Kelių mokesčiai ir kelių priežiūra

[Al1]

Va ir prasideda LLRI ekstremistų lygio "pamąstymai". Mokestį sunku surinkti, administravimas brangiai kainuoja... Eee.... Visus valstybinius mokesčius renka viena institucija - VMI. Ir jei ten keliais etatais padaugės dėl naujo mokesčio, tai surenkamų, pavyzdžiui, šimtų milijonų kontekste tai yra visiškas niekas.

Nusišnekėjai kaip reikiant. Tarsi mokesčiai nedidėja su atlyginimu... Juk procentus mokam nuo užmokesčio! O tie procentai yra vieni didžiausių ES. Ką tu į tai?

Ne, ponas, tai pats nesupranti ir dar bandai kitus kaltinti. Mokesčių dydis ir našta skaičiuojamas dažniausiai procentais nuo bazės, nuo kurios atskaitoma, o ne absoliutinėm surenkamom sumom. Taip, kai kurie mokesčiai būna fiksuoti ar skaičiuojami ne procentais, o už tam tikrą vienetą, pavyzdžiui, toną. Bet su darbo apmokestinimu tai nesusiję - ten (darbo santykių) apmokestinime karaliauja procentiniai atskaičiavimai.

[Fulgur]

1. Jei dėl intensyvumo, kamščių - metinis mokestis. Fiksuotas.
Sumažėjimas: - automobilių, kurių nelabai reikia, kurie naudojami retai. Bus spaudimas parduoti ar utilizuoti. Taip pat tikimybė automobilių parko atsinaujinimui, nes jei mokestis 300 E, tai nevažinės žmonės su 300 E vertės passatu.
Žala (nelygybė): - istoriniams, vasariniams automobiliams, kemperiams. Santykinai daug permokės.

2. Žala keliams. Nuo svorio, pagal klases, visiškai neapmokestint lengvųjų automobilių ir motociklų. Visas registruotas transportas, kasmet.
Sumažėjimas: firmos, ūkininkai pirks mažesnės keliamosios galios sunkvežimius, mažiau juos kraus.
Šiai dienai didžiausia žala keliams - plentiniai miškovežiai ir savivarčiai. Kraunama kiek traukia variklis, o ne kiek kelias laiko. Ypač kenčia žvyrkelių asfaltavimo programos nugalėtojai.
Ilgaainiui sumažės parkas, jis taps naujesnis, nes įmonės, ūkininkai atsikratys GAZ-53, kurie kampe stovi "mažu prireiks".

3. Ekologija, eismo saugumas. Priklausomai nuo variklio klasės (pvz., Euro 4, Euro 5) visus registruotus (lengvuosius - nuo amžiaus).
Žala (nelygybė): - istoriniai automobiliai.
Nauda: labai stiprus impulsas lengvųjų automobilių atsinaujinimui.

4. Gudručių mokesčiai.
Šiai dienai madinga užsiregistruoti LV, EE ir mokėti ten mokesčius, nors naudojama infrastruktūra čia. Turėtų būti sprendžiamas klausimas. Danijoje, jei dirbi, ilgiau 3 mėn nepavažinėsi LT numeriais. Ta pati ES.

5. Kai kurių kelių visiems apmokestinimas. Apmokestinti VIA BALTICA ir atitinkamai pagreitinti 4 juostas su A/M statusu. Tačiau lygiagrečiai turi būti vienos juostos keliukas vietiniam susisiekimui ir taupiems. Šiai dienai, užsieniečiai su lengv. automobiliais, jei Lietuvoje nepila kuro, tai niekuo neprisideda prie kelių.
Šitai galėtų per PPP būti taikoma visiems ruožams, kurie iš vienos juostos perdaromi į 4 juostas su dviejų lygių sankryžomis. Su sąlyga, kad yra alternatyvūs keliukai vietiniam susisiekimui.

Automobilių kelių mokestis/naudotojo mokestis neturėtų finansuoti geležinkelio reikalų. Išskyrus - sąstatus, kur pervežami automobiliai, o ekipažas miega kupė.

