Lrt.lt 218.08.24
„MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ šešėlis toliau persekioja Kelių direkciją
„MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ šešėlis toliau persekioja Kelių direkciją
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Kauno tiltams“ pergalę galėjo nutiesti pati LAKD. Kai prieš 2 mėnesius premjeras Saulius Skvernelis potvynių iškankintų rusniškių akivaizdoje įkasė statybų darbų pradžią žyminčią kapsulę, garsiai skelbta, kad visas projektas kainuos 10 mln. eurų. Statybas Rusnėje atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su LAKD akivaizdžiai žinojo, kad tų 10 mln. eurų neužteks dar iki S. Skverneliui įkasant kapsulę.
„Kauno tiltai“ turėjo išskirtinės informacijos
LAKD, 2017 m. pavasarį rengdama pirmąjį konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti, esą nežinojo, kad po keliu tvyro durpynai. Direkcijai 2014 m. geologinius tyrimus estakados vietoje atliko UAB „Kelprojektas“ (sutarties vertė 76 351,35 eurai), tačiau rekonstruotino kelio vietoje jokių tyrimų neatlikta. Tai, kad šis kelias turės būti rekonstruojamas, LAKD žinojo bent nuo 2014 m., kai pasirodė 2015–2020 m. valstybinės reikšmės kelių plėtros programa, kurioje nurodoma ir kelio rekonstrukcija, ir estakados statyba. Tai, kad LAKD turėjo pasirūpinti rekonstruojamo kelio geologiniais tyrimais, pripažįsta ir įstaigos direktorius Vitalijus Andrejevas.
Tačiau skubant įgyvendinti politiškai reikšmingą projektą, valios tyrimams taip ir neatsirado. Durpių problema po rekonstruotinu keliu nukrito lyg iš dangaus, kai panorusios dalyvauti pirmajame konkurse dėl estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos įmonės ėmė klausti – reikės dėl durpyno stiprinti rekonstruojamą kelią ar ne.
Štai čia prasideda detektyvas.
Neaišku, kodėl LAKD, supratusi, kad durpės tapo papildoma problema, neatliko nepriklausomų tyrimų ir neskelbė naujo konkurso. Direkcija tęsė tą patį, brangesnį, variantą, estakados ateitį atiduodama į verslo rankas, užsukdama nesibaigiančių klausimų-atsakymų ratą. Bet ne visiems tų klausimų kilo. „Kauno tiltams“ vieninteliams viskas buvo aišku. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus patarėjo Petro Tekoriaus, jam asmeniškai padėtis buvo žinoma. „Aš labai gerai žinojau tą situaciją kelyje Šilutė-Rusnė, kad tas kelias yra „pakabintas“ ant durpyno. Žinojau iš savo patirties, kad būtinybė (stiprinti rekonstruojamo kelio sankasą – red. pastaba) tikrai bus, nes kitaip neįmanoma išplatinti kelio“, – teigia P. Tekorius. (...)
„Kauno tiltams“ pravertė ne tik nuo 1999 m. iki 2015 m. LAKD dirbusio ir įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio P. Tekoriaus žinios. „Kauno tiltų“ partneris, kartu laimėjęs estakados statybų konkursą, „TEC infrastructure“, turėjo išskirtinės informacijos. (...)
Tai patvirtina pats P. Tekorius. „Mūsų partneris „TEC infrastruktūra“ yra šiek tiek dirbęs prie šio projekto, kadangi jie kūrė specialųjį planą. Jie turėjo didesnį įdirbį ir tikslesnės informacijos. Iš dalies tai atpigino mūsų pasiūlymą ir buvo mažiau rizikos“, – aiškina P. Tekorius.
„Tiltų ekspertų centras“, dabar „TEC infrastructure“, 2007 m. Rusnės visuomenei pristatė estakados galimybių studiją. Ją finansavo Šilutės rajono savivaldybė už 25 tūkst. eurų. 2009 m. ta pati bendrovė Šilutės valdžios užsakymu pradėjo rengti techninį projektą. Už jį turėjo gauti apie 230 tūkst. eurų, tačiau teismas dėl neteisėtų pirkimo procedūrų nutraukė plano rengimą. Viešųjų pirkimų duomenimis, Šilutės rajono savivaldybė bendrovei galiausiai sumokėjo daugiau kaip 70 tūkst. eurų. LAKD konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti paskelbė 2017 m. Kai konkurse dalyvaujančios kelių įmonės paprašė senosios medžiagos, direkcija nedavė, nes, pasak V. Andrejevo, ankstesni darbai atlikti ne direkcijos, o Šilutės savivaldybės užsakymu.
