[A1] Vilnius - Kaunas

[Vidma]

Truputis gerų naujienų dėl kelio atkarpos Panevėžys - Šiauliai perspektyvų.
Šiaip tai kiek esu kažkur skaites, tai lyg ir 2007 metų planuose ėjo kalba dėl magistralės modernizavimo į greitkelį. O čia sutrumpinta straipsnio dalis kad tai nevisai gandai

Kelyje Vilnius - Kaunas 130 kilometrų per valandą greičio teks palaukti
lrytas.lt / 2006-10-10 13:57
http://www.lrytas.lt/?id=11604780111158208177&view=4

Antradienį įvykusioje spaudos konferencijoje Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad 2007-2013 metais šalies transporto infrastruktūros modernizavimui numatoma skirti 5,28 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos.

Šalies kelių modernizavimui planuojama skirti apie pustrečio mlrd. Lt, už šias lėšas bus rekonstruota 1200 kilometrų šalies kelių. Sanglaudos fondo projektams finansuoti 2007-2013 metais numatoma skirti 1,26 mlrd. Lt ES paramos lėšų. Už šias lėšas bus rekonstruojami tarptautinės reikšmės greitkeliai (Vilnius – Klaipėda), automagistralė „Via Baltica“, valstybinės reikšmės keliai (Vilnius-Panevėžys-Palanga), (Kaunas-Jonava-Ukmergė-Zarasai), tiesiamas pietinis Vilniaus aplinkkelis.

[liutass]

Kas tiksliai žino, koks dabar greitis ir kas ten per naujoviškas ženklas nuo Rumšiškių stovi?

[Mantas]

Deja, bet greitis tik 90 km/h, išskyrus to juokingo ženklo žymimo atkarpą, kur žiemą leidžiama 100 km/h, o vasarą - 110 km/h

[Rimas_OK]

šiaip vietomis man šis kelias į magistralę nė pro kur nepanušus. kalnai, posūkiai seka vienas po kito, o dar kiek miestelių šalia įvairių... todėl dabar dar tikrai gali palikt 110, nes daugiau ten važiuot yra pavojinga, manau. nors kas lėkė, tai tas lėks ir toliau, tik vat svarbiausia, per juos dažnai ne jie patys žūva, o nekalti žmonės...

Gerai jei tas 110 butu visur, bet tuose miesteliuose dabar turim važiuoti LĖČIAU (70) nei tarkim Vilniuje Geležinio Vilko gatve (80).

O del posūkių, kiek teko pastebėti Lenkijoj, ten greitkeliuose jų būna kur kas staigesni posūkiai, kad čia pat nieko nesimato, bet ženklas greitkelis ten galioja be problemų. Bet pas mus panašu, kad sėdi visiški bailiai ženklų kabinimo atžvilgiu.

[nerius]

Deja, bet greitis tik 90 km/h, išskyrus to juokingo ženklo žymimo atkarpą, kur žiemą leidžiama 100 km/h, o vasarą - 110 km/h

taigi cia yra kelias su skiriamaja juosta, visur 100 km/h (kur nera papildomu zenklu)

[liutass]

Visai nebeaišku. Vakar per LRT laidą sakė, kad 110 km/h visam kely

[Mantas]

taigi cia yra kelias su skiriamaja juosta, visur 100 km/h (kur nera papildomu zenklu)

Neseniai buvo pakeistos taisyklės. Terminą "Kelias su skiriamąja juosta" jau gali pamiršti

Gerai jei tas 110 butu visur, bet tuose miesteliuose dabar turim važiuoti LĖČIAU (70) nei tarkim Vilniuje Geležinio Vilko gatve (80).

O del posūkių, kiek teko pastebėti Lenkijoj, ten greitkeliuose jų būna kur kas staigesni posūkiai, kad čia pat nieko nesimato, bet ženklas greitkelis ten galioja be problemų. Bet pas mus panašu, kad sėdi visiški bailiai ženklų kabinimo atžvilgiu.

Jei mirtingumas Lietuvos keliuose nebūtų toks didelis - būtų galima ir atsipalaiduoti.

[Jeffas]

Jei mirtingumas Lietuvos keliuose nebūtų toks didelis - būtų galima ir atsipalaiduoti.

Manau, kad mirtingumas autostradose labiau priklauso ne nuo vairuotojų, bet nuo pačios infrastruktūros kokybės. Vokietijoje ar Ispanijoje autobahnais visi lekia kaip bepročiai, bet avarijų nemačiau nė vienos.

