Pietryčių Europos šalių keliai (SI, HR, BA, RS, ME, AL, MK, GR, RO, BG)

[Romas]

Serbija-2019

Mitrovaco kurortas / Митровац




Mitrovac - Kremna / Митровац - Кремна
Grįžtame tuo pačiu keliu 403 (112a)


Pagrindiniuose keliuose tokių vaizdų nepamatysi
Pirmame plane - JUGO




Trikampė sankryža su nukirstais kampais


Šiek tiek didesnės svarbos kelias Nr. 170 (112) Bajina Bašta - Kremna


Pakelėje auga įdomūs gauruoti augalai






Užrašas Kremansko Proročanstvo / Креманско пророчанство


Pasirodo, čia gyvena Kremnos pranašai
https://en.wikipedia.org/wiki/Prophecy_from_Kremna




Kremna. Prie sankryžos su pagrindiniu keliu E-761 stovi paminklas siaurajam geležinkeliui


Mokra Gora.
Kino režisieriaus Emiro Kusturicos architektūros kūrinys - Mećavnik - Drvengrad / Мећавник - Дрвенград
Čia buvo sukamas vilmas "Gyvenimas kaip stebuklas"




Valstybės siena SRB-BiH
Serbijos Respublikos / Republika Srbija ir Bosnijoje-Hercegovinoje esančios Serbų arba Srpskos Respublikos / Srpska Republika siena.

[PoDV]

Ar taip pinigų trūksta, kad nebuvo įmanoma organizuoti naujos atkarpos tiesimą iškart pabaigus ankstesnes? Dabar gaunasi bus bent 7 metai nuo autostrados pabaigimo iki Marijampolės ir tuomet iki sienos su Lenkija Man šiaip smalsu už kokius pinigus ir kaip taip sėkmingai kelius per kalnus tiesė kroatai ir dabar tiesia serbai ir kodėl Baltijos šalims taip sunkiai sekasi šita veikla.

1) Balkanai paveldėjo palyginti geras infrastruktūros tvarkymo tradicijas iš senosios Jugoslavijos (kuri buvo santykinai laisva šalis, matuojant Rytų bloko standartais). Miestai atrodo gan prižiūrėti ir tvarkingi. Pas mus labiau jaučiasi sovietmetis ir dar net spėju carmečio Kauno ir Vilniaus tiesioginio pavaldumo gubernijų palikimas, kurį tvarkysime mūsų gyvenimo masteliais gan ilgai.

2) Tiesiant greitkelį lygumoje, pagerėja pagrinde tik saugumas, o kelionės trukmė labiau sutrumpėja nebent statant aplinkkelius, todėl ir matosi pas lenkus, kad jie pirma pasistato miestelių aplinkkelius, o paskui jau dėl komforto ir likusias atkarpas nusitiesia. Statant greitkelį kalnuose, laiko trukmė sutrumpėja kartais, nes kalnų keliai labai trumpina kelionės laiką. Jei daug serpantinų, tai autostrada su keliais tuneliais ir estakadom gali sutrumpinti kelionę keliais kartais. Kalnų keliai neretai eina didesniuose aukščiuose (500 m v.j.l ir daugiau), todėl su aukščiu didėja tikimybė, kad tokie keliai bus užpustyti.

[Romas]

Ar taip pinigų trūksta, kad nebuvo įmanoma organizuoti naujos atkarpos tiesimą iškart pabaigus ankstesnes? Dabar gaunasi bus bent 7 metai nuo autostrados pabaigimo iki Marijampolės ir tuomet iki sienos su Lenkija

Man šiaip smalsu už kokius pinigus ir kaip taip sėkmingai kelius per kalnus tiesė kroatai ir dabar tiesia serbai ir kodėl Baltijos šalims taip sunkiai sekasi šita veikla.

