Vilniaus transporto vizijos (2023 m. rinkimai)

[taccido]

Tai vokiečiai irgi rusijos-baltarusijos-ukrainos su meile automobiliui? Ar tiesiog logiška ir europietiška per daug netrukdyt automobilizmui, o tiesiog šalia jo vystyti viešąjį transportą kiek tai logiška su konkrečios vietos gyventojų tankiu?

Ne aš šitoje temoje rašiau apie rusijos-baltarusijos-ukrainos meilę automobiliams. Tokie dalykai subjektyviai vertinami.
Ką galima objektyviai pamatyti? Viena, tai modalinis pasiskirstymas (Lietuva „pirmauja“ Europoje, galime pasidžiaugti). Gerietis bijo pažiūrėti į tokią statistiką, todėl išsitraukia vidutinį km skaičių

Antra, pati alternatyva keliauti VT/dviračiu. V. Europos šalyse nėra tokio didelio atotrūkio tarp pasirinkimo važiuoti automobiliu ar VT/dviračiu. Mano versija – taip yra todėl, kad pats VT buvo vystomas kapitalizme, todėl buvo orientuojamasi į trumpesnę kelionės trukmę, dažnumą.
Kažkada nustebau, sužinojęs, kad sovietmečio pabaigoje iš Šiaulių į Vilnių traukiniu nuvažiuoti buvo galima gal tik du kartus per dieną. VFR jau 1972 m. įsivedė Intercity traukinių rūšį, kursavusią kas 2 valandas tarp visų didžiųjų miestų (po kelerių metų padarė kas valandą).

Tas pasakymas „europietiška per daug netrukdyt automobilizmui“ truputį keistokas. Jeigu „per daug netrukdai“ automobiliams, tai anksčiau ar vėliau turėsi susimokėti už pasekmes ir tą akivaizdžiai matome. Automobilis yra lokalios ekonomikos priešas Nr. 1, gamtos priešas, suburbanizacijos partneris, asocialumo ir nusikalstamumo skatintojas.

Dėl pačios Vokietijos, tai reikia turėti omenyje, kad ji pati turi stiprią autopramonę ir lobistus, todėl sunkoka stabdyti užkurtą variklį ir pereiti prie vadinamo „darnaus judumo“. Jie kartais vadina save Autoland. Pažiūrėję atidžiau pamatysime, kad sėkmingiausiai automobilizmo viruso atsikrato mažesnės šalys be autopramonės: ypač Šveicarija, Nyderlandai. Taip pat mažesnės šalys staigiau pajaučia automobilizmo pasekmes: šveicarai, austrai, olandai turi mažokai vietos, todėl statydamas greitkelius ar užparkuodamas visą miestą akivaizdžiai matai, kad darai nesąmonę ir reikia rinktis alternatyvą. Šveicarai turi daug krovinių tranzito, ir jiems yra skirtumas, ar visi tie kroviniai keliaus tūkstančiais teršiančių ir kelius užkemšančių fūrų, ar elektriniais traukiniais.

Bet nereikia visko supaprastinti iki pasirinkimo tarp automobilio ir ne-automobilio, nes čia dar įsipina urbanistika, teritorijų planavimas.

[mantasm]

taccido Šveicarija ir ypač Nyderlandai yra ne mažesnės, o su atitinkamu tankumu.

[PoDV]

Bet pvz. Mickevičiaus g. (o gal ir kitur) panaikino žmonišką parkavimą ant šaligatvio.

Dideli pėsčiųjų srautai, nepatenkinti žmonės, parkavimas irgi chaotiškas. Sutvarkė, patogu praeiti, patogu parkuotis, nėra užkišta parkavimu ta miesto dalis, niekas nesiskundžia Psichologiniai triukai yra svarbu.

