Be to, nuo šiol Latvijoj palaipsniui įvedamas šviesoforo stadartas be mirksinčios žalios šviesos. Naujuose šviesoforuose ją keis geltona be perspėjimo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kitos diskusijos apie transportą
Collapse
X
-
Iš Kauno į Nidą vėl plauks laivai
Pastangos atgaivinti reguliarų maršrutą Kaunas-Nida nenuėjo veltui. Sutartis dėl keleivių plukdymo galiausiai buvo pasirašyta su lenkų bendrove. Todėl pavasarį iš senojo Vilijampolės keleivinių laivų uosto Nemunu į Neringą pajudės greiteigiai laivai.
Comment
-
Tikiuos sito zveries dar cia nebuvo: http://sasisa.ru/2005/07/01/pobeda_s...bil_goda_.html
Labai grazus aparatas
Comment
-
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8420530
Vat ir turim bėdą, ir kas keisčiausia nieko konkretau nėra daroma. Negi sunku nustatyti baudas už KET pažeidimus 2x didesnes nei daba yra? Aišku, pirmiausia reikėtų pradėti nuo policininkų "darbo metodų" keitimo.
Comment
-
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8456786
Geras sprendimas, galima būtų pritaikyti nelabai pelningiems traukinių maršrutams Lietuvoje. Manau vertėtų pagalvot
Comment
-
Jau Pašilės/Taikos pr. yra stacionarus greičio matuoklis su vaizdo kamera, filmuojančia ar nepravažiuoja mašina raudono šviesoforo. Dar vaizdo kamera yra Vytauto pr/Kestucio sankryžoj... Nepamenu kiek jų dabar mieste tiksliai yra, bet apie 20 ar daugiau... įdiegė maždaug šių metų rugpjūtį-rugsėjį.www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Comment
-
Transporto planavime - elektrifikacijos dėsniai
"Uždaro Tiltų gatvę tuo metu, kai remontuojamas Pilies tiltas. Ar Klaipėdoje yra nors vienas realiai mąstantis asmuo, atsakingas už eismo organizavimą?", - dar praėjusią savaitę "Vakarų ekspreso" klausė ne vienas skaitytojas.
"Transporto organizavimą skirstyčiau į dvi dalis - statinę ir dinaminę būseną. Statinė būsena - tai būsimų kelių planavimas, ir tas Klaipėdoje yra daroma. Tačiau dinaminė būsena - transporto srautų organizavimas - beviltiška yra visoje Lietuvoje. Panašiai yra ir mūsų mieste", - pripažįsta uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
"Visiškai nėra specialistų. Ar jūs matėte nors vieną projektuotoją, kuris prieš popieriuje braižydamas kelią su kuo nors pasikonsultuotų?" - konstatuoja ir vienas tituluočiausių šalyje transporto specialistų profesorius Algimantas Ambrazevičius.
Kas atsakingas?
Pasak J. Simonavičiūtės, Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, nėra visumos organizuojant kelių planavimą ir transporto srautų reguliavimą.
"Nėra Lietuvoje tokių tradicijų. Net įstatymiškai nenumatyta, kas yra pagrindinė institucija, organizuojanti transporto judėjimą miestų gatvėmis. Kas šioje grandinėje svarbiausi? Gatvių projektuotojai? Policija? Savivaldybė? Negaliu atsakyti.
Net to paties Biržos tilto uždarymo atveju nėra to, kuris matytų viską globaliai ir paskaičiuotų, kaip pasiskirstys automobilių srautai.
Nėra bendravimo ir su žemių savininkais. Štai vadinamieji Trinyčių ir Tabako fabriko kvartalai tampa gyvenamosiomis teritorijomis, bet niekas nesivargina pagalvoti, kad ten gyvensiantiems žmonėms galbūt reikės papildomų gatvių", - optimizmu netrykšta J. Simonavičiūtė.
