Šiaip šitie rinkimai puikiai padės taškus jau kelis metus forume vykstančioje diskusijoje, kurioje kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.
Nematau kurioj vietoj "sueuropėjimas" reiškia automobilių atsisakymo. Nebent norite tokios Europos kaip Turkijoje ir Rumunijoje.
ir kai sąmoningai iškreipi "priklausomybės nuo automobilių mažinimą" į "draudimą ar atsisakymą". Modalinis pasiskirstymas daug geriau parodo keliavimo įpročius, o ne automobilio turėjimas.
absoliuti dauguma verkia dėl gatvių siaurinimo, nors patys sako, kad net nevairuoja.
Šitas reiškinys vienas asmeniškai labiausiai stebinančių visame diskusijos apie gatves kontekste. Prieš kelis mėnesius teko nugirsti vyresnio amžiaus moterų pokalbį 4G autobuse pro Saulėtekį važiuojant, tai piktinosi tiek susiaurinta Saulėtekio alėja, tiek apskritai visais siaurinimais. Klausimas tuomet, ar pyktis kyla išgirdus jaunesnių šeimos narių/pažįstamų skundus, ar čia natūraliai kažkoks sadomazochizmas norėti judėti pavojingomis sąlygomis
Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok
Europoje žmonės autombilius ne laiko garažuose už miesto kaip sovietmečiu, bet ir naudoja kasdien. Lietuva pagal kuro sunaudojimą per capita atsilieka nuo daugumos Europos šalių. Čia tik turistams susidaro vaizdas, kad senamiestyje gatvės uždaromos dviratininkams ir visi nebenaudoja automobilių, o nuvažiavus už centro matosi, koks gatvių tinklas, kiek automobilių ir kamščių, kad palyginus Vilniuje jie nebeatrodo dideli.
Šitas reiškinys vienas asmeniškai labiausiai stebinančių visame diskusijos apie gatves kontekste. Prieš kelis mėnesius teko nugirsti vyresnio amžiaus moterų pokalbį 4G autobuse pro Saulėtekį važiuojant, tai piktinosi tiek susiaurinta Saulėtekio alėja, tiek apskritai visais siaurinimais. Klausimas tuomet, ar pyktis kyla išgirdus jaunesnių šeimos narių/pažįstamų skundus, ar čia natūraliai kažkoks sadomazochizmas norėti judėti pavojingomis sąlygomis
Žmonės tiesiog nesupranta siaurinimo esmės, o intuityvi jiems logika sako, kad siaurinimas = daugiau kamščių.
Žmonės tiesiog nesupranta siaurinimo esmės, o intuityvi jiems logika sako, kad siaurinimas = daugiau kamščių.
Čia prastai buvo su komunikacija nuo pat pradžių, Kaune netgi dar labiau siaurino gatves aplink Laisvės al., bet kadangi vadino tai rekonstrukcija, niekam ir neužkliuvo. Konstitucijos pr. "siaurinimas" iš vis kažkoks anekdotas. Medžių ir krūmų pasodinimas už važiuojamos dalies buvo užvadintas siaurinimu.
Čia prastai buvo su komunikacija nuo pat pradžių, Kaune netgi dar labiau siaurino gatves aplink Laisvės al., bet kadangi vadino tai rekonstrukcija, niekam ir neužkliuvo.
Tik Kęstučio g. ir Nemuno g. rimtai susiaurintos.
Prieš tai pilna remontų buvo Mickevičiaus, Putvinskio, Donelaičio, Miško, etc. kur nė cm nepalietė bordiūrų.
Tik Kęstučio g. ir Nemuno g. rimtai susiaurintos.
Prieš tai pilna remontų buvo Mickevičiaus, Putvinskio, Donelaičio, Miško, etc. kur nė cm nepalietė bordiūrų.
