Aš tuos pačius šaltinius galiu pateikti įrodymui atvirkščiai. Tamsta bandot pritempti prie savo įsitikinimų. Pagrindai nėra kelio laikančios konstrukcijos, jos gali būti kelio statiniuose - tuneliuose, viadukuose ir pan. O išorės matmenys yra ne asfalto plotis, bet raudonosios linijos
Pamatai nėra statinio laikanti konstrukcija, o eismo juostų skaičius ir plotis nėra esminis statinio sprendinys?
Pasiduodu, prašom praeiti.
O.k. įtikinot: 10000 mugės lankytojų išsilakstytų nesutrukdę, koncertą katedros aikštėje tiesiog apvažiuotų per Gedimino kalną, bet vat 10 staliukų Vilniaus gatvėje tai jau mirtinas kamštis
Koncertą Katedros aikštėje laisvai apvažiuotų per Šventaragio gatvę. Prie pačios Katedros irgi laisvai atvažiuotų pro Mindaugo paminklą.
Vilniaus gatvėje per staliukus irgi laisvai pervažiuotų. Tik klausimas iš kokių pinigų būtų remontuojamos ugniagesių mašinos ir kas atlygintų nuostolius dėl staliukų.
Esminė problema mūsuose yra pilietinės visuomenės neegzistavimas ir visuomenės bei politikų atitrūkimas. Aišku galima sakyti, kad jei liaudis nori neteisingai, tai reikia mest lauk demokratiją ir padaryt kaip reikia. Bet kaip sakė vienas klasikas, tada gaunasi ne europa, o Minskas
Esame savotiškuose spąstuose su tikrąja demokratija, t.y. padarykim kaip tikrai nori liaudis/visuomenė.
Vakarų Europa galėjo sau 100-200 metų bandyti, spėlioti, "daryti neteisingai". Praėjo ir automobilizacijos etapą, gan vėlai ir visas mirties bausmes panaikino, ir savo absurdiškos neteisingos valdžios periodus išgyveno, dabar pradėjo de-automobilizacijos etapą, woke politika, žmogaus teisės ir kas tik nori.
Mes pragyvenom laiką kai už mus sprendė (rusai), vėliau jie sufakapino, imperija žlugo, paleido mus į laisvę.
Gavome didžiulį atsilikimą, vejames (gap'as mažėja), bet nespėjam (vis tiek bendrai nesam patenkinti savo atsilikimu), juolab taip greitai Vakarai ir patys nesivystė.
Vystimasis greitas, netolygus, vienur dar 18 amžius, kitur 22 amžius.
Dabar norime su siaurinimais (t.y. kad nebūtų siaurinimų) taip kaip buvo prieš 40-50 metų, kad po 40-50 metų susipratę jau su dideliu palaikymu norėtume pagaliau humanizuot tas gatves.
Kur bus visokios Olandijos, Danijos, Šveicarijos ir turbūt visos aplinkinės šalys po 50 metų? Kaip seksis vytis?
PoDV svarbiausia pasivyti pilietine visuomene, visuomenės <-> valdžios santykiu, savivaldos veiksnumu.. Bendrai noru kurti namus iš kartos į kartą, o ne prisivogti čia ir dabar iš kaimyno.
Nematau prasmės iš pagal šios dienos paniatkes sutvarkytos gatvės jei dėl to eilinį kartą visuomenė stumiama į tuos pačius pono-baudžiauninko santykius kuriuose murkdomės šimtus metų. Gatvė yra tik betono, asfalto ir, jei Dievas duoda, granito krūva. Visuomeninė evoliucija daug svarbiau.
Pamatai nėra statinio laikanti konstrukcija, o eismo juostų skaičius ir plotis nėra esminis statinio sprendinys?
Pasiduodu, prašom praeiti.
Kokie dar pamatai? Pavadinimus bent skirkite kur dangos pagrindas ir kur atraminės konstrukcijos pamatas. Ką tik spie projekto sprendinius kalbėjot (kokio dar projekto?), o dabar jau statinio sprendinius. Pasiklydot sąvokose. Eismo juostų skaičius tik viena sudėtinių kelio dalių, visos kelio juostos su takais ir želdynais išorės matmenys nesikeičia (nerekonstruojam D į C kstegoriją) - vadinasi ne rekonstrukcija. Ne rekonstrukcija, vadinasi remontas. Neperstatinėjam viadukų atraminių konstrukcijų - vadinasi ir ne kapitalinis.
PoDV svarbiausia pasivyti pilietine visuomene, visuomenės <-> valdžios santykiu, savivaldos veiksnumu.. Bendrai noru kurti namus iš kartos į kartą, o ne prisivogti čia ir dabar iš kaimyno.
Nematau prasmės iš pagal šios dienos paniatkes sutvarkytos gatvės jei dėl to eilinį kartą visuomenė stumiama į tuos pačius pono-baudžiauninko santykius kuriuose murkdomės šimtus metų. Gatvė yra tik betono, asfalto ir, jei Dievas duoda, granito krūva. Visuomeninė evoliucija daug svarbiau.