Lyginant kelius Balkanuose bei Lietuvoje ir verkti dėl pinigų trūkumo ne visai patogu, nes BVP Lietuvoje yra 2-3 kartus didesni nei Balkanų šalyse.
BVP tarpt. doleriais / 1 gyventojui
2010 2019
1. LU Luxembourg 90.661 112.622 +24,2%
2. IE Ireland 43.291 81.686 +88,7%
3. NO Norway 61.601 7.662 -+87,6%
(...)
7. DE Germany 40.850 54.984 +34,6%
(...)
18. IT Italy 34.767 40.737 +17,2%
19. CZ Czechia 27.558 39.337 +42,7%
20. SI Slovenia 28.054 38.841 +38,5%
21. SK Slovakia 24.555 37.268 +51,8%
22. LT Lithuania 20.551 37.162 +80,8%
23. EE Estonia 21.721 35.346 +62,7%
24. PL Poland 21.083 33.472 +58,8%
25. HU Hungary 22.030 33.409 +51,7%
26. PT Portugal 26.496 33.409 +26,1%
27. LV Latvia 17.856 31.215 +74,8%
(...)
30. RO Romania 16.470 27.753 +68,5%
31. HR Croatia 19.511 27.664 +41,8%
32. BG Bulgaria 15.669 24.577 +56,9%
33. BY Belarus 15.890 21.384 +34,6%
34. ME Montenegro 13.565 19.734 +45,5%
35. RS Serbia 12.110 17.076 +41,0%
36. MK N.Macedonia 11.563 16.253 +40,6%
37. BA Bosnia-Herz 9.440 14.291 +51,4%
38. AL Albania 9.385 14.143 +50,7%
39. UA Ukraine 7.712 9.683 +25,6%
40. MD Moldova 3.832 7.536 +96,7%

Čia yra ne pinigų, o ambicijų trūkumas.
Apie Lietuvos kelininkus ambicijų lygį (tiksliau, ambicijų trūkumą ) tikslingiau diskutuoti temoje "Lietuvos keliai"

Kas žavi visose skurdesnėse Balkanų šalyse, tai noras geriau gyventi.

Man šiaip smalsu už kokius pinigus ir kaip taip sėkmingai kelius per kalnus tiesė kroatai ir dabar tiesia serbai ir kodėl Baltijos šalims taip sunkiai sekasi šita veikla.

Apie Serbiją negaliu daug kalbėti, nes ten daug nevažinėjau. Tik skaičiau, kad serbai neseniai nusitiesė autostradą iki Šiaurės Makedonijos sienos.
Dėl kroatų - Lietuvos kelininkams autostradų klausimu lyginant su jais nėra kuo pasigirti, tai sunkiai sulyginami mastai.
Iliustracijai - viena kroatiškos autostrados nuotrauka


Pagal autostradų tiesimų lygį lietuviai galėtų lygintis nebent su Bosnija-Hercegovina bei Juodkalnija (nuotraukos buvo šioje temoje, vieną pakartoju) .


Projektų Lietuvoje ir Balkamnuosde lyginimas įmanomas tik primerkus akį.
Lyginti projektus tampa lengviau kai daroma prielaida, kad kelio nutiesimas Balkanuose per kalnus ir tarpeklius yra tokio pačio sudėtingumo reikalas kaip sklypo visuomenės reikmėms paėmimo procedūros Lietuvoje.

[themanual]

Apie Serbiją negaliu daug kalbėti, nes ten daug nevažinėjau. Tik skaičiau, kad serbai neseniai nusitiesė autostradą iki Šiaurės Makedonijos sienos.
Dėl kroatų autostradų projektų - įdėsiu nuotraukų. Lietuvos kelininkams autostradų klausimu lyginant su kroatais lieka tik slėptis po lapais.

Pagal autostradų tiesimų lygį lietuviai galėtų lygintis nebent su Juodkalnija (nuotraukos buvo šioje temoje) ir Bosnija Hercegovina.
Ir tai tik primerkus akį bei darant prielaidą, kad kelio nutiesimas Balkanuose per kalnus ir tarpeklius yra tokio pačio sudėtingumo reikalas kaip sklypo visuomenės reikmėms paėmimo procedūros Lietuvoje.

