Neaišku, kada ši nuotrauka daryta. Įtariu, kad jau kokiais 1991 m.
O be to mažiau pasakomis apie TSRS reikia tikėti. Buvo galima privačiai importuoti vakarietiškus (ir nebūtinai, netgi Rytų Europos ar tarybinius iš užsienio šalies) automobilius asmenims, kurie dirbo užsienio šalyse (uostamiesčiuose tokiais buvo ir jūreiviai), taip pat karininkams, kurie tarnavo R. Europos šalyse esančiose tarybinėse bazėse.
O kas ten žino. Bet užsienietišką mašiną pamatyti didmiesčiuose tikrai nebuvo retenybė. Esmė tame, kad iš tokias mašinos nauda buvo menka. Iki pirmo rimto gedimo. Net ir dabar kokio reto modelio mašina - tai galvos skausmas remonto atveju ir didelės išlaidos detalėms.
Buvo retenybė. Gyvenau Vilniuje, nuo kažkur 1983 metų skyriau visus žigulių modelius, bet nė vienos nesovietinės mašinos nemačiau iki pat 1990 metų kažkur.
Neaišku, kada ši nuotrauka daryta. Įtariu, kad jau kokiais 1991 m.
O be to mažiau pasakomis apie TSRS reikia tikėti. Buvo galima privačiai importuoti vakarietiškus (ir nebūtinai, netgi Rytų Europos ar tarybinius iš užsienio šalies) automobilius asmenims, kurie dirbo užsienio šalyse (uostamiesčiuose tokiais buvo ir jūreiviai), taip pat karininkams, kurie tarnavo R. Europos šalyse esančiose tarybinėse bazėse.
Galiu patvirtinti, kad po 1987m Klaipėdoje pradėjo vis daugiau atsirasti vakarietiškų lengvųjų aumtobilių ir daugumą jų laivais parsigabendavo jūreiviai.
Tais metais klasioko tėvas, laivo vyr.mechanikas, parsiplukdė 1978m Opel Record. Tik jam teko sumokėti didelį muitą. Pamenu, kai sakė, jog 6 kartus muitas viršijo sumą, paklotą už Opelį Belgijoje. Bet vis tiek buvo verta gabentis tokias mašinas, paklausa buvo didelė, tad ir parduoti su nemažu pelnu lengva buvo.
Buvo retenybė. Gyvenau Vilniuje, nuo kažkur 1983 metų skyriau visus žigulių modelius, bet nė vienos nesovietinės mašinos nemačiau iki pat 1990 metų kažkur.
Jų nebuvo daug, bet jos buvo ir buvo galima pamatyti. Net tokiame Alytuje, kur aš tuomet gyvenau, buvo Škoda ir BMW.
Comment