Ištraukos iš Ramygalos aplinkkelio specialiojo plano
Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kelio specialiojo plano rengimo užduotį paruoštas magistralinio kelio A 8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 21,6-29,0 km (Ramygalos aplinkkelio) tiesimo specialusis planas. Nagrinėjamas kelio ruožas yra VIA BALTICA kelio (I visos Europos transporto koridoriaus) dalis.
Specialiojo plano rengėjas-UAB „Kelprojekto“ Panevėžio skyrius.
(...)
Ramygalos miestelio aplinkkelis numatytas iš rytinės pusės. Buvo nagrinėjami du Ramygalos aplinkkelio variantai-rytinio ir vakarinio. Vakarinis variantas ilgesnis, trasa praeina žemomis vietomis, daug durpynų. Rytinis variantas 2,0 km trumpesnis, mažesni išperkamų iš savininkų žemių plotai, be to, esami žinybiniai keliai bus panaudojami kaip jungiamieji keliai. Trasos pradžia-21,6 km, pabaiga-29,0 km.
(...)
Planuojamas Ramygalos aplinkkelis bus dviejų eismo juostų magistralinio kelio ruožas. Pirmas statybos etapas planuojamas 2014-2015 metais, kai bus nutiestos dvi eismo juostos. Antras etapas planuojamas po 2025 metų.
(...)
Perspektyvoje aplinkkelyje numatytos penkios skirtingų lygių sankryžos:
-su esamu A 8 Panevėžio-Aristavos-Sitkūnų keliu trasos pradžioje.
-su keliu Nr.3023 Ramygala-Jotainiai.
-su keliu nr. 1204 Kavarskas-Vadokliai-Ramygala.
-su keliu Nr. 3022 Ramygala-Stebeikiai.
-įsijungimas į A 8 Panevėžio-Aristavos-Sitkūnų kelią trasos pabaigoje.
2009-04-17. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė atvirus darbų pirkimo konkursus pagal du projektus.(...)
Pagal projekto „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“ sutartį Nr. 3. numatoma darbus atlikti trijuose magistraliniuose keliuose:
A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A17 Panevėžio aplinkkelis.
Kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože nuo 47,46 iki 65,19 km numatoma sustiprinti 4,29 km kelio dangos ir įrengti 0,323 km ilgio greitėjimo-lėtėjimo juostas.
Kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože nuo 23,36 iki 44,55 km planuojama sustiprinti 9,42 km kelio dangos, įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, tinklo tvorą, kanopinių gyvūnų praėjimą ribojančias grotas, nušokimo rampas.
Kelio A17 Panevėžio aplinkkelio ruože nuo 21,40 iki 21,85 km numatoma įrengti tinklo tvorą ir kanopinių gyvūnų praėjimą ribojančias grotas.
Vokų su pasiūlymais atlikti darbus atplėšimas vyks gegužės mėnesį.
Gal kas žinote apie naują projektą, vykdomą prie Ramygalos, važiuojant į Kauno pusę? Atkarpa nemaža, darbai intensyviai juda į priekį, manau platina kelią iki 4 eismo juostų. Projektą vykdo Panevėžio keliai.
Įtariu eilinius dangos stiprinimo darbus Nebuvo skelbta apie rimtesnius darbus. Be to, automagistralė tarp Panevėžio ir Kauno, įskaitant ir Ramygalos aplinkkelį, planuojama tik maždaug 2015 metais
Įtariu eilinius dangos stiprinimo darbus Nebuvo skelbta apie rimtesnius darbus. Be to, automagistralė tarp Panevėžio ir Kauno, įskaitant ir Ramygalos aplinkkelį, planuojama tik maždaug 2015 metais
O kaip atrodo dangos stiprinimo darbai? Ar būtina išarti visa asfaltą, ir tiesti visiškai naują? Be to, kam tada iš abiejų kelio pusių paruošta viskas papildomai juostai tiesti... Tikiuosi mano prognozės išsipildys, ir darbai judės į priekį iki pat Kauno
P.Luko nuotr. DARBYMETIS. Kelininkai turi užbaigti remonto darbus, kol neužklupo šalčiai.
