Comment


                      #70
                      Parašė umbrella
                      tai bet nacionalizuoti yra vienas is sprendimo budu. juk pripazink jei nelieka nieko kito tai galimi ir tokie, mes juk nekalbam apie nuolatini nacionalizavimo naudojima.
                      Tai parašyk tada kaip jį įteisinti?

                      Comment


                        #71
                        Parašė Llinass
                        Tai parašyk tada kaip jį įteisinti?
                        jis gi yra yteisintas jau. Tam yra istatymas, kur viskas ir parasyta. tuoj pabandysiu paieskoti, kaip jis ten skamba.
                        Mano galerijos:
                        Flickr'e

                        Comment


                          #72
                          Ai kiek supratau del kiekvieno atveju priimamas atskiras istatymas seime. Tai pirmiausia turi but vyriausybes sprendimas ir istatymo projekto siulymas seimui.
                          Mano galerijos:
                          Flickr'e

                          Comment


                            #73
                            Jūs nemaišykit nacionalizacijos su nusavinimu. Sovietinė nacionalizacija nieko bendro neturi su civilizuotų šalių nacionalizacija. Po rusų okupacijos buvo ne nacionalizacija, o tikrų tikriausias nusavinimas ar atėmimas, nežinau kaip tiksliau tai pavadinti.

                            Normaliose šalyse nacionalizacija reiškia kokio nors turto paėmimą valstybės nuosavybėn, sumokant rinkos kaina kompensaciją už paimtą turtą. Netgi Prancūzijoje, 20 a. 70-tais metais į valdžią atėjus socialistams, buvo nacionalizuoti keli stambūs bankai. Tai nėra visai nepraktikuojamas dalykas net ir civilizuotose šalyse. Aišku tie bankų savininkai triukšmavo, buvo nepatenkinti, bet jie gavo už tuos bankus kompensacijas, tai didelio pasipiktinimo nebuvo.
                            Parašas :)

                            Comment


                              #74
                              Parašė Svecias
                              Jūs nemaišykit nacionalizacijos su nusavinimu. Sovietinė nacionalizacija nieko bendro neturi su civilizuotų šalių nacionalizacija. Po rusų okupacijos buvo ne nacionalizacija, o tikrų tikriausias nusavinimas ar atėmimas, nežinau kaip tiksliau tai pavadinti.

                              Normaliose šalyse nacionalizacija reiškia kokio nors turto paėmimą valstybės nuosavybėn, sumokant rinkos kaina kompensaciją už paimtą turtą. Netgi Prancūzijoje, 20 a. 70-tais metais į valdžią atėjus socialistams, buvo nacionalizuoti keli stambūs bankai. Tai nėra visai nepraktikuojamas dalykas net ir civilizuotose šalyse. Aišku tie bankų savininkai triukšmavo, buvo nepatenkinti, bet jie gavo už tuos bankus kompensacijas, tai didelio pasipiktinimo nebuvo.
                              Na Prancuzija gal ir nera geriausias civilizuotos rinkos ekonomikos valstybes pavyzdys, nes ten vyriausybes labai daznai i raudonuma yra linke (kaip ir dauguma prancuzu su savo streikais).

                              Comment


                                #75
                                Parašė Svecias
                                Jūs nemaišykit nacionalizacijos su nusavinimu. Sovietinė nacionalizacija nieko bendro neturi su civilizuotų šalių nacionalizacija. Po rusų okupacijos buvo ne nacionalizacija, o tikrų tikriausias nusavinimas ar atėmimas, nežinau kaip tiksliau tai pavadinti.

                                Normaliose šalyse nacionalizacija reiškia kokio nors turto paėmimą valstybės nuosavybėn, sumokant rinkos kaina kompensaciją už paimtą turtą. Netgi Prancūzijoje, 20 a. 70-tais metais į valdžią atėjus socialistams, buvo nacionalizuoti keli stambūs bankai. Tai nėra visai nepraktikuojamas dalykas net ir civilizuotose šalyse. Aišku tie bankų savininkai triukšmavo, buvo nepatenkinti, bet jie gavo už tuos bankus kompensacijas, tai didelio pasipiktinimo nebuvo.
                                ka as ir bandau paaiskint, bet daugeliui vien tas zodis jau Sovietmeciu kvepia..
                                Mano galerijos:
                                Flickr'e

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė Svecias
                                  Normaliose šalyse nacionalizacija reiškia kokio nors turto paėmimą valstybės nuosavybėn, sumokant rinkos kaina kompensaciją už paimtą turtą. Netgi Prancūzijoje, 20 a. 70-tais metais į valdžią atėjus socialistams, buvo nacionalizuoti keli stambūs bankai. Tai nėra visai nepraktikuojamas dalykas net ir civilizuotose šalyse. Aišku tie bankų savininkai triukšmavo, buvo nepatenkinti, bet jie gavo už tuos bankus kompensacijas, tai didelio pasipiktinimo nebuvo.
                                  O ką reiškia nacionalizacija nenormaliose šalyse?