Jeigu kalbam apie daug svarbesnius dalykus.
Ok, kad turime savo valstybę.
Svarbu nesikartotų 1864 m. ir 1940 m. ir ypač kas buvo po to.
Jei sulaužomas bent pastarasis punktas, tada game over (arba bent jau start over again).
Jei viskas ok toliau kažkiek veiks susisiekiančių indų principas. Žmonės vis tik stebi aplinką. Ekonomika kilo, pilietiškumas matyt iš paskos eis, galbūt čia tikrai prireiks kartų, kad kažkoks susilyginimas įvyktų (nors mūsų situacija savotiška, kad esame paspartintame ekonomikos ir kitų dalykų augime, kur daug netolygumų ir neištirtų teritorijų, nežinau kaip bus, kiek metų prireiks).
---
Kas liečia gatvių apklausa, šiaip dar imponuoju tiems 20%, kurie sako, kad Centre gal nebūtina kišti auto. Jau lieka "tik" 60%, kurie gryni pro auto ir duokit visur pravažiuot Su rodyklėm berods 80% buvo kad visur kabint (arba bent jau nenaikint, nepamenu formuluotės).
Kokie dar pamatai? Pavadinimus bent skirkite kur dangos pagrindas ir kur atraminės konstrukcijos pamatas. Ką tik spie projekto sprendinius kalbėjot (kokio dar projekto?), o dabar jau statinio sprendinius. Pasiklydot sąvokose. Eismo juostų skaičius tik viena sudėtinių kelio dalių, visos kelio juostos su takais ir želdynais išorės matmenys nesikeičia (nerekonstruojam D į C kstegoriją) - vadinasi ne rekonstrukcija. Ne rekonstrukcija, vadinasi remontas. Neperstatinėjam viadukų atraminių konstrukcijų - vadinasi ir ne kapitalinis.
Statinio projekto sprendiniai. Aiškiau?
Dangos pagrindas == pamatas. Ar vėl bandysim įrodyti jog danga niekur, niekada ir į nieką nesiremia?
Eismo juostos pločio, eismo juostų skaičiaus, sankryžos konfigūracijos keitimas yra rekonstrukcija.
Viadukas yra kelio statinys, taip pat kaip važiuojamoji dalis.
Palyginimui, iki naujakalbės įvedimo VMS: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...sportui-967029 ; "Ozo gatvės (nuo Gelvonų g. iki Kernavės g.) rekonstravimo projektas irgi apima A juostos įrengimą. ... Viešojo transporto juostą Ozo g. numatyta įrengti siaurinant esamas eismo juostas ir praplatinant gatvę į skiriamąją juostą."
Aš tuos pačius šaltinius galiu pateikti įrodymui atvirkščiai. Tamsta bandot pritempti prie savo įsitikinimų. Pagrindai nėra kelio laikančios konstrukcijos, jos gali būti kelio statiniuose - tuneliuose, viadukuose ir pan. O išorės matmenys yra ne asfalto plotis, bet raudonosios linijos
Tai pacituokite kur parašyta, kad RL yra kelio (statinio) išorės matmenys. Sekant ta logika, pastato matmenys yra sklypo ribos, todėl bet ką darant sklypo ribose tebus remontas?
Tai pacituokite kur parašyta, kad RL yra kelio (statinio) išorės matmenys. Sekant ta logika, pastato matmenys yra sklypo ribos, todėl bet ką darant sklypo ribose tebus remontas?
Toks kelio apibrėžimas kelių įstatyme. Ir ne, raudonosios linijos nėra sklypo ribos
Statinio projekto sprendiniai. Aiškiau?
Dangos pagrindas == pamatas. Ar vėl bandysim įrodyti jog danga niekur, niekada ir į nieką nesiremia?
Eismo juostos pločio, eismo juostų skaičiaus, sankryžos konfigūracijos keitimas yra rekonstrukcija.
Viadukas yra kelio statinys, taip pat kaip važiuojamoji dalis.
Palyginimui, iki naujakalbės įvedimo VMS: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...sportui-967029 ; "Ozo gatvės (nuo Gelvonų g. iki Kernavės g.) rekonstravimo projektas irgi apima A juostos įrengimą. ... Viešojo transporto juostą Ozo g. numatyta įrengti siaurinant esamas eismo juostas ir praplatinant gatvę į skiriamąją juostą."
PS: būtų įdomu sužinoti tamstos atestato numeri.
Nesileiskime į emocijas. Na tai jei nėra projekto, tuomet nėra ir sprendinių. Net jei pagrindas=pamatas, tai siaurinant asfalto plotį, jo nereikia keisti. Dangai daromas pagrindas, kaip pvz. sandėlio grindims betonuoti irgi ruošiamas, bet tai nėra sienų atraminė konstrukcija. Kelias - statinys (sandėlys). Viadukas - kelio statinys (sandėlio pamatai, sienos ir stogas). Važiuojamoji dalis - elementas (grindys). Kelio rekonstrukcija - kelio ar kelio statinių konstrukcijos ir išorės matmenys.
