Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Dviračių takai Europoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Juodkalnija, Podgorica
    Foto 2018.09

    Comment


      #42
      Važinėjant po Hercegovinos regioną nustebino ženklas su užrašu Ćiro.
      Kiek leido suprasti paviršutiniškos kroatų-serbų-bosnių-juodkalniečių kalbos(ų) žinios, šis žodis reiškia siaurąjį geležinkelį.
      Dviračio ir garvežio ženklas leido suprasti, kad senojo siauruko trasa nutiestas turistinis dviračių maršrutas

      Foto 2019.09
      Atkarpa tarp Hutovo ir Čapljinos


      Comment


        #43
        Hercegovinos-Dalmatijos siaurasis geležinkelis 2016-...
        Biciklistička ruta
        Ćiro / Dviračių takas "Siaurukas"

        Prieš keletą metų Kroatijos ir Bosnijos-Hercegovinos teritorijoje įgyvendintas Europos Sąjungos remiamas projektas „Biciklom kroz istoriju – Revitalizacija stare uskotračne pruge „Ćiro“ (Dviračiu per istoriją, senojo siaurojo geležineklio "Ćiro" revitalizacija)

        Kad bendrą projektą parengė Kroatija ir Hercegovinos kroatai, nieko keisto.
        Kur kas įdomiau, kad projekte dalyvavo ir Srpskai Respublikai priklausiančio Trebinės (Trebinje) institucijos.

        Apytikrė projekto trasa dabartiniame žemėlapyje (padidinus mastelį trasa realiai nužymėta)

        www.mapy.cz

        Kelios trasos nuotraukos



        https://www.blic.rs/vesti/republika-...g-ciru/4ndfx33
        https://dubrovacki.slobodnadalmacija...z-dvije-drzave
        http://www.ciro.herzegovinabike.ba/w...Brosura_KB.pdf

        Comment


          #44
          Baltarusija, Minskas.
          Miesto nerekreacinių dviračių takų infrastruktūra.

          Dviračių-pėsčiųjų perėjos ženklas ir LED šviesoforas su laikmačiu.


          Neįprastas žymėjimas (saugokis/praleisk pėsčiuosius arba jiems negalima?)


          Nuoširdžiai nesuprantu...


          Neįprastas žymėjimas ir dar keistesnis neapsaugotas posūkis į dešinę (kaip Latvių?)


          Yra ir pažįstamų infrastruktūrinių apleistumų
          Paskutinis taisė Riedis; 2019.09.22, 23:52.
          Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

          Comment


            #45

            Baltarusija, Minskas.
            Rekreacinis dviračių takas "Velodorožka" (Велодорожкa).
            Tęsiasi virš 30km palei upę, per miestą, pro parkus.

            Daug pritaikytų poilsiaviečių


            Dviratininkų tiltas


            Smagi "kalvelė"


            Dviratininkų tiltas nuo pėsčiųjų tilto


            Miesčioniška-gamtiška alėja
            Paskutinis taisė Riedis; 2019.09.22, 23:49.
            Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

            Comment


              #46
              Parašė Silber418 Rodyti pranešimą


              dviraciu takas turi savo papildoma apsvietima, kosmosas

              Comment


                #47
                Parašė Resutas Rodyti pranešimą
                Žiema pas mus pretekstas kažko atsisakyti, o pvz. Suomijoje žiema yra turistinis brendas, kur žiema, sniegas išnauduojami, kaip pliusas labiau, nei kad minusas. Ir dviračių nuomos veikia.
                Problema ta, kad beveik visa žiema yra šlapia, o važiuoti žiemą per lietų yra žymiai nemaloniau nei per šiek tiek apsnigtą, bet sausą ir pravalytą taką.




                Paskutinis taisė Lettered; 2019.11.21, 11:40.
                Flickr

                Comment


                  #48
                  Kopenhaga geresnis pavyzdys nei Helsinkis, kuriame žiemą dviračių naudojimas gerokai krenta ir apskritai nėra didelis. Straipsnyje yra lentelės. Aišku, Kopenhagoje ir sniego mažiau būna. Kita vertus, dviračių takai valomi netgi pirmiau nei keliai .

                  How to Keep Cyclists Riding Even in the Frigid Snowy Winter

                  Instead, the main factors he’s found to influence winter cycling rates are the strength of a city’s bike network (ideally made up of protected bike lanes) and how well it maintains this network during the cold and snowy months (ideally as a top priority). “People who stop cycling as the winter comes mention two obstacles—no safe infrastructure, no winter maintenance—as the most important ones,” he says via email.
                  https://www.citylab.com/transportati...ycling/426960/

                  Comment


                    #49
                    Parašė themanual Rodyti pranešimą

                    Nope, įdėjau retoriniam pamąstymams, gal kam ir šypseną išspaudė. Viskas toje grupėje prasidėjo nuo to, kad aišku dviračių takų negalima tiesti ten, kur gali reikėti nukirsti bent vieną medį. Takas tokiose vietose privalo vingiuoti aplink medžius. Tačiau toks takas yra bevertis, tinkantis nebent rekreacijai, todėl paprasčiausia buvo prieita iki to, kad dviračių takų išvis nereikia. Būtent mano citatoje yra tik vieno žmogaus nuomonė, bet ji sakyčiau visai nuosaikiai toje grupėje vertinama. O šiaip tai ten visai liūdnas reikalas, realios diskusijos visiškai nevyksta, eilinis circle jerk'as.