[Aleksio]

Automobilių kelių mokestis/naudotojo mokestis neturėtų finansuoti geležinkelio reikalų. Išskyrus - sąstatus, kur pervežami automobiliai, o ekipažas miega kupė.

Geležinkeliai ir taip nieko negauna.

Pradėti reikėtų nuo smirdančių dyzelių apmokestinimo.

Dyzeliams išvis reikia taikyti nulinį mokėsčio tarifą.

[RamasN]

O pats gal prie komunistų būsi, kad iškart alergija veikia ir švaistaisi tokiais argumentais ?

Taip, mokesčių surinkimas turi ir pajamas, ir kaštus, tiek vienkartinius, kad įgyvendinti to galimybę, tiek procesinius - tai palaikyti. Pvz su komunaliniais mokesčiais kažkada buvo idėja, kad padaryti priklausomybę nuo gyvenančių butuose skaičiaus. Tačiau realiai gyvenančių žmonių jokiais būdais neįmanoma susekti, arba labai brangiai kainuotų sekimas, todėl pasirinkti pragmatiškesni metodai.

Kitais atvejais mokesčiai irgi gali save "suvalgyti". Skaičiuoja paprastai ne žmonės, o sistemos, o jų programavimas su visais įmanomais niuansais ir "backward compatibility" - nepigus dalykas. Kad funkcionuotų, priklausomai nuo taikymo, reikia ir viso aptarnavimo tinklo, pvz papildomos integracijos tarp tech.apžiūros taškų ir VMI. Nori į sistemą įvesti išimtis dėl soc.grupių, sveikatos, kitų taisyklių - vėl papildomi kaštai.

Aklai rėkti, kad rinkos ekonomika nepajėgi, aišku galima, bet paprastai tai būna daugiau išimtys iš taisyklės. Jas reikia identifikuoti kiekvienoj rinkoj konkrečiai ir rasti tinkančias priemones. Bet tai jau "iš bėdos".

Čia beje nesurišta su konkrečiu mokesčio variantu. Aš tik noriu pažymėti, kad kiekvieną mokestį reikia nagrinėti visais pjūviais. Ir jei neteko susidurti su tam tikrais kriterijais, kaip įgyvendinami vieni ar kiti dalykai, galima būtų ir nesisvaidyt kraštutiniais pasisakymais. Bet pamenu senesnes diskusijas apie geopolitines temas, jų aktyviausią dalyvį, ir kažkodėl nesitikiu, kad pasikeis situacija.

Va ir prasideda LLRI ekstremistų lygio "pamąstymai". Mokestį sunku surinkti, administravimas brangiai kainuoja... Eee.... Visus valstybinius mokesčius renka viena institucija - VMI. Ir jei ten keliais etatais padaugės dėl naujo mokesčio, tai surenkamų, pavyzdžiui, šimtų milijonų kontekste tai yra visiškas niekas.
.

[sleader]

Tiesa, tačiau, 350kW variklis išvystis greičius kurious su 50kW varikliu greičiausiai vargu ar įmanoma. Teoriškai automobilis važiuojantis greitesniu greičiu padarys daugiau žalos keliui negu automobilis kuris važiuos lėčiau. Jeigu neklystu mašina važiuojanti 100km/h per valanda greičiu padarys dvigubai daugiau žalos (kad ir kokia ta žala bebūtų) negu mašina važiuojanti 50km/h. (Tas pats galioja 60km/h vs 120 km/h, 70km/h vs 140km/h it t.t.)

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.

Yra logiška moketį kelt atitinkamai nuo variklio galingumo/taršos rodiklių. (Jeigu mokestis keliam ir taršai yra bendras) Bent jau tokia praktika galioja užsienio šalyse kur į kelių mokestį dažnai įskaičiuotas ir taršos mokestis.

Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

[vėkas]

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.


Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

[Creatium]

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

Įdomus variantas. Galėtum praplėst? Kas jeigu aš nenoriu parduot?

