[KAU] Kauno infrastruktūros projektai

[Linas]

/\ tai darys visai naują tiltą?

Ne, bet aš turėjau omeny, izoliacijos keitimas, naujos dangos klojimas ir pan.

[kaunaz]

jau matau kas ant varniu tilto darysis ir ypac nuvaziavimuose i jonavos gatve kai vilijampoles tilta uzdarys... ten vietoj 80 reik 40 zenklus sukabint, nes prie tokiu srautu mesmale kasdien bus.

Tai pastatys turbut laikinus sviesoforus, nes kitaip ten nepravaziuojama ir labai avaringa vieta bus.

[PukiS]

jo, delfinai raso apie laikinus sviesoforus. nors tiek gerai

[daktaras]

Mirties sankryža greitkelyje

Iš Kauno plano nenyksta juodoji dėmė – itin pavojingas Marvelės gatvės susikirtimas su greitkeliu „Via Baltica“. Rekonstrukciją žadama pradėti dar šiemet. Vakarinio lanksto ir Marvelės gatvių sankirta Kauno rajono gyventojams jau seniai tapo kasdieniu išbandymu.

Su „Via Baltica“ greitkelio atkarpa susikertančia gatve nuo miesto atvažiuojantys vairuotojai priversti ilgokai lūkuriuoti, kol pagaliau pavyksta nutaikyti akimirką ir pasukti į kairę.

Su šiais nepatogumais susiduria visi, važiuojantys keliu nuo Marvelės Akademijos, Ringaudų gyvenviečių link bei Marijampolės ar Šakių kryptimis.

Įsukti į greitkelį išvengus susidūrimo su abiem pusėm nuolat važiuojančiais sunkvežimiais nėra paprasta net ir įgudusiems vairuotojams. Juolab kad eismo intensyvumas Vakariniu lankstu nesumažėja net ir vėlai vakare ar ankstyvą rytą.

Bijo net profesionalai

Mirtininkų sankryžos vengiantys pakaunės gyventojai neretai renkasi tolimesnį, bet mažiau pavojingą maršrutą. Nuo jų neatsilieka ir maršrutinių mikroautobusų vairuotojai. Tuo tarpu visuomeninio transporto vairuotojai vengia dirbti 18-ojo maršruto autobusais, vykstančiais pro tą vietą į Ringaudus.

Bendrovės „Kauno autobusai“ darbuotojai „Kauno dienai” guodėsi dėl itin keblios padėties minėtoje sankryžoje.

„Tai tiesiog prakeikimas. Mūsų vairuotojai vengia dirbti 18-ojo maršruto autobusais, vykstančiais pro tą vietą į Ringaudus”, - teigė vienas bendrovės vairuotojas.

Pašnekovo teigimu, susidarančiose transporto spūstyse, atvažiuojant nuo Marvelės, kartais tenka prastovėti net pusę valandos. Ypač dažnai tai nutinka penktadieniais, kai automobilių srautas iš miesto dar labiau suintensyvėja.

Autobusų vairuotojai, priversti laikytis grafiko, iš nevilties imasi netgi drastiškų priemonių. Kartais jie, pažeisdami Kelių eismo taisykles, aplenkia susigrūdusius automobilius ir savavališkai sukuria tarsi antrąją eismo juostą, iš kurios mėgina greičiau pasukti kairėn.

Avarijos - kasdienybė

Ši pavojinga dviejų judrių kelių sankirta dažnai tampa ir skaudžių eismo nelaimių vieta.

Kauno miesto policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, šiemet čia įvyko jau 19 automobilių avarijų. Iš jų trys – įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Birželį avarijos ir kaulų lūžių nepavyko išvengti ir populiariai dainininkei Romai Mačiulytei.

Pernai juodu tašku vadinamoje sankryžoje iš viso užregistruotos 28 eismo nelaimės, o iš jų septyniose sužaloti arba žuvo žmonės. Policijos pareigūnų teigimu, praėjusiais metais sužeistųjų čia buvo trylika.

Spaudimas ministerijai

Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas pripažino, kad ši vietovė eismo saugumo atžvilgiu iki šiol išlieka itin skaudžia problema, tačiau tuoj pat pridūrė, jog maždaug po metų vairuotojai galės lengviau atsikvėpti, mat čia bus įrengta speciali nuovaža po tiltu.

„Iš tiesų pastaruoju metu šioje vietoje kartais jau netgi nespėjama nušluoti nuo kelio visų pabirusių susidūrusių automobilių nuolaužų, o čia ir vėl įvyksta avarija. Pats esu tai matęs”, – apie nelaimes sankryžoje kalbėjo A.Vyšniauskas.

