Eismo kultūra ir saugumas Lietuvos keliuose

[eigh]

Jūs pats bent skaitėte VIA Lietuvos atsakymą? Šioje šakoje, prieš kelis puslapius buvo. Linijos buvo papaišytos "ten kur buvo eismo įvykių", kas visiškai prasilenkia su sveiku protu. Čia tas pats kas sudėjus naują namo stogą sudėlioti puodus ten, kur prie seno stogo lašėdavo. Todėl ir sakau - gerai kad nugalėjo sveikas protas.
Bendrai, saugumas yra svarbu, bet nereikia teisinti akivaizdžiai absurdiškų dalykų.

Palyginimas visiškai ne į temą. Jūs manote, kad vien naujas asfaltas sprendžia avarijų problemą? Ne, problemą labiau sprendžia ne asfaltas, o saugumo priemonės.

Nieko jos nesprendžia, nes ant kiekvieno kampo kameros nepastatysi. Tiesiog eilinį kartą nubausi tuos, kurie ir taip laikosi taisyklių, tuo tarpu kai lakstūnai kaip lakstė, taip toliau lakstys. Nes patinka jums tai ar ne, didžioji dalis žmonių turi galvą ant pečių ir ignoruos akivaizdžiai absurdiškus reikalavimus. Infrastruktūra turi skatinti kad žmonės važiuoti kuo greičiau (atsižvelgiant į saugumą), o ne 15 km vilktis ant 20 km/h iš paskos traktoriui, nes prieš 10 metų, dar neatnaujintame kelyje čia dėl kažkokios priežasties būta avarijos. Būtent dėl tokių absurdiškų reikalavimų ilgainiui atsiranda tolerancija kelio ženklų ignoravimui, nes visi jau įprato, kad pas mus jie sustatyti be ryšio. Šiuo atveju reikėtų pasimokyti iš vakarų, kad ir tos pačios Vokietijos - jei yra ženklas 30, tai toje zonoje, kur būna daug pėsčiųjų, vaikų, o ne šiaip iš lempos. Pas mus gi absoliutus kargo kultas - vakaruose stato ženklą 30, ir mes įkalkime, o aplinkybės dzin. Ir tokie kaip jūs visą tą teisinat, susidaro įspūdis kad iš kažkokios piktdžiugos.
Apie ženklą 30 ne be reikalo prisiminiau. Prieš kokį mėnesį mačiau LT tokį kelią, kur ant vingių buvo ženklai 30 sustatyti. Užmiestiniame kelyje, kur žmonių nebūna. Naujas asfaltas. Spėkit ar kas to laikėsi.

Mano siūlomos kameros baustų tuos, kurie lenkia per ištisinę liniją, t. y. pažeidžia taisykles. Jeigu nelenki - neliksi nubaustas. Traktoriai turėtų važinėti kaimo keliukais.

Na nežinau, jei jums važiavimas lygiu, tiesiu ir naujai suasfaltuotu keliu ant 90 (pagal navigaciją) kelia diskomfortą, gal būtų verta teises padėti į stalčių. Dėl greičių skirtumo - tai sustatyk ženklus, kad jo nebūtų, to greičių skirtumo, tai taip pat VIA Lietuvos atsakomybė. Nejaugi sunku po sankryžos pastatyti papildomą ženklą "visų ribojimų pabaiga", jei jau mūsų tautiečiai taip neprisimena, kad ženklai galioja iki sankryžos ir toliau velkasi ant 70? Viskas yra išsprendžiama, jei yra noras tą spręsti. Bet tam pirmiausiai reikia pripažinti problemą.

Ar skaitėte ką rašiau, ar šiaip komentuojate? Problema Lietuvoje ta, kad važiuodamas leistinu greičiu (pagal navigaciją) esi lenkiamas iš visų pusių. Ypač tai jaučiasi mieste, kai užsimeti 55 km/h (pagal navigaciją tip top 50), bet už nugaros visada atsiras koks nors nerimaujantis veikėjas, kuriam būtinai reikės aplenkti. Panašiai ir užmiesčiuose.

Kai Lietuvoje vairuotojų kultūra bus tokia, kaip Vokietijoje, ir ribojimų galės būti mažiau. Dabar kultūra toli gražu nesiekia civilizuotų kraštų.