[Fulgur]

Mokestis nuo automobilio rinkos vertės. Plius šveicariškas principas - vertę nustatai pats, bet mokesčių administratorius (ar jo įgaliotinis) turi teisę nusipirkti tavo TP už tavo nustatytą vertę.

Ar mūsų tikslas, kad kuo daugiau kledarų būtų? 300 E vertė 3 E mokestis ir 10000 E vertė 100 E mokestis?

Čia gi ne bustas, kur "vieta vieta vieta" kainą laiko.

[vėkas]

Ar mūsų tikslas, kad kuo daugiau kledarų būtų? 300 E vertė 3 E mokestis ir 10000 E vertė 100 E mokestis?

Čia gi ne bustas, kur "vieta vieta vieta" kainą laiko.

Gali būti "grindys" pagal viešojo transporto kainą. Pvz Vilnius - 347,5 Eur metinis bilietas, vadinasi automobilio mokestis ne mažesnis nei 347,5 Eur arba daugiau.

[Al1]

Mes ne Vokietijoje ir visuose mūsų keliuose galioja tam tikras maksimalus leistinas greitis. Didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, kurį galima pasiekti ir su 350 kW ir su 50 kW. O prielaidos, kad kažkas su galingesniu automobiliu važiuos kažkiek greičiau, tikrai nėra objektyvūs duomenys mokesčių dydžiui parinkti. Lygiai taip pat (remiantis tik prielaidomis) būtų galima visiems vairuotojams skirti po baudą/mokestį už žalą gamtai, nes juk niekada nežinai kada pas kažką nulašės kokie tepalai ar išbėgs koks kitas skystis.


Tačiau tada reikia ir aiškiai apsibrėžti koks tas mokestis, ar taršos, ar prabangos (jeigu laikysime, kad didesnė variklio galia - didesnė prabanga). Vargu ar kas galės įrodyti, kad senas 50 kW dyzelis yra ekologiškesnis, nei apynaujis 200 kW benzinu varomas automobilis (kuris ir šiaip atitinka Euro 4 normas) ir su įmontuota dujų įranga.
Ekologijai matuoti yra kiti parametrai nei variklio galingumas. Variklio galingumo tiesiogiai neįmanoma susieti su jokiu kitu parametru, pagal kurį būtų įmanoma įvesti logiškai pagrįsta apmokestinimą.

Galingesnis automobilis daugiau kuro suryja ir teršia aplinką. Dažniausiai yra sunkesnis ir todėl sąveika su keliu yra pastarajam labiau kenkianti. Sakysi, nauji galingi teršia mažiau nei seni ir t.t. Tai tam mokesčio formulėje ir turi būti amžiaus faktorius.
Nebūtina apibrėžti, koks mokestis - taršos, prabangos ar t.t. Tiesiog mokestis už transporto priemonę. O apmokestinti reikia taršą ir poveikį keliams. Visam tam turi įtakos galia, amžius, kuro rūšis, automobilio keliamoji masė (sunkiajam transportui).

[Al1]

O pats gal prie komunistų būsi, kad iškart alergija veikia ir švaistaisi tokiais argumentais ?

Taip, mokesčių surinkimas turi ir pajamas, ir kaštus, tiek vienkartinius, kad įgyvendinti to galimybę, tiek procesinius - tai palaikyti. Pvz su komunaliniais mokesčiais kažkada buvo idėja, kad padaryti priklausomybę nuo gyvenančių butuose skaičiaus. Tačiau realiai gyvenančių žmonių jokiais būdais neįmanoma susekti, arba labai brangiai kainuotų sekimas, todėl pasirinkti pragmatiškesni metodai.

Kitais atvejais mokesčiai irgi gali save "suvalgyti". Skaičiuoja paprastai ne žmonės, o sistemos, o jų programavimas su visais įmanomais niuansais ir "backward compatibility" - nepigus dalykas. Kad funkcionuotų, priklausomai nuo taikymo, reikia ir viso aptarnavimo tinklo, pvz papildomos integracijos tarp tech.apžiūros taškų ir VMI. Nori į sistemą įvesti išimtis dėl soc.grupių, sveikatos, kitų taisyklių - vėl papildomi kaštai.