Pagalbos sprendžiant šią problemą Kauno valdininkai sulaukė iš Susisiekimo ministerijos, kurią dar pernai pasiekė grasinantis tuometinio miesto mero Arvydo Garbaravičiaus raštas.

“Savotiškai pagrasinome, kad, nesiėmus jokių priemonių avarijų skaičiui sumažinti, būsime priversti šioje vietoje statyti šviesoforą, kurio atsiradimas A5 kategorijos kelyje būtų nelogiškas”, - „Kauno dienai” teigė A.Vyšniauskas.

Kliūčių nebeliko

Laiške ministerijai kauniečiai minėjo ir dar vieną išeitį – neleisti automobiliams iš Marvelės gatvės sukti kairėn, o nukreipti juos į dešinę. Tačiau tokiu atveju norėdami grįžti į Marijampolės kryptį, apsisukti jie galėtų tik kitame tilto gale, nusileidę link Raudondvario plento ir vėl kildami aukštyn. Anot valdininko, tai būtų pernelyg nuostolinga vairuotojams.

Vis dėlto netrukus iš ministerijos buvo gautas teigiamas atsakymas, o jau šiemet balandžio mėnesį buvo parengtas ir sankryžos rekonstravimo projektas.

Pasak A.Vyšniausko, laiko sugaišta sprendžiant žemės nuosavybės klausimus, tačiau šiuo metu jau viskas sutvarkyta. Šiam tikslui jau numatytos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Anksčiau buvo šnekama, esą užvažiavimui ant tilto gali trukdyti greta esanti elektros pastotė, tačiau valdininkas paneigė tokias kalbas, sakydamas, kad viskas tiksliai paskaičiuota ir jokių kliūčių nėra.

Pradžia – jau šiemet

A.Vyšniausko teigimu, jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas laimės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą rekonstrukcijos darbams vykdyti. Nustačius rangovą, biurokratinių kliūčių nebeliks, ir darbai turėtų prasidėti dar šiemet.

„Darbai nėra itin sudėtingi. Pagrindinė užduotis – supilti sankasą, tad jei šiemet bus pradėta dirbti, jau po metų turėtų būti baigtas užvažiavimas bei nuvažiavimas nuo tilto. Po to liks praplatinti po tiltu einančią gatvę, tačiau tai – tik papildomi darbai”, - aiškino A.Vyšniauskas.

Pašnekovo teigimu, visa sankirtos rekonstrukcija turėtų užtrukti apie dvejus metus.

pats laikas, atrodo greitu laiku bus pradėta/baigta daug svarbių infrastruktūrinių projektų kaune

[daktaras]

štai ir atsakymas į mano klausimą, kuris mane laabai nudžiugino

Naudos turi ir Kaunas
Europos Sąjungos CIVITAS iniciatyvos aktyvus dalyvis yra ir Kaunas. Programos CIVITAS I pasekmė - mūsų miestui buvo gauta Europos Sąjungos parama, kuri buvo panaudota viešojo transporto elektroninio bilieto projektui parengti, kitiems dabams viešojo transporto srityje atlikti. Tikimasi, kad naujos CIVITAS III programos dėka Kaunas gaus iki 35 mln. litų paramą. Ji turėtų būti panaudota troleibusų eismo infrastruktūrai gerinti, naujiems troleibusams įsigyti, tiesti naujiems ir platinti esamiems dviračių takams. Dokumentai šiai paramai gauti jau parengti. 2005 metais Kaunas gavo CIVITAS apdovanojimą - už miesto viešojo transporto sistemos modernizavimą ir plėtrą.

[daktaras]

Šilainiai troleibusų nesulauks

Prieš keletą metų žadėję nutiesti troleibusų liniją į Šilainius, Kauno valdininkai dabar linkę viską pamiršti. Milijoninės vertės projektas pasimetė savivaldybės atstovų stalčiuose.

Po iškilmių - tyla

Prieš trejus metus Kauno valdžia Vilijampolėje iškilmingai atidarė troleibusų liniją. Tuomet žadėta, kad 2007-2008 metais kauniečiai ekologišku ir pigiu transportu galės nuvažiuoti iki Šilainių: apsisukę prie Kauno antrosios klinikinės ligoninės, grįš miesto centro link.

Šilainiai yra vienas tankiausiai gyvenamų Kauno mikrorajonų, todėl visuomeninio transporto problema čia ypač aktuali.

„Šiuo metu ieškome, kas galėtų finansuoti šį projektą. Jei pinigų negausime, troleibusų linijos į Šilainius nebus“, - pripažino savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šio projekto vertė - apie 15 milijonų litų.