Bet pvz. Mickevičiaus g. (o gal ir kitur) panaikino žmonišką parkavimą ant šaligatvio.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Europoje žmonės autombilius ne laiko garažuose už miesto kaip sovietmečiu, bet ir naudoja kasdien. Lietuva pagal kuro sunaudojimą per capita atsilieka nuo daugumos Europos šalių. Čia tik turistams susidaro vaizdas, kad senamiestyje gatvės uždaromos dviratininkams ir visi nebenaudoja automobilių, o nuvažiavus už centro matosi, koks gatvių tinklas, kiek automobilių ir kamščių, kad palyginus Vilniuje jie nebeatrodo dideli.
Darbo reikalais teko pabūt Frankfurte tai ple ple kokia automobilizacija. Gatvės - parkofkės. Siauresnėse gatvėse - abiejose pusėse parkuoja vienu ratu ant šaligatvio (bet bortai kaip nauji ir plytelės sveikos). Neretas vaizdas parkofkės prie įstaigų durų į kurias galima įvažiuot tik per šaligatvį. Ypač prie naktinių klubų kur suparkuoja ekskliuzyvines mašinytes.
Iš kitos pusės, visiems kas dar nenori tramvajaus reiktų nuvažiuot pasižiūrėt kas yra kokybiškas tramvajus su požeminėm atkarpom.
Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok
kur pažiūrėti statistiką kiek km nuvažiuoja "stovintys garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto" tikrų europiečių automobiliai? Spėju kad ne mažiau nei LT. Kiek randu visų skaičiai panašūs.
kur pažiūrėti statistiką kiek km nuvažiuoja "stovintys garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto" tikrų europiečių automobiliai? Spėju kad ne mažiau nei LT. Kiek randu visų skaičiai panašūs.
Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus. Taip pat reikia nepamiršti, kad kai kur subsidijuojamos kelionės išlaidos į darbą. Dėl būsto situacijos ir kitų dalykų žmonės dirba vis toliau nuo savo gyvenamos vietos.
Jei gerai prisimenu, Nyderlanduose automobilių km skaičius neseniai didėjo būtent kaimiškose vietovėse dėl važinėjimo į darbą, bet ne miestuose.
Man juokinga skaityti jau kelintą kartą tokius trizniojimus forume.
Darbo reikalais teko pabūt Frankfurte tai ple ple kokia automobilizacija. Gatvės - parkofkės. Siauresnėse gatvėse - abiejose pusėse parkuoja vienu ratu ant šaligatvio (bet bortai kaip nauji ir plytelės sveikos). Neretas vaizdas parkofkės prie įstaigų durų į kurias galima įvažiuot tik per šaligatvį. Ypač prie naktinių klubų kur suparkuoja ekskliuzyvines mašinytes.
Iš kitos pusės, visiems kas dar nenori tramvajaus reiktų nuvažiuot pasižiūrėt kas yra kokybiškas tramvajus su požeminėm atkarpom.
Vokietijos miestai praeito amžiaus viduryje statėsi daug VT, nes pamatė, kad savo kompaktiškuose miestuose tiesiog fiziškai nesutalpina visų mašinų. Deja, mums sovietmetis „padovanojo“ nevykusius nekompaktiškus miestus, kuriuose labai didelės pagundos toliau automobilizuotis nejaučiant pasekmių.
Kodėl tie VT ufonautai vis bando užtempti pelėdą ant gaublio?
Tai jei "Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus."
Tai žiūrint į mano lentelę Latvijoje bene labiausiai "geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus".
Tai kaip gi su "postsoviekitų automobilio garbinimu"?
Vokietijos miestai praeito amžiaus viduryje statėsi daug VT, nes pamatė, kad savo kompaktiškuose miestuose tiesiog fiziškai nesutalpina visų mašinų. Deja, mums sovietmetis „padovanojo“ nevykusius nekompaktiškus miestus, kuriuose labai didelės pagundos toliau automobilizuotis nejaučiant pasekmių.
Ir dabar toliau talpina fiziškai sutalpinamą maksimumą. Ir toliau automobilizuojasi su 4+4 autobanais per kompaktiškus miestus ir milžiniškais satelitinių miestelių tinklais kuriuose neretai važinėja į darbą kelias dešimtis kilometrų į vieną pusę.