[goolfietis]

Mano siūlomos kameros baustų tuos, kurie lenkia per ištisinę liniją, t. y. pažeidžia taisykles. Jeigu nelenki - neliksi nubaustas. Traktoriai turėtų važinėti kaimo keliukais.

Tame ir problema, kad eismo priežiūra statoma ant kamerų. Vakar prasilenkiau (tamsoje) su frūktu, kuris ant priekio, tiesiai po numeriu pasikabinęs ir įsijungęs belenkokio intensyvumo baltą LED. Šiandien važiavau paskui BMW SUV, kuris akivaizdžiai persipiešęs P raidę į R numerio ženkle. Dar kitą dieną važiavau paskui miniveną, kuris ANT numerio ženklo uždėjęs galinio vaizdo kamerą, o šalia kameros (tiesiai atgal) šviečia 2 ryškios lemputės...

Ir ką tos kameros padarys tokiems gudručiams?

[Maalinauskas]

Palyginimas visiškai ne į temą. Jūs manote, kad vien naujas asfaltas sprendžia avarijų problemą? Ne, problemą labiau sprendžia ne asfaltas, o saugumo priemonės.

Ne vien naujas asfaltas, bet ir susiaurintas kelias, sustatyti atitvarai, etc., kas buvo padaryta šiame kelyje. O bet ir šiaip, aš manau kad draudimas lenkti bet kur, kur įvyko eismo įvykis yra absurdas. Nes tas eismo įvykis galėjo įvykti dėl šimtų priežasčių (girtas, užmigo, maigė telefoną, netvarkinga mašina ir daug daug kitų) ir tai savaime nereiškia, kad ta vieta yra pavojinga. Nes su tokia logika ilgainiui niekur Lietuvoje negalėsime lenkti.

Mano siūlomos kameros baustų tuos, kurie lenkia per ištisinę liniją, t. y. pažeidžia taisykles. Jeigu nelenki - neliksi nubaustas. Traktoriai turėtų važinėti kaimo keliukais.

Sėkmės sustatyti kameras visame 30 km ruože. Kurios nebūtų aplytos, puikiai filmuotų visą parą ir nedarytų false positive. Juk geriau investuoti šimtus milijonų nei tiesiog peržiūrėti, kur iš tikro nesaugu lenkti, o kur saugu?

Ar skaitėte ką rašiau, ar šiaip komentuojate? Problema Lietuvoje ta, kad važiuodamas leistinu greičiu (pagal navigaciją) esi lenkiamas iš visų pusių.

Ne tokia ir bloga ta situacija, patikėkite. Europa yra didelis kontinentas, jame yra ne vien Vokietijos su Belgijom, bet ir tokios pažangios šalys kaip Italija, Albanija, Ispanija, Turkija ir pan. Aš neteisinu pažeidinėjimų, bet ir over dramatizuoti nereikėtų.

Kai Lietuvoje vairuotojų kultūra bus tokia, kaip Vokietijoje, ir ribojimų galės būti mažiau. Dabar kultūra toli gražu nesiekia civilizuotų kraštų.

Dar kartą - jūsų siūlomi nelogiški ribojimai tik dar labiau skatins žmones pažeisti taisykles.

[eigh]

Ne vien naujas asfaltas, bet ir susiaurintas kelias, sustatyti atitvarai, etc., kas buvo padaryta šiame kelyje. O bet ir šiaip, aš manau kad draudimas lenkti bet kur, kur įvyko eismo įvykis yra absurdas. Nes tas eismo įvykis galėjo įvykti dėl šimtų priežasčių (girtas, užmigo, maigė telefoną, netvarkinga mašina ir daug daug kitų) ir tai savaime nereiškia, kad ta vieta yra pavojinga. Nes su tokia logika ilgainiui niekur Lietuvoje negalėsime lenkti.

Sėkmės sustatyti kameras visame 30 km ruože. Kurios nebūtų aplytos, puikiai filmuotų visą parą ir nedarytų false positive. Juk geriau investuoti šimtus milijonų nei tiesiog peržiūrėti, kur iš tikro nesaugu lenkti, o kur saugu?