Keliams pinigų atsiranda
Kai kuriose tarptautinės magistralės „Via Baltica“ vietose tiek daug kelininkų technikos, o darbai nenutrūksta ir savaitgalį, kad gali atrodyti, jog sunkmetis čia – nė motais. Panevėžio apskrityje dviejuose tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožuose ir prasidėjus rudeniui verda darbas.
„Šiemet dėl du kartus tikslinto valstybės biudžeto nebuvo aiškus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas, todėl daug konkursų rangos darbams atlikti persikėlė į antrąją metų pusę, o kelininkams tenka didelės apimties darbus vykdyti per kelis likusius mėnesius. Tai būdinga ir Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamiems projektams, nes visais atvejais būtinas kofinansavimas valstybės biudžeto lėšomis. Pernai per visą sezoną mūsų bendrovė pagamino ir paklojo apie 150 tūkst. tonų asfalto masės, o šiemet 126 tūkst. tonų paklosime per tris mėnesius“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
Vienas iš tokių per labai trumpą laiką vykdomų projektų – stiprinti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ du ruožus. Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašytos dar liepos mėnesį.
Pasak R.Čepienės, už 6,5 milijono litų stiprinama danga kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože: nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o 46 ir 47 kilometre įrengta 323 metrai greitėjimo-lėtėjimo juostų. Pasvalio rajone pagrindiniai darbai jau atlikti, liko tik baigiamieji – apdaila, ženklinimas, pastatyti naujus kelio ženklus.
Skuba išnaudoti gerą orą
Didelės lėšos investuojamos į kelio ruožą Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Anot R.Čepienės, už 15,3 mln. litų bus atlikta darbų kelio ruože nuo 23,36 iki 44,55 kilometro. Visus darbus skubama užbaigti iki lapkričio 30 dienos.
„Pusė numatyto laiko darbams atlikti jau praėjo, liko du mėnesiai iš keturių. Jau padaryta 8,8 mln. litų vertės darbų, tai sudaro 48 procentus visos vertės. Abiejuose kelio ruožuose jau įrengta 15 pralaidų“, – teigė Danielius Žigas, bendrovės „Panevėžio keliai“ projekto vadovas.
Vykstantys Kauno link vairuotojai jau nuo Ramygalos miestelio turi pradėti paisyti eismo apribojimų. Ir taip iki pat Kėdainių rajono ribos. Kelio tvarkymo darbai šiame ruože virte verda. Eismą net keliose tvarkomos magistralės vietose reguliuoja laikinai įrengti šviesoforai.
Siaurame ir nuolat mašinų pilname tarptautinės reikšmės kelyje net ir savaitgaliais susidaro spūstys, todėl dabar daugelis važinėjančių šia kryptimi vairuotojų vengia gaišaties ir mieliau suka į aplinkkelį, Kėdainius pasiekia važiuodami per Krekenavą.
Bus saugiau
Priversti kęsti važiavimo nepatogumus vairuotojai jau žiemą galės džiaugtis geresne kelio kokybe, kelionė bus saugesnė. Šiame ruože bus sustiprintas 9,42 kilometro kelio ruožas – nuo 23,36 iki 32,78 kilometro.
Pagal projektą bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, užtverta penkių kilometrų ilgio tinklo tvora. Į tvarkomą ruožą patenkančių Ramygalos miestelio gatvių susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais bus įrengtos trys sankryžos, jos turės iškilias saleles. Joms įrengti, vadovaujantis pasiteisinusia Europos Sąjungos eismo saugumo priemonių diegimo praktika, bus naudojamos raudonos spalvos trinkelės.
„Dabar intensyviai rengiamas kelio pagrindo sluoksnis iš skaldos, klojamas asfaltbetonio pagrindo sluoksnis. Šią savaitę pradėsime kloti ir viršutinius asfaltbetonio dangos sluoksnius. Ramygaloje jau rengiamos sankryžos, pradėti trijų kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstravimo ir tinklo tvoros įrengimo darbai“, – sakė projekto darbus koordinuojantis D.Žigas.
