Autostradų ir greitkelių techninės charakteristikos

[John]

Pastebiu, kad LAKD ši problema yra suprantama, naujuose projektuojamose ar pastatytuose ruožuose jau visi keliai turi jungiamuosius kelius, bet senuose keliuose tiems jungiamiesiems keliams tiest reik didelių kaštų, reik išpirkt žemes, o kiek dar šiuo metu numatyta eismo saugumo gerinimo projektų, prieš kuriuos tokių įvažų naikinimas nublanksta, todėl, manau, tikslinga kol kas tuos autostradų/greitkelių ruožus naikint, o grąžint tada, kai trūkstami jungiamieji keliai bus nutiesti, o įvažos panaikintos. Nustatyt, kad toks kelias turi būt bent 10 km ilgio, kad nebūtų stiprios fragmentacijos.

Naudojant šį modelį. autostrados statusą iš sovietinių automagistralių būtų tik ~10 km ruožas ties Šilale, ~26 km ruožas Raseiniais ir ~11 km ruožas Rumšiškėmis, A2 kely tokių ruožų nebūtų, ten pavienėmis pakelės sodybom ir šiaip nenormaliom įvažom nusėtas visas kelias.

Dėl autostrados statuso suteikimo/atėmimo gana įdomu. Standartų netitikimai tiek A1, tiek A2 yra akivaizdūs ir jų labai daug visuose ruožuose. Kitur irgi yra panašių atvejų (toje pačioje Vokietijoje ar Lenkijoje). Gal tai tiesiog tam tikras prestižo dalykas oficialiai vadinti kelią autostrada/greitkeliu.

[Briedis]

Standartų netitikimai tiek A1, tiek A2 yra akivaizdūs ir jų labai daug visuose ruožuose.

Pavyzdžiui?

[John]

Pavyzdžiui?

Lol. Jūs rimtai?

[PoDV]

Dėl autostrados statuso suteikimo/atėmimo gana įdomu. Standartų netitikimai tiek A1, tiek A2 yra akivaizdūs ir jų labai daug visuose ruožuose. Kitur irgi yra panašių atvejų (toje pačioje Vokietijoje ar Lenkijoje). Gal tai tiesiog tam tikras prestižo dalykas oficialiai vadinti kelią autostrada/greitkeliu.

Tik įvažos ten turi specifines funkcijas, pažymėtos atitinkančiais ženklais. Lietuvoj, kiek pastebėjau naujų Via Baltica projektų, jokių SOS nuovažų ar pan. nėra projektuojama, tik skirtingų lygių sankryžos, tai kelia prielaidą, kad šios įvažos Lietuvoje įrengtos ir paliktos ne tik specifiniais tikslams, bet ir paprastų gyventojų poreikiams (nuovažos į sodybas yra konkretus pavyzdys)

[PoDV]

Pavyzdžiui?

Didžiausias nuokrypis nuo standarto, kokį šiuo metu galima aptikti Tarpas tarp aptvarų, skirtas pėsčiųjų praėjimui ir paprasta stotelė
https://www.google.lt/maps/@54.90445...7i13312!8i6656

Vyraujantis atributas:
https://www.google.lt/maps/@54.90367...7i13312!8i6656

Atkarpa tarp įvažos ir stotelės naudojasi pėstieji, nes neturi kur dėtis, o pėsčiųjų eismas skaitosi draudžiamas.

[John]

U-apsisukimai, autobusų stotelės, daug kur akivaizdžiai per trumpos lėtėjimo/greitėjimo juostos, per dažni išvažiavimai/įvažiavimai arba įvažiavimai "susiliejantys" su išvažiavimu (nekalbu apie dobilo sankryžas), nepažymėti išvažiavimai/įvažiavimai (kartais su ištisine juosta) į pakelės sodybas. Galioja visoms A2 ir A1 atkarpoms.

Ir aišku ne techniniai, o mentaliteto atributai: grybų/uogų prekeiviai, dviratininkai, pėstieji ir autostopininkai ant autostrados yra kasdieninis reiškinys (ypač vasarą), kuris kažkodėl ignoruojamas.

