Parašė mantasm
Rodyti pranešimą
Šiuo metu mobilių radarų yra jau pakankamai ir metas grąžinti į kelius stacionarius matuoklius, kurių palaikymui reikia mažiau žmogiškų resursų, bet jie irgi nėra pigus malonumas, todėl racionaliausia būtų jog jų nebūtų būtina žymėti įspėjamais ženklais, taip pat jog jie būtų kilnojami (kaip kad anksčiau buvę) ir galėtų kas kelis mėnesius keisti lokaciją, o dėžių jiems pristatyti būtų galima daug daugiau.
Bet net ir pristačius dėžių kiekvienoje gatvėje tai vis tiek neišspręs problemos, jog 10kmph viršijimas 40kmph zonoje neužtrauks realios baudos ir jau trečią kartą pasikartosiu jog pėsčiajam tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Nuo galybės matuoklių ir nerealiai didelio neišvengiamumo tokiose vietose su dabartinėmis baudomis kentėtų tik mažas procentas itin stipriai greitį viršijančių greitį, bet jų mažai jau dabar ir dėl to jie santykinai yra maža problema ir neracionalu mesti tiek resursų vien dėl jų.
Bet net ir norint tai daryti nereikia kurti savo teorijų, reikia mokytis iš šveicarų, kurie tokius pavienius pažeidėjus linkusius itin stipriai viršyti greitį, kurių neveikia masėms pritaikytas neišvengiamumo procentas, kontroliuoja per tuos pačius (dažnai nežymėtus) radarus kaip ir likusią visuomenę su tuo pačiu procentu, tačiau pritaiko didžiules baudas už ženklius greičio viršijimus susietas su individualiomis pajamomis, jog net ir labai turtingi asmenys patirtų pasekmes.
Apibendrinant per neišvengiamumą racionalu kontroliuoti ne atsitiktinius pažeidėjus, o visuomenę. Jei yra daug pažeidimų, tuomet reikia vertinti ar lyginant su valstybėmis susitvarkiusiomis greičio problemą ir turinčiomis efektyvią bei racionaliai ekonomišką prevencijos sistemą yra pakankamai nubaudžiama asmenų ir jei taip tuomet peržiūrėti pirmiausiai baudas, kur pas mus akivaizdu jog su tolerancija ir įspėjimais dar didesnis įspėjimų neišvengiamumas visiškai neturėtų jokios įtakos apart mažo procentro ekstremalių pažeidimų. Jeigu problema ne masinis pažeidinėjimas, o neišvengiamumas adekvatus ir problema tampa pavieniai ekstremalūs atvejai, tuomet vėlgi jie sprendžiami ne didinant masinį neišvengiamumą, o gilinamasi į konkrečią problemą ir žiūrima, ar už ekstremalius pažeidimus baudos pakankamai progresyvios ir proporciškos ribojimui, taip pat ar neatsiranda ryšys tarp pažeidimų ir didesnių pajamų, kuriomis disponuoja pažeidėjai leidžiantys sau patirti didesnę finansinę riziką.
Comment