Po rekonstrukcijos kelio per Ramygalą asfalto dangos plotis sieks 8 metrus, o prieš miestelį ir už jo, kur ateityje planuojama sujungti aplinkkelį, asfalto danga sieks 9 metrų plotį.
„Konkretesnės Ramygalos aplinkkelio tiesimo datos prognozuoti negalime, nes nėra aiškūs finansavimo šaltiniai, nėra ir projekto, tačiau kelias iš karto ruošiamas galimam aplinkkelio sujungimui“, – paaiškino R.Čepienė.
Kažkas čia forume rašė, dėl "dangos stiprinimo". Čia naudojamos lėšos ne naujiems keliams tiesti, o taisyti esamiems. Tai taip ir daroma, atseit remontuojama, o iš tikrųjų tai vietoj seno kelio beveik tiesiamas naujas.
2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos
teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt.
AB ”Panevėžio keliai” dviejuose tarptautinės magistralės “Via Baltica “ ruožuose baigė dangos stiprinimo darbus.
Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos buvo pasirašytos 2009 m. liepos 13 d. Projekto darbai finansuoti ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.
Vadovaujantis pirmąja sutartimi už 6,6 mln. litų (su PVM) buvo stiprinama kelio danga kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruože nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o sankryžoje 47,46 kilometre įrengta 323 metrų lėtėjimo-greitėjimo juostų.
Vadovaujantis antrąja sutartimi, kurios apimtis pinigine išraiška siekė 15,6 mln. litų, darbai buvo vykdomi kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai ruože nuo 23,36-44,55 kilometro. Kelio danga sustiprinta ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 9,42 kilometro, įrengtas 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, 5,02 kilometro tinklo tvoros.
Į šį ruožą patenkančioje Ramygalos gyvenvietėje, susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais, įrengtos trys sankryžos su iškiliomis salelėmis. Salelėms įrengti, vadovaujantis gera ES eismo saugumo priemonių diegimo praktika, naudotos raudonos spalvos trinkelės. Pasibaigus darbams kelio per Ramygalos gyvenvietę asfalto dangos plotis siekia 8 metrus, o prieš ir už gyvenvietės, kur perspektyvoje planuojamas Ramygalos aplinkkelio prisijungimas, asfalto danga siekia 9 metrų plotį. Dviejuose darbų ruožuose įrengta 15 vandens pralaidų.
Minėti darbai buvo atlikti per rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį.
„Via Baltica" kelias yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių Lietuvoje ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką šalies ekonomikai.
2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt. Iki 2035 metų „Via Baltica" kelio parametrai turėtų atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Tai yra, priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turės atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta, o eimas sankryžose bus organizuotas skirtingais lygiais.
****
AB "Panevėžio keliai" magistralėje "Via Baltica" dirba nuo 1989 metų, kai buvo pradėta vykdyti Šilagalio sankryžos statyba. Tuo metu tarptautinės magistralės „Via Baltica" pavadinimas dar neegzistavo. Buvo vykdoma kelių Panevėžys-Ukmergė ir Panevėžys -Kėdainiai sankirtos rekonstrukcija, o darbus vykdė Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5, kurios bazėje vėliau įsikūrė AB „Panevėžio keliai". Šilagalio sankryža buvo traktuojama kaip magistralės Vilnius-Panevėžys dalis.
Tik 1994 metais Kretoje vykusioje transeuropinio transporto konferencijoje buvo patvirtinti 9 transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Du iš šių koridorių kerta Lietuvos teritoriją: šiaurės-pietų krypties I koridorius arba „Via Baltica" (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir lygiagreti IA atšaka arba „Via Hanseatica" (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas).
Trečiojoje transeuropinio transporto konferencijoje, kuri vyko 1997 m. Helsinkyje, buvo numatyta galimybė pagrindines Lietuvos magistrales prijungti prie tarptautinių koridorių. „Via Baltica" pagrindą sudaro jau esami keliai, kurių ruožai rekonstruojami ir platinami, tiesiami aplinkkeliai, didinamas eismo juostų skaičius, statomi viadukai ir sankryžos. Tai europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių. Bendras „Via Baltica" ilgis - 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.