Kodėl tie VT ufonautai vis bando užtempti pelėdą ant gaublio?
Tai jei "Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus."
Tai žiūrint į mano lentelę Latvijoje bene labiausiai "geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus".
Tai kaip gi su "postsoviekitų automobilio garbinimu"?
Kad visokie autonautai nusileistų ant žemės, parašysiu taip.
Jūs pirmiausia pasiėmėte liootas citatą, kurioje jis išsakė labiau rekomendaciją/siekiamybę, kad siekiama mažesnio automobilio naudojimo. Tada susigalvojote, kad neva visoje Europoje taip dabar naudojami automobiliai. Tada pasiėmėte lentelę su vidutiniais atstumais (kurie labai vienodi visose šalyse), ir šaipotės, kad tie praktiškai vienodi atstumai neatitinka jūsų neteisingo įsivaizdavimo.
Žodžiu, susigalvojot nesąmonę, tada pasiėmėte duomenis ir „patvirtinote“ savo nesąmonę
Mano pasakymas apie VT naudojimą ir automobilių nuvažiuojamą atsumą būtent buvo skirtas tam faktui, kad kilometrai beveik nesiskiria visose šalyse.
Tas jūsų juokingas vidutinio atstumo naudojimas yra maždaug tas pats, jeigu apie alaus suvartojimą kokiame nors miestelyje spręstume pagal vidutinį to miestelio bare išgeriamų bokalų skaičių. Įsivaizduokim, kad vidutiniškai klientas išgeria 2 bokalus. Tačiau neaišku, nei kiek klientų per dieną, nei koks procentas miestelio gyventojų yra klientai (ar pusė kaimo gyventojų kasdien eina į barą, ar tik nedidelis procentas retkarčiais).
Ir dabar toliau talpina fiziškai sutalpinamą maksimumą. Ir toliau automobilizuojasi su 4+4 autobanais per kompaktiškus miestus ir milžiniškais satelitinių miestelių tinklais kuriuose neretai važinėja į darbą kelias dešimtis kilometrų į vieną pusę.
Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.
Žodžiu, susigalvojot nesąmonę, tada pasiėmėte duomenis ir „patvirtinote“ savo nesąmonę
Ne, neišsivartėte. Nerandu jokios užuominos apie "siekiamybes", visi rašo apie dabartį.
Net jei ir liootas rašė apie savo svajones, kalba yra ne apie jo svajones, o apie
kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.
ir šiam teiginiui nepateikta jokio įrodymo, o man pateikus atvirkštinį pradedat apsimetinėti šlangom. Eilinis ufonautų mąstymo pavyzdys. "Jei faktai neatitinka mano įsitikinimams - tuo blogiau faktams."
Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.
Ne dabar statė, bet dabar neliūdi, kad pasistatė. Ir toliau sėkmingai plečia, ypač rytinėj pusėj, kur buvo apleistas tinklas.
Satelitiniai miesteliai gerai. Tiek dėl gyvenimo kokybės, tiek dėl NT kainų prilaikymo. Bet iš automobilizacijos pusės - dauguma prie geležinkelio nepajungti. Net jei ir yra geležinkelis, dažnai vistiek važiuojama automobiliu, nes netinka tvarkaraštis ar tektų važiuoti su daugybe persėdimų ratais kvadratais.
Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.
Palaukit, čia forume jau šimtai puslapių prirašinėta, kad pas mus viskas blogai ir reikia sekti Olandijos ar bent Vokietijos pavyzdžiu.
Bet pasirodo, kad ir ten automobilizacija, ir nepakankama dviratizacija, ir pėsčiųjų galimybės, ir parkavimo problemos, ir Lietuvoje baigti prakeikti priemiesčiai. Gal tik VT geresnis, su tuo mažai kas ginčyjasi. Tai kaip čia yra iš tikrųjų?
Ne, neišsivartėte. Nerandu jokios užuominos apie "siekiamybes", visi rašo apie dabartį.
Kas rašo apie dabartį?