Priskyrimas statybos rūšims priklauso taip pat ir nuo asmeninių interpretacijų skaitant įstatymus, kur pripažinsiu pasitaiko dviprasmybių (kaip ir šioje diskusijoje). Gal tyrimo išvados padės pagrindus pagaliau tas sąvokas unifikuoti.
Kai jau ypatingas statinys, tai automatiškai projektas ir tada jau apsidraudžiant nuo visko prirašoma. Ten beje yra tiek viadukai, tiek visokios gembės, gal net tinklai judinsis. Tuo tarpu dabar laužomos ietys dėl neypatingų statinių netranzitinių D kategorijos gatvelių taisymų, kurių tikslas atkurti ar pagerinti STR nustatytas kelio savybes, o šis nurodo būtent tokius juostų pločius
Nuo pat pirmos žinutės apie prokurorų veiksmus ir ugniagesių nepasitenkinimą man galvoje kirbėjo mintis, kad Jeff Speck kažką yra apie tai rašęs. „Vaikštomo miesto“ dabar po ranka neturiu, bet radau įdomią citatą iš kitos, kiek naujesnės, knygos:
„Rule 51: Expand the Fire Chief’s Mandate
Rewrite the fire chief’s mandate to optimize public safety, not response times. Replace the 20-foot clear and minimum curb radii with more precise measures. Do not add or keep unwarranted signals in the name of preemption. Size new fire trucks to the community and not vice versa.
Perhaps the most ironic day in the life of every city planner is the one on which she discovers that her greatest opponent in making her city’s streets safer is the fire chief.“
Toks kelio apibrėžimas kelių įstatyme. Ir ne, raudonosios linijos nėra sklypo ribos
O prie ko čia Kelių įstatymas? Pacituokite kažką iš statybos teisės bei pagrindimą kuo RL iš esmės skiriasi nuo sklypų ribų. RL nurodo kur yra savivaldybių valdymo ribos, kur nereikia NŽT pritarimo kažką keičiant, tačiau nieko nesako apie statinių tarp jų savybes ir parametrus.
kurioje vietoje turi būti gaisras, kad gaisrininkams iš bet kur važiuojant apsimokėtų važiuoti Naugarduko gatve ir sukti tuo smailiu posūkiu į dešinę, o ne plačia Kauno g.
Išvada - plačios gatvės yra gerai. Siaurom važiuoti neapsimoka.
Kaip čia Vilnius dar nesudegė? Kur buvo mūsų viešasis interesas anksčiau?
Manau kazkokiam itakingui zmogui tiesiog nepatinka kad siaurina gatves ir tiek. Kiek yra kliuciu daugiaciu kiemuose su nelegaliai priparkuotais automobiliais ir neimanoma privaziuoti iki ivykio vietos? Visi tyli del to, nes visas nelegalaus parkavimo problemas reikia ignoruoti ir sluoti po kilimu. O dabar kazkas pataise gatves kad atitiktu jau senai issiaiskintus gatves parametrus ir jau pradeda issipisineti.
O prie ko čia Kelių įstatymas? Pacituokite kažką iš statybos teisės bei pagrindimą kuo RL iš esmės skiriasi nuo sklypų ribų. RL nurodo kur yra savivaldybių valdymo ribos, kur nereikia NŽT pritarimo kažką keičiant, tačiau nieko nesako apie statinių tarp jų savybes ir parametrus.
Kiekvienas iš savo varpinės muša. RL paminėjau tik kad būtų aiškiau, nes kelio juosta kai kuriems gali painiotis su eismo juosta. Statinys yra visas kelias su takais ir želdiniais - ne tik važiuojamoji dalis.
Pora vakar dienos laidų
TV3.lt 2023.04.19 Vilniuje – nauja gatvių siaurinimo dozė: miestiečiai skundžiasi, bet darbai vyks
Ugniagesiams ir prokurorams pasiskundus dėl siaurinamų, gėlių ar medelių klombomis užstatytų gatvių, meras Remigijus Šimašius eismo kliūtis žada pašalinti tik Senamiestyje. Tiesa, per mero rinkimus gatvių siaurinimą Šimašius sustabdė, o iškart po rinkimų gatvės ir toliau siaurinamos.
O.k. įtikinot: 10000 mugės lankytojų išsilakstytų nesutrukdę, koncertą katedros aikštėje tiesiog apvažiuotų per Gedimino kalną, bet vat 10 staliukų Vilniaus gatvėje tai jau mirtinas kamštis
Na, jeigu aftamabylistams staiga svarbiausiu prioritetu tapo priešgaisrinė sauga, tai aš siūlyčiau tuomet pradėti nuo daugiabučių kiemų, kur reikia naikinti parkavimo vietas ir platinti šaligatvius su tokiais bortais ant kurių užvažiuotų gaisrinės, bet neužvažiuotų lengvieji automobiliai. Darbo čia būtų kelioms kadencijoms kaip nieko:
Comment