Savininkų interesai žlugdo svarbios gatvės tiesimą
Sugrąžinus žemės sklypus savininkams, smarkiai pabrango gatvės, jungiančios Europos prospektą su magistrale „Via Baltica“, statyba. Nauja finansinė našta Kaunui gali būti per sunki.
Kauno valdininkai suka galvas, kaip pasielgti su miestui labai svarbaus objekto – transporto jungties Europos prospektas – automagistralė „Via Baltica“ tiesimu.
Vakar susirinkę savivaldybės administracijos vadovai diskutavo, ar dėl ypač padidėjusių šio objekto statybos sąnaudų atsisakyti šios idėjos, ar ieškoti lėšų šiam planui įgyvendinti.
Konkursą laimėjo vokiečiai
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius teigė, kad dėl šios transporto jungties, turinčios sujungti Kauną su automagistrale „Via Baltica“, buvo apsispręsta dar 2002 metais.
Buvo parengta šio projekto galimybių studija, taip pat pradėtas rengti detalusis planas.
2003 metais šios gatvės projektavimo konkursą laimėjo viena vokiečių bendrovė. Projektavimo darbai kainavo apie 5,8 mln. litų.
Sugrąžino keliasdešimt sklypų
Sklandžius gatvės statybos planus sudrumstė žemės sklypų grąžinimo mastas.
„Pradėjus rengti detalųjį planą, paaiškėjo, kad dėl naujosios gatvės iš savininkų teks išpirkti apie 15 sklypų.
Tačiau vėliau tų sklypų, sugrąžintų savininkams, ėmė daugėti. Dabar naujosios gatvės zonoje yra 58 savininkų sklypai, kuriuos reikia išpirkti. Kol žemė neišpirkta, negalima rengti gatvės techninio projekto“, – sakė R.Rabačius.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, žemės išpirkimas galėtų kainuoti apie 10 mln. litų. Tokią sumą savivaldybei būtų sunku surasti.
Reikia skubiai apsispręsti
R.Rabačius teigė, kad reikia apsispręsti, kaip elgtis – kaupti pinigus sklypams išpirkti ir tęsti jį ar visai atsisakyti šio projekto.
R.Rabačiaus nuomone, tikėtis finansinės paramos iš Kelių direkcijos neverta, nes ši gatvė yra miesto ribose.
„Skubus sprendimas svarbus ne tik mums, bet ir žemės savininkams, kurių sklypai įeina į naujosios gatvės tiesimo teritoriją, nes jų sklypams dabar taikomi laikini apribojimai, jie ribotai gali naudotis savo žeme“, – sakė R.Rabačius.
Administracijos direktoriui kyla daug neaiškumų, kaip per kelerius metus projektuojamos gatvės zonoje Kauno apskrities viršininko administracija galėjo sugrąžinti savininkams tiek daug žemės sklypų.
Nors naujosios gatvės ilgis apie 4,3 kilometro, tačiau jos tiesimas yra sudėtingas, nes reikia įveikti gilų slėnį.
„Šioje vietoje tektų statyti ilgą viaduką, tai labai pabrangintų gatvės tiesimo darbų kainą“, – sakė R.Rabačius.
Padidintų miesto patrauklumą
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius teigė, kad naujosios gatvės idėjos atsisakyti nevertėtų.
S.Lukošius, vienas iš bendrojo plano rengėjų, teigė, kad ši Europos prospekto ir automagistralės „Via Baltica“ jungtis yra numatyta miesto bendrajame plane.
„Šios gatvės likimas – politikų rankose. Esu tikras, kad Kaunui ji labai reikalinga. Nutiesus šią gatvę, miestas taptų atviresnis šalies vakarinei daliai, pagerėtų investicinis Kauno patrauklumas“, – sakė S.Lukošius.
Jo nuomone, miesto jungtis su „Via Baltica“ Marvelės gatve yra mažiau reikšminga nei jungtis Europos prospektu, pasiekiančiu magistralę ties Armoniškių sankryža. S.Lukošius įsitikinęs, kad šalia naujosios gatvės galėtų atsirasti patrauklių pastatų.
„Pastačius sporto areną, padidės transporto srautas iš Marijampolės ir Alytaus apskričių. Naujoji gatvė taps pačia patogiausia iš automagistralės „Via Baltica“ pasiekti sporto rūmus ir Kauno centrą“, – sakė S.Lukošius.