Liootas rašė: „Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok“.
Kur teiginys, kad dabar taip Europoje visi naudoja automobilius? Jūs pats jį susigalvojote ir dabar „paneiginėjate“.
„kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.“
ir šiam teiginiui nepateikta jokio įrodymo, o man pateikus atvirkštinį pradedat apsimetinėti šlangom.
Tas teiginys išvis yra apie visuomenės požiūrį, o ne konkrečius skaičius. Bet paradoksas tas, kad automobilius mylintys vokiečiai daug kur turi kokybišką VT ir alternatyvas, jas vysto, o lietuviai ir postsovietikai nemąsto apie alternatyvas absoliučiai.
O jūsų „įrodymas“, kaip jau rašiau praeitame pranešime, yra absoliutus Š. Kaip galima iš vidutinio baro kliento išgeriamų bokalų skaičiaus spręsti apie viso miestelio alkoholio suvartojimo lygį?
Ne dabar statė, bet dabar neliūdi, kad pasistatė. Ir toliau sėkmingai plečia, ypač rytinėj pusėj, kur buvo apleistas tinklas.
Satelitiniai miesteliai gerai. Tiek dėl gyvenimo kokybės, tiek dėl NT kainų prilaikymo. Bet iš automobilizacijos pusės - dauguma prie geležinkelio nepajungti. Net jei ir yra geležinkelis, dažnai vistiek važiuojama automobiliu, nes netinka tvarkaraštis ar tektų važiuoti su daugybe persėdimų ratais kvadratais.
Lygiai taip pačiai neliūdi, kad 1991 m. paleido ICE traukinius, kurie dabar irgi perpildyti, kaip ir autobanai.
O dėl automobilizmo, tai nėra ko stebėtis, kad jis aukštas, jeigu šitiek metų vyko ir tebevyksta automobilinė politika.
Palaukit, čia forume jau šimtai puslapių prirašinėta, kad pas mus viskas blogai ir reikia sekti Olandijos ar bent Vokietijos pavyzdžiu.
Bet pasirodo, kad ir ten automobilizacija, ir nepakankama dviratizacija, ir pėsčiųjų galimybės, ir parkavimo problemos, ir Lietuvoje baigti prakeikti priemiesčiai. Gal tik VT geresnis, su tuo mažai kas ginčyjasi. Tai kaip čia yra iš tikrųjų?
Visur yra bėdos, bet skiriasi jų mastelis. Ta proga pacituosiu savo mėnesio senumo pranešimą, kuriame atsakiau į eilinį geriečio pasišaipymą:
Įrodyt nieko nenoriu, tik juokingai atrodo tas "o štai civilizuotam pasaulyje jie nedūsta automobilio kulte...", kai ten ir kamščiai, ir visos skylės automobiliais užparkuotos, ir parkingai "molyne".
Kas čia jeigu ne kultas?
Nu yra toks dalykėlis kaip VT išvystymas.
Pavyzdys. Įsivaizduokim du žmones. Abu jie turi po 40 kg riebalų. Skamba baisokai, ane?
Bet vienas sveria 180 kg ir riebalai sudaro apie 22 % kūno masės (pvz. Žydrūnas Savickas), o kitas sveria 100 kg ir riebalai sudaro 40 % kūno masės.
Kaip skiriasi vaizdelis tarp 20 % ir 40 %, labai aiškiai matosi paveikslėlyje
Lygiai taip pačiai neliūdi, kad 1991 m. paleido ICE traukinius, kurie dabar irgi perpildyti, kaip ir autobanai.
O dėl automobilizmo, tai nėra ko stebėtis, kad jis aukštas, jeigu šitiek metų vyko ir tebevyksta automobilinė politika.
Tai vokiečiai irgi rusijos-baltarusijos-ukrainos su meile automobiliui? Ar tiesiog logiška ir europietiška per daug netrukdyt automobilizmui, o tiesiog šalia jo vystyti viešąjį transportą kiek tai logiška su konkrečios vietos gyventojų tankiu?
Comment