[Al1]

Nereikia susikursti standartų ir prie jų pritempinėti kelių neatsižvelgiant į srautus. Tegul būna U apsisukimai, tegul būna nuovažos ir įvažiavimai į sodymas autostradoje, jei joje automobilių srautai nėra dideli. Pavyzdžiui, už Via Balticos link Klaipėdos srautas krenta akivaizdžiai. Taip pat Vilnius - Panevėžys srautas na nepalyginamas su Vilnius - Kaunas. Bet Vilnius - Kaunas ir nėra automagristalė. O norint, kad tokia būtų, reikia kelių milijardų naujiems viadukans, privažiavimo keliams, pėsčiųjų tiltams ir t.t. Galima išsiversti ir be to, o valstybė neturi jokio pagrindo kažkokiems tai pižonams padidinti greitį iki 130 (visam kitam transportui jis nesikeistų).
Bet mes nukrypome nuo temos - Kauno aplinkkelis.

[PoDV]

U-apsisukimai, autobusų stotelės, daug kur akivaizdžiai per trumpos lėtėjimo/greitėjimo juostos, per dažni išvažiavimai/įvažiavimai arba įvažiavimai "susiliejantys" su išvažiavimu (nekalbu apie dobilo sankryžas), nepažymėti išvažiavimai/įvažiavimai (kartais su ištisine juosta) į pakelės sodybas. Galioja visoms A2 ir A1 atkarpoms.

Ir aišku ne techniniai, o mentaliteto atributai: grybų/uogų prekeiviai, dviratininkai, pėstieji ir autostopininkai ant autostrados yra kasdieninis reiškinys (ypač vasarą), kuris kažkodėl ignoruojamas.

Autostrados standartui per trumpos lėtėjimo/greitėjimo juostos ir jų tarpusavo persiliejimai nėra kliūtis. Trukdo tik užtikrint saugų normalų greitį, o motor ir non-motor srautai gali ir nesikirsti, jeigu sankryža skirtingų lygių. Beje, nuo 2018 m. , pradedant nuo Vilnius - Kaunas kelio, greitėjimo/lėtėjimo juostos bus rekonstruojamos. Juostos ten vietomis tikrai absurdiškos, kai kur net nesiekia 150 m ilgio. Kur įmanoma, bus rekonstruojama iki 250 m.

Tas pats bus ir su platinamu Kauno aplinkkeliu. Ten visos letėjimo/greitėjimo juostos bus 250 m, o srautai atskirti. Apart staigesnių nei įprastai nuvažiavimų, bus tipinė vokiško tipo 3+3 autostrada

[Al1]

3+3 ties Kaunu būtų blogis. Nes bus nemažai landančių tarp visų trijų juostų (dėl didelio eismo intensyvumo ir noro kuo greičiau važiuoti). Dėl nedidelių atstumų tarp įvažiavimų, nuvažiavimų bus sunku persirikiuoti ir taip pat reikės papildomo landžiojimo tarp juostų. Dideli sunkiojo transporto srautai, kuris užima 1-ą juostą pastoviai, o ir į antrą lenda sunkvežimiai, autobusai. Jei uždrausti jiems naudotis antra juosta, tai bus dar daugiau problemų nusukantiems, išsukantiems, nes, kaip minėjau, pirma juosta užkišta sunkiojo transporto, autobusų. 3 juostos abiem kryptimis tinka ten, kur nuvažiavimų ir išvažiavimų nėra daug. Negi, po velnių, sunku paimti ES lėšas ir padaryti normaliai, pilnai atskiriant tranzitinį srautą? Daug kainuos? Ne daugiau nei Vilniaus aplinkkelis. Kas valstybei nėra daug, lyginant su Vilniaus miesto finansiniais pajėgumais.

[Vilnietizz]

Ir aišku ne techniniai, o mentaliteto atributai: grybų/uogų prekeiviai, dviratininkai, pėstieji ir autostopininkai ant autostrados yra kasdieninis reiškinys (ypač vasarą), kuris kažkodėl ignoruojamas.