Pinigų niekas neieško

Savivaldybės atstovai kalba, kad kitais metais galėtų pakartotinai teikti paraišką ES paramai gauti, tačiau realiai investicijų paieškos sustabdytos.

„Projektas kartą buvo atmestas, todėl naują paraišką galime teikti kitais metais“, - teisinosi savivaldybės Plėtros programų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Parengtas Šilainių linijos projektas guli Energetikos skyriuje, bet pastarojo vedėjas Algirdas Vaitiekūnas nebuvo kalbus.

„Pinigų šiam projektui neturime. Lieka tikėtis paramos iš Vyriausybės arba Europos Sąjungos“, - vylėsi A.Vaitiekūnas.

Projektą pamiršo

Prieš dvejus metus troleibusų linija į Šilainius būtų kainavusi apie 15 milijonų litų.

Dabar šis projektas pabrango, tačiau Kauno valdininkai nežino, kokia jo vertė.

Abejoti verčia pažadas, kad pinigų bus ieškoma kitais metais. Nežinodami, kokia nauja troleibusų linijos kaina, savivaldybės atstovai negalės teikti paraiškos ES fondams.

„Per metus statybos brangsta maždaug 10 procentų, todėl neišvengiamai reikės patikslinti troleibusų linijos projekto biudžetą“, - neabejojo V.Grinis. Kodėl iki šiol neperskaičiuota projekto vertė, valdininkas negalėjo atsakyti.

„Paraiškai teikti reikia miesto tarybos sprendimo. Projekto ateitis priklauso nuo politikų“, - miglotai aiškino Transporto skyriaus vedėjas P.Keras.

Jis suabejojo, kad per artimiausius trejus metus Šilainius pasieks troleibusai. „Šio mikrorajono gyventojai gali važinėti autobusais. Artimiausiu metu niekas nesikeis“, - prognozavo P.Keras.

Tai reiškia, kad bent iki 2011 metų Baltijos, Kuršių, Jotvingių gatvėse, Baltų prospekte ir Žemaičių plente troleibusų kauniečiai nematys. Kauno politikų kalbos apie naują liniją tebuvo tušti pažadai.

Mieste yra 16 troleibusų maršrutų, kurių bendras ilgis siekia 368 kilometrus.

manau, čia visai tiktų žodis IMPOTENTAI. na, čia buvo praėjusios valdžios užmojai, matysim, ką šita sugalvos, gal visgi pajudės reikalai

[liutass]

Panemunės tiltas - likimo valiai

Saulius TVIRBUTAS

Kauno valdžia artimiausiais metais nežada remontuoti avarinės būklės Panemunės tilto, nes tam neturi pinigų.

Miesto meras Andrius Kupčinskas nemato realių galimybių gauti lėšų statyti naujajam tiltui ar rekonstruoti senąjį. Tai Kauno vadovas pareiškė susitikęs su Panemunės bendruomene.

„Turime daug kitų įsipareigojimų. Nuo kitų metų pradedame mokėti 6 milijonų litų metinį koncesijos mokestį už M.K.Čiurlionio tarnsporto mazgo estakadą. Pavasarį rekonstruosime Vilijampolės tiltą. Ieškome lėšų sporto rūmams statyti. Reikia atnaujinti Laisvės alėją“, – vardijo finansinius įsipareigojimus A.Kupčinskas.

Prieš dešimt metų kilo idėja Panemunėje pastatyti naują tiltą.

Statant naują tiltą tektų išpirkti septynių namų sklypus. Dar pusšimtis šalia planuojamo statinio atsidursiančių savininkų baiminasi, kad jų nekilnojamasis turtas nuvertės.

„Savivaldybė prieš dešimtmetį pradėjo planuoti naujojo tilto statybą. Stebina, nes prieš ketverius metus mūsų šeimai pardavė valstybinę žemę. Apie jokį tiltą valdininkai neužsiminė“, - stebėjosi Panemunės gyventoja Rita Pročkienė.

Panemunės bendruomenės atstovai įsitikinę, kad pakaktų rekonstruoti senąjį tiltą. Jiems pritaria ir kai kurie specialistai.

Kauno diena

[Eimantas]

Geras požiūris, nera pinigų ir tiek... belieka laukti, kada viso pasaulio informacinės agentūros praneš labai Lietuvos įvazdžiui palankią žinią....

[liutass]

Gal kas gali nuskanuoti is Kauno dienos yra Natkevičiaus padaryta vizualizacija, kaip atrodys terminalas.