Čia geras pastebėjimas, dauguma kalvotų vietovių turbūt nelabai ir turi šeimininką, o kai kasi tunelį - juolabiau.

[Romas]

Vadinasi, Lietuvoje paimti porą hektarų autostrados nutiesimui yra n+k kartų sudėtingiaus nei kasti tunelius ir statyti estakadas...
Šaunuoliai tie kelininkai, nesakysiu kurie

[Romas]

Kai turėsiu laiko, įdėsiu savo įspūdžius iš važinėjimo Bosnijos ir Hercegovinos keliais.
Dabar - tik kelios BiH nuotraukos.


Bosnijos ir Hercegovinos keliai ir autostrados
Pernai, kai dar negalvojau apie į Bosniją-Hercegoviną, tai maniau, kad ten visi keliai maždaug tokie:


Prieš kelionę paskaičiau apie Bosnijos ir Hercegovinos kelių būklę. Lūkesčiai apvažiavus visą šalį buvo viršyti su kaupu.
Visokių kelių ten yra, Iki Jugoslavijos subyrėjimo 1992 metų ten nebuvo nė kilometro autostradų.
Ten ne tik santykinai neturtinga šalis, atsistačiusi 1992-1996 m. karo bet ji yra ypač decentralizuota. Lieka mįsle, kaip Bosnijos ir Hercegovinos bosniai, serbai ir kroatai taip greit nusitiesė savo autostradas.



Autostrados A1 estakada iš apačios Medžiugorjės (Međugorje) apylinkėse


Autostrada A1 Hercegovinos kroatiškoje dalyje


Autostrada A1 vidurio Bosnijoje, bisniškoje (musulmoniškoje) šalies dalyje


Autostradų E661 ir M16 mazgas į šiaurę nuo Banja Lukos, serbiška šalies dalis (Srpska Republika).

[PoDV]

Bosnijos ir Hercegovinos keliai ir autostrados


Prieš kelionę paskaičiau apie Bosnijos ir Hercegovinos kelių būklę. Lūkesčiai apvažiavus visą šalį buvo viršyti su kaupu.
Visokių kelių ten yra, Iki Jugoslavijos subyrėjimo 1992 metų ten nebuvo nė kilometro autostradų.
Ten ne tik santykinai neturtinga šalis, atsistačiusi 1992-1996 m. karo bet ji yra ypač decentralizuota. Lieka mįsle, kaip Bosnijos ir Hercegovinos bosniai, serbai ir kroatai taip greit nusitiesė savo autostradas.

1. Matyt kokybiškos statybos tradicijos paveldėtos iš Jugoslavijos. Pvz. buvau Zagrebe, tai vaikščiojamumo (walkability) prasme visai patiko, toks juntamas visur tvarkos pojūtis. Pvz. SSRS orientavosi į geležinkelius, o ne į kelius aplamai, todėl susidaręs įspūdis, kad beveik niekur nėra normalių kelių ar šaligatvių priežiūros tradicijų arba jas reikia kurti iš naujo.
2. Greitkeliai per kalnus turi didesnę logistinę reikšmę nei paprastas kelio išplatinimas ar net aplinkkelio nutiesimas, nes sutrumpėja kelionė kartais. Kadangi Lietuvoje ir net bent 500 km aplink nėra kalnų, tai nėra ir precedento

Beje savo nuosavą greitkelių tinklą tiesiasi net toks nepilnai pripažintas Kosovas, kuris aplamai kažkur link 100 vietos eina pagal išsivystimą pasaulyje. Nežinau, bet nenustebino, nes ten visi mėgsta greitkelius statytis toje Europos dalyje.

