[KAU] Kauno infrastruktūros projektai

[Dom@s]

Kaune vadinamoji gatvių priežiūros programa sudaroma vadovaujantis gyventojų prašymais. Tačiau Komunalinio ūkio skyriaus vadovai pripažįsta, kad net į ją patekusios gatvės šiemet nebus sutvarkytos.

Kasmet programą tvirtina Kauno politikai, bet jie kol kas nieko nenuveikė, kad žmonėms būtų aišku, ką ir kokius kelio remonto darbus žada padaryti Savivaldybė, kuri šiemet tikisi panaudoti apie 30 mln. litų.
Reklama





Gauna šimtus prašymų

Vasarą į “Kauno dieną” kreipiasi nemažai nepatenkintų kauniečių. Jie skundžiasi, kad Savivaldybė neišasfaltuoja net tų gatvių, kurios būna įtrauktos į Gatvių priežiūros programą, kuri yra sudaroma metų pradžioje.

“Joje pateiktas gatvių, kurias ketiname remontuoti artimiausius trejus metus, sąrašas, - sakė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika. - 2007-2009 metų programa turėtų būti patvirtinta iki balandžio, bet prieš tai ją apsvarstys politikų komitetai Taryboje”.

R.Noreika sakė, kad darbų apimtys 2007 m. priklausys nuo to, kokį finansavimą pavyks gauti. Tačiau paklaustas, kokias konkrečiai gatves Savivaldybė planuoja sutvarkyti 2007 metais, R.Noreika negalėjo pasakyti. “Prašymų iš gyventojų gauname šimtais, bet jiems niekuo negalime padėti”, - sakė R.Noreika.

Gatvėms remontuoti, projektuoti ir detaliesiems planams parengti Komunalinio ūkio skyrius tikisi panaudoti apie 30 mln. litų.

Tvirtina formalų planą

Gyventojų prašymai, kurie pasiekia Komunalinio ūkio skyrių dėl gatvių sutvarkymo, iš esmės neturi jokių perspektyvų arba jos yra labai tolimos. Tai pripažino ir šio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. “Negalime pasakyti žmogui, kad jo gatvės netvarkysime, - kalbėjo Z.Girčys. - Viskas, ką galime pažadėti, - pasiūlyti politikams vieną ar kitą gatvę įtraukti į Gatvių priežiūros programą.”

Jis pripažino, kad į programą gatvė įtraukiama tik formaliai. Net tiesiai paklaustas, kokias gatves planuojama remontuoti šiemet, Z.Girčys tik gūžtelėjo pečiais. “Atvirai tariant, nežinau”, - sakė jis.

Skyriaus vedėjas R.Noreika buvo kategoriškesnis. “Ką mes galime padaryti, kai neturime pinigų”, - sakė R.Noreika. Jam sunkiai sekėsi ir paaiškinti, kam tada būtina sudarinėti trejų metų planą, kuris realiai niekada nebus įgyvendintas. “Turime žinoti, ką ir kaip tvarkysime, jeigu netikėtai iš dangaus nukris keli milijonai litų”, - sakė R.Noreika. Tačiau jis nepaaiškino, kodėl tokiu atveju programoje nenumatytas darbų eiliškumas, kad gyventojai bent apytiksliai žinotų, kada ateis šventė ir į jų gatvę.

Sutvarkys po 70 metų

Programa yra stebėtinai nekonkreti. Pavyzdžiui, 2005-2007 metų programoje darbų vertė siekė net 300 mln. litų. Realiai jų atlikta tik už maždaug 40 mln. litų. Tokiais tempais 2005-2007 m. plane numatytos gatvės būtų sutvarkytos tik 2014-aisiais. Tačiau net jų sutvarkymas būtų formalus, nes tik 40 gatvių būtų kapitališkai suremontuotos, o dar 90 būtų atliktas paprastasis remontas (duobių taisymas).

Be kita ko, trejų metų plane buvo numatyta sutvarkyti tik apie 130 gatvių, kai Kaune jų yra per 1440. Vadinasi, realiai visos gatvės bent kartą būtų suremontuotos tik po 70 metų.

“Tiesą sakant, miestui bent aptvarkyti reikėtų maždaug 500 mln. litų”, - sakė R.Noreika. Tuo tarpu gatvėms tvarkyti kasmet panaudojama tik apie 20 mln. litų. Kapitališkai suremontuojama tik keliolika gatvių.