Ir iš viso - nesuprantu aš šitos vadinamos autostrados "rekonstrukcijos". Išplatinamas kelkraštis ir tiek. Rezultatas - amžini kelio darbai. Suprasčiau jei atsirastų trečia eismo juosta, apsauginės sienos ir galimybė važiuoti bent 130 km/h visame ruože. Dabar viskas primena daigiametį pinigų plovimą iš biudžeto be esminio kokybės pagerinimo.

[Dzipas]

Tikrai nesutinku. Infrastuktūra gali būti ir geriausia, bet jei už vairo sedės chamai, kaip dabar pas mus, tai nieko gero ir nelauk. Pvz nesuprantu tų avigalvių kurie prilimpa prie galo ir "tipo" taip prašo užleisti juostą, negi negana pamirksėti šviesomis? Žodžiu kompleksuotų vairuotojų šalį dar gyvenam, kai atsiras tolerancija ir pagarba, galės ir 130km/h Vilnius-Kaunas padaryt.

[daktaras]

/\ visiškai pritariu

[Jeffas]

Tikrai nesutinku. Infrastuktūra gali būti ir geriausia, bet jei už vairo sedės chamai, kaip dabar pas mus, tai nieko gero ir nelauk. Pvz nesuprantu tų avigalvių kurie prilimpa prie galo ir "tipo" taip prašo užleisti juostą, negi negana pamirksėti šviesomis? Žodžiu kompleksuotų vairuotojų šalį dar gyvenam, kai atsiras tolerancija ir pagarba, galės ir 130km/h Vilnius-Kaunas padaryt.

Visiškai sutikčiau, jei kalba eitų apie vairavimą mieste. Ten, ypač sėdint kamščiuose, labai svarbus bendras geranoriškumo lygis. Ir tai labai jaučiasi vairuojant pvz. Kaune ar kur nors Švedijos mieste.

Kai kalbame apie vairavimą autostradoje, tai chamizmas pasijunta nebent tada, kai važiuoji 110 km/h ir tau iš paskos atlekia 200 km/h greičiu ir duoda su lempomis, kad pasitrauktum. Bet lygiai tas pats vyksta Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir visur visur, kai įlendi ne į savo greičio zoną. Tik skirtumas, kad ten yra trečia eismo juosta, kuria ir lekia visi "skubantys", o diedukas su "traktoriuku" birzgina sau netrukdomas pirma juosta.

Tuo tarpu Grigiškėse ar Vievyje visi priversti važiuoti 70 km/h, nes elementariai nesutvarkyta infrastruktūra, po kelią vaikšto "kėgliai", o chamai to greičio limito vis tiek nesilaiko.

[Dzipas]

Na dėl greitkelių nesutikčiau vistiek, per anksti dar mum das greičio didinimas. Taip gera infrastuktūra padidina sauguma ženkliai, bet kai kelyje jokios kultūros , reik palaukti geresnių laikų.
Beje šaunu kad vėl įmonės galės PVM gražintis perkant naujus auto

[liutass]

Beje šaunu kad vėl įmonės galės PVM gražintis perkant naujus auto

Tikra info?

[Xmaster]

Tikra info?

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=11251398

[Rimas_OK]

Kažkaip abejoju ar vienoks ar kitoks greitis greitkeliuose ką nors išgelbės.

Norint rezultatų keliuose į vairavimo egzamimą reikia įvesti inteleko testą arba rašinėli tema "kaip saugiai vairuoti", "kodėl aš SEGUOSI saugos diržą". Ir pažiūrėt kaip gezukai reikš savo mintis

[Rimas_OK]

Ir iš viso - nesuprantu aš šitos vadinamos autostrados "rekonstrukcijos". Išplatinamas kelkraštis ir tiek. Rezultatas - amžini kelio darbai. Suprasčiau jei atsirastų trečia eismo juosta, apsauginės sienos ir galimybė važiuoti bent 130 km/h visame ruože. Dabar viskas primena daigiametį pinigų plovimą iš biudžeto be esminio kokybės pagerinimo.

Ten numatyta, kad "padidėjus eismui" bus galima nupiešti trečią juostą.

Bet iš tos rekonstrukcijos man juokingiausia, kai tarkim atkarpoje ties Kleboniškiu, investuoja pinigus, padaro tvorą tarp juostų ir palieka 80km/h.
Tei reikejo tvorą statyt ne vidury kelio, o šone, kad pėstieji negalėtų apskritai prieiti prie kelio. Tada nereikėtų ženklo 80. O dabar investicija nei į tvorą nei į mietą...

[Qbazzz]

Ten numatyta, kad "padidėjus eismui" bus galima nupiešti trečią juostą.