[PoDV]

Ne aš šitoje temoje rašiau apie rusijos-baltarusijos-ukrainos meilę automobiliams. Tokie dalykai subjektyviai vertinami.
Ką galima objektyviai pamatyti? Viena, tai modalinis pasiskirstymas (Lietuva „pirmauja“ Europoje, galime pasidžiaugti). Gerietis bijo pažiūrėti į tokią statistiką, todėl išsitraukia vidutinį km skaičių

Antra, pati alternatyva keliauti VT/dviračiu. V. Europos šalyse nėra tokio didelio atotrūkio tarp pasirinkimo važiuoti automobiliu ar VT/dviračiu. Mano versija – taip yra todėl, kad pats VT buvo vystomas kapitalizme, todėl buvo orientuojamasi į trumpesnę kelionės trukmę, dažnumą.
Kažkada nustebau, sužinojęs, kad sovietmečio pabaigoje iš Šiaulių į Vilnių traukiniu nuvažiuoti buvo galima gal tik du kartus per dieną. VFR jau 1972 m. įsivedė Intercity traukinių rūšį, kursavusią kas 2 valandas tarp visų didžiųjų miestų (po kelerių metų padarė kas valandą).

Tas pasakymas „europietiška per daug netrukdyt automobilizmui“ truputį keistokas. Jeigu „per daug netrukdai“ automobiliams, tai anksčiau ar vėliau turėsi susimokėti už pasekmes ir tą akivaizdžiai matome. Automobilis yra lokalios ekonomikos priešas Nr. 1, gamtos priešas, suburbanizacijos partneris, asocialumo ir nusikalstamumo skatintojas.

Dėl pačios Vokietijos, tai reikia turėti omenyje, kad ji pati turi stiprią autopramonę ir lobistus, todėl sunkoka stabdyti užkurtą variklį ir pereiti prie vadinamo „darnaus judumo“. Jie kartais vadina save Autoland. Pažiūrėję atidžiau pamatysime, kad sėkmingiausiai automobilizmo viruso atsikrato mažesnės šalys be autopramonės: ypač Šveicarija, Nyderlandai. Taip pat mažesnės šalys staigiau pajaučia automobilizmo pasekmes: šveicarai, austrai, olandai turi mažokai vietos, todėl statydamas greitkelius ar užparkuodamas visą miestą akivaizdžiai matai, kad darai nesąmonę ir reikia rinktis alternatyvą. Šveicarai turi daug krovinių tranzito, ir jiems yra skirtumas, ar visi tie kroviniai keliaus tūkstančiais teršiančių ir kelius užkemšančių fūrų, ar elektriniais traukiniais.

Bet nereikia visko supaprastinti iki pasirinkimo tarp automobilio ir ne-automobilio, nes čia dar įsipina urbanistika, teritorijų planavimas.

Išskyrus miestų centrus, pas mus gana palanku vystyt Los Andželą. Mikrorajonus išgrįst parkovkėmis, arba idealu gal būtų nugriaut ir pastatyt US style strip mall'us su individualiais namais, o visa kita auto priparkuotos suburbijos, VT tik trukdo gyvent, geriau Dubajaus 8 juostų autobanai su dangoraižiais fone.
Artimiausias to pavyzdys man būtų: https://goo.gl/maps/r5n6KuSGNW86xR6C6
Dar paminėčiau Pilaitės pr., bet daugiau ten šiaip suburbinis stroad.

Viskas būtų gerai, bet pagrindinis peilis yra soc. problemų skatinimas, asocialumas, nusikaltimai, ko pas mus sakyčiau netrūksta. Gal kai kuriems mūsų influenceriams, kurie norėtų kuo daugiau Amerikos Lietuvoje, kitaip atrodo, kad vieni kenčia (narkotikai, benamystė, pavojingas elgesys, etc.), o kiti pravažiuot biednesnius rajonus prabangia mašina miesto Interstate'u.
Aš norėčiau, kad būtume Amerika pozityviuose dalykuose, bet urbanistikoje nebūtume auto vergai, turėtume auto ir jomis naudotumėmes, bet būtų patogu, malonu naudotis dviračiu, eiti pėsčiomis, pravažiuoti tyliu moderniu tramvajumi. Nebūtų baisu einant galvoti, ar kažkas baisaus neatsitiks.

[Sula]

Visur yra bėdos, bet skiriasi jų mastelis. Ta proga pacituosiu savo mėnesio senumo pranešimą, kuriame atsakiau į eilinį geriečio pasišaipymą:

Nu yra toks dalykėlis kaip VT išvystymas.

Tai savaime suprantama, dėl to niekas nesiginčyja. Bet reikia įvertinti tiek istorinį "atspirties tašką", tiek objektyvias aplinkybes.
Beje, bent jau Vilniaus, VT nėra toks blogas kaip kartais čia hiperbolizuojama.
Panašiai dėl dviračių takų - Vilnius pagal jų išvystymą jau lenkia kai kuriuos panašius V. Europos miestus.
Bet yra daug kitų senų bėdų į kurias forumiečiai mažiau kreipia dėmesį.