Kiemais turi pasirūpinti gyventojai

R.Noreika negalėjo paaiškinti, kodėl Komunalinio ūkio skyrius miesto Tarybai nepateikia tokios gatvių priežiūros programos, kurioje būtų įvardyta, kokias gatves eilės tvarka rengiasi sutvarkyti Savivaldybė. 2007 m. užsimota sutvarkyti Raudondvario plentą, Liškiavos, Palangos, Kopūstų ir dar kelias gatves.

Z.Girčys patikino, kad šiemet apie 2 mln. litų numatoma skirti šaligatviams sutvarkyti. Jie beveik nebuvo tvarkomi nuo sovietmečio. “Bet viskas priklausys nuo to, kiek lėšų bus skirta šiems darbams”, - jam antrino Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika.

Jis pridūrė, kad neaišku, ar šiemet bus asfaltuojamos ir įvažos į kiemus. “Žmonės patys turi pasirūpinti savo kiemais ir jeigu jie kreipiasi dėl automobilių aikštelių praplėtimo prie daugiabučių, o ši problema šiuo metu yra itin svarbi, pirmiausia gyventojai turi pasirengti teritorijos detalųjį planą”, - sakė R.Noreika.

[mikis]

Šviesoforų renesansas stringa abejonėse dėl milijonų. Kauno politikai neapsisprendžia, ar skirti 64 mln. litų įdiegti integruotai eismo valdymo sistemai

Kaune dauguma šviesoforų yra seni ir jau susidėvėję, jų remontui nėra detalių. Miesto Taryba šiemet jau svarstė investicinį projektą, kuriuo ketinama ne tik atnaujinti visus šviesoforus, bet ir sujungti juos į vieningą sistemą. Politikai dar svarsto, ar tai ne per didelė kaina miestui. Tuo tarpu vakar posėdžiavusi Kauno miesto trišalė taryba, kurią sudaro Savivaldybės, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos atstovai, mano, kad šiam projektui vertėtų pritarti.

Eismo srautus valdytų kompiuteris

Pernai birželį miesto Taryba pritarė investiciniam projektui „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema“.

Pakeistus senuosius šviesoforus naujais, jie būtų sujungti į vientisą sistemą ir aprūpinti vaizdo kameromis. Pasak Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno, visą kameromis perduodamą situaciją miesto sankryžose fiksuotų ir analizuotų speciali programa. „Šviesoforai draudžiančias ar leidžiančias važiuoti šviesas įjungtų priklausomai nuo mašinų srautų, greitai reaguotų į spūstis, pirmenybę teiktų viešajam ir specialiųjų tarnybų transportui. Vaizdo kameros taip pat būtų naudingos saugaus eismo prevencijai, nes fiksuotų pažeidimus“, - aiškino vedėjas.

Pasak jo, sistema leistų atverti pagrindinių gatvių transporto koridorius, pagerėtų jų pralaidumas. Ji pirmiausiai būtų diegiama Savanorių prospekte, Šv.Gertrūdos, Šauklių gatvėse. Paskui įrangą numatyta montuoti Centre, Taikos prospekte, Varnių gatvėje, Raudondvario plente, Pramonės ir Karaliaus Mindaugo prospektuose ir kitose reguliuojamas sankryžas turinčiose gatvėse.

„Numatyta ir šviesoforų plėtra - mieste jų nėra apie 30 sankryžų. Prie šios sistemos bus lengva prijungti naujos kartos įrenginius“ – teigė A.Vaitiekūnas.

Jeigu miesto Taryba ryšis finansuoti šį projektą iš biudžeto, modernią sistemą įdiegti tikimasi per dvejus metus.

Šiuo metu šviesoforai yra 76 sankryžose. 56-iose veikia dar sovietmečiu sumontuota įranga. Ji jau susidėvėjusi ir pasenusi moraliai, nes jų šviesos neryškios. Senųjų šviesoforų eksploatacijai reikia daug lėšų, juos sudėtinga remontuoti, nes jau nėra atsarginių dalių.

Reikės daug milijonų

Pagal parengtą projekto finansavimo planą, per 2007 – 2019 metus iš miesto biudžeto reikėtų skirti 64,238 mln. litų. Sistemos įrengimas kainuotų apie 48 mln. litų, bet dar reikėtų skirti 16 mln. litų paskolos palūkanoms padengti.

Šviesoforus įrengusiai įmonei Savivaldybė dešimtmetį kas mėnesį skirtų po pusę milijono litų. „Jei pavyktų gauti 10 – 12 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos fondų, mėnesio įmoka Savivaldybei sumažėtų maždaug šimtu tūkstančių litų“, - mano Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys.