[Romas]

HR. Kroatija-2019
Pasivažinėjimas po Dubrovniko apylinkes

Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

[Romas]

BiH-HR siena - Gornji Brgat

Mūsų bazė buvo Hercegovinos serbiškoje dalyje, Trebinėje (Trebinje).
Nuo Trebinės iki Dubrovniko tik 30 km, tai, aišku, kad važiavome į gražiausią Dalmatijos pakrantės miestą.

Bosnijoje Hercegovionoje kelias M-20, Kroatijoje - kelias Nr. 223.
Tokie vaizdai dar Bosnijoje - Hercegovinoje, pravažiavus Ivanicos pasienio punktą


rekonstruotas Kroatijos pasienio punktas Gornji Brgat pradėjo veikti 2019m. birželį


Apie Bosnijos-Hercegovinos ir Kroatijos pasienio punktą Ivanica- Gornji Brgat - temoje Valstybių sienų ir pasienio punktų nuotraukos


Iš pradžių ketinome nuvažiuoti į Dubrovniko keltuvo viršutinę stotį Srđ, kur veda siauras keliukas.

Pasigūglinau namie, kaip atrodo kelių sąlygos.
Google Street View rodė Gornji Brgat bažnytkaimyje kažkokią chaotišką sankryžą


Realybėje viskas paprasčiau - ten jau padaryta patogi žiedinė sankryža

[Romas]

HR. Gornji Brgat - Bosanka- Srđ
Foto 2019.09

Iš pradžių toks Ex Jugoslavijos užkampio peizažas








Iki Bosankos sankryžos keliukas siauras, bet nėra ir jokio eismo






Tolumoje jau matosi Srđ kalnas (415 m) su televizijos bokštu ir viršutine Dubrvniko keltuvo stotimi


Mašinų nėra - galima lėtai važiuojant gėrėtis rytinės saulės apšviestu Dubrovniku

[Romas]

HR. Gornji Brgat - Bosanka- Srđ
Už Bosankos sankryžos iš Dubrovniko jau visiškai kitoks mašinų srautas
Stabtelėjome pasigrožėti Dubrovniko panorama


Kelias žiūrint atgal
.

[Romas]

HR. Gornji Brgat - Bosanka- Srđ
Foto 2019.09
Keliukas siauras, bet ankstu ryte (apie 9:30) važiuojant į viršų beveik nereikėjo prasilenkinėti














Srđ. Parkingas prie keltuvo viršutinės stotelės

[Romas]

HR. Srđ (Dubrovačka žičara)








Svarstėme variantą palikti mašiną viršuje (parkingas nemokamas) ir važiuoti į Dubrovniką keltuvu (žičara).
Kaina žmogui į abi puses 170 kunų (~23 EUR). Aktualios keltuvo kainos: http://www.dubrovnikcablecar.com/timetable-and-prices/

Kažkaip tos temos rimtai nesvarstėme ir nutarėme važiuoti į Dubrovniką, kur turėjome pasiruošę kelis parkavimo variantus.

[Romas]

HR. Srđ - Bosanka - Dubrovnik
Foto 2019.09

Jau įdienojo. Leidžiamės nuo kalno tuo pačiu keliu


Per poros kilometrų atkarpą teko prasilenkti 12 kartų
Didesnis srautas dar į priešingą pusę. 9 kartus teko trauktis į šoną ir tik 3 kartus pavyko nustumti į kelkraštį atvažiuojančius iš priekio


Dubrovnike pilna kiniečių, kurie čia atvažiuoja dėl "Sostų karų"




Bosanka






Nusileidimas serpantinu į Adrijos magistralę (Jadranska magistrala)




Dubrovniko riboženklis Adrijos magistralėje

[Romas]

HR. Dubrovnik

Taip jau gavosi, kad ši nuotrauka yra vienintelė iš Dubrovniko


Buvimas Dubrovnike tapo parkingo paieška. Į rytus nuo senamiesčio nepavyko rasti parkingo.
Centre nesinorėjo mokėti 75 HRK / 10 EUR už valandą.
Važiavome pagal planą "B" į Gruž uostą, kur yra parkingas irgerassusisiekimas viešuoju transportu . Į priekį pamatėme 2-3 km stovintį kamštį link centro.
Dar buvo variantas ieškoti parkingo prie ligoninės. Jo jau nebandėme. +30°C karštyje buvo galima surasti geresnių užsiėmimų nei sėdėti kamščiuose, tegul ir Dubrovnike.