1995 metais AB „Panevėžio keliai" atidavė naudoti Panevėžio miesto pietinį aplinkkelį bei dalį vakarinio aplinkkelio, 1996 metais buvo baigtas statyti vakarinis aplinkkelis. Ir tuomet šios jungtys, nukreipiančios tranzitinį automobilių srautą nuo Panevėžio, oficialiai dar nesivadino tarptautinės magistralės dalimi.
ES bankų lėšomis dalinai finansuojami darbai „Via Baltica" kelyje pradėti vykdyti 1997 metais. Rekonstruotas kelias Panevėžys-Kėdainiai-Cinkiškis, pastatytas Kėdainių aplinkkelis, darbai vyko kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga. 1998 metais baigtas statyti Panevėžio miesto šiaurinis aplinkkelis, 2003 metais baigta kelio Vilnius-Ryga susikirtimo su keliu Panevėžys-Šiauliai rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą (Nausodės sankryža). Visus minėtus darbus vykdė AB „Panevėžio keliai".
2004-2006 metais magistralės plėtros darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių, pasirašytų 2004 metų rugpjūčio ir 2005 metų liepos mėnesiais, tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai" vertė - 100,65 milijono litų (su PVM). Projektą finansavo ES Sanglaudos fondas (85% ) ir Lietuvos Respublika.
Man "Google Maps" tai visus 976 km rodo Tas 2035 metų terminas tai atrodo tikrai nekaip. Na, bet tai lipdant po kokius 25 kilometrus (pvz. Kaunas - Marijampolė, pradžia tik 2013 metais) ir tai darant po keletą metų, tai tikrai realus terminas tie 2035 metai...
Del 2035: cia man atrodo sneka apie visa "via baltica". Lietuvoj Kaunas Marijampole apie 2015, Kaunas Panevezys apie 2020.
Tai taip, aš tą patį sakau. Kai lipdo po tokias mažas atkarpėles (berods link Panevėžio bus taip pat pirmiausia Ramygalos aplinkkelis ir taip po truputį) ir tai trunka taip ilgai, tai realu, kad visas ruožas Lietuvoje pavirs į automagistralę tik 2035 metais.
Šitai ir man nesuvokiama. Gal galvoja, kad automobilių srautas dar nėra pakankamas? Anksčiau šis projektas (Mauručiai - Puskelniai rekonstrukcija į AM) buvo planuojamas, o dabar jis yra rezervinių projektų sąraše - matyt dėl finansavimo. Lietuvai prie projekto reiktų prisidėti 74 mln. Lt, tačiau turint omenyje, kad bendra projekto sąmata yra 493 mln. Lt, o ES mums šiam ruožui duoda 419 mln. Lt tai tie 74 mln. Lt nuosavų lėšų neatrodo baisingai daug.
Žurnalas "Keliai ir tiltai" nurodo tokias datas dėl VIA Baltica:
- Jei bus skirtas finansavimas 2012 planuojama pradėti darbus tarp Kauno ir Marijampolės, rekonstruojant 34.5 km ruožą
- Iki 2015 m. turėtų būti nutiestas Ramygalos aplinkkelis, tai pat būti baigtas aukščiau minėto ruožo tiesimas
- Iki 2025 m. automagistralė tarp Kėdainių ir Sitkūnų ir tarp Pasvalio ir Panevėžio
- Iki 2035 m. visas VIA Baltica ruožas Lietuvoje turėtų būti automagistralės kategorijos
Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?
Ne visas kelias bus automagistralė. Ir tam straipsnyje rašo, kad dvi važiuojamosios dalys bus atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Prie Panevėžio nėra tokių transporto srautų, kad reikėtu automagistralės.
Manyčiau, kad logiška būtų padaryti magistralę nuo nuo sienos su Lenkija (ir toliau Lenkijoje) iki Panevėžio, o tai reikštų, kad papildomas juostas reikėtų tiesti nuo sienos iki Mauručių bei nuo Sitkūnų iki Panevėžio.
Comment