Ne tokia ir bloga ta situacija, patikėkite. Europa yra didelis kontinentas, jame yra ne vien Vokietijos su Belgijom, bet ir tokios pažangios šalys kaip Italija, Albanija, Ispanija, Turkija ir pan. Aš neteisinu pažeidinėjimų, bet ir over dramatizuoti nereikėtų.

Dar kartą - jūsų siūlomi nelogiški ribojimai tik dar labiau skatins žmones pažeisti taisykles.

Lietuvoje keliai turi būti kaip Vokietijoje (vairavimo kultūra, siauri ir apsaugoti vietinės reikšmės keliai), Nyderlanduose (100 km/h limitas greitkeliuose dienos metu), Belgijoje (120 km/h limitas), Prancūzijoje (mokami ir tušti, geros kokybės greitkeliai). Į Albanijas ir Turkijas žiūrėti nereikia.

[Maalinauskas]

Lietuvoje keliai turi būti kaip Vokietijoje (vairavimo kultūra, siauri ir apsaugoti vietinės reikšmės keliai), Nyderlanduose (100 km/h limitas greitkeliuose dienos metu), Belgijoje (120 km/h limitas), Prancūzijoje (mokami ir tušti, geros kokybės greitkeliai). Į Albanijas ir Turkijas žiūrėti nereikia.

Kažkodėl nei Vokietijoje, nei Belgijoje, nei Prancūzijoje nemačiau, kad būtų tiesiami tiesūs nauji keliai su ištisinėmis per pusę kelio. Ten, jeigu jau yra ištisinė, tai ne be priežasties ir tikrai ne dėl to, kad ten kažkada vyko avarija (kuri gali įvykti dėl šimtų priežasčių, ne vien dėl to, kad ten nesaugi vieta lenkimui). Bet pas mus, žinoma, be geros idėjos suvedimo į absurdą niekaip.

[PredatorGTR]

Lietuvoje keliai turi būti kaip Vokietijoje (vairavimo kultūra, siauri ir apsaugoti vietinės reikšmės keliai), Nyderlanduose (100 km/h limitas greitkeliuose dienos metu), Belgijoje (120 km/h limitas), Prancūzijoje (mokami ir tušti, geros kokybės greitkeliai). Į Albanijas ir Turkijas žiūrėti nereikia.

Ar Utenos kelias apsaugotas kaip Vokietijoje: https://www.google.lt/maps/@48.30104...oASAFQAw%3D%3D, https://www.google.lt/maps/@48.29938...oASAFQAw%3D%3D, https://www.google.lt/maps/@48.30282...oASAFQAw%3D%3D, https://www.google.lt/maps/@48.30630...oASAFQAw%3D%3D
Ale koks nesaugus kelias, niekur ištisinės?

[mantasm]

Lietuvoje keliai turi būti kaip Vokietijoje (vairavimo kultūra, siauri ir apsaugoti vietinės reikšmės keliai), Nyderlanduose (100 km/h limitas greitkeliuose dienos metu), Belgijoje (120 km/h limitas), Prancūzijoje (mokami ir tušti, geros kokybės greitkeliai). Į Albanijas ir Turkijas žiūrėti nereikia.

Reikia ir greičio apribojimą kaip Vokietijoj - 100

[gerietis]

Ar Utenos kelias apsaugotas kaip Vokietijoje:
Ale koks nesaugus kelias, niekur ištisinės?

Dvi ištisinės, šachas ir matas.

https://maps.app.goo.gl/aEhgkWpQ7tQyLaow8

[PredatorGTR]

Dvi ištisinės, šachas ir matas.

https://maps.app.goo.gl/aEhgkWpQ7tQyLaow8

Viskas pasiduodu

Dar klausimas kelių palyginimui, tik dabar atkreipiau dėmesį.... gal kas žino kaip ten su sankryžomis... įspėjamojo ženklo kad sankryža nėra, sankryžoje brūkšninis žymėjimas kaip ir nepasikeičia, -ženklai pagrindinis-šalutinis yra.... https://www.google.lt/maps/@48.04508...oASAFQAw%3D%3D tai gal ten ir lenkt leidžiama?