Grįžome į Hercegoviną pagrindiniu keliu D8- D223

D8/ E65. Jadranska magistrala / Adrijos magistralė




Posūkis į Trebinę


Kroatijos pasienis Gornji Brgat


Ivanica. Grįžome į Bosniją-Hercegoviną.

[Romas]

Bosnija ir Hercegovina -

Pagaliau prisiruošiau grįžti prie temos apie Balkanų šalių kelius.

Rugsėjį beveik dvi savaites važinėjome poBosniją ir Hercegoviną (BiH), užsukdami į Serbiją ir Kroatiją.
Nuvažiavome su išnuomota mašina lygiai 1750 km.

Pagrindinė informacija apie lankytinus buvo objektus buvo iš lenkės Kami blogo MyWanrerlust ir iš olando Tomo blogo [url=https://www.traveltomtom.net/[Travel TomTom[/url]. Nebijoti planuoti kelionės automobiliu padėjo minėtas olando Tomo blogas bei Skyscrapercity lenkiškas ir jugoslaviška versija. Dar ieškojau informacijos apie nutiestus kelius ir kelio remontus kelių direkcijų puslapiuose.

Taip atrodo yra Bosnijos ir Hercegovinos kelių žemėlapis.
Jame nėra pažymėtos entitetų ribos ir nėra neseniai nutiestų autostradų
(Paspaudus - didesnis vaizdas)

https://www.magazininfo.club/auto-karta-bih-2/


Ruošiantis kelionei labai greit išaiškėjo, kad ten yra trys savo gyvenimą gyvenančios tautos, esančios dviejose beveik valstybėse (entitetuose) : bosnių ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacija (FBiH) bei serbiška Serbų Respublika arba Srpska Republika / Српскa Република (nepainioti su Serbijos Respublika Republika Srbija /Република Србија).

Kelių tinklas paveldėtas iš Jugoslavijos. Bosnijoje ir Hercegovinoje kelių lygis kaip Lenkijoje kokiais 2005-2008 metais, kai jau pradėti tvarkyti keliai, bet dar buvo neadekvačių didelio intensyvumo kelių.

Bendras įspūdis, kad FBiH keliai kiek geresni nei Srpskoje Republikoje.
Kadangi entitetų ribos išvedžiotos labai vingiuotai, tai važiuojant per dieną jos kertamos kelis kartus. Ant entitetų ribos iš vienos pusės sveikina dideli serbiški užrašai "Dobrodošli u Republiku Srpsku" su serbiškomis vėliavomis , o iš kitos pusės - sveikinimai atvykus į kokią nors opštiną (savivaldybę) ar županiją / kantoną (apygardą). FBiH yra decentralizuota ir kiekvienas iš 10 kantonų yra kaip atskira kunigaikštystė.
Labai nustebino, kad pagrindiniam keliui kertant kito entiteto kamputį (apie 7 km) iš naujo pradėtas skaičiuoti kelio kilometražas.
Dar tokia smulkmena, kad serbiškoje pusėje kelias vadinasi put, o kroatiškai-bosniškoje šalies dalyje - cesta. Kelio klausinėti beveik nereikėjo. Tiesiai - pravo, kairen - lijevo, dešinėn - desno.