Kadangi pas mus autostrados dažniausiai neturi lygiagrečiųjų jungiamųjų kelių, skirtų susisiekimui tarp prie autostrados esančių gyvenviečių, lėtaeigiam transportui, dviratininkams ar pan., tai manau, ir nereikia stebėtis ar pykti, jog policija yra supratinga ir nebaudžia dviratininko, minančio kelkraščiu, pavyzdžiui iš Elektrėnų į Vilnių. Prekeivių, žinoma, ten neturėtų būti, nes ir jų vaisiai/uogos, tiek laiko pagulėjusios prie greitkelio,, jau vargu ar yra valgomi.

[Jemelia]

Net nesinori tos palyginimų gijos tęsti, jei lyginam statomą kelią su 1970 m. nutiestu dvipusiu keliu.

Visų pirma, tai buvo lyginama kelių būklė Lietuvoje ir Lenkijoje (paprastai taip būna iniciatyvą rodant iš lenkiškų kelių gerbėjų pusės - Lenkiją pateikiant kaip pavyzdį, kaip turi būti. O ne atvirkščiai), o ne statomas kelias su senu. Antra, kažkaip niekam nekliūna palyginimai, kai septyniasdešimtųjų metų dvipusis kelias Lietuvoje lyginamas su naujomis Lenkijos autostradomis, priekaištaujant dėl tų pačių apsisukimų ar kairinių posūkių.

Grįžtant nuo lyginimų prie Lenkijos kelių būklės.

Lenkijoje nėra nė vieno greitkelio, kuriame galima būtų apsisukti sukant į kairę, ypač, kad to tiesiog neleidžia techniniai reikalavimai.

Skubotai išsakyta paties asmeninė nuomonė yra viena, tačiau realybė yra visai kitokia. Ji - priešinga: ne tik techniniai reikalavimai leidžia, bet ir Lenkijos įstatyminė bazė yra pritaikyta prie apsisukimų greitkeliuose. Skaitom Lenkijos Kelių Kodeksą:

"RUCH DROGOWY

Rozdział 5 - Ruch pojazdów

Oddział 4 - Zmiana kierunku jazdy lub pasa ruchu

Art. 22.
1. ...

...
6. Zabrania się zawracania:

w tunelu, na moście, wiadukcie lub drodze jednokierunkowej;
na autostradzie;
na drodze ekspresowej, z wyjątkiem skrzyżowania lub miejsca do tego przeznaczonego;
w warunkach, w których mogłoby to zagrozić bezpieczeństwu ruchu na drodze lub ruch ten utrudnić."

Kaip matom Kodekso 22 straipsnyje aiškiai įteisinta galimybė apsisukti greitkelyje sankryžose (be abejo, kalbama ne apie dviejų lygių sankryžas) ir tam skirtose vietose.

Ir kas gi vijo taip skubėti su atsakymu, kad pateikti skaitytojams aiškiai klaidinančią informaciją? O kai kas ją jau įvardino kaip "faktus"

[tomczu]

Skubotai išsakyta paties asmeninė nuomonė yra viena, tačiau realybė yra visai kitokia. Ji - priešinga: ne tik techniniai reikalavimai leidžia, bet ir Lenkijos įstatyminė bazė yra pritaikyta prie apsisukimų greitkeliuose.

Galbūt nepakankamai aiškai suformulavau mintį, dėl ko tamsta blogai mane supratote Rašiau apie techninius reikalavimus iškeliamus pirkimuose, t.y. faktiškai naudojamus parametrus. Gerai žinau, kad teisės aktai numato tokią galimybę, tačiau praktika yra tokia, kad šiais laikais ji nėra naudojama, visų pirma saugumo sumetimais.

Tikrai nepriklausau neobjektyviems Lenkijos kelių "fanbojams", kurie apie lietuviškus kelius kalba kaip apie blogiausius pasaulyje, o apie lenkiškus - kaip apie geriausius. Taip pat nemanau, kad Lietuvoje greitkelių ir automagistralių tinklas yra blogas ar nepakankamas (ypač, kad panašiu laiku kaip Lenkija savo pusėje, turėsime visą pietinę Via Baltica atkarpą su greitkelio/automagistralės statusu). Reikėtų nepamiršti, kad turime gan žemą gyventojų tankį, dėl ko esami šių kategorijų keliai pasiekia keturias iš penkių pagrindinių aglomeracijų, t.y. daugiau nei pusę šalies gyventojų. Juk suprantama, kad šalies, turinčios 13 kartų daugiau gyventojų ir 3 kartus didesnį gyventojų tankį, poreikiai yra žymiai didesni, dėl ko tokių kelių tinklas ir yra taip intensyviai vystomas.