[gerietis]

tai gal ten ir lenkt leidžiama?

ten net ant šventos žolės stovėti galima https://maps.app.goo.gl/baQJzb5CJJtUpV2EA

[goolfietis]

Lietuvoje keliai turi būti kaip Vokietijoje (vairavimo kultūra, siauri ir apsaugoti vietinės reikšmės keliai), Nyderlanduose (100 km/h limitas greitkeliuose dienos metu), Belgijoje (120 km/h limitas), Prancūzijoje (mokami ir tušti, geros kokybės greitkeliai). Į Albanijas ir Turkijas žiūrėti nereikia.

Beje, Nyderlanduose greitį dienos metu iki 100 km/h apribojo ne dėl saugumo, o dėl emisijų. Būtų mokėję baudas už bendrus CO2 išmetimus, tai jie paskaičiavo, kad sumažinti greitį iki 100km/h yra lengviausiai pasiekiama priemonė.

p.s. tik priminsiu, kad Nyderlandų plotas yra 36% mažesnis nei Lietuvos, o gyventojų skaičius 638% didesnis nei Lietuvos. Lietuvos kelių tinklas sudaro 21 268 km, Nyderlandų - 139 000 km. (653% daugiau nei Lietuvoje).

[Fulgur]

Tai vadinasi pripažįsti, kad važiuodamas lėčiau šiame kelyje dėl nemažo lenkimų ribojimo visados tapsi "stabdžiu" ?

Yra daugybė atvejų, kai transporto priemonės važiuoja mažesniu nei 90 km/h greičiu (kuris leistinas lengviesiems automobiliams):
1. Sunkvežimiai 80km/h Autobusai 80 km/h
2. Lengvieji automobiliai su priekaba 70 km/h
3. Su žaliai lapais 80 km/h
4. Keturratis 70 km/h
5. "Moksleivių automobilis" 45 km/h
6. Motorinis dviratis (kurį reikia lenkti išlaikant atstumą) 25 km/h
7. Dviratis ( )
8. Traktorius 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
9. Savaeigė žemės ūkio technika 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
10. Velkami automobiliai 50 km/h

[PredatorGTR]

Yra daugybė atvejų, kai transporto priemonės važiuoja mažesniu nei 90 km/h greičiu (kuris leistinas lengviesiems automobiliams):
1. Sunkvežimiai 80km/h Autobusai 80 km/h
2. Lengvieji automobiliai su priekaba 70 km/h
3. Su žaliai lapais 80 km/h
4. Keturratis 70 km/h
5. "Moksleivių automobilis" 45 km/h
6. Motorinis dviratis (kurį reikia lenkti išlaikant atstumą) 25 km/h
7. Dviratis ( )
8. Traktorius 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
9. Savaeigė žemės ūkio technika 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
10. Velkami automobiliai 50 km/h

Ir ką tuo norėjai pasakyti, KET taisykles priminti? Nereik nepamiršau... Kadangi šis kelias skirtas visiems šiems skirtingiems greičiams, tai dar prie kiekvieno iš jų parašyk, kokios reikalingos, važiuojant 90km/h, saugaus aplenkimo atkarpos? Kokio reik matomumo į priekį šiame "įkalnių, serpantinų" kelyje? Jei vairuojantis pats privalo pasirinkti saugų greitį, tai kodėl vairuotojui nebeleidžiama nuspręsti ką saugu lenkti? Ar reikia pasiimti pati sudėtingiausią variantą, "furą", dar uždėti ant rezervo ir pagal tai visur subraižyti ištisines?
Pvz. https://www.google.lt/maps/@55.12948...UzSAFQAw%3D%3D čia koks reljefo kriterijus, riboja matomumą, kad reikalinga buvo ištisinė? Jei čia viskas ok? Tai kodėl ir likusio kelio viena ištisine nenubraižius? Juk viskas dėl saugumo ane?

[goolfietis]

Yra daugybė atvejų, kai transporto priemonės važiuoja mažesniu nei 90 km/h greičiu (kuris leistinas lengviesiems automobiliams):
1. Sunkvežimiai 80km/h Autobusai 80 km/h
2. Lengvieji automobiliai su priekaba 70 km/h
3. Su žaliai lapais 80 km/h
4. Keturratis 70 km/h
5. "Moksleivių automobilis" 45 km/h
6. Motorinis dviratis (kurį reikia lenkti išlaikant atstumą) 25 km/h
7. Dviratis ( )
8. Traktorius 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
9. Savaeigė žemės ūkio technika 50 km/h (klausimas ar tiek traukia)
10. Velkami automobiliai 50 km/h

Kur čia tokios KET galioja?

