Lietuvoje greičio mėgėjams žada didesnes baudas, estai auklėja nusiraminimu šalikelėje
Per pirmuosius devynis š. m. mėnesius Lietuvoje fiksuota daugiau nei 768 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, iš kurių beveik pusę – 366 tūkst. – sudarė greičio viršijimas. Tai išlieka rimta problema šalies keliuose, kurią spręsti ketinama didinant pinigines baudas už greitį. Savo ruožtu kaimynai estai nusprendė žengti kiek kitu keliu ir įvedė alternatyvią nuobaudą – stovėjimą šalikelėje.
Estijoje – laiko nuobauda skubantiesiems
Kol Lietuvoje ketinama vairuotojus auklėti didesnėmis piniginėmis baudomis, estai dar 2019 m. nusprendė į problemą pažvelgti kiek kitu kampu. Kaip pasakojo LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, vairuotojų įpročiams tirti ir pokyčiams įgyvendinti buvo sukurta speciali inovatyvi komanda, kuri 6 mėnesius bendravo su vairuotojais.
„Pagrindinis tos iniciatyvos tikslas buvo labiau susikoncentruoti į Estijos vairuotoją ir suprasti jo elgseną. Kitaip tariant, išsivaduoti nuo linijinio mąstymo „pažeidimas – bauda“, bet apskritai suvokti, kas lemia tokį elgesį“, – sakė pašnekovas.
Pasak V. Matulaičio, išanalizavus interviu metu surinktus duomenis išaiškėjo, kad vairuotojai Estijoje piniginės baudos už greičio viršijimą netraktuoja kaip baudžiamosios poveikio priemonės.
„Jeigu tave užfiksuoja greičio matuoklis, tu automatiškai gauni į savo el. paštą informaciją apie pažeidimą ir baudos dydį. Tai žmonės neretai priima, kad tai yra tiesiog kaip sąskaita, visai kaip už elektrą ar kitas komunalines paslaugas. Ir tai nėra laikoma baudžiamuoju dalyku.
Taip pat paaiškėjo, kas žmones erzina labiau nei bauda. Tai yra laikas, kurį jie turi praleisti pildydami protokolus, sėdėdami savo automobilyje ar stovėdami prie policijos automobilio. Ir antras dalykas – potencialus gėdos jausmas, kad kažkas iš pažįstamų, pro šalį važiuojantys kaimynai, draugai, kolegos, giminės, gali juos pamatyti, kad jie yra baudžiami policijos“, – pasakojo LRT bendradarbis Estijoje.
Anot V. Matulaičio, tyrėjams išsigryninus, kad ne tik potencialus gėdos jausmas, bet ir sugaištamas laikas yra itin svarbus faktorius, buvo pasiūlyta vairuotojams įvesti alternatyvią bausmę – stovėjimą šalikelėje tam tikrą laiką.
„Nuobauda laiku, arba vadinamasis tramdomasis sustojimas, yra alternatyvus pasiūlymas, ką gali gauti iš policijos pareigūno. Vairuotojas gali sumokėti piniginę baudą už greičio viršijimą arba gali pasirinkti alternatyvą pastovėti šalikelėje. Jei viršiji iki 20 km/h, tenka prastovėti 45 minutes, jei per 20 iki 40 km/h, tai stovėjimo laikas yra valanda.
Tas alternatyvus būdas negalioja piktybiniams vairuotojams, kurie ne pirmą pažeidimą yra padarę. Be to, jeigu viršiji daugiau kaip 40 km/h, įsijungia standartinės procedūros ir jokių stovėjimo alternatyvų nėra“, – paaiškino pašnekovas.
Naujovė pasiteisino
2019 m. prasidėjęs kaip bandymas, Estijoje toks alternatyvus bausmės taikymas už greičio viršijimą tęsiasi iki šiol. Tiesa, kaip nurodė V. Matulaitis, dabar tai jau nėra eksperimentas. „2021 m. gegužę Estijos parlamentas jį įteisino ir patvirtino. Todėl vairuotojai iki šiol gali rinktis šią alternatyvą – piniginę baudą arba nuobaudą laiku“, – nurodė jis.
Estijos patirtis parodė, kad maždaug 70–80 proc. pažeidėjų, kuriems pasiūloma tokia alternatyva, renkasi nuobaudą laiku, o ne piniginę baudą.