Nėra specialistų
Savivaldybės administracijos vadovė spėja, kad situaciją pagerintų papildomas specialistas ar net tarnyba, atsakinga už visa apimančią transporto srautų analizę, juos numatydama neužmirštant būsimųjų gyvenamųjų kvartalų statybų ar kitų svarbių faktorių.
"Yra Saugaus eismo komisija. Ji, pavyzdžiui, leidžia kokioje nors gatvelėje pastatyti eismą draudžiantį ženklą, tačiau niekas iš komisijos narių neįvertina, kaip tai atsilieps transporto judėjimui aplinkinėse gatvelėse.
Miesto Tarybos politikai yra pasakę, kad jokių naujų etatų nebus. O dabartinė mūsų Transporto tarnyba paprasčiausiai nepajėgi tų darbų daryti. Ten yra trys specialistai, ir pagrindinį jų darbo laiką suėda maršrutinio transporto grafikų sudarymas", - sako J. Simonavičiūtė.
Anot jos, visoje Lietuvoje didėja savotiškos "susisiekimo architektūros" specialistų poreikis, tačiau pas mus jų, skirtingai nuo užsienio, paprasčiausiai nėra.
Studija - naudingiausia?
Vargu ar vienas, net trys papildomi žmonės sugebėtų dirbti šį darbą, - su J. Simonavičiūte nesutinka VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis, anksčiau Savivaldybėje kuravęs viso miesto transporto sritį.
"Prieš trejetą metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atliko Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studiją. Vien strateginėje darbo grupėje buvo keliolika žmonių, dar keliasdešimt užsiėmė planavimu", - sako G. Neniškis.
Anot jo, būtent tokios studijos ir esąs geriausias būdas planuoti būsimus transporto srautus ir ruoštis juos valdyti.
"Tokiose studijose, rengiamose profesionalų, viskas paskaičiuojama moksliškai, įvertinami ir, pavyzdžiui, pėsčiųjų srautai, ir globalesni aspektai - ekonominė, socialinė plėtra ir panašiai. Jos kainuoja, tačiau geriau užmokėti už tokią studiją nei paskui bandyti kompensuoti kokio nors vieno žalingo politikų sprendimo padarinius", - įsitikinęs transporto specialistas.
Visiems - iki lemputės
Tačiau ne visi panašias galimybių studijas vadina išsigelbėjimu.
"Tai tėra pinigų švaistymas. Visi tie transporto srautų "planuotojai" nedaro nieko, o tik užsiima bizniu.
Pavyzdžiui, pasiūlo tramvajaus idėją. Juk tai - visiška atgyvena, ir dar kvepianti pinigų plovykla. Vieša paslaptis, kad visame pasaulyje tokius projektus sutikusių įgyvendinti miestų vadovams tramvajaus linijų statytojai į kišenę įdeda 10 procentų nuo projekto vertės", - teigia A. Ambrazevičius, Lietuvos karo akademijos Inžinerijos vadybos katedros profesorius.
Anot jo, ir projektuotojai, prieš braižydami būsimosios gatvės planą, nesitaria su vienos ar kitos teritorijos ateitį planuojančiais specialistais, todėl iš tokios gatvės ir nebūna naudos.
"Korupcijos apraiškos - akivaizdžios. Svarbu ką nors padaryti, o reikia to ar ne, niekam neįdomu. Kad ir tie naujieji kalneliai Jakų žiede - juk jie tikrai nepadeda sumažinti kamščių, kai kam juos reikėjo ten įrengti ir išleisti krūvą pinigų?" - stebisi transportininkas.
A. Ambrazevičiaus teigimu, į gatves visiems nusispjauti.
"Dabar visi stato namus, beje, net negalvodami, kuo juos ateityje šildys. Visa Lietuva, ir transporto planavimo sritis, gyvena pagal pagrindinį elektrifikacijos dėsnį: "Visiems - iki lemputės", - konstatuoja profesorius.
Tomas GUKAUSKAS
www.ve.lt
Comment
-
"Inkilai" vairuotojus drausmins jau vasarą
Automatinių greičio matuoklių kelyje į Klaipėdą - vis mažiau nežinomųjų. Jei miesto Savivaldybę tenkins potencialių rangovų siūloma technika, uostamiesčio vairuotojai jau šią vasarą dvylikoje vietų turės važiuoti nuolat stebėdami spidometro parodymus.