Aklai rėkti, kad rinkos ekonomika nepajėgi, aišku galima, bet paprastai tai būna daugiau išimtys iš taisyklės. Jas reikia identifikuoti kiekvienoj rinkoj konkrečiai ir rasti tinkančias priemones. Bet tai jau "iš bėdos".

Čia beje nesurišta su konkrečiu mokesčio variantu. Aš tik noriu pažymėti, kad kiekvieną mokestį reikia nagrinėti visais pjūviais. Ir jei neteko susidurti su tam tikrais kriterijais, kaip įgyvendinami vieni ar kiti dalykai, galima būtų ir nesisvaidyt kraštutiniais pasisakymais. Bet pamenu senesnes diskusijas apie geopolitines temas, jų aktyviausią dalyvį, ir kažkodėl nesitikiu, kad pasikeis situacija.

apie kokius mokesčių surinkimo kaštus galima kalbėti, jei valstybė tik renka? Nu nereikia pasakų, kad tai labai brangu. Aparatas jau yra, o kažkiek darbo vietų ir įrangos nekainuoja tiek daug, kad neapsimokėtų įvesti mokesčio, kuris per metus siektų šimtamilijonines įplaukas į biudžetą. Ir net tuo atveju jei tam tikras mokestis būtų mažesnis nei išlaidos jo surinkimui, toks mokestis gali būti reikalingas socialiniam teisingumui užtikrinti. Aš apie prabangos mokestį visokiems brangiems daiktams, jachtoms, lėktuvams ir pan.

[Aleksio]

Gali būti "grindys" pagal viešojo transporto kainą. Pvz Vilnius - 347,5 Eur metinis bilietas, vadinasi automobilio mokestis ne mažesnis nei 347,5 Eur arba daugiau.

Mokestis būtų vienodas visoje Lietuvoje, ar priklausytų nuo savininko gyvenamos vietos?

Nebūtina apibrėžti, koks mokestis - taršos, prabangos ar t.t. Tiesiog mokestis už transporto priemonę. O apmokestinti reikia taršą ir poveikį keliams. Visam tam turi įtakos galia, amžius, kuro rūšis, automobilio keliamoji masė (sunkiajam transportui).

Dar svarbu kad tas mokestis (visas iki cento) būtų išleidžiamas tik keliams, o ne supilamas į bendrą katilą.

[RamasN]

Jei nesuvoki iš ko susideda kaštai, tai nevadink pasakom. Gal tu galvoji, kad pora vidutinio amžiaus darbuotojų su skaitliukas skaičiuoja, ar ką ?

Dėl socialinio teisingumo tu užlenkei. Net jei nuostolinga rinkti, vistiek rinkim ? Valstybės sąskaita kažką dar nubauskim ? Koks dar socialininis teisingumas. Jei sugebu uždirbti daugiau už kitus, ir to kryptingai siekiau, reikia mane baust ? Jei visi mokesčiai būtų su ta logika, dabar ne tarybiniai laikai, žmonių judėjimas greitai tą sprendžia. Tokias kalbas palikim priešrinkiminėm demagogijom.

Apie prabangos mokęstį šnekam ne kaip apie bausmę, o kaip priemonę valdyti tam tikrus procesus. Kadangi kalbam apie kelių mokestį, jis irgi turi savo tikslus. Norint suvaldyti automobilių kiekį kelyje, taršą, subalansuot investicijas į infrastruktūrą, ir žiūri, kas pasiruošęs mokėt daugiau, nes:
- turi automobilį (t.y. užima plotą automobilių sraute); Čia netgi gali būti lengvosioms fiksuotas mokestis;
- teršia orą (galbūt nuo amžiaus, kuro tipo ar dar kažko formulė);
- labiau "gadina" infrastuktūrą (svoris)
galbūt kiti faktoriai.