[VLR]

'Modal share' patikimus duomenis rasti yra labai sunku, kiekvienas miestas skaičiuoja juos savaip panašu ir tai komplikuoja dalykus. Pvz. pagrindiniame 'modal share' puslapyje wikipedia Vliniaus automobilių dalis kelionėse nurodoma kaip 38%, kas nėra teisinga informacija, tas skaičius yra virš 50%. Bet kokiu atveju, tendencija yra aiški: kuo šūdinesnis miestas, tuo daugiau jame automobilių eismo, daugiau izoliuotų teritorijų, prasčiausiai suformuoti centrai ir kt.

https://en.wikipedia.org/wiki/Modal_share

Reikia tiesiog nuspręsti, kokio miesto mes norime - kažko panašaus į Budapeštą, ar Detroitą? Utrechtą ar Buffalo?

O kova prieš automobilizuotus marozus vyksta visur. Pvz. Budapešte naują tiltą jų kietas meras norėjo palikti viešajam transportui ir dviračiams. Automobilizuoti vietiniai marozai šeimamaršininkai orbanistai, aišku, nori jį atiduoti automobiliams. Paryžiuje, viename iš darnios transfomracijos lyderių, irgi labai daug kapojamasi su automarozais. Ir sekasi sunkiai, bet progresas vyksta ir jis yra labai geras. Mums irgi reikia daryti tą patį, deja čia mūsų yra per mažai. Bet to, turime prasčiausią viešojo transporto sistemą Europoje, dėl to ir prasčiausius įrankius. Šiame mieste apskritai yra netoli 0 gyvenimo mieste kultūros ir supratimo, kaip turi veikti dalykai. Ko galima tikėtis iš iš kaimų į prie nusiaubto istorinio miestelio pastatytus komiblokus atvežtų kaimiečių ir jų palikuonių? Dėl to ir pralaimėjome, ir pralaimėsime dar bent dešimt metų, o gal ir daugiau.

Beje, važinėjimas po šalį automobiliu (ne po miestą) nėra labai blogas dalykas kažkoks. Bet Lietuvoje automobilizacija yra didžiausia Europos sąjungoje:
https://www.eea.europa.eu/data-and-m...-2#tab-chart_1

[Tomas]

taccido - yra proga pasireikšti, tegu ir mažesniame mastelyje:
Rokiškio miesto autobusų maršrutas planuojamas pritaikyti patogesniam miesto gyventojų važiavimui - Gimtasis Rokiškis (grokiskis.lt)

[Lettered]

Artimiausias to pavyzdys man būtų: https://goo.gl/maps/r5n6KuSGNW86xR6C6
Dar paminėčiau Pilaitės pr., bet daugiau ten šiaip suburbinis stroad.

Viskas būtų gerai, bet pagrindinis peilis yra soc. problemų skatinimas, asocialumas, nusikaltimai, ko pas mus sakyčiau netrūksta. Gal kai kuriems mūsų influenceriams, kurie norėtų kuo daugiau Amerikos Lietuvoje, kitaip atrodo, kad vieni kenčia (narkotikai, benamystė, pavojingas elgesys, etc.), o kiti pravažiuot biednesnius rajonus prabangia mašina miesto Interstate'u.

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

https://www.google.lt/maps/@51.93110...7i16384!8i8192

[Stadionas]

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

nes JAV padorus žmonės gyvena suburbose, ir centre lieka tik taboras.

[VLR]

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

https://www.google.lt/maps/@51.93110...7i16384!8i8192

Olandija yra ‘Blue Banana’ - tankiausiai apgyvendintos ir daugiausia verslo darančios Europos dalies dalis. Rotterdamas yra didžiausias Europos uostas. Dėl to ten tranzitiniai srautai yra milžiniški. Lyginti Olandijos aplinkkelius su izoliuotu Vilniumi ir jo vietiniam eismui skirtomis gatvelėmis gali tik visiškai situacijoje nesigaudantis žmogus.

[Sula]

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

Ten pat Nyderlanduose, kai paklausiau kaip nusigauti iki oro uosto pėsčiomis, pasižiūrėjo kaip į nenormalų. Teko važinėti autobusu (kuris būdavo beveik visiškai tuščias).