Bijau kad ne - ta juosta yra per siaura, o daryt normalią neužtenka pinigų...
Juosta formaliai yra skirta avariniam sustojimui ir pravažiuoti spec. tarnyboms, todėl užsienyje niekas į ja neiskėsina, o vat pas mus man kažkada patekus į kamštį autostradoj gezai tiek žalia juosta, tiek avarine bando visus lenkt ir taip galutinai viską užkiša - greitoji su policijos palyda turėjo prieš eismą priešinga juosta važiuot. Geras vaizdelis buvo

[Jeffas]

Grįžtant prie mano argumento, kad kovojant su avarijomis svarbiausia išmintingas infrastruktūros sistemos sutvarkymas, o ne svajuko dramblionės ir apeliavimas į kada nors pagerėsiančią vairuotojų kultūrą - tiesiog PUIKUS straipsnis apie eismo savireguliacijos dėsnius ir jų praktinį pritaikymą.

Pagrindinė mintis - kuo daugiau savireguliacijos, tuo geriau veikia eismo sistema Man toks anarchistinis ar, pavadinkime švelniau, liberalus "nematomos rankos" požiūris yra labai priimtinas

Jūsų dėmesiui iš omni.lt:

Saugiausias eismas – mieste be šviesoforų| 2006 11 17 10:09:15 |


Pakraupusi dėl Lietuvos keliais laisvai besiliejančio kraujo, valdžia apsisprendė atiminėti iš girtų vairuotojų pažymėjimus ir dar labiau didinti baudas. Tik ar tai padės? Pasak eismo priežiūros specialistų, lietuviai vairuoja kaip bepročiai dėl to, kad nejaučia pavojaus. Tad, atrodytų, išeitis paprasta: reikia padėti jiems tą pavojų pajusti. Kiekvieną dieną, kiekvienoje sankryžoje.

Olandai atrado, kad nuo pamišimo kelyje geriausiai gydo šoko terapija. Įsivaizduokite, kad vieną gražų rytą, besiruošdami įvažiuoti į judriausią miesto sankryžą, pamatote, kad nebėra šviesoforų. Ne, jie nesugedę – jų išvis nėra. Nebėra ir jokių kelio ženklų, įskaitant nurodančius pirmumo teisę, ir net gatvės dangos ženklinimo. Jokių pėsčiųjų perėjų, jokių baltų ištisinių ar brūkšninių linijų, žyminčių eismo juostas. Nebėra ir gatvės bordiūrų ar apsauginių tvorelių: jokių fizinių kliūčių nevaržoma važiuojamoji dalis darniai susilieja su šaligatviu, o pro šalį skubantys pėstieji ar dviratininkai tiesiogine prasme vos nelenda po ratais.

Tokia sankryža – 59 metų amžiaus olandų kelių inžinieriaus Hanso Mondermano profesinis šedevras. Ši iš pažiūros beprotiška jo svajonė prieš 7 metus įsikūnijo 50 000 gyventojų turinčiame Olandijos mieste Drachtene (nuotraukoje), kuris anuomet taip pat garsėjo pamišusiais vairuotojais. Mirtinų eismo įvykių skaičius metai po metų beveik nesikeisdavo. Tol, kol iš Drachteno gatvių buvo pašalinti šviesoforai (tiesa, mieste dar liko trys, bet ir tų dienos jau suskaičiuotos). Nuo to laiko Drachteno gatvėse nežuvo nė vienas žmogus.

Šį eksperimentą pradėjo Hansas Mondermanas, kuris dar prieš kelerius metus buvo žinomas tik šiame Olandijos regione, o dabar tapo Europos saugaus eismo organizavimo įžymybe.

Mondermanas nekenčia kelio ženklų, neperneša šviesoforų, spjauna į kelių dangos ženklinimą. Jis tiki tik vairuotojų, motociklininkų, pėsčiųjų ir visų kitų eismo dalyvių sveiku protu.

Ir, atrodo, ne be reikalo: pasak “The New York Times”, Drachteno miesto centre esanti sankryža, per kurią kasdien pravažiuoja apie 20 000 automobilių, atrodo taip, lyg vairuotojams ir pėstiesiems diriguotų kažkieno nematoma ranka: autofurgonų, lengvųjų automobilių, autobusų, motociklininkų, dviratininkų ir pėsčiųjų srautas plaukia ramiai ir tvarkingai, nesudarydamas kliūčių ir pavojingų verpetų.