Tai, kad viena bendrovė turėjo daugiau informacijos, o vėliau kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo statybų konkursą, kai kitoms bendrovėms net paprašyta LAKD nesuteikė informacijos, atrodo įtartina Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), nes sudaromos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui. „Negali būti, kad savivaldybės įmonė turi informacijos, kuri buvo surinkta už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ja nesidalijama“, – aiškina VPT direktorė Diana Vilytė. Tačiau LAKD vadovas V. Andrejevas oponuoja neįžvelgiantis jokių privalumų.
Konkursas galėjo būti neskaidrus
Didžioji dalis bendrovių, pretendavusių statyti estakadą, nesuprato LAKD suformuotų sąlygų. Daugiausia diskusijų sukėlė minėtos durpės. Į konkurso dalyvių klausimus, ką daryti su rekonstruojamo kelio sankasa, nes ją dėl durpyno reikia stiprinti, direkcija siūlė nekreipti dėmesio. „Mes skelbiame pirkimą, tiekėjai rašo – galbūt yra durpynas. Mūsų formuluotė skamba paprastai: tiekėjai neturi įsivertinti, pirksime atskirai, bet pirksime ne visais atvejais, o esant poreikiui.
O poreikis nustatomas atlikus geologinius tyrimus ir suderinus sprendinius su kelių direkcija“, – sako LAKD direktorius V. Andrejevas. Pasak jo, to pakanka loginei sekai suprasti ir nebuvo vietos interpretacijoms. Esą, jeigu LAKD sako, jog „esant poreikiui“ skelbs antrąjį konkursą, todėl neverta sąmatose pateikti skaičiavimų be kelio sutvirtinimo, tai antrasis konkursas konkrečiai tam kelio sutvirtinimui tikrai bus.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus apklausti teisininkai sako, kad žodžiai „esant poreikiui“ negarantuoja antrojo konkurso. Tam pritaria ir VPT direktorė D. Vilytė. Anot jos, tai yra dviprasmybė ir to dalyviai nesuprato: „Paprastai prašoma organizacijų, kad pirkimo sąlygos būtų tiek aiškios, kad nekeltų dviprasmiškų minčių ir nesusipratimų. Iš skundų, kuriuos mes gavome, vienareikšmiškai atrodo, kad rinka nesuprato šio teiginio.“ Nors LAKD pirmojo konkurso sąlygose buvo suformuota, kad darbus įstaiga pirks ne daugiau kaip už 10 mln. eurų, 4 pasiūlymai iš 5 gerokai viršijo sumą. Todėl konkursą laimėjo „Kauno tiltai“ ir „TEC infrastructure“. (...)
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=78886613
„Kauno tiltai“ turėjo išskirtinės informacijos
LAKD, 2017 m. pavasarį rengdama pirmąjį konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti, esą nežinojo, kad po keliu tvyro durpynai. Direkcijai 2014 m. geologinius tyrimus estakados vietoje atliko UAB „Kelprojektas“ (sutarties vertė 76 351,35 eurai), tačiau rekonstruotino kelio vietoje jokių tyrimų neatlikta. Tai, kad šis kelias turės būti rekonstruojamas, LAKD žinojo bent nuo 2014 m., kai pasirodė 2015–2020 m. valstybinės reikšmės kelių plėtros programa, kurioje nurodoma ir kelio rekonstrukcija, ir estakados statyba. Tai, kad LAKD turėjo pasirūpinti rekonstruojamo kelio geologiniais tyrimais, pripažįsta ir įstaigos direktorius Vitalijus Andrejevas.
Tačiau skubant įgyvendinti politiškai reikšmingą projektą, valios tyrimams taip ir neatsirado. Durpių problema po rekonstruotinu keliu nukrito lyg iš dangaus, kai panorusios dalyvauti pirmajame konkurse dėl estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos įmonės ėmė klausti – reikės dėl durpyno stiprinti rekonstruojamą kelią ar ne.
Štai čia prasideda detektyvas.
Neaišku, kodėl LAKD, supratusi, kad durpės tapo papildoma problema, neatliko nepriklausomų tyrimų ir neskelbė naujo konkurso. Direkcija tęsė tą patį, brangesnį, variantą, estakados ateitį atiduodama į verslo rankas, užsukdama nesibaigiančių klausimų-atsakymų ratą. Bet ne visiems tų klausimų kilo. „Kauno tiltams“ vieninteliams viskas buvo aišku. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus patarėjo Petro Tekoriaus, jam asmeniškai padėtis buvo žinoma. „Aš labai gerai žinojau tą situaciją kelyje Šilutė-Rusnė, kad tas kelias yra „pakabintas“ ant durpyno. Žinojau iš savo patirties, kad būtinybė (stiprinti rekonstruojamo kelio sankasą – red. pastaba) tikrai bus, nes kitaip neįmanoma išplatinti kelio“, – teigia P. Tekorius. (...)