Šiuo metu Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimo tarnyba sprendžia, su kuria iš dviejų bendrovių - Vilniaus "Eismu" ar Kauno "Technologinių paslaugų sprendimu" - pasirašyti sutartį dėl automatinio greičio matavimo bei duomenų kaupimo paslaugų pirkimo.
"Tai - rimta ir nemažai kainuojanti paslauga, todėl abu pasiūlymus reikia kruopščiai apsvarstyti. Svarbiausia - įsitikinti kokybe. Juk greičio matuokliai tam ir statomi, kad būtų fiksuojami eismo taisyklių pažeidėjai - kaip juos nustatysi, jei nufilmuotoje medžiagoje neatskirsi nei numerių, nei vairuotojų veidų", - "Autosalonui" sakė Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. specialistas Tomas Mataitis.
Jo teigimu, jau šią ar kitą savaitę bus apsispręsta dėl darbų rangovo pasirinkimo, o sutartis tikrai būsianti pasirašyta dar šiais metais.
Automatinio greičio matavimo bei duomenų apie pažeidėjus fiksavimo paslaugas miestas pirktų mažiausiai trejus metus. Vieneriems metams tai kainuotų apie 400 tūkstančių litų.
Tiesa, terminų, nuo kada greičio matuokliai turi pradėti funkcionuoti Klaipėdoje, nėra. Manoma, jog pirmieji jų bus įrengti dar šią vasarą.
Iš viso numatyta uostamiesčio gatvėse sumontuoti 12 greičio matuoklių dėžių, skirtų vaizdo kameroms. Pačių kamerų bus tik keturios - jos kas kurį laiką bus montuojamos vis kitose dėžėse. Iš išorės vairuotojai negalės atskirti, ar vaizdo kamera yra toje ar kitoje dėžėje, populiariai vadinamoje inkilu.
Prerogatyva parinkti vietas gatvėse šiai įrangai palikta Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriui (EPS). Jo pareigūnai jau yra sudarę preliminarų vietų, kuriose galėtų stovėti eismo pažeidėjus įamžinančios vaizdo kameros, sąrašą.
Pasak EPS viršininko Sauliaus Švėgždos, šios kameros ne tik fiksuos greitį, bet ir šviesoforų signalus. Tai reiškia, kad bus baudžiami ir tie vairuotojai, kurie per sankryžas važiuos degant draudžiamam signalui.
Kol kas neaišku, ar Klaipėdos gatvėse prieš šią įrangą bus pastatyti apie ją informuojantys kelio ženklai "Automatinė greičio kontrolė".
Siūlomos greičio matavimo prietaisų įrengimo vietos Klaipėdoje:
1. Minijos ir Naikupės gatvių sankryža
2. Smiltelės gatvės atkarpa tarp Vingio gatvės ir Taikos prospekto
3. Naujosios uosto gatvės atkarpa tarp Kalvos ir S. Daukanto gatvių
4. Priestočio gatvės atkarpa tarp S. Nėries ir Mokyklos gatvių
5. Taikos prospekto atkarpa tarp Baltijos prospekto ir Sausio 15-osios gatvės
6. Pėsčiųjų perėja Mokyklos gatvėje
7. Vingio gatvės atkarpa tarp Šilutės plento ir Kuncų gatvės
8. Naikupės gatvė ties "Pamario" vidurine mokykla
9. Šilutės plento atkarpa tarp Statybininkų prospekto ir Smiltelės gatvės
10. Statybininkų prospekto atkarpa tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto
11. Šilutės plento atkarpa tarp Statybininkų ir Baltijos prospektų
12. Sausio 15-osios gatvės atkarpa tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės
13. Herkaus Manto gatvės atkarpa tarp S. Daukanto ir Pušyno gatvių
14. Taikos prospektas ties Naująja turgaviete
Tomas GUKAUSKAS
www.ve.lt
Comment
-
Nors temoje dominuoja diskusijos apie kuro kainas, ši tema turbūt geriausia vieta šiai naujienai apie alternatyvų energijos šaltinį. Visgi tema, bent formaliai, apie transportą
Automagistralėje Vilnius-Klaipėda atsiras dar 9 elektromobilių įkrovimo stotelės
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) per trejus metus svarbiausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda žada pastatyti dar 9 greitojo įkrovimo stoteles (GĮS), rašo „Lietuvos žinios“. Jau dabar tarp Vilniaus ir Kauno veikia dvi GĮS – Vievyje (Trakų r.) ir Abromiškėse (Trakų r.).