Valdininkai skaičiuoja, kad naujos sistemos įdiegimas atneštų 10,6 mln. litų ekonominę naudą: sumažėtų avarijų, vairuotojai sutaupytų laiko dėl pagerėjusio gatvių pralaidumo, mažiau sudegintų degalų ir terštų orą.

Vieninga šviesoforų sistema šiais metais bus diegiama Vilniuje. Sostinei ji kainuos apie 150 mln. litų.

Politikai abejoja

Praėjusią savaitę miesto Taryba po ilgų diskusijų atidėjo šį klausimą. Nemažą dalį politikų išgąsdino projekto įgyvendinimo kaina. Kai kurie įžvelgė galimas sąsajas su skandalingai pagarsėjusiais koncesijos konkursais.

Kai kurie miesto Tarybos nariai siūlė lėšų skirti tik projektavimo darbams, kurie parodytų realias išlaidas. Kiti mano, kad sprendimo projekte nereikėtų nurodyti, kiek kainuos įdiegti sistemą.

Tačiau Savivaldybės administracijos Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis mano, kad tokiu atveju miesto Taryba tik grįžtų prie ankstesnio, vienbalsiai priimto savo sprendimo. „Buvome įpareigoti parengti detalią projekto įgyvendinimo programą, tai mes ir atlikome“, - sakė V.Grinis.

Pasak A.Vaitiekūno, šis projektas būtų įgyvendinamas ne koncesijos būdu. „Įmonei, įrengusiai šviesoforus ir jų valdymo sistemą, būtų sumokėta per dešimt metų, nes iškart tokių lėšų skirti neįmanoma“, - aiškino jis.

Vakar Miesto trišalės tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis pasiūlė šį klausimą dar kartą apsvarstyti darbdavių, profesinių sąjungų ir Savivaldybės atstovų posėdyje. Taryba, išklausiusi A.Vaitiekūno argumentų, nusprendė kreiptis į politikus, kad jie šį klausimą dar kartą apsvarstytų artimiausiame miesto Tarybos posėdyje ir jam pritartų.

[Dom@s]

Perpildyti kiemai – kietas riešutas Kauno valdininkams


Kauno miesto valdžia ne tik nežino, kaip išspręsti nuo mašinų dūstančių daugiabučių teritorijų problemą, bet netgi ją aštrina. Kauno daugiabučių kiemuose didėja statomų automobilių skaičius. Jau daug kur sudėtinga įvažiuoti atliekų surinkėjams, greitosios medicinos pagalbos, policijos, ugniagesių mašinoms.

Miesto valdžia prisipažįsta neįsivaizduojanti, kaip šią problemą išspręsti. Ji siūlo gyventojams patiems imtis iniciatyvos – rengti detaliuosius planus ir įrenginėti aikšteles. Tačiau tai nelengvas uždavinys net ir tam pasiryžusiems gyventojams.


Šią problemą aštrina ir detaliųjų planų formavimas, naujų objektų statybos tarp daugiabučių, nors Kauno valdžia oficialiai tikina, kad mikrorajono kvartalai nėra tankinami.

Valdžia bejėgė

Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys sakė, kad miesto valdžia bejėgė išspręsti automobilių problemą kiemuose.

Pasak jo, mieste jau nėra vietų statyti dideles mašinų stovėjimo aikšteles. „Nebent privatininkai savo sklypuose statytų daugiaaukščius garažus ir nuomotų juos gyventojams“, - svarstė Z.Girčys.

Jo nuomone, vienintelė išeitis – burtis į bendrijas ir vietoj žaliųjų plotų, kurie yra nuniokoti, išvažinėti, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles.

Z.Girčys neatmeta galimybės, kad Savivaldybė ateityje galėtų jas ir išasfaltuoti. „Šiuo metu lėšos skiriamos įvažoms remontuoti, o kitas etapas galėtų būti aikštelių įrengimas. Bet tam gali priešintis neturintys automobilių gyventojai“, - kalbėjo Z.Girčys.

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigia, kad bendrijos pačios turėtų rengti detaliuosius planus. „Savivaldybė tikrai palaikytų tokią iniciatyvą ir duotų reikiamus leidimus“, – tikino jis.