Taip atrodo Bosnijos ir Hercegovinos federacijos (FBIH) kelių žemėlapis

https://jpdcfbh.ba/bs/aktivnosti/odr...alnih-cesta/36

Taip atrodo Srpskos republikos kelių tinklas

https://autoputevirs.com/en/


Kiekvienas entitetas ne tik prižiūri, bet ir planuoja kelius, kaip jam patinka.
Buvo ir tokių projektų, kai suplanuotos lygiagrečiai tiesiamos autostrados per savo miestus ir miestelius. Kai kalba pradeda eiti apie finansavimą, tuomet pradedama ieškoti kompromisų. Nors prieš 25 metus tarpusavyje vyko [pilietinis] karas, bet kažkaip sugebama susitarti.


Per paskutinius 10 metų nutiesto BiH kelios autostradų atkarpos. Nuo 2015 metų žemėlapio sudarymo laikų autostrados yra žaliai ir geltonai pažymėtos atkarpos - iš viso 200 km. Per daug nenukrypstant į palyginimus, savotiškai atrodo, kai Lietuvos kelininkai per paskutinį dešimtmetį lygumose nutiesė gal 50 km greitkelio A5 ir porą mažesnių greitkeliųatkarpų , o karo nualinta skurdesnė šalis - kelis kartus daugiau autostradų ir žymiai sudėtingesniėmis gamtinėmis sąlygomisreljefe .

Taip atrodo BiH autostradų žemėlapis.
(paspaudus- didesnis vaizdas)

https://commons.wikimedia.org/wiki/F..._BiH_Karta.png

[Romas]

Bosnija ir Hercegovina- 2019

Pora žodžių apie kelionės planavimą

Jokių kitų variantų keliauti po BiH nei važiavimas automobiliu nebuvo.
Skirtingai nei Juodkalnijoje (kur pagrindine trasa Belgradas-Baras yra 7 poros traukinių), Bosnijoje-Hercegovinoje yra tik dvi poros traukinių trasoje Sarajevas-Mostaras (su bei dvi poros trasose Sarajevas-Banja Luka. Kelionė nuo Sarajevo iki Tuzlos su persėdimu Dobojuje truktų apie 5-7 valandas. Dar prisidėjo tai, kad geležinkelis Sarajevas-Mostaras, nors išgirtas vaizdų grožis ir ispaniškų Talgo traukinių patogumas, bet langai neatsidaro ir jokių vaizdų be atspindžiųū nepavyktų nufotogtrafuoti.

BiH Autobusų eismas yra su vietine specifika. Pavyzdžiui nėra jokių reisų iš Sarajevo į Banja Luką ar Dobojų Paieškojus geriau surandi, kad Sarajevo priemiestyje Lukavicoje (jau Srpskoje Republikoje) yra Rytų Sarajevo autobusų stotis, kur pilna reisų į kitus to pateis entiteto miestus.

Kadangi iš šalies centre esančio Sarajevo yra labai mažai skrydžių, daugiausia skrydžių yra iš šiaurėje esančios Tuzlos, o daugiausia įžymybių yra pietinė BiH dalyje. Todėl išskridome iš skirtingo oro uosto. Nuomos kainos (aišku ne paskutinę minutę) gal 25 ar 30% pigesnės nei Kroatijoje ar Juodkalnijoje. Nuomos specifika buvo ta, kad reikėjo rasti gerą variantą su pilna apsauga, žalia korta ir protingo dydžio priemoka už palikimą kitame taške.


Kelionėje buvo nedidelių korekcijų ir improvizacijų.
Faktiškai buvo toks maršrutas:

Žemėlapis iš www.mapy.cz

[Romas]

BiH-2019

Iš Sarajevo oro uosto pirmiau nuvažiavome į miestą, mašiną pasiėmėm jau vakarop.




Paklausėme paslaugių SIXT vaikinų dėl važiavimo Srpska Respublikoje; jei atsakė, kad ten viskas taip pat, tik kelio ženklai užrašyti kirilica.
Šiaip tai turėjom omeny, ar bus saugu serbų gyvenamame krašte su Sarajevo numeriais.