Bet jei pvz įvestum nuo automobilio kainos, tai čia jau būtų noras "nubausti" kažką, kas pasiruošęs investuoti į geresnį automobilį, ir priedo už tai jau ir taip sumoka didesnę PVM sumą. Tokiu atveju efektas atvirkščias - automobilis registruojamas kitoj šalyje, netenkama dalis mokesčių arba šalis užpildoma žemesnės kokybės automobiliais, bet gal "žiguliukai" yra soc.teisingumas ?

apie kokius mokesčių surinkimo kaštus galima kalbėti, jei valstybė tik renka? Nu nereikia pasakų, kad tai labai brangu. Aparatas jau yra, o kažkiek darbo vietų ir įrangos nekainuoja tiek daug, kad neapsimokėtų įvesti mokesčio, kuris per metus siektų šimtamilijonines įplaukas į biudžetą. Ir net tuo atveju jei tam tikras mokestis būtų mažesnis nei išlaidos jo surinkimui, toks mokestis gali būti reikalingas socialiniam teisingumui užtikrinti. Aš apie prabangos mokestį visokiems brangiems daiktams, jachtoms, lėktuvams ir pan.

[Aleksio]

Bet jei pvz įvestum nuo automobilio kainos, tai čia jau būtų noras "nubausti" kažką, kas pasiruošęs investuoti į geresnį automobilį

O kodėl brangesnis = geresnis? Ekonominės klasės mašinos yra lengvesnės (mažiau gadina kelią), ekonomiškesnės (mažaiu sudeginama kuro), mažesnės (mažėja kamščiai, kiemuose daugiau telpa).

[sleader]

Gali būti "grindys" pagal viešojo transporto kainą. Pvz Vilnius - 347,5 Eur metinis bilietas, vadinasi automobilio mokestis ne mažesnis nei 347,5 Eur arba daugiau.

Jau čia stipriai perlenkiat su dydžiu. Toks mokestis galėtų būti apie 100 eur. ir turėtų būti nepriklausomas nuo registracijos vietos (miesto), nes tai visiškai neatspindi automobilio eksploatavimo vietos. Tikriausiai bent ketvirtadalis Vilniuje eksploatuojamų automobilių yra registruoti ne Vilniaus gyventojų.

Galingesnis automobilis daugiau kuro suryja ir teršia aplinką. Dažniausiai yra sunkesnis ir todėl sąveika su keliu yra pastarajam labiau kenkianti. Sakysi, nauji galingi teršia mažiau nei seni ir t.t. Tai tam mokesčio formulėje ir turi būti amžiaus faktorius.
Nebūtina apibrėžti, koks mokestis - taršos, prabangos ar t.t. Tiesiog mokestis už transporto priemonę. O apmokestinti reikia taršą ir poveikį keliams. Visam tam turi įtakos galia, amžius, kuro rūšis, automobilio keliamoji masė (sunkiajam transportui).

Tačiau svoris ar tarša tiesiogiai nesisieja su galingumu, todėl neverta prie jo ir rištis. Galima mokesčio apskaičiavimui pritaikyti formulę, į kuria įtraukti konkrečius parametrus: svorį, taršos rodiklius, amžių ir pan. Kam reikalingos tos prielaidos, kad jeigu galingesnis, tai jau ir sunkesnis ir taršesnis?

O kodėl brangesnis = geresnis? Ekonominės klasės mašinos yra lengvesnės (mažiau gadina kelią), ekonomiškesnės (mažaiu sudeginama kuro), mažesnės (mažėja kamščiai, kiemuose daugiau telpa).

Tas 0,5-1,0 t skirtumas tarp lengvųjų automobilių masių, praktiškai nedaro įtakos transporto priemonės poveikiui keliui dėl svorio. Jeigu tą vertinti parenkant mokesčio dydį, tai mokesčio dedamoji bus ant tiek nedidelė, kad geriau iš karto orientuotis į kitus rodiklius ir apmokestinti pagal juos.

Kiemuose daugiau ekonominės klasės automobilių, nei vidutinės klasės nesutilps, nes automobilio statymui yra numatytos standartinio dydžio vietos į kurias vienodai telpa įvairių klasių automobiliai.