Iniciatyva brangiai kainuoja

Keli kalbinti bendrijų pirmininkai pasakojo, kad norint suformuoti automobilių stovėjimo aikštelę tenka įveikti ilgą biurokratinį kelią. „Sklypui suformuoti valstybinėje žemėje reikia parašyti prašymą Savivaldybei, po to sulaukti administracijos direktoriaus įsakymo dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisės perdavimo bendrijai, gauti sąlygas detaliajam planui, patvirtinti jį apskrities viršininko administracijoje, laukti statybos leidimo ir tik tada galima pradėti darbus, - vardijo vienos Dainavos mikrorajono bendrijos pirmininkas Jonas Varanavičius. – Tai ilgai trunka, todėl kai kurie bendrijos gyventojai numoja į tai ranka, o dar yra galimybė, kad neturintys mašinų ir nenorintys nieko keisti kaimynai pradės rašinėti skundus.”

Be šių sudėtingų procedūrų gyventojams neleidžiama daryti net nedidelių pakeitimų kiemo teritorijoje, pavyzdžiui, išasfaltuoti nedidelį pievos plotą automobiliams. Tokių atveju grėstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos baudos.

Nedaug laimi ir ryžtingieji

Net ir pasiryžusios rengti detaliuosius planus bendrijos neretai iš to turi mažai naudos. Pasak Taikos prospekto 117-ojo namo bendrijos pirmininkės Irenos Vazgienės, rengiant detalųjį kiemo planą paaiškėjo, kad jų 12 aukštų namo teritorija tegali užimti apie 20 arų. „103 butams tokio dydžio automobilių aikštelės neužtektų“, - sakė ji. Daugiau ploto namui nesuteikiama dėl to, kad šalia yra rengiamas kitas detalusis planas atsisėmusiam žemę savininkui. „Bet blogiausia, kad sužinojome apie šalia mūsų planuojamus statyti dar tris daugiabučius namus, vienas jų bus prie pat mūsų namo. Jau dabar žmonėms nėra kur palikti mašinų, o čia dar tokie planai“, - stebėjosi moteris. Šio namo gyventojai jau yra kvietę policiją, kad išgabentų automobilį, nes per jį į kiemą negalėjo įvažiuoti greitoji.

Kauno miesto trišalėje taryboje Kauno krašto ir pramonininkų asociacijos atstovai ragino Savivaldybės atstovus neleisti statyti naujų objektų tarp daugiabučių, kol nebus rastas būdas padidinti vietų mašinoms. Miesto valdžios atstovai tvirtino, kad šios nuostatos jau seniai laikomasi. Vis dėlto realybėje detaliuosius planus leidžiama rengti kiemuose, kai kur net atriekiant dalį įvažų. Prie pat gyvenamųjų namų iškyla ir parduotuvės.

Trišalės tarybos nariai nutarė bandyti ieškoti sprendimų būdų ir teikti rekomendacijas miesto merui.

Naujienų portalo DELFI užsakytos apklausos duomenimis, nepatogumų ieškodami vietos pasistatyti automobilį prie savo gyvenamojo namo patiria 40 proc. didmiesčių gyventojų.

[Eimantas]

Matau neskiri kas yra viešasis transportas... abu pastarieji straipsniai įdėti ne į tą temą

[Eimantas]

Gatvių labirinte ieškoma greitojo eismo ruožo
http://www.lrytas.lt/?data=20070321&...k_id=99&view=2

[daktaras]

Tačiau šis planas bus įgyvendinamas lėtai – kasmet Kaune planuojama įrengti po dvi šviesoforų reguliuojamas sankryžas. Visus šviesoforus ketinama sujungti į vieną valdymo centrą.

visai bepročiai... galėtų bent po kokias penkias... juk dabar taip stumsis 30 metų... absurdas

[mikis]

Ambicingi užmojai pustuštėmis kišenėmis
Kaune per metus suremontuojama vos viena ar dvi gatvės

Mažiausiai iki 2010 metų vairuotojams teks piktintis duobėtomis Kauno gatvėmis. Komunalininkai užsimojo sutvarkyti gatvių už 300 milijonų litų, nors iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos šiemet gaus tik 12 mln. litų.

Pusė tūkstančio prašymų

Kauno seniūnijos gavo per 500 prašymų, kuriuose žmonės prašo Savivaldybės suremontuoti gatves, kiemus, vienoje ar kitoje vietoje užlopyti duobes. Tačiau gyventojų lūkesčiams nelemta išsipildyti. Miestas neturi tam pakankamai pinigų.

Teisindamiesi dėl duobėtų gatvių Kauno komunalininkai kaltina politikus, esą būtent jie skiria lėšas ir tvirtina Gatvių priežiūros programą. Tačiau iš tikrųjų patys komunalininkai parengia sprendimus, tinkančius nebent Vasiukų projektui.