[Tomas]

Idomu tai, kad i valdzia atejus konservatoriams neliko pinigu niekam.

[Mjso]

Kaune gali atsirasti tunelis

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=14753730

[Tomkis]

kolkas dar šnekų lygis čia, bet, kad kamščiai susidaro žiauriai dideli, teko įsitikinti ir pačiam nelabai malonu žiemą stovėti viduryje kalno

[fredis]

Pats kiečiausias argumentas:

„Suskaičiavome, kad vairuotojai dėl sugaišto laiko ir sudegusio kuro šioje vietoje kasmet praranda apie 40 milijonų litų, - teigė „Vilniaus metro“ direktorius Artūras Vinckevičius. – Pagal mūsų projektą tunelio statyba kainuotų apie 20 milijonų litų, todėl išlaidos atsipirktų labai greitai“.

[Aš]

Pats kiečiausias argumentas:

„Suskaičiavome, kad vairuotojai dėl sugaišto laiko ir sudegusio kuro šioje vietoje kasmet praranda apie 40 milijonų litų, - teigė „Vilniaus metro“ direktorius Artūras Vinckevičius. – Pagal mūsų projektą tunelio statyba kainuotų apie 20 milijonų litų, todėl išlaidos atsipirktų labai greitai“.

Labai logiškas argumentas. Įdomu tik viena, jei ne Vilniaus projektuotojai, dirbantys už mus, kada Kauno atstovai, kurie turėtų rūpintis panašiomis miesto problemomis, būtų atlikę tokį darbą ir ėmesį realiai spręsti šią problemą? Suprantu, kad vilniečiai turi savų interesų, kuriuos, šiuo atveju, galima puikiai suderinti su Kauno interesais, tačiau tai tik dar vienas akmuo į mūsų atsakingų asmenų daržą. Pasidžiaugsiu bent tuo, jei Kauno valdininkai sugebės įgyvendinti projektą ir miestas visvien gaus naudą.

[kaunaz]

Kaune gali atsirasti tunelis

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=14753730

Va cia tai puiki ideja. Be to, ne tik kad ten kamsciai del pervazos, bet is vis reikia platint Ateities pl., nes dabar ten tik po 1 juosta i viena puse, nuo pat ziedo iki Taikos pr., tai tikrai per mazai, kaip tokiems srautams. O tas siulomas viadukas irgi geras variantas, o tuo paciu butu atimtas naglas keliu policijos finansavimo saltinis.

Tik keista, kad kaip ir daugumoj naujienu apie Kauna, ideta Aleksoto tilto nuotrauka, kuri dabar visiskai ne i tema.

[Mjso]

Taikos prospekto ir Ateities pl. sankryzos problema tikrai dar ilgai nebus sprendziama... ten vienintele iseitis kelio platinimas su viaduku..O ji kazin ar kas statys..gal po 10 metu nebent

[kaunaz]

Taikos prospekto ir Ateities pl. sankryzos problema tikrai dar ilgai nebus sprendziama... ten vienintele iseitis kelio platinimas su viaduku..O ji kazin ar kas statys..gal po 10 metu nebent

Apie viaduka ten kalbeta tik prie pervazos, t.y. sankirta su Chemijos pr., o ne Taikos. O sankryzoj su Taikos pr. uztektu sviesoforu.

[Mjso]

abejejoju...spustis dar diesnes susidarytu..

[daktaras]

makulatūra kaip visada gerokai patirštino spalvas, bet iš esmės straipsnis teisingas

http://www.lrytas.lt/?data=20071024&...8071024&view=2

[Aš]

Vienybės aikštės viltis – koncesija

Vieną svarbiausių Kauno viešųjų erdvių – Vienybės aikštę – norima
patikėti privatininkui. Kol kas neaišku, kokius jis turės įgaliojimus.

<...>

Gali būti, kad netrukus reikalai pradės stumtis į priekį. Artimiausiame Kauno miesto tarybos posėdyje politikams bus siūloma pritarti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Vienybės aikštėje projektavimo, statybos, techninės priežiūros ir eksploatavimo koncesijos suteikimui.

Teigiama, kad pritraukusi koncesininką savivaldybė neinvestuos nė lito, o kauniečiai turės apie 1000 vietų automobiliams. Tiesa, už automobilio pastatymą koncesininkas rinks mokesčius. Prieš atsiimdamas pelną, koncesininkas greičiausiai savo lėšomis turės parengti garažo projektą, pastatyti jį ir eksploatuoti. Skaičiuojama, kad požeminės dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas gali kainuoti iki 50 milijonų litų.