Per artimiausius trejus metus nuo Abromiškių iki Klaipėdos žadama pastatyti dar devynias GĮS. Dvi naujos GĮS Vilnių ir Klaipėdą jungiančioje transporto arterijoje atsiras Kauno rajone, 93-iajame ir 96-ajame kelio A1 kilometruose. Po dvi bus pastatytos šalia Ariogalos, Raseinių, Kryžkalnio ir Andrijavo miestelių. Devinta GĮS stovės maždaug 30 kilometrų atstumu nuo uostamiesčio, prie Klaipėdos-Gargždų sankryžos.
„Automagistralės“ direktoriaus Vladislovo Molio teigimu, 11 stotelių visiškai pakaks, kad būtų patenkinti automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda elektromobiliais važiuojančių vairuotojų poreikiai.
Comment
-
Parašė ViR2 Rodyti pranešimąvau, puikios zinios elektromobiliu pletrai O kaip yra su stoteliu nuosavybe? Ta prasme kam jos priklausys? Atvaziavus paprastam zmogui iki stoteles reikia turet is anksto kokia RFID kortele ar galima vietoj susimoketi? Ar isvis nemokama???
Comment
-
Kelių tinklo simuliacija
Sveiki
Pasidarė labai įdomu, gal ant svieto egzistuoja programinė įranga, skirta kelių tinklo bei eismo simuliacijoms atlikti? Būtų gan įdomu kokį Vilnių pasibraižyt, ar, net, paėmus framework'ą ir kokį OpenStreetMaps pasiimti realų Vilniaus kelių tinklą, paleisti per jį eismo simuliaciją ir stebėt, kas formuojas - kokie kamščiai, eilės ir pan. - o tada bandyt spręst problema pridedant gatves.
Gal kas su tuo net dirbat netyčia?
Comment
-
Norvegijos vairuotojai pasimetę ir įpykę – šalies sostinėje Osle dviem dienoms uždrausta naudoti dyzelinius automobilius, nors vos prieš keletą metų valdžia skatino būtent tokių modelių pirkimą.
Draudimas galioja nuo antradienio iki ketvirtadienio visame Osle, išskyrus miestą kertančias magistrales, rašo theguardian.com. Draudimą pažeidusiems vairuotojams bus skiriamos 1500 kronų (apie 166 eurų) baudos. Šis draudimas įvestas dėl padidėjusios taršos mieste. Tokią priemonę taršai mažinti valdžia pritaikė pirmąjį kartą, nors šią galimybę žaliųjų ir leiboristų sudaroma miesto taryba patvirtino dar pernai vasarį.
Draudimas dvi dienas važiuoti supykdė daugybę vairuotojų, nes 2006-aisiais Norvegijos valdininkai stipriai skatino dyzelinių automobilių pirkimą. Jie buvo vadinami draugiškesniais aplinkai, nei benzininiai modeliai, jiems buvo taikomi ir palankesni mokesčiai.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Kodėl Lietuvoje nėra transporto strategijos
Transporto sektoriaus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro daugiau kaip 13 proc., bet Lietuvoje nėra aiškios transporto strategijos, kurią būtų galima įgyvendinti. Įvairių frakcijų Seime atstovai abejoja, ar dėl to būtų galima pasiekti nacionalinį partijų susitarimą...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
Comment