“Kas turi pirmumo teisę? – pats savęs klausia H. Mondermanas, rodydamas amerikiečių žurnalistui į neva totalinę eismo anarchiją. – Man nerūpi. Žmonės patys turi susirasti sau kelią, susitarti su kitais, naudoti savo smegenis.”

Tai visa jo saugaus eismo filosofijos esmė. Visi tie kelio ženklai, šviesoforai, baltos juostos ant asfalto, saugumo salelės, perėjos, kliūtys, priverčiančios sumažinti greitį, vairuotojui ar pėsčiajam tarsi sako – čia tavo erdvė, matai, čia pažymėta, kaip turėtum elgtis, ir jei laikysies taisyklių, tau nieko nenutiks. Bet tai netiesa, tvirtina Mondermanas.

Užuot žiūrėjus sankryžoje į šviesoforus ar ženklus jis siūlo žiūrėti kitiems vairuotojams ar pėstiesiems į akis ir patiems susitarti dėl pirmumo teisės. Galioja tik abipusio sutarimo taisyklė: niekas kitas už juos nenuspręs, kas kam privalo užleisti kelią. Susidūrę su tokia neišvengiamybe net ir mėgstantys laužyti taisykles apsiramina: galų gale juk tokiose sankryžose nėra ko laužyti.

Kai centrinėje Drachteno sankryžoje dar veikė šviesoforai, eismo sąlygos buvo gana sunkios: vairuotojai nuolat lūkuriuodavo grūstyse ir be perstojo signalizuodavo. Dabar spūsčių čia niekas neprisimena, mažai kas naudoja garso signalą, nes beveik niekas nesinervina. Eismo valdymas atiduotas į pačių vairuotojų ir pėsčiųjų rankas, jie jaučiasi už tai atsakingi ir... sugeba susitarti.

Kai vairuotojai pradeda žiūrėti ne į šviesoforus ar kelio ženklus, o į žmones, vairavimas tampa saugesnis, tvirtina Mondermanas. Jis sako, kad kai gatvėje ar kelyje atsiranda eismo problemų, vadinamieji “eismo inžinieriai” paprastai stengiasi ką nors pridėti – ženklą, šviesoforą ar greitį mažinančią kliūtį. Tuo tarpu jo manymu kur kas geriau ką nors nuimti.

Mondermano sumanyta ir kitų toliau plėtojama “bendros eismo erdvės” koncepcija remiasi pragmatiška taisykle: tieskite kelius, kurie atrodytų pavojingi, ir jie bus saugesni. Drachteno gatvėse įgyvendinta idėja jau išsiplėtojo į visos Europos projektą.

Drachtene pradėtas socialinis eismo dalyvių eksperimentas buvo toks sėkmingas, kad “plikų sankryžų” idėją pasigavo Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, D. Britanijos ir kitų Vakarų šalių miestai. Vienuose nuiminėjami šviesoforai, kituuose trinamas kelio ženklinimas – pasirodo, pašalinus gatvės ar kelio vidurį žyminčią juostą žymiai sumažėja automobilių greitis, vairuotojai važiuoja saugiau, ir vien tik dėl to 35 proc. sumažėdavo avarijų skaičius. Teigiamą psichologinį poveikį turi ir kitos eismo “pavojingumą” pabrėžiančios priemonės.

H. Mondermanas šaiposi užmiesčio kelyje pamatęs apie varomus gyvulius perspėjantį kelio ženklą, kuriame pavaizduotos karvės. “Ką gi jūs tikėtumėtės čia išvysti? Gal kengūras? Jie elgiasi su jumis taip, tarsi būtumėte visiškas idiotas, o jei žmonės laiko jus idiotu, tai jūs ir pradėsite elgtis kaip idiotas”, - tvirtina jis.

Kas kita – “plikos sankryžos”. Pasak H. Mondermano, anksčiau pėstieji ir dviratininkai vengdavo centrinės Drachteno sankryžos, nes ten jiems tikrai buvo pavojinga. Prasidėjus socialinei eismo savireguliacijai dabar vairuotojai gerai įsižiūri į dviratininkus, tie – į pėsčiuosius, ”visi įsižiūri vieni į kitus”, patenkintas konstatuoja “eismo anarchistas”. Gal tokia anarchija ir mūsų keliuose taptų tvarkos motina?

Darius Mikšys

OMNI naujienos

[sauls]

tai Kaune jau beveik vyksta toks eksperimentas, sviesoforu truksta, gatves nesuzymetos, vairuotoju ir pesciuju irgi visokiu yra. Idomu butu suzinoti statistika palyginus su kitais miestais kur gatves suzymetos

[daktaras]

/\ sakyčiau, visai gerai laikomės