Tad tame pranešime tiesiog norėjau pabrėžti, kad naujuose Lenkijos greitkeliuose (nebent kažkokiuose itin mažos reikšmės keliuose gali būti laaabai retos išimtys) nerasime apsisukimų, o svarbiausias sakinys anajame pranešime buvo apie tai, kad kelias Čenstakava-Piotrkuvas šiai kelių kategorijai tikrai nepriklauso (nepaisant daug kur leistino 100 kilometrų per valandą greičio).

[Jemelia]

Ok Ypač patiko šita dalis:

Tikrai nepriklausau neobjektyviems Lenkijos kelių "fanbojams", kurie apie lietuviškus kelius kalba kaip apie blogiausius pasaulyje, o apie lenkiškus - kaip apie geriausius. Taip pat nemanau, kad Lietuvoje greitkelių ir automagistralių tinklas yra blogas ar nepakankamas (ypač, kad panašiu laiku kaip Lenkija savo pusėje, turėsime visą pietinę Via Baltica atkarpą su greitkelio/automagistralės statusu). Reikėtų nepamiršti, kad turime gan žemą gyventojų tankį, dėl ko esami šių kategorijų keliai pasiekia keturias iš penkių pagrindinių aglomeracijų, t.y. daugiau nei pusę šalies gyventojų. Juk suprantama, kad šalies, turinčios 13 kartų daugiau gyventojų ir 3 kartus didesnį gyventojų tankį, poreikiai yra žymiai didesni, dėl ko tokių kelių tinklas ir yra taip intensyviai vystomas.

peace

[Bmweda]

Yla išlindo iš maišo: Lietuvoje masiškai ploninami keliai

„Mūsų keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Pradėjome aiškintis, kodėl jie tiek netarnauja, kodėl keliai tvarkomi gerokai anksčiau, pradėjo aiškėti, kad jų gyvavimo terminas tiesiogiai susijęs su sluoksnių storiais. Vietoj to, kad tiestume naujus kelius, grįžtame prie tų pačių kelių“, – sako E. Skrodenis.
http://m.delfi.lt/auto/autonaujienos...hp?id=74747922

[Arunasx]

Yla išlindo iš maišo: Lietuvoje masiškai ploninami keliai
„Mūsų keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Pradėjome aiškintis, kodėl jie tiek netarnauja, kodėl keliai tvarkomi gerokai anksčiau, pradėjo aiškėti, kad jų gyvavimo terminas tiesiogiai susijęs su sluoksnių storiais. Vietoj to, kad tiestume naujus kelius, grįžtame prie tų pačių kelių“, – sako E. Skrodenis.
http://m.delfi.lt/auto/autonaujienos...hp?id=74747922

Kaip gerai sakė:

Kaip pavyzdys: Rock(as) Masiulis vs valstybinių transporto kompanijų bebrų veisyklos. Tai, ką jis daro yra toks mini Singapūras (tegul ir lite versija). Reiktų to visos vyriausybės lygiu ir be jokių išimčių ar kompromisų čia ir dabar. Kaip matom, galima taip daryti ir netgi daroma (LG pavyzdys). Bet to nebuvo nuo pradžių ir dabar tik vos vos pradedam bandyti tai įgyvendinti. Tiesiog reikėjo anksčiau ir plačiau.

tai labai tikiuosi, kad ir šioje srityje įves daugiau tvarkos ir apnaikins ūsuotų bebrų perimviečių. Iš tikrai žinančio žmogaus jau prieš porą metų girdėjau, kad kloja asfaltą ir plonesnį, ir per šaltą iš technologinės pusės.
Po energetikų, LG tikiuosi ateis ir ūrėdų bei kelininkų eilė.