„Todėl galima teigti, kad Estijos vairuotojai priėmė šią naujovę teigiamai ir ji pasiteisino. Tai yra labiau priemonė ne surinkti daugiau eurų į biudžetą, o įsigilinti į vairuotojų elgseną ir ją keisti“, – tikino LRT bendradarbis.
Estijoje – laiko nuobauda skubantiesiems
Kol Lietuvoje ketinama vairuotojus auklėti didesnėmis piniginėmis baudomis, estai dar 2019 m. nusprendė į problemą pažvelgti kiek kitu kampu. Kaip pasakojo LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, vairuotojų įpročiams tirti ir pokyčiams įgyvendinti buvo sukurta speciali inovatyvi komanda, kuri 6 mėnesius bendravo su vairuotojais.
„Pagrindinis tos iniciatyvos tikslas buvo labiau susikoncentruoti į Estijos vairuotoją ir suprasti jo elgseną. Kitaip tariant, išsivaduoti nuo linijinio mąstymo „pažeidimas – bauda“, bet apskritai suvokti, kas lemia tokį elgesį“, – sakė pašnekovas.
Pasak V. Matulaičio, išanalizavus interviu metu surinktus duomenis išaiškėjo, kad vairuotojai Estijoje piniginės baudos už greičio viršijimą netraktuoja kaip baudžiamosios poveikio priemonės.
„Jeigu tave užfiksuoja greičio matuoklis, tu automatiškai gauni į savo el. paštą informaciją apie pažeidimą ir baudos dydį. Tai žmonės neretai priima, kad tai yra tiesiog kaip sąskaita, visai kaip už elektrą ar kitas komunalines paslaugas. Ir tai nėra laikoma baudžiamuoju dalyku.
Taip pat paaiškėjo, kas žmones erzina labiau nei bauda. Tai yra laikas, kurį jie turi praleisti pildydami protokolus, sėdėdami savo automobilyje ar stovėdami prie policijos automobilio. Ir antras dalykas – potencialus gėdos jausmas, kad kažkas iš pažįstamų, pro šalį važiuojantys kaimynai, draugai, kolegos, giminės, gali juos pamatyti, kad jie yra baudžiami policijos“, – pasakojo LRT bendradarbis Estijoje.
Anot V. Matulaičio, tyrėjams išsigryninus, kad ne tik potencialus gėdos jausmas, bet ir sugaištamas laikas yra itin svarbus faktorius, buvo pasiūlyta vairuotojams įvesti alternatyvią bausmę – stovėjimą šalikelėje tam tikrą laiką.
„Nuobauda laiku, arba vadinamasis tramdomasis sustojimas, yra alternatyvus pasiūlymas, ką gali gauti iš policijos pareigūno. Vairuotojas gali sumokėti piniginę baudą už greičio viršijimą arba gali pasirinkti alternatyvą pastovėti šalikelėje. Jei viršiji iki 20 km/h, tenka prastovėti 45 minutes, jei per 20 iki 40 km/h, tai stovėjimo laikas yra valanda.
Tas alternatyvus būdas negalioja piktybiniams vairuotojams, kurie ne pirmą pažeidimą yra padarę. Be to, jeigu viršiji daugiau kaip 40 km/h, įsijungia standartinės procedūros ir jokių stovėjimo alternatyvų nėra“, – paaiškino pašnekovas.
Naujovė pasiteisino
2019 m. prasidėjęs kaip bandymas, Estijoje toks alternatyvus bausmės taikymas už greičio viršijimą tęsiasi iki šiol. Tiesa, kaip nurodė V. Matulaitis, dabar tai jau nėra eksperimentas. „2021 m. gegužę Estijos parlamentas jį įteisino ir patvirtino. Todėl vairuotojai iki šiol gali rinktis šią alternatyvą – piniginę baudą arba nuobaudą laiku“, – nurodė jis.
Estijos patirtis parodė, kad maždaug 70–80 proc. pažeidėjų, kuriems pasiūloma tokia alternatyva, renkasi nuobaudą laiku, o ne piniginę baudą.
„Todėl galima teigti, kad Estijos vairuotojai priėmė šią naujovę teigiamai ir ji pasiteisino. Tai yra labiau priemonė ne surinkti daugiau eurų į biudžetą, o įsigilinti į vairuotojų elgseną ir ją keisti“, – tikino LRT bendradarbis.
Pasimelskime už suklydusį.
Comment