[Lettered]

nes JAV padorus žmonės gyvena suburbose, ir centre lieka tik taboras.

LA taip, bet NY turtingiausi gyvena centre ir tankumas didžiulis, bet tiek LA, tiek NY ta pati problema dėl kriminalo, bomžynų centre. Tai nelabai kaip susiję dalykai su miestų tankumu ar VT populiarumu.

[Lettered]

Olandija yra ‘Blue Banana’ - tankiausiai apgyvendintos ir daugiausia verslo darančios Europos dalies dalis. Rotterdamas yra didžiausias Europos uostas. Dėl to ten tranzitiniai srautai yra milžiniški. Lyginti Olandijos aplinkkelius su izoliuotu Vilniumi ir jo vietiniam eismui skirtomis gatvelėmis gali tik visiškai situacijoje nesigaudantis žmogus.

Vietiniam eismui skirtų gatvių tinklas taip pat didžiulis, gatvės plačios, daug parkingo, tiek antžeminio, tiek požeminio, daug dviejų lygių sankryžų net centre, kur nėra jokio tranzito, Vilniuj iki Olandijos dar tikrai toli ne tik pagal VT infrastruktūrą, bet ir "asfalto".
https://www.google.com/maps/@51.9180...7i16384!8i8192

Beje, Vilniuje eismas didėja irgi ne tik dėl to, kad daugėja gyventojų, bet ir visokių gamyklų aplink miestą statosi į kurias savaime aišku niekas nevažiuos troleibusu. Kaip ir dirbantys mieste visokių Maišiagalų gyventojai.

[Pipe]

Reikia tiesiog nuspręsti, kokio miesto mes norime - kažko panašaus į Budapeštą, ar Detroitą? Utrechtą ar Buffalo?

Detroitas yra kosmosas. Net toks prasiskolinęs JAV miestas sugebėjo pasistatyti naują tramvajaus liniją.

[Stadionas]

LA taip, bet NY turtingiausi gyvena centre ir tankumas didžiulis, bet tiek LA, tiek NY ta pati problema dėl kriminalo, bomžynų centre. Tai nelabai kaip susiję dalykai su miestų tankumu ar VT populiarumu.

elitas taip, o vidurinioji klasė? plius N.Y. ir L.A. visai kitokie desniai veikia nei Vilniuje.

[evil]

Detroitas yra kosmosas. Net toks prasiskolinęs JAV miestas sugebėjo pasistatyti naują tramvajaus liniją.

Detroitas ir nesugebėjo, bent jau iš savo kiauros kišenės. Pats miestas ten tik keliais procentais prisidėjo. Neturiu po ranka linkų, bet teko skaityt, kad ten gana unikalus projektas - ne pelno organizacijos įsteigtas ir visokias paramas tiek iš valstybės susirinkęs, tiek iš privačių rėmėjų.

[ttttt]

Kandidatų pozicijų dėl transporto apibendrinimas iš Made in Vilnius:


Artūras Zuokas


„Nuo 2014 m., nepaisant atnaujinto viešojo transporto, kelionių skaičius Vilniuje viešuoju transportu tik mažėjo. Norint, kad daugiau vilniečių persėstų į viešąjį transportą, būtina jį turėti kokybišką, greitą ir komfortabilų. Kai kuriais maršrutais net vienas po kito važiuojantys ilgieji autobusai keleivių srauto neišveža, o piko valandomis jie perpildyti”, – apie dabartinę situaciją mieste pasakoja A. Zuokas.

Politikas pažymi, kad Vilnius yra vienintelė sostinė visoje Europoje, kuri iki šiol neturi tramvajaus. Kartu su savo komanda politikas pasiryžęs tai pakeisti ir mieste siūlo įrengti lengvąjį elektrinį tramvajų (and. light tram), kuris galėtų būti autonominis. A. Zuokas teigia, kad tramvajaus įrengimui miestas jau buvo pasiruošęs jo mero kadencijos pabaigoje.