                    Yra nuomonių, kad būtų tiesiama automobilių juostų sąskaita, bet tik dėl to kad nesipainiotų takai medžiams ir pėstiesiems. Bet būkim realistai, kol kas toks tiesimas vietoj automobilių juostų kokioje Žirmūnų gatvėje (neskaitau tų, kur gatvė šiaip plati, ar parkavimui naudojama) būtų visiškai kontraversiškas.
                    Čia šviežias pavyzdys, kaip nutiesta (išpiešta) Briuselyje. Įdomu ir tai, kad prie pažymėto tako, ant pagrindinės kelio dalies taip pat pranešama, kad čia gali blaškytis dviračiai vairuotojai.


                    Click image for larger version  Name:	20191204_092447.jpg Views:	1 Size:	125,5 kB ID:	1767721Click image for larger version  Name:	20191204_092330.jpg Views:	1 Size:	122,5 kB ID:	1767722

                    Attached Files
                    Paskutinis taisė Robyla; 2019.12.05, 13:53.

                    Comment


                      #50
                      Ženeva, Šveicarija

                      Deux-Ponts gatvė, Ženeva.



                      France pr., Ženeva, prie JTO būstinės.

                      Paskutinis taisė Romas; 2019.12.10, 21:50. Priežastis: Kopija iš temos "Tramvajui Europoje"

                      Comment


                        #51
                        Planai tiesti 20 Švedijos mylių (200 km.) ilgio kelią dviratininkams išilgai Jotos kanalo (šv. Göta kanal) juda į priekį. Siekiant skatinti tvarųjį turizmą žadama investuoti į vientiso kelio išilgai turistų mėgstamo kanalo bei aplink didelius ežerus projektą.



                        Cykelled planeras utmed Göta kanal

                        Comment


                          #52
                          Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
                          http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


                          Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.




                          “The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner

                          Comment


                            #53
                            Parašė zero Rodyti pranešimą
                            Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
                            http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


                            Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
                            Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.

                            P.S. tuo labiau turint omenyje kad Londone dviračiai konkuruoja patogumu ne su automobiliais, o su puikiai išvystytu viešuoju transportu. Perkėlus automobilių išlaikymo kaštus nuo valstybės ant pačių automobilių savininkų, Vilniuje irgi greitai atsirastu tie 4% dviratininkų.
                            If a lion could speak, we could not understand him.

                            Comment


                              #54
                              Parašė zero Rodyti pranešimą
                              Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
                              http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf

                              Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
                              Londonas šiaip labai didelis miestas ir dviratininkams nėra pats patogiausias, ypač, kai išvystytas metro/geležinkelių tinklas.
                              Aišku, nekultūringi dviratininkai, kurie laksto bet kaip, šaligatviais ir pan. problema, kaip ir vairuotojai, bet tai nėra argumentas nevystyti dviračių infrastruktūros. Ar jums skandinavai, nyderlandai, kur dviratininkų rojus, blogi pavyzdžiai?
                              Flickr

                              Comment


                                #55
                                Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.
                                Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
                                “The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner

                                Comment


                                  #56
                                  Parašė zero Rodyti pranešimą

                                  Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
                                  Vidutiniškai dviračių infrastruktūrai numatyta £169 milijonų per metus iki 2023, miesto biudžetas £18,5 milijardų, tai gaunasi tik 0,9% viso biudžeto, atsižvelginat į tai, kad tai sparčiausiai auganti transporto rūšis ir didmiestyje praktiškiausia, tos investicijos nėra jau tokios didelės.
                                  Tie jūsų minimi "statomi greitkeliai" tėra nupieštos mėlynos linijos esamose gatvėse, Vilniuje statomi nauji raudoni takai ant plyno lauko kainuoja žymiai daugiau nei tie Londono "greitkeliai" esamoje infrastruktūroje.



                                  Click image for larger version  Name:	Untitled.png Views:	1 Size:	45,3 kB ID:	1787035
                                  Attached Files
                                  Flickr

                                  Comment


                                    #57
                                    Augti nuo žemos bazės visada lengva. Bet procentaliai - skaičiai išlieka niekingai maži.
                                    “The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
                                      As vis dar bandau suprasti kodel dviraciu takai yra taip tiesiami - dvipiusis takas vienoje gatves puseje. Turbut niekur kitur tokiu sprendimu neesu mates. Kokia cia priezastis taip daryti? Kodel nedaro taip kaip kitose salyse - NL, DK, DE, SE, ar netgi kaip musu Gedimino prospekte kur dviraciu takai atskirti veda i viena puse kartu su automobiliu srautu?
                                      Kitose šalyse daro dvipusius abiejose pusėse. Aišku, jeigu yra tam vietos ir nuo kitų sąlygų priklausant. Bet tai - geriausias variantas. Centrinėse dalyse dažniau daro vienpusius, nes takus tiesia palei gatves, o ne palei šaligatvius.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
                                        As vis dar bandau suprasti kodel dviraciu takai yra taip tiesiami - dvipiusis takas vienoje gatves puseje. Turbut niekur kitur tokiu sprendimu neesu mates. Kokia cia priezastis taip daryti? Kodel nedaro taip kaip kitose salyse - NL, DK, DE, SE, ar netgi kaip musu Gedimino prospekte kur dviraciu takai atskirti veda i viena puse kartu su automobiliu srautu?
                                        Tokių takų pilna Olandijoje prie greito eismo gatvių, nes jie saugesni ir daug patrauklesni dviratininkams, o olandų specialistai būtent tokius takus labiausiai ir vertina. Miesto lėto eismo gatvėse tokių nedaro dėl vietos trūkumo ir patogumo patiems dviratininkams pasiekti šalia tokių gatvių esančius traukos objektus (nes takas abejose pusėse, nėra problemos kirsti gatvę kur nori), o dėl lėtesnio eismo saugumas neaukojamas.

                                        Olandijoje dviejų juostų gatvė greičiausiai turėtų vienpusius takus (tiesa, pati gatvė