                                  Iš kur čia ištraukei? Dar iš viduramžių ką nors ištrauk ir pasakyk, kad tai normali praktika. Tu tai vadini normaliu reiškiniu, kad Prancūzijoje atėjus į valdžią socialistams buvo nacionalizuoti keli bankai 70m. ir pritaikai dabarčiai.
                                  Dėl tokių nacionalizavimo objektų kaip bankai ar kaip mūsų seimas grasino dėl Mažeikių naftos gal ir galima nacionalizuot jei su jais vyksta kas neskaidraus ir nėra kitos išeities juos sutramdyt ir jie kelia grėsmę valstybės stabilumui (išimties tvarka).

                                  Taigi galvok naują pavyzdį, nes šis visai netinkamas.

                                  Nežinau kaip yra su nacionalizacija vakarų europoje ir kokia ten praktika taikoma iškilus tokioms problemoms kaip antai su verslininku Milvydu. Gal ką nors galėtų mums papasakoti mūsų emigrantai

                                  Comment


                                    #77
                                    Na aš ne emigrantas ir nežinau daugiau pavyzdžių
                                    Bet kokio nors nedidelio namelio ar sklypo išpirkimas iš užsispyrusių privatininkų esant tam tikroms aplinkybėms, manau, kad numatytas visose valstybėse. Tik sovietmečiu visa tai, kaip ir daugelis dalykų, buvo iškreipta.
                                    Parašas :)

                                    Comment


                                      #78
                                      Parašė Llinass
                                      Nežinau kaip yra su nacionalizacija vakarų europoje ir kokia ten praktika taikoma iškilus tokioms problemoms kaip antai su verslininku Milvydu. Gal ką nors galėtų mums papasakoti mūsų emigrantai
                                      Čia visai kitas atvejis su Milvydu. Tokių yra didžiulė daugybė Vakaruose ir yra įsigalėjusi normali praktika ir atidirbti metodai avantiūristams sutramdyti. Paprastai, tikrą veiklą vystančios bendrovės pačios suinteresuotos kuo greičiau pasiekti susitarimą ir perkelti veiklą, žemės savininkai paprastai gauna geresnes kompensacijas nei per brangiai kainuojančius teismus. Būna net atvejų, kai teismo išlaidos viršyja kompensacijas. Na ir mokesčių skaitiklis veikia, be abejo.
                                      Lietuvoj gi, net nebandoma pritaikyti patirties, nes atseit "skiriasi teisinės sistemos". Nors jeigu sistemos paprasčiausiai nėra, nesuprantu - kas skiriasi?

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė Sula
                                        Čia visai kitas atvejis su Milvydu. Tokių yra didžiulė daugybė Vakaruose ir yra įsigalėjusi normali praktika ir atidirbti metodai avantiūristams sutramdyti. Paprastai, tikrą veiklą vystančios bendrovės pačios suinteresuotos kuo greičiau pasiekti susitarimą ir perkelti veiklą, žemės savininkai paprastai gauna geresnes kompensacijas nei per brangiai kainuojančius teismus. Būna net atvejų, kai teismo išlaidos viršyja kompensacijas. Na ir mokesčių skaitiklis veikia, be abejo.
                                        Lietuvoj gi, net nebandoma pritaikyti patirties, nes atseit "skiriasi teisinės sistemos". Nors jeigu sistemos paprasčiausiai nėra, nesuprantu - kas skiriasi?
                                        Ačiū už paaiškinimą.

                                        Comment


                                          #80
                                          Teoriskai kiekvienas zmogus turi prigimtine teise i nuosava turta, kuris be savininko sutikimo gali buti lieciamas tik teismo sprendimu. Taciau ypatingai svarbiais atvejais jis gali buti nusavinamas valstybes. Tai tokie atvejai, kai turtas labai svarbus daugeliui zmoniu. Pvz siuo atveju gatve kuria naudosis milijonai, turi kur kas didesne reiksme nei bobutes teises i trobele. Nacionalizavimas vengtinas dalykas, taciau pasitaikantis ir ishsivysciusiose demokratinese valstybese.
                                          http://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalizacija

                                          Comment

                                          Working...
                                          X