Kovo pabaigoje Kauno miesto tarybai vėl siūloma pritarti Gatvių priežiūros programai. Joje per 2007-2009 metus užsimota atlikti darbų už 307,6 mln. litų, bet šiuos užmojus įgyvendinti nėra net menkiausios galimybės.

Iš rekordinio šių metų miesto biudžeto (585 mln. litų) gatvėms prižiūrėti buvo skirta tik 0,5 mln. litų. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos tikimasi gauti 12 mln. litų, bet tik 10 mln. planuojama skirti gatvėms remontuoti.

Tikisi manos iš dangaus

Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui Zenonui Girčiui buvo sunku pasakyti, kiek tiksliai gatvių bus remontuojama šiemet. Žvelgiant realiai, kapitaliai galima būtų suremontuoti tik 1-2 gatves. Maždaug 10 mln. litų 2004 metais kainavo dalies Europos prospekto kapitalinis sutvarkymas.

Minėtoje Gatvių priežiūros programoje, kurią kovo 29 dienos Kauno miesto tarybos posėdžiui teikia komunalininkai, įvardytos 67 gatvės, kurios neva bus suremontuotos. Tačiau Z.Girčys pripažino, kad tai tėra vizija.

“Tikimės, kad šiemet pavyks naujai išasfaltuoti Parodos kalną, sutvarkyti Vokiečių gatvę ir kelias gatves Senamiestyje”, - teigė Z.Girčys.

Jis sakė, kad daug didesnė sąmata parengta nenumatytam atvejui. “Turime būti pasirengę, jei iš Europos Sąjungos Kaunui netikėtai nubyrėtų pinigų”, - sakė Z.Girčys.

Gatvėms suteikiama garantija

Vadovaujantis sutartimis su rangovais, pastarieji turi suteikti išasfaltuotai gatvei 5 metų garantiją. “Atsiradus duobei, ją rangovas turi sutvarkyti nemokamai, - sakė Z.Girčys. Tačiau ši nuostata galioja tik kapitaliai suremontuotai gatvei.”

Rangovai išvengia garantinių įsipareigojimų, jei sutartyje nenumatyta gatvės pagrindą suformuoti iš kelių grunto sluoksnių. Kokybiškesniems darbams Savivaldybė lėšų neskiria, todėl duobės tampa amžinai neatsiejama Kauno gatvių problema.

Paklaustas, kiek per pastaruosius penkerius metus miestas kapitaliai sutvarkė gatvių, Z.Girčys paminėjo Europos prospektą, Maironio gatvę ir dvi gatves, kurios už valstybės lėšas buvo išasfaltuotos privačiame Fredos miestelyje. Dėl Fredos miestelio istorijos iki šiol nemalonumų turi meras Arvydas Garbaravičius ir jo bičiulis, miesto Tarybos narys Arvydas Žilevičius.

Tvarkdariui gresia atleidimas

Daugiau nei 300 mln. litų vertės gatvių priežiūros programą jau patvirtino vienas Kauno politikų komitetų. “Mes du kartus ją atmetėme, bet laikinasis Savivaldybės administracijos direktorius Robertas Stanionis mus įtikino, kad ji tokia reikalinga”, - sakė Miesto ūkio ir energetikos komiteto vadovas Zenonas Vainoras. Pasak jo, paskutiniame šios kadencijos Tarybos posėdyje administracijai programą teks apginti prieš visus Kauno politikus.

Pernykštė sąmata sudarė 63 mln. litų, bet realių darbų atlikta už du kartus mažesnę sumą (31 mln. Lt). Neatlikti darbai kasmet perkeliami į kitus metus. Programoje nėra ir aiškių kriterijų, kokias gatves reikia remontuoti pirmiausia. Tai palikta spręsti valdininkams.

Dėl neskaidrios veiklos papeikimais jau buvo nubausti ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika, ir jo pavaduotojas Z.Girčys. Nusižengimus nustatė Savivaldybės Vidaus audito skyrius.

Z.Girčiui šiuo metu gresia ir antra nuobauda dėl Kauno hidroelektrinės plento sutvarkymo darbų, todėl jis gali būti atleistas iš tarnybos.

[deep'as]

Mažiausiai iki 2010 metų vairuotojams teks piktintis duobėtomis Kauno gatvėmis. Komunalininkai užsimojo sutvarkyti gatvių už 300 milijonų litų, nors iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos šiemet gaus tik 12 mln. litų.