Jau grįžęs namo išsiaiškinau, kad Bosnijoje anksčiau būdavo ekscesų, kai iš kito entiteto atvažiavę žmonės rasdavo išdaužytus langus ar supjaustytas padangas - ypač jei paprovokuodavo palikę kokią vėliavą ar karinį ženklą. Tam, kad būtų neribojama judėjimo laisvė, panaikinti vietą identifikuojantys numeriai. Jie nieko nereiškia, užtat saugu.
https://en.wikipedia.org/wiki/Vehicl...nd_Herzegovina.


Pačioje pradžioje nuvažiavę 15 km atstumą kirtome FBiH ir Srpskos Respublikos sieną gal 5 kartus. Bosnių teritorijoje keliai nesenai sutvarkyti, o serbų - gana apleisti, su prasta danga.
Kelias eina vis aukštyn, ir vis blogėja ir blogėja. Tada kažkas pasirodė įtartina. Tokiais tempais mes jokiu būdu mes šiandien tik vėlai naktį pasieksime Višegradą ir neįveikime per kelionę suplanuotų 1500 km.
Paskui išaiškėjo, kad pražiopsojome posūkį. Pasirodo Srpskoje Rpublikoje nėra jokių nuorodų į kelią M-5 , nes ta teritorija jau kitame entitete - FbiH. Kadangi čia 1992-1996 m. vyko stiprus karas, tai vieno ir kito entiteto gyventojams kitas entitetas kaip ir neegzistuoja...
Teko suktis atgal.

Pakeliui stabtelėjome prie aikštelės.




Per medžius Sarajevo nelabai matėsi

Susiradus reikiamą posūkį kelias ėjo kalvomis. Iš ten dar geriau matėsi puikiai vakaro šviesos apšviestas Sarajevas.
Fotografuoti nebuvo kada - reikėjo suspėti į Višegradą.

Visas pirmos dienos maršrutas


Išdidintas pradinis etapas, kur matosi entitetų administracinė riba Sarajevo apylinkėse

maps.google com


Kelias M-5 į Višegradą niekuo neypatingas - miškai, kalvos, fūros; iš priešingos pusės - po savaitgalio grįžtantys miestiečiai.
Jau sutemus matėsi didesni kalnai, buvo daug tunelių.
Nusigavome į savo nakvynę pačiame centre prie tilto jau sutemus.
Iš karto susidūrėme su serbišku vaišingumu - šeimininkė davė du alaus butelius, painstruktavo praktiniais klausimais.

Ryte gėrėme kavą žiūrėdami į garsųjį Višegrado triltą par Drinos upę

[Romas]

BiH-2019

Kelias nuo Serbijos / BiH sienos (Kotroman-Vardište) iki Višegrado





Iki 1993-1996 m. etninio valymo šiose Rytų Bosnijos apylinkėse vyravo musulmonai


Centrotrans - Srpska Respublikoje veikiantis autobusų operatorius


Šalia - serbų stačiatikių bažnyčios Dobruno vyrų vienuolynas (manastir Dobrun)




Višegrad / Вишеград. UNESCO sąraše esantis 1577 statytas Mechmed-pašos Sokolvićiaus tiltas.
Beje, senieji turkų laikais statyti tiltai ten vadinami ne most, o čuprija

[Romas]

Bosnija ir Hercegovina - 2019

Višegrad-Trebinje. Вишеград-Требиње
Persivertimas palei visą rytinį Bosnijos-Hercegovinos pasienį pagrindiniais šalies keliais M-5 ir M-20
Šiek tiek virš 200 km ir apie 3 valandos kelio.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Beveik visas kelias yra Serbų Respublikos teritorijoje; tik kabinome musulmonišką Goraždės miestą, kuris priskirtas FBiH
Kadangi Bosnija ir Hercegovina yra trijų tautų konfederacija, tai per dieną pabūni kaip keliose valstybėse.
Paryškinau entitetų ribas.

Žemėlapis iš maps.google.com