Departamento direktoriaus pavaduotojas įsitikinęs, kad atsisakyti šio projekto būtų labai neišmintinga. Trūkstamas lėšas, jo nuomone, reikėtų sukaupti pasitelkiant įvairius projektus.
lrytas.lt
Sugrąžinus žemės sklypus savininkams, smarkiai pabrango gatvės, jungiančios Europos prospektą su magistrale „Via Baltica“, statyba. Nauja finansinė našta Kaunui gali būti per sunki.
Kauno valdininkai suka galvas, kaip pasielgti su miestui labai svarbaus objekto – transporto jungties Europos prospektas – automagistralė „Via Baltica“ tiesimu.
Vakar susirinkę savivaldybės administracijos vadovai diskutavo, ar dėl ypač padidėjusių šio objekto statybos sąnaudų atsisakyti šios idėjos, ar ieškoti lėšų šiam planui įgyvendinti.
Konkursą laimėjo vokiečiai
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius teigė, kad dėl šios transporto jungties, turinčios sujungti Kauną su automagistrale „Via Baltica“, buvo apsispręsta dar 2002 metais.
Buvo parengta šio projekto galimybių studija, taip pat pradėtas rengti detalusis planas.
2003 metais šios gatvės projektavimo konkursą laimėjo viena vokiečių bendrovė. Projektavimo darbai kainavo apie 5,8 mln. litų.
Sugrąžino keliasdešimt sklypų
Sklandžius gatvės statybos planus sudrumstė žemės sklypų grąžinimo mastas.
„Pradėjus rengti detalųjį planą, paaiškėjo, kad dėl naujosios gatvės iš savininkų teks išpirkti apie 15 sklypų.
Tačiau vėliau tų sklypų, sugrąžintų savininkams, ėmė daugėti. Dabar naujosios gatvės zonoje yra 58 savininkų sklypai, kuriuos reikia išpirkti. Kol žemė neišpirkta, negalima rengti gatvės techninio projekto“, – sakė R.Rabačius.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, žemės išpirkimas galėtų kainuoti apie 10 mln. litų. Tokią sumą savivaldybei būtų sunku surasti.
Reikia skubiai apsispręsti
R.Rabačius teigė, kad reikia apsispręsti, kaip elgtis – kaupti pinigus sklypams išpirkti ir tęsti jį ar visai atsisakyti šio projekto.
R.Rabačiaus nuomone, tikėtis finansinės paramos iš Kelių direkcijos neverta, nes ši gatvė yra miesto ribose.
„Skubus sprendimas svarbus ne tik mums, bet ir žemės savininkams, kurių sklypai įeina į naujosios gatvės tiesimo teritoriją, nes jų sklypams dabar taikomi laikini apribojimai, jie ribotai gali naudotis savo žeme“, – sakė R.Rabačius.
Administracijos direktoriui kyla daug neaiškumų, kaip per kelerius metus projektuojamos gatvės zonoje Kauno apskrities viršininko administracija galėjo sugrąžinti savininkams tiek daug žemės sklypų.
Nors naujosios gatvės ilgis apie 4,3 kilometro, tačiau jos tiesimas yra sudėtingas, nes reikia įveikti gilų slėnį.
„Šioje vietoje tektų statyti ilgą viaduką, tai labai pabrangintų gatvės tiesimo darbų kainą“, – sakė R.Rabačius.
Padidintų miesto patrauklumą
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius teigė, kad naujosios gatvės idėjos atsisakyti nevertėtų.
S.Lukošius, vienas iš bendrojo plano rengėjų, teigė, kad ši Europos prospekto ir automagistralės „Via Baltica“ jungtis yra numatyta miesto bendrajame plane.
„Šios gatvės likimas – politikų rankose. Esu tikras, kad Kaunui ji labai reikalinga. Nutiesus šią gatvę, miestas taptų atviresnis šalies vakarinei daliai, pagerėtų investicinis Kauno patrauklumas“, – sakė S.Lukošius.
Jo nuomone, miesto jungtis su „Via Baltica“ Marvelės gatve yra mažiau reikšminga nei jungtis Europos prospektu, pasiekiančiu magistralę ties Armoniškių sankryža. S.Lukošius įsitikinęs, kad šalia naujosios gatvės galėtų atsirasti patrauklių pastatų.
„Pastačius sporto areną, padidės transporto srautas iš Marijampolės ir Alytaus apskričių. Naujoji gatvė taps pačia patogiausia iš automagistralės „Via Baltica“ pasiekti sporto rūmus ir Kauno centrą“, – sakė S.Lukošius.
Departamento direktoriaus pavaduotojas įsitikinęs, kad atsisakyti šio projekto būtų labai neišmintinga. Trūkstamas lėšas, jo nuomone, reikėtų sukaupti pasitelkiant įvairius projektus.
lrytas.lt
Comment