Eismo kultūra ir saugumas Lietuvos keliuose

[Eimantas]

Čia tu neturi nieko įtikinamo pasakyti, kad pateisinti didesnį už leistiną (t.y. nesaugų) greitį.

Didesnis už leistiną automatiškai nėra nesaugus. Gali būti nesaugus, gali būti saugus, gali būti nesaugus ir mažesnis už leistiną, priklausomai nuo situacijos.

[Sula]

Klausimas, kas tai yra - "saugus grietis".

[agnette]

...Nyderlanduose, berods, greitėjimo juosta besinaudojantys turi pirmumą prieš pagrindinį srautą. Šis ženklas irgi įgalintų tokią praktiką. Viskas dėl dešinės rankos taisyklės.

Nyderlanduose duodamas 1 km autostraduose prisijungti prie naujo srauto. Puse km isibegejimas iki reikiamo greicio (130 pagrindinis) ir dar puse km isiliejimui i srauta… cia standartas. Vaziuojantiems pirma juosta, pagal taisykles, draudziama blokuoti isiliejancia srauta. Susidurimo atveju, kaltas vaziuojantis pirma juosta.

[taspac]

<...>. O jeigu tau dar kils kažkokių klausimų, tai aš pateisinu tik tuos, kurie greitį viršija proto ribose, t.y. iki +10 - 20 km/h, o ne tuos, kur greitį viršija 50 km/h.

O kas nustato tas "proto ribas"?

[spirit]

Pats vairuotojas, kas gi dar?

[Aleksio]

Didesnis už leistiną automatiškai nėra nesaugus. Gali būti nesaugus, gali būti saugus, gali būti nesaugus ir mažesnis už leistiną, priklausomai nuo situacijos.

Gali būti tik nesaugus.

Vairuoju jau daugiau negu 10 metų ir per tą laiką prisižiūrėjau įvairiausių situacijų, todėl žinau ką sakau.

O aš vairuoju daugiau negu 20 metų, todėl žinau ką sakau. Ir dar - dirbu geležinkeliuose, kus greičio viršijimas gali kainuoti labai brangiai.

[spirit]

Tu pats, apskritai, vairuoji?

[PoDV]

Nyderlanduose duodamas 1 km autostraduose prisijungti prie naujo srauto. Puse km isibegejimas iki reikiamo greicio (130 pagrindinis) ir dar puse km isiliejimui i srauta… cia standartas. Vaziuojantiems pirma juosta, pagal taisykles, draudziama blokuoti isiliejancia srauta. Susidurimo atveju, kaltas vaziuojantis pirma juosta.

Pas juos, kiek žiūriu, ilgiausios greitėjimo juostos Europoje, lėtėjimo juostos ilgis lygtais kaip visur - 250 m. Dabar, gerėjant automobiliams, tokio ilgio juostų poreikis turėtų mažėti. Greit įsibėgėjantiems automobiliams iš vis beveik nereikalingos greitėjimo juostos

Bet ir autostrados, pas juos intensyvios.

Yra įdomių pavyzdžių rečiau gyvenamoj šalies šiaurėj, kur vis dar yra autostradų sankryžų kaip žiedų (nelabai yra Europoj sankryžų, kur dvi autostrados susitinka žiede):
https://www.google.lt/maps/@52.9583234,5.8157307,16.46z

Ir trumpų persirikiavimo juostų dobilo formos sankryžoj: https://www.google.lt/maps/@52.70770.../data=!3m1!1e3

Senoviškų standartų galima užtikti netgi in well-mantained West.

Grįžtant prie temos:
Buv. Rytų bloko (kartu ir Lietuvos) transporto saugumo problemos yra įtakotos staigaus automobilizmo bumo 90-ųjų pradžioje, ir vairavimą padaryti kiek įmanoma patogų ir saugų automobiliui prireikė ir dar prireiks, ko gero, bent jau 40 metų į priekį.

Lietuva savu laiku visgi buvo laikoma viena iš geresnius kelius turinčių valstybių: plačios gatvės, gana vakarietiški (bet ne visiškai) greitkeliai, etc. Dabar visa tai prižiūrėti yra sunku, reikia taisyti trūkumus, nes tiesiant grandiozines gatves, buvo atsižvelgta į mažą eismo intensyvumą. Reikalinga ne tik inžinierių, bet ir visuomenės pagalba, sprendžiant šias problemas. Žiūrėti, kad nebūtų daromos naujos problemos.

