Žemės ir pastatų paėmimas visuomenės reikmėms (infrastruktūros projektams)

[liutass]

Pagal LR įstatymus valstybės reikmėm galima nusavinti tik žemę ir tai labai sudėtingas ir ilgas procesas (Kauno LEZ pavyzdys), tačiau pastatų nusavinti negalima. Todėl verslininkas, turinti nekilnojamą turtą turi susitarti su savivaldybe dėl jo rinkos kainos ir savivaldybė turi išpirkti tą pastatą, bet ne nusavinti.

[vytauc]

Pagal LR įstatymus valstybės reikmėm galima nusavinti tik žemę ir tai labai sudėtingas ir ilgas procesas (Kauno LEZ pavyzdys), tačiau pastatų nusavinti negalima. Todėl verslininkas, turinti nekilnojamą turtą turi susitarti su savivaldybe dėl jo rinkos kainos ir savivaldybė turi išpirkti tą pastatą, bet ne nusavinti.

Dėl pastatų nusavinimo negalimumo nežinojau Man regis statant estakadą Ugmergės-GV gatvėse, vieną namuką Lvovo g. buvo grąsinta nusavinti...

[liutass]

Dėl pastatų nusavinimo negalimumo nežinojau Man regis statant estakadą Ugmergės-GV gatvėse, vieną namuką Lvovo g. buvo grąsinta nusavinti...

Tą namuką nupirko, nusavinti negalėjo.

[liutass]

Absurdas, kokiame įstatyme parašyta? Pilna įstatymų (pradedant civilinio proceso kodeksu), kur rašoma apie pastatų ir kitų objektų ar net daiktų "poėmį visuomenės poreikiams"

Girdėjau komentarą dėl to pastato per žinias. Iš tikrųjų tiek žemės, tiek kitos privačios nuosavybės nusavinimas kad ir visuomeniniais tikslais normalioje teisinėje visuomenėje nebūtų įmanomas, jei to turto savininkas nesutiktų su siūlomomis kainomis.

Pavyzdžiui, Lenkijoje, tiesiant aukštos įtampos linijas reikėjo statyti atraminius stulpus, tai tiems ūkininkams, kurių žemėje atsidurdavo stulpas, buvo mokamos tokios kompensacijos, kad išeidavo po naują Mercedes'ą.

[deep'as]

Pavyzdžiui, Lenkijoje, tiesiant aukštos įtampos linijas reikėjo statyti atraminius stulpus, tai tiems ūkininkams, kurių žemėje atsidurdavo stulpas, buvo mokamos tokios kompensacijos, kad išeidavo po naują Mercedes'ą.

Tikriausiai ne vienas ūkininkas buvo nuvežtas į ligoninę kai vyko projekto derinimas po muštynių per kurio žemę ties tuos laidus.

[Sula]

Girdėjau komentarą dėl to pastato per žinias. Iš tikrųjų tiek žemės, tiek kitos privačios nuosavybės nusavinimas kad ir visuomeniniais tikslais normalioje teisinėje visuomenėje nebūtų įmanomas, jei to turto savininkas nesutiktų su siūlomomis kainomis.

Na kur gi jau. Paimama teisingai atlyginant (o ne nusavinama) daugelyje demokratinių valstybių. Dėl ydingos mokesčių politikos pas mus iš to daromas farsas. O vakaruose, t.t JAV, D.Britanijoj iš to nepučiamas burbulas. Tenai toks netvarkomas , pavojingas visomenei ir aplinkai pastatas, infrastuktūros ir paveldo apsaugai svarbioje vietoje būtų taip apmokęstintas, kad savininkas pats po neilgų derybų pradėtų maldauti jį perpirkti.

Ir tas pats Juškauskas būtų laikomas normaliu verslininku, kuris nupirko pastatą iš anksto žinodamas ir su tikslu reikalauti teisingos kompensacijos. Yra teismai - tegu sprendžia, jeigu kas nors kam nors nepatinka. Jeigu valdininkai būtų įsitikinę savo teisumu, pastatato jau nebūtų. Bėda tame, kad pas mus kompensacijų įstatymas ketvirtus metus (!) tąsomas Seime. Apie NT mokesčius net nekalbu -tempia gumą.

[Lashelis]

Na kur gi jau. Paimama teisingai atlyginant (o ne nusavinama) daugelyje demokratinių valstybių. Dėl ydingos mokesčių politikos pas mus iš to daromas farsas. O vakaruose, t.t JAV, D.Britanijoj iš to nepučiamas burbulas. Tenai toks netvarkomas , pavojingas visomenei ir aplinkai pastatas, infrastuktūros ir paveldo apsaugai svarbioje vietoje būtų taip apmokęstintas, kad savininkas pats po neilgų derybų pradėtų maldauti jį perpirkti.

Prieš keletą mėn. per BBC world service klausiau laidą, kaip birmingeme berods, ar kažkuriame kitame UK mieste žmonės buvo apgauti, nes jų daugiabučius nusavino atlygindami kur kas mažiau nei pastatai verti. Taigi šita problema aktuali ir opi ne tik pas mus. Ir kuo labiau plėsis miestai, tuo daugiau tokių atvejų bus.