„Kauno tiltams“ pravertė ne tik nuo 1999 m. iki 2015 m. LAKD dirbusio ir įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio P. Tekoriaus žinios. „Kauno tiltų“ partneris, kartu laimėjęs estakados statybų konkursą, „TEC infrastructure“, turėjo išskirtinės informacijos. (...)
Tai patvirtina pats P. Tekorius. „Mūsų partneris „TEC infrastruktūra“ yra šiek tiek dirbęs prie šio projekto, kadangi jie kūrė specialųjį planą. Jie turėjo didesnį įdirbį ir tikslesnės informacijos. Iš dalies tai atpigino mūsų pasiūlymą ir buvo mažiau rizikos“, – aiškina P. Tekorius.
„Tiltų ekspertų centras“, dabar „TEC infrastructure“, 2007 m. Rusnės visuomenei pristatė estakados galimybių studiją. Ją finansavo Šilutės rajono savivaldybė už 25 tūkst. eurų. 2009 m. ta pati bendrovė Šilutės valdžios užsakymu pradėjo rengti techninį projektą. Už jį turėjo gauti apie 230 tūkst. eurų, tačiau teismas dėl neteisėtų pirkimo procedūrų nutraukė plano rengimą. Viešųjų pirkimų duomenimis, Šilutės rajono savivaldybė bendrovei galiausiai sumokėjo daugiau kaip 70 tūkst. eurų. LAKD konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti paskelbė 2017 m. Kai konkurse dalyvaujančios kelių įmonės paprašė senosios medžiagos, direkcija nedavė, nes, pasak V. Andrejevo, ankstesni darbai atlikti ne direkcijos, o Šilutės savivaldybės užsakymu.
Tai, kad viena bendrovė turėjo daugiau informacijos, o vėliau kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo statybų konkursą, kai kitoms bendrovėms net paprašyta LAKD nesuteikė informacijos, atrodo įtartina Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), nes sudaromos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui. „Negali būti, kad savivaldybės įmonė turi informacijos, kuri buvo surinkta už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ja nesidalijama“, – aiškina VPT direktorė Diana Vilytė. Tačiau LAKD vadovas V. Andrejevas oponuoja neįžvelgiantis jokių privalumų.
Konkursas galėjo būti neskaidrus
Didžioji dalis bendrovių, pretendavusių statyti estakadą, nesuprato LAKD suformuotų sąlygų. Daugiausia diskusijų sukėlė minėtos durpės. Į konkurso dalyvių klausimus, ką daryti su rekonstruojamo kelio sankasa, nes ją dėl durpyno reikia stiprinti, direkcija siūlė nekreipti dėmesio. „Mes skelbiame pirkimą, tiekėjai rašo – galbūt yra durpynas. Mūsų formuluotė skamba paprastai: tiekėjai neturi įsivertinti, pirksime atskirai, bet pirksime ne visais atvejais, o esant poreikiui.
O poreikis nustatomas atlikus geologinius tyrimus ir suderinus sprendinius su kelių direkcija“, – sako LAKD direktorius V. Andrejevas. Pasak jo, to pakanka loginei sekai suprasti ir nebuvo vietos interpretacijoms. Esą, jeigu LAKD sako, jog „esant poreikiui“ skelbs antrąjį konkursą, todėl neverta sąmatose pateikti skaičiavimų be kelio sutvirtinimo, tai antrasis konkursas konkrečiai tam kelio sutvirtinimui tikrai bus.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus apklausti teisininkai sako, kad žodžiai „esant poreikiui“ negarantuoja antrojo konkurso. Tam pritaria ir VPT direktorė D. Vilytė. Anot jos, tai yra dviprasmybė ir to dalyviai nesuprato: „Paprastai prašoma organizacijų, kad pirkimo sąlygos būtų tiek aiškios, kad nekeltų dviprasmiškų minčių ir nesusipratimų. Iš skundų, kuriuos mes gavome, vienareikšmiškai atrodo, kad rinka nesuprato šio teiginio.“ Nors LAKD pirmojo konkurso sąlygose buvo suformuota, kad darbus įstaiga pirks ne daugiau kaip už 10 mln. eurų, 4 pasiūlymai iš 5 gerokai viršijo sumą. Todėl konkursą laimėjo „Kauno tiltai“ ir „TEC infrastructure“. (...)
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=78886613
Comment