2. Lengvieji su priekaba - 90km/h,

131.4. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

[Romas]

O kuo atitvarai susiję su lenkimais?

Lygiai tiek pat "susiję" kaip ir užbarikaduota troleibuso vairuotojo erdvė su keleivių pervežimu iš taško A į B. Tik ten pasipiktinimo purslų mačiau nors kibirais semk

Turbūt seniai teko vairuoti užmiestyje ar juo labiau lenkti. Suprantu, kad troleibusas yra labai gerai, bet pateikti pavyzdžai ne visai tikę - tik nauji troleibusai be "ūsų" gali kažką lenkti.

Dalis lietuvių neišmokomi laikytis dešinės pusės, jie važiuoja ne eismo juostos dešiniame krašte ar juostos viduryje, tačiau vos ne ant ašinės linijos. Tai apsunkima lenkimą.
Kai atitvarai pastatomi beveik be jokio kelkraščio (kaip A14), smarkiai padaugėja "antraeilininkų", važiuojančių ant ašinės linijos.
Be to, A14 tarp Molėtų ir Utenos dauguma atitvarų eina poroje su ištisine linija, nors tiesiame kelyje dažniausia yra puikus matomumas.
Žiemos sekmadienį ten buvo apytuštis kelias. Reikia palaukti pavasario - vasaros sezono, tuomet bus galima pamatyti, kaip (ne)pavyks atlikti lenkimo manevrą.

[Ignalina]

Lenkimo metu vis tiek tenka pilnai išvažiuoti į priešpriešinę - arčiau linijos esantys vairuotojai gali nebent šiek tiek trukdyti įsivertinti, ar lenkimas galimas.
Bet kuriuo atveju, siauresnis asfaltuotas kelkraštis ir atitvarai sumažina latviško eismo pragaro varianto, kai srautas važiuoja apžergęs kelkraščio liniją palikdamas kamikazių juostą viduryje, tikimybę.

[Austras]

...siauresnis asfaltuotas kelkraštis ir atitvarai sumažina latviško eismo pragaro varianto, kai srautas važiuoja apžergęs kelkraščio liniją palikdamas kamikazių juostą viduryje, tikimybę.

Pas mus niekas "latviškai" jau nebevažiuoja, net kur tokia galimybė yra. Jau kokius 10 m. neteko matyti taip važiuojant.

[Lettered]

Lenkimo metu vis tiek tenka pilnai išvažiuoti į priešpriešinę - arčiau linijos esantys vairuotojai gali nebent šiek tiek trukdyti įsivertinti, ar lenkimas galimas.
Bet kuriuo atveju, siauresnis asfaltuotas kelkraštis ir atitvarai sumažina latviško eismo pragaro varianto, kai srautas važiuoja apžergęs kelkraščio liniją palikdamas kamikazių juostą viduryje, tikimybę.

Baisu, kad Latvijoje tokie lenkimai netgi legalūs, nes vietomis kelkraščiai pažymėti ne ištisine linija, o punktyrais.

[RamasN]

Baisu, kad Latvijoje tokie lenkimai netgi legalūs, nes vietomis kelkraščiai pažymėti ne ištisine linija, o punktyrais.

Na latviai jau su tuo pradeda kovoti, ir kur anksčiau buvo punktyrai, daug kur ištisinės. Galima pastebėt pakeliui į Rygą iš LT pusės. Tiesa atsiranda įpratusių iš seno ir besinervinančių, kad nesitrauki į šoną, bet tai laiko klausimas.

[Ignalina]

Pas mus niekas "latviškai" jau nebevažiuoja, net kur tokia galimybė yra. Jau kokius 10 m. neteko matyti taip važiuojant.

Taip, nebevažiuoja. Tačiau esant siauram kelkraščiui lenkiantysis kelis kartus pagalvos, ar tikrai spės manevrą. Esant plačiam dažnu atveju galvojimas baigiasi "px, pasitrauks jei kas".