[Romas]

Foto 2006 09 23
Nuotraukos prieš pat atidarymą

Apie kamščius šioje sankryžoje skaitome nuo pat pirmos aplinkkelio atidarymo dienos.
(...)
Per pirmą savaitę dar niekas neįsirėžė į šį infrastruktūros objektą

[Faktas]

Man tai šiaip įdomus dalykas, kai sugebėjo savivaldybė nugriauti tokio neliečiamo sandėlio tvorą??? nes iš foto susidaro įspūdis kad įlista truputi į verslininko sklypą

tas verslininkas neturi jokio sklypo. jis nusipirkes tik pastatus.

[Sula]

tas verslininkas neturi jokio sklypo. jis nusipirkes tik pastatus.

Vėl gi LR įstatymų spraga, net tiksliau - poįstatyminių aktų.

Daugeliu atveju valstybinių sklypų tvarkytojai net nežino tikslių jų žemės naudotojų, nekontroliuoja jų veiklos, nėra sklypo naudojimo sutarties ir t.t.

[vytauc]

Vat aš galvoju- jei žemė po pastatais tam šmikiui nepriklauso.... O jeigu į tą sandėlį netikėtai atsitrenktų gelžbetonio blokais krauta priekaba ir taip kokius 3 kartus. Arba koks tarptautinis teroristas tamsią naktį tuos pastatus susprogdintų. Ar savivaldybė privalėtų duoti leidimą juos atstatinėti, ar galėtu ramiai baigti gatvę, nes sklypas kaip ir laisvas?

[Sula]

Ar savivaldybė privalėtų duoti leidimą juos atstatinėti, ar galėtu ramiai baigti gatvę, nes sklypas kaip ir laisvas?

Joks leidimas negali būti išduotas be žemės nuosavybės ar nuomos sutarties.

[Qbazzz]

Pastato išnykimas jei nekltystu būtų pagrindas nutraukti nuomos sutartį.

[Sula]

Pastato išnykimas jei nekltystu būtų pagrindas nutraukti nuomos sutartį.

Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Kam laukti?

[Qbazzz]

Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Kam laukti?

Spėju, kad nesutariama dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo sumos.

[liutass]

žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Gal galima būtų tą 47 str. ištraukti?

[Svecias]

Čia anksčiau buvo aktyviai diskutuojama, ar galima Lietuvoje nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams.
Tai dedu kompetetingų žmonių išaiškinimą

Nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams

VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“, Ieva Kazakauskaitė
2007 balandžio mėn. 4 d.




Nuosavybė – asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo. Pagrindinis mūsų valstybės įstatymas, LR Konstitucija, gina savininko teises: nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai.

Tačiau ar konstitucinės nuostatos yra absoliučios ir niekuomet negali būti ribojamos?

LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis numato nuosavybės neliečiamumo principo apibojimą: nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Paimami gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, tačiau praktikoje dažniausiai susiduriama su nekilnojamųjų daiktų, o ypač su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Taigi savo straipsnyje pabandysiu paaiškinti, kas yra tas visuomenės poreikis paimant nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir kaip yra teisingai atlyginama savininkui padaryta žala.

Visuomenės poreikis – tai įstatyme nustatytas išimtinis atvejis, kai privati nuosavybė gali būti priverstinai paimama iš savininko. Nuosavybės neliečiamumo principo ribojimas pirmiausia yra siejamas su viešuoju interesu. Laikoma, kad nepaėmus konkretaus daikto iš savininko, visuomenė nukentės labiau nei savininkas, iš kurio nuosavybės teise jam priklausantis turtas bus paimtas. Paimant nuosavybę privaloma laikytis įstatymų bei būtina atlyginti savininkui patiktus nuostolius dėl nuosavybės netekimo. Paimami gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, tačiau praktikoje dažniausiai susiduriama su nekilnojamųjų daiktų, o ypač su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja LR Žemės įstatymas, kuris įtvirtina, kad žemė iš savininko gali būti paimama tik kai pagal specialiuosius ir detaliuosiu planus ji yra reikalinga: krašto ir valstybės sienos apsaugai, valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams, viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, socialinei infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti, komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti, kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti (Žemės įst. 45 str.). Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą. Priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.

Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį. Jeigu nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti. Apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. Apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.

Konstitucija numato, kad vien įstatymo nustatyto visuomenės poreikio buvimo nepakanka. Kad nebūtų pažeistos savininko teisės, būtina jam atlyginti dėl nuosavybės paėmimo patirtus nuostolius. Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Tais atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimo.

Jeigu statiniams statyti asmenų ne nuosavybės teise naudojamas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina.

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento.

[Eimantas]

Prieš porą savaičių praėjau pro tą sandėlį. Viso griauti net nereikėtų, užtektų priestatą. Ir gatvė normali būtų, ir pastatas neblogas liktų.

[Eimantas]

Vilnius taisys pavojingą aplinkkelio ruožą
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12970952

Griaus tik tą priestatą

[SPX]

Beje, kada prasidės tos lūšnos priestato griovimo darbai, nes kol kas dar nieko nematyti.