Valdas Benkunskas


Valdas Benkunskas tramvajaus svarbą ateičiai supranta, bet diegti jo nesiruošia. (šitas sakinys yra visiškas comedy gold, tsakant "meras be cirkų")

„Tramvajaus priemonės įrengimas (įskaitant reikalingą gatvių rekonstrukciją) miestui atsieitų apie 1,5 milijardo eurų – ši suma gerokai viršija metinį Vilniaus biudžetą, tad turime būti realistais – šiam projektui įgyvendinti reikėtų ne tik Vilniaus mero ir tarybos pritarimo, bet ir Vyriausybės palaiminimo bei finansavimo. O vienos kadencijos neužtektų net paruošiamiesiems darbams – projektavimui, statybų paruošimui atlikti”, – sako politikas.

Politikas žada, kad pokyčiai vilniečius turėtų paliesti čia ir dabar – tam tikslui bus plėtojama greitųjų autobusų eismo sistema.


Mykolas Majauskas


M. Majauskas imsis viešojo transporto tinklo modernizacijos plano. Ateityje, anot kandidato, Vilniuje galima būtų svarstyti apie tramvajaus įrengimą.

„Greta minėtų investicijų į transporto infrastruktūrą bus sparčiai modernizuotas Vilniaus viešasis transportas, užtikrinant intensyvų greitųjų maršrutų eismą atitinkantį plačios visuomenės poreikius. Įgyvendinus minėtus projektus bus atidžiai įvertintas ir poreikis papildomų sprendimų, įskaitant ir tramvajaus tinklo”, – komentuoja kandidatas.


Tomas Vytautas Raskevičius


Investuoti į esamą viešąjį transportą žada Tomas Raskevičius. Kandidatas atnaujintų transporto priemonių parką, peržiūrėtų esamus maršrutus, būtų įvesta funkcionali elektroninio bilieto sistema. Taip pat kandidatas modernizuotų viešąjį transportą, peržiūrėdamas maršrutų dažnumą ir sudarydamas taktinius tvarkaraščius. Programa apima A juostų tinklo plėtrą. Numatytas ir galimybių vertinimas perkelti A juostas į centrinę gatvės dalį. Tramvajus, anot T. Raskevičiaus – ateities klausimas.

„Dėl miesto plėtros augant viešojo transporto vartotojų srautui, greituosius autobusus transformuoti į BRT (angl. „bus rapid transit“), o ilgojoje perspektyvoje – ir į tramvajaus linijas. Efektyvi tramvajaus linija turėtų aptarnauti bent 6 tūkstančių keleivių srautą per valandą. Vilniuje tik keliose viešojo transporto atkarpose turime suminį 3 tūkstančių keleivių per valandą srautą”, – sako T. Raskevičius.



Apibendrinant tik Zuokas žada veikti, o ne svarstyti apie ateitį.

Nesuprantu pvz Raskevičiaus pozicijos, sako, kad tramvajus yra ateities klausimas, bet tuo pačiu debatuose su Zuoku sako, kad vistiek čia nieko per kadenciją nepadarysi, tai net neverta kažką daryt... O tai, atsiprašau, o kaip tas tramvajus ateityje taps a thing, jeigu tu net nesiruoši nieko daryt?

[rmss]

Jakeliūnas interve su LRT sakė, kad reikia tramvajaus. Taip pat sakė, kad Rusija buvo išprovokuota užpult Ukrainą.

[Sula]

Efektyvi tramvajaus linija turėtų aptarnauti bent 6 tūkstančių keleivių srautą per valandą. Vilniuje tik keliose viešojo transporto atkarpose turime suminį 3 tūkstančių keleivių per valandą srautą”, – sako T. Raskevičius.

6000 kel. per val. tai 100 keleivių kas minutę! Su tokiu srautu net tramvajus nesusitvarkytų.

Apibendrinant tik Zuokas žada veikti, o ne svarstyti apie ateitį.
Nesuprantu pvz Raskevičiaus pozicijos, sako, kad tramvajus yra ateities klausimas, bet tuo pačiu debatuose su Zuoku sako, kad vistiek čia nieko per kadenciją nepadarysi, tai net neverta kažką daryt... O tai, atsiprašau, o kaip tas tramvajus ateityje taps a thing, jeigu tu net nesiruoši nieko daryt?

Pagal viską sprendžiant, XXI a. pirmoje pusėje Vilnius greitojo transporto (MRT) neturės.

[geriantis]

Čia ne per mano kadenciją, čia neužteks vienos kadencijos, čia metinis miesto biudžetas ir .t., tai čia taip mąsto itin siauro mąstymo žmogystos, kurie nori tik atbūti savo kadenciją ir viskas. Ojojojoi kaip viskas nyku