[agnette]

Isejimo (Uit) juostos irgi 1 km. Puse km persirikiavimui ir puse letejimui. Draudziama leteti pirmoje juostoje.
Del Juore - tai vienintelis ziedas kaip Knooppunt (mazgas) austradose, teko nemazai vazineti per ji, turi short-cut'us, bet siaip rakstys… jau yra projektas ji pasalinti…
Del Knoppunt Hoogeveen - jis yra mano pirmas Nyderlanduose…
Per ji teko vazineti 10 kart daugiau nei per Juore Ji neplanuoja kolkas perstatineti, nera ten tokiu srautu, o tiksliau konfliktiniai taskai jame nera per daug aktualus. Paciai patinka kilpa is [A37] i [A28]… ypac kai turejau sportini auto.. Tarp kitko kilpa plati… 1+1...
O apie Lietuvos kelius, o ypac taip vadinamas autostradas geriau patyleti ;(

[taspac]

Pats vairuotojas, kas gi dar?

Ar skaitai, kad vairuotojai yra pakankamai kompetetingi nustatyti sias proto ribas? Tavo akimis proto robos yra 10-20 km/h, kito akimis gal pvz 40-50 km/h. Kuo tavo proto ribu nustatymas yra teisingesnis nei kito? Ar teigi, kad kiekvienam jos gali buti skirtingos?

[spirit]

Kadangi kokie 95% viršijančių greitį viršija iki 10-20 km/h., tai tikrai nemanau, kad jie tą limitą pasidarė "iš lempos" ar jiems kažkas taip nurodė važinėt.

[taspac]

Kadangi kokie 95% viršijančių greitį viršija iki 10-20 km/h., tai tikrai nemanau, kad jie tą limitą pasidarė "iš lempos" ar jiems kažkas taip nurodė važinėt.

Dazniausiai greicio virsijima iki 20 km/h lemia salyginai nedideles baudos tokiam nusizengimui. Nes jau virs 20 km/h pasekmes drastiskai kyla. Plius ir fotikai retai kada fotkina ar policija stabdo virsijant maziau nei 20 km/h. Tad "proto ribos" cia ne prie ko. Tiesiog tos "proto ribos" yra labai labai subjektyvu, ir tai negali buti argumentas pateisinti greicio virsijima.

Is KET:
Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą – užtraukia įspėjimą vairuotojams.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vienuolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, o pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

[PoDV]

Isejimo (Uit) juostos irgi 1 km. Puse km persirikiavimui ir puse letejimui. Draudziama leteti pirmoje juostoje.
Del Juore - tai vienintelis ziedas kaip Knooppunt (mazgas) austradose, teko nemazai vazineti per ji, turi short-cut'us, bet siaip rakstys… jau yra projektas ji pasalinti…
Del Knoppunt Hoogeveen - jis yra mano pirmas Nyderlanduose…
Per ji teko vazineti 10 kart daugiau nei per Juore Ji neplanuoja kolkas perstatineti, nera ten tokiu srautu, o tiksliau konfliktiniai taskai jame nera per daug aktualus. Paciai patinka kilpa is [A37] i [A28]… ypac kai turejau sportini auto.. Tarp kitko kilpa plati… 1+1...
O apie Lietuvos kelius, o ypac taip vadinamas autostradas geriau patyleti ;(

Na, kas liečia lietuviškas lėtėjimo/greitėjimo juostas, artimiausiais metais bent jau Kaunas-Vilnius turės, kad ir ne 1 km ilgio, bet 250 m ilgio normalias greitėjimo/letėjimo juostas, manau, sumažės susidurimų pavojus. Dabar iš tiesų yra vietų, kur tokios juostos yra absurdiškai trumpos, ir tik viltis, kad kažkas bus padaryta, kažkiek apramina. Taip pat ir ruožas ties Kaunu bus padarytas saugiu, dauguma sankryžų bus rekonstruotos į saugesnes. Kitose autostradose įvairi situacija, yra tokių, kurių ilgis net dabar viršija 250 m, bet vyrauja daugmaž vienodas 150-190 m ilgis. Gelbėja tik mažas eismo intensyvumas (~6 000 - 10 000 automobilių per parą). Yra autostrada Švedijoje, į šiaurę nuo Stokholmo, kur eismo intensyvumas panašus kaip Ukmergė-Panevėžys, bet neturi nei letėjimo, nei greitėjimo juostų.
https://www.google.lt/maps/@61.33591...8i6656!6m1!1e1

Pagal nuotraukas, dabar kelias turi greitkelio statusą. Bet pagal ankstesnes StreetView nuotraukas, kelias turėjo netgi automagistralės statusą

[sleader]

Ar skaitai, kad vairuotojai yra pakankamai kompetetingi nustatyti sias proto ribas? Tavo akimis proto robos yra 10-20 km/h, kito akimis gal pvz 40-50 km/h. Kuo tavo proto ribu nustatymas yra teisingesnis nei kito? Ar teigi, kad kiekvienam jos gali buti skirtingos?

Jeigu manoma, kad vairuotojai negali važiuodami nustatyti saugaus greičio, tuomet reikia skubiai reformuoti vairuotojų mokymo sistemą ir visus jau vairuojančius pakviesti papildomų mokymų.