[Carl di Ortus]

Man tai įdomu, kaip pogrindiniame internetiniame forume gimsta naujo mokesčio gairės, flame-war principu, su pasiginčyjimais, aptariamos visos detalės ir beveik užtikrintai bandoma nulemti visos Lietuvos piliečių gyvenimus.

[Fulgur]

Man tai įdomu, kaip pogrindiniame internetiniame forume gimsta naujo mokesčio gairės, flame-war principu, su pasiginčyjimais, aptariamos visos detalės ir beveik užtikrintai bandoma nulemti visos Lietuvos piliečių gyvenimus.

1. ne pogrindis.
2. kai jau iškels, bus galima argumentuotai kalbėti, kodėl to nereikia. Matome kaip išregistravimo tvarka muša Regitrą kitu galu ir jau norima keisti. Priėmė be diskusijų, bet užtat netobulą.

[Aleksio]

Tačiau svoris ar tarša tiesiogiai nesisieja su galingumu, todėl neverta prie jo ir rištis. Galima mokesčio apskaičiavimui pritaikyti formulę, į kuria įtraukti konkrečius parametrus: svorį, taršos rodiklius, amžių ir pan. Kam reikalingos tos prielaidos, kad jeigu galingesnis, tai jau ir sunkesnis ir taršesnis?

Kažkaip neteko matyti didelių džipų, kurių variklių galingumas būtų 50-60kW. Užtat mažų automibilių su tokiais varikliais - daug.

Kiemuose daugiau ekonominės klasės automobilių, nei vidutinės klasės nesutilps, nes automobilio statymui yra numatytos standartinio dydžio vietos į kurias vienodai telpa įvairių klasių automobiliai.

Mašinos daugiabučių kiemuose statomos pagal nustatytas vietas?!?!?!

[sleader]

Kažkaip neteko matyti didelių džipų, kurių variklių galingumas būtų 50-60kW. Užtat mažų automibilių su tokiais varikliais - daug.

Užtat yra mažų automobilių ir su 160 kW, kai yra ir džipų su tokio galingumo varikliais. Ir ką tai tuomet pasako?

Mašinos daugiabučių kiemuose statomos pagal nustatytas vietas?!?!?!

Taip, pasirodo ir tokių kiemų yra. Čia dar pasitikrinau po avataru iš kokio tamsta miesto. Gal kokiam kaime, kuriame visi stato viduryje pievos, tai ir sukeltų bent kruopelytę nuostabos

Čia galime imti ir paskaičiuoti. Skaičiuosime daugiausiai talpinantį variantą, kai automobilai statomi statmenai pravažiavimui. Pvz. Audi A6 plotis su veidrodėliais yra 2,08 m, o Ford fiesta - 1,97 m ir tai sudaro 0,11 m skirtumą. Skaičiuosime, kad vidutiniškai automobilio stovėjimo vietos plotis yra 2,5 m.
Atlikę veiksmus gauname, kad vietoje 23 iš eilės pastatytų Audi A6, galėtume pastatyti 24 Ford fiesta. Tačiau kiek kiemų turi tokias ilgas, nepertrauktas edves automobiliams statyti? Jeigu iš eilės vietų bus tik 20, tuomet tiesiog gausis šiek tiek platesni tarpai išlipimui, arba pabaigoje bus didelis tarpas į kurį netilps automobilis, kad būtų įmanoma iš jo išlipti.

[Fulgur]

Kažkaip neteko matyti didelių džipų, kurių variklių galingumas būtų 50-60kW. Užtat mažų automibilių su tokiais varikliais - daug.
Mašinos daugiabučių kiemuose statomos pagal nustatytas vietas?!?!?!

Klausimas dėl ko žmogus turi džipą?
Jei valstybė nebarsto rajoninių kelių, už tai žmogų dar reikia versti susimokėti? Kad sniegą, pagal reikalavimus, reikia nustumdyti per 24 val? O kaip į darbą važiuoti? Valstybė autobusą paleis?