Vilnius šiemet gaus 15 mln. litų.

[liutass]

Vilnius šiemet gaus 15 mln. litų.

Įdomu kiek pernai/užpernai

[somis]

Ar aš kažką šitame forume praleidau, ar jūs jau irgi pastebėjote, kad Aleksoto tilto tas besikeičiantis ženklas, taigi ir visas eismas juo, sutvarkytas? Bent jau šįvakar juo važiavau, tai iš miesto leido dviem juostom.

[Zetro]

Aha, as iš įpratimo išokau į antrą juostą nuo aleksoto važiuodamas, žiuriu į mane atlekia mašinos, dirst i ženklus pasikeitę ;]

[daktaras]

kažkaip labai jau greit pataisė, taip nekaunietiškai

[deep'as]

Įdomu kiek pernai/užpernai

Pernai taip pat gavo 15 mln. Pusė šių pinigų nukeliavo Gedimino prospekto rekonstrukcijai.

[liutass]

Pernai taip pat gavo 15 mln. Pusė šių pinigų nukeliavo Gedimino prospekto rekonstrukcijai.

čia su naujų gatvių ir aplinkelių tiesimu?

[deep'as]

čia su naujų gatvių ir aplinkelių tiesimu?

Šie pinigai skirti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Jie skiriami kelių, gatvių priežiūrai, bet matome kam savivaldybė panaudojo tuos pinigus, kita dalis atiteko tiltų remontui ir tik labai maža dalis gatvių ar kiemų lopymui. Šiemet lyg ir visus 15 mln. savivaldybė numačiusi gatvių lopymui.

[liutass]

Šie pinigai skirti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Jie skiriami kelių, gatvių priežiūrai, bet matome kam savivaldybė panaudojo tuos pinigus, kita dalis atiteko tiltų remontui ir tik labai maža dalis gatvių ar kiemų lopymui. Šiemet lyg ir visus 15 mln. savivaldybė numačiusi gatvių lopymui.

Supratau. Mažoka, kaip visada...

[deep'as]

Supratau. Mažoka, kaip visada...

Niekam perdaug niekada nebus.

[daktaras]

Miesto valdžiai dėl eismo sąlygų galvos neskauda

Savivaldybės valdininkų vangumas kelia chaosą gatvėse

Eismo reguliavimo sistema Kaune prižiūrima chaotiškai. Mažai atsižvelgiama į policijos pareigūnų pasiūlymus, kaip išvengti transporto spūsčių, nuolat chaosas kyla prie Aleksoto tilto, kur dažnai genda susidėvėjęs reversinis kelio juostas žymintis ženklas. Į Savivaldybės balansą vis dar neįtraukti naujai pastatyti šviesoforai prie prekybos centrų, jie neminimi parengtame jų atnaujinimo ir integruotos sistemos diegimo projekte.

Delsiama atnaujinti ir gatvių eismo juostas. Rangovai teigia jau galintys pradėti šiuos darbus, tačiau dar negauna sąmatų.

Vairuotojai keikia ženklą

Prie Aleksoto tilto esantis reversinis eismo reguliavimo mechanizmas per pusantrų metų jau buvo sugedęs 27 kartus. Jo remontas kainuoja mažiausiai tūkstantį litų.

Paskutinį kartą reverso mechanizmas neremontuotas nuo vasario iki praėjusios savaitės. Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras “Kauno dienai” kovo pradžioje teigė, kad mechanizmas sugedo nepataisomai.

Tačiau kelio ženklus ir šviesoforus prižiūrinčios įmonės “Eismo juosta” direktorė Laimutė Visockienė tvirtino, kad iš tikrųjų priežastis yra visai kita. “Šio ženklo priežiūra niekam nepriskirta, - teigė ji. - Jam sugedus, Savivaldybė reikalauja, kad jį taisytume mes, bet kai tai padarome, pinigų už remontą turime prašyti kelis mėnesius. Po ilgų derybų sutikome dar kartą suremontuoti šį mechanizmą savo lėšomis, nors pinigus turbūt vėl atgausime tik po pusmečio.”

Siūlo kabinti šviesoforus

260 tūkst. litų kainavęs reverso mechanizmas gerai veikė iki Aleksoto tilto remonto. “Uždarius juo eismą, ženklas nebuvo nuimtas, - pasakojo L.Visockienė. - Kol vyko tilto rekonstrukcija, kažkas išdraskė jo laidus, surūdijo daugelis detalių.”

Likus vos parai iki tilto atidarymo Savivaldybės valdininkai atsitokėjo, kad ženką verkiant reikia kapitališkai remontuoti. “Tada iš mūsų reikalavo neįmanomo dalyko - iki iškilmingo atidarymo turėjome surasti reikiamas dalis, reverso variklį, tačiau tai padarėme, nors valdininkai tuo galėjo susirūpinti daug anksčiau”, - pasakojo “Eismo juostos” direktorė.

Remontas įmonei kainavo 27 tūkst. litų. “Turėjome daug vargo, kol šiuos pinigus atgavome, - teigė direktorė. - Šis ženklas iki galo neatnaujintas, jis neatsparus žemai temperatūrai, drėgmei, todėl dažnai stringa, perdega variklis.”

Įmonė siūlo ženklą keisti reversiniu šviesoforu. Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas sakė, kad ši idėja bus apsvarstyta Saugaus eismo komisijoje. “Manau, kad šviesoforų priežiūra būtų paprastesnė ir pigesnė. Reverso mechanizmas pagamintas prieš 9 metus ir jam sudėtinga rasti atsarginių dalių. Šią problemą svarstysime Saugaus eismo komisijoje ir per vasarą ją tikimės išspręsti”, - patikino jis.

Vėluoja pateikti darbų sąmatas

L.Visockienė abejoja, ar chaosas prie Aleksoto tilto greitai pasibaigs. “Dešimtmetį tenka bendrauti su mūsų miesto valdininkais ir matau jų vangumą sprendžiant eismo reguliavimo problemas, - teigė ji. - Pagal sutartį turėtume prižiūrėti 76 šviesoforus, tačiau per pastaruosius metus keliolika naujų buvo pastatyta prie prekybos centrų už verslininkų lėšas. Jie iki šiol neįtraukti į Savivaldybės balansą ir oficialiai yra niekieno, nors už jų sunaudotą energiją moka miestas, o mes juos prižiūrime savo iniciatyva.”

Parengtame 65 mln. litų vertės investiciniame šviesoforų atnaujinimo ir integracijos projekte kol kas irgi remiamasi senais duomenimis ir nekalbama apie naujuosius įrenginius. “Tai tik formalumas, o techniškai juos įjungti į bendrą sistemą nebus jokių problemų”, - teigė A.Vaitiekūnas.

Kauno miesto Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius taip pat pripažino, kad Savivaldybė neskuba atsižvelgti į policijos pasiūlymus, kaip pagerinti eismo saugumą ir mažinti spūstis. “Prašėme atnaujinant gatves jas praplatinti ties sankryžomis, kad nesusidarytų spūstys, taip pat įrengti šviesoforus avaringose vietose, tačiau šie pasiūlymai liko neįgyvendinti”, - kalbėjo jis.

L.Visockienė dar pastebėjo, kad Savivaldybė nuolat vėluoja pateikti eismo juostų atnaujinimo sąmatas. “Konkursą šiems darbams laimėjome dvejiems metams, ir šiemet galėtume jau dažyti juostas. Tiesa, mums skambino vienas Komunalinio ūkio skyriaus specialistas ir siūlė važiuoti į gatves, nes jau atšilo oras. Tačiau mes negavome jokių sąmatų, nežinome, kiek reikės paprastų dažų ir kiek juostų bus dengiama plastiku, - stebėjosi L.Visockienė. - Šiuos duomenis valdininkai galėjo seniai pateikti ir darbai jau būtų prasidėję.”

Kartais Savivaldybė demonstruoja keistą entuziazmą. “Pernai gruodį staiga gavome nurodymą atnaujinti juostas Sukilėlių prospekte ir dar keliose gatvėse, - teigė L.Visockienė. - Turėjome ilgai įrodinėti, kad tokiu metų laiku negalėtume suteikti garantijų dėl kokybės, tačiau valdininkai nurimo tik tada, kai nerado kitos apsiimančios šio darbo firmos.”

gal ir gerai, kad papųtė nauji vėjai po rinkimų, labai jau giliai prisidirbęs ir gargaras...

[andriz]

kaip butu gerai jai "pravalytu" tokius valdininkus..

[normalus]

Tarpmiestinių keleivių vežėjams Kaune ankšta
Miesto ir „Kautros“ vadovai ieško vietos naujai autobusų stočiai

Laimutis Genys
LS korespondentas
2007-04-04
Senoji stotis trikdo eismą

Nuolat didėjantys automobilių ir autobusų srautai gatvėse miesto plėtros strategus ir vežėjus verčia ieškoti išeičių.

Vis garsiau kalbama apie tai, jog reikia surasti naują vietą tarpmiestinei autobusų stočiai, nes senoji Vytauto prospekte yra ne tik moraliai pasenusi, bet ir trikdo transporto eismą. Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, būtų išmintingiausia, kad autobusų stotis būtų kuriama vienoje erdvėje su geležinkelio stotimi, tuomet keleiviams tai būtų patogu.

„Keleto transporto priemonių stočių sujungimas vienoje ašyje yra populiarus daugelyje Europos šalių. Jei mes keliame autobusų stotį į kitą vietą, būtų gerai jos nenustumti toli nuo geležinkelio stoties“, – svarstė N.Valatkevičius.

Atsirastų nauja jungtis

Jo nuomone, labai įdomi kai kurių architektų ir urbanistų idėja autobusų stotį įrengti M.K.Čiurlionio gatvėje, prieš „Ragučio“ gamyklą, netoli geležinkelio bėgių.

Ten dabar stovi keletas daugiaaukščių plytinių namų, kuriuos tektų nugriauti.

„Ši vieta būtų labai tinkama autobusų stočiai, nes nesunkiai būtų galima įrengti dviejų stočių jungtį, taip pat autobusams būtų patogu išvažiuoti ir įvažiuoti į stotį nemanevruojant po miestą“,- sakė N.Valatkevičius.

Reikia taupyti kelionės laiką

Didžiausios Lietuvoje keleivinio transporto bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas neabejoja, jog per ateinančius dešimt metų Kaune turėtų atsirasti nauja autobusų stotis.

„Senąją stotį mes suremontavome, tačiau didžiausia problema – autobusų srautai. Per parą į stotį įvažiuoja ir iš jos išvažiuoja apie 800 autobusų. Tai didžiausias autobusų srautas Lietuvoje. Autobusų bendrovės nepatenkintos, jog joms tenka užgaišti nemažai laiko užsukant į Kauną“, – sakė L.Skardžiukas.

„Kautros“ vadovo teigimu, autobusų stotis turėtų atsirasti tokioje vietoje, kad autobusams nereikėtų vinguriuoti miesto gatvėmis, stovėti transporto spūstyse, o jie galėtų iškart įvažiuoti į miesto aplinkkelius.

Svarsto tris variantus

L.Skardžiukas teigė, jog svarstoma keletas galimų naujosios stoties vietos variantų.

„Žinoma, labai gera vieta stočiai būtų prie geležinkelio, mūrinių daugiaaukščių namų vietoje. Mes apskaičiavome, kiek galėtų kainuoti žmonių iškėlimas iš šių namų, ir suabejojome, ar tos išlaidos pasiteisintų, nes investuoti tektų tikrai įspūdingas pinigų sumas“, – svarstė L.Skardžiukas.

Jo nuomone, labai gera vieta stočiai būtų buvusio „Pieno centro“ teritorija Kaunakiemio gatvėje. Ten įrengus autobusų stotį, autobusams būtų labai patogu išvažiuoti į Karaliaus Mindaugo prospektą, taip pat M.K.Čiurlionio tiltu, per Europos prospektą pasiekti Veiverių plentą.

„Jei nepavyks įgyvendinti šių abiejų variantų, tuomet svarstytume galimybę autobusų stotį įrengti Žemuosiuose Šančiuose, dabartinėje „Kautros“ teritorijoje. Praplatinus A.Juozapavičiaus prospektą, autobusai nesunkiai pasiektų M.K.Čiurlionio transporto mazgą“, – sakė L.Skardžiukas.

Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius teigė, jog „Pieno centro“ teritorijoje įrengti autobusų stotį nebūtų paprasta, nes ten yra paveldosaugininkų saugomi architekto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti pramoniniai pastatai.

Autobusų keleivių nemažės

L.Skardžiukas tikino, jog „Kautros“ prioritetas – keleivių vežimas Lietuvos maršrutais, todėl kelionės autobusais visada išliks konkurencingos.

„Mes siekiame, kad autobusai kuo trumpiau užtruktų važiuodami per miestą. Atmetame galimybę autobusų stotį įrengti priemiestyje, nes tuomet reiktų organizuoti keleivių atvežimą iš stoties į miestą.

Autobusų stotis turi būti mieste, bet prie magistralių, kuriomis patogu patekti į užmiestį“, – sakė L.Skardžiukas.

Info: lrytas.lt