Paimkime kaip pvz. Vokietiją ir jos autobahn'ų sistemą, kur nėra apibrėžtas maksimalus leistinas greitis, tačiau visi iš eilės tikrai be proto nelekia, o labai didelė dalis netgi nevažiuoja greičiau nei 130 km/h. Vadinasi vairuotojai sugeba protauti.

Mūsuose kažkodėl nemažai daliai dar reikia "geležinės rankos", kuri už juos nuspręstų kokioje situacijoje kaip elgtis, kokiu greičiu važiuoti (t.y. patiems nereikėtų galvoti). Gal tame bėdos ir nebūtų, jeigu ženklinimo (pagrinde greičio ribojimų) sistema nebūtų sukompromituota. Aš negaliu pilnai pasitikėti kelio ženklais, nes jie dažnu atveju neatitinka situacijos. Greitis vienodai ribojamas ir iš ties pavojinguose ruožuose, kur didesniu greičiu važiuoti labai nesaugu ir tokiose vietose, kuriose net nesupranti kodėl tas greitis sumažintas.
Čia kaip pvz. galima paimti ruožus su gyvenvietės ženklais (50 km/h), kai prie kelio tėra vienas namas, o ir paskutiniai gyventojai iš to namo turbūt prieš 5 metus jau išsikėlę. Arba greito eismo gatvėse įrengtas pėsčiųjų perėjas, bei prie jų sustatytus 50 km/h ribojimus. Greitkeliuose irgi pristatyta stotelių, ties kuriomis pridėliota greičio ribojimų dėl pėsčiųjų, kurių ten niekada nesimato.

[agnette]

Na, kas liečia lietuviškas lėtėjimo/greitėjimo juostas, artimiausiais metais bent jau Kaunas-Vilnius turės, kad ir ne 1 km ilgio, bet 250 m ilgio normalias greitėjimo/letėjimo juostas, manau, sumažės susidurimų pavojus...

Buvo toks nusukimas iskart uz Klieboniskio tilto (Klaipedos kryptis), avariju (susidurimu) budavo nuolat. Problema buvo tame kad ir negreitame (salyginai) kelyje staiga atsirasdavo stabdantys ir sukantys. Letejimo juostu ten nebuvo, kaip ir nera greitejimo kitoje kelio puseje. Pasalino nusukima - dingo avarijos. O kiek tame kelyje dar tokiu vietu... aibe!

[Aleksio]

Yra autostrada Švedijoje, į šiaurę nuo Stokholmo, kur eismo intensyvumas panašus kaip Ukmergė-Panevėžys, bet neturi nei letėjimo, nei greitėjimo juostų.
https://www.google.lt/maps/@61.33591...8i6656!6m1!1e1

Pagal nuotraukas, dabar kelias turi greitkelio statusą. Bet pagal ankstesnes StreetView nuotraukas, kelias turėjo netgi automagistralės statusą

Ten net tik greitėjimo juostų nėra, bet ir STOP ženklas (t.y. privaloma sustoti) prie įvažiavimo į magistralę.

[spirit]

Ten net tik greitėjimo juostų nėra, bet ir STOP ženklas (t.y. privaloma sustoti) prie įvažiavimo į magistralę.

Tai kitaip ir būt negali jei nėra greitėjimo juostos

[lietus]

Paimkime kaip pvz. Vokietiją ir jos autobahn'ų sistemą, kur nėra apibrėžtas maksimalus leistinas greitis, tačiau visi iš eilės tikrai be proto nelekia, o labai didelė dalis netgi nevažiuoja greičiau nei 130 km/h. Vadinasi vairuotojai sugeba protauti.

Pats ekonomiškiausias važiavimas yra 110-120 km/h, todėl daugelis ir važiuoja šiuo greičiu. Tiesiog viršijus 130 km/h juntamai padidėja kuro sąnaudos. Tai irgi įtakoja važiuojančiųjų greitį.

[spirit]

Pats ekonomiškiausias važiavimas yra 110-120 km/h, todėl daugelis ir važiuoja šiuo greičiu. Tiesiog viršijus 130 km/h juntamai padidėja kuro sąnaudos. Tai irgi įtakoja važiuojančiųjų greitį.

Žiūrint koks yra variklio tūris. Kokiam 1,1 litro varikliui ir tie 110-120 jau bus nebeekonomiški.

[dondc]

Pats ekonomiškiausias važiavimas yra 110-120 km/h <...>.

Ekonomiškiausias yra 90 km/h.

Increasing your highway cruising speed from 55mph (90km/h) to 75mph (120km/h) can raise fuel consumption as much as 20%. You can improve your gas mileage 10 - 15% by driving at 55mph rather than 65mph (104km/h). Note how quickly efficiency drops after 60 mph.

http://eartheasy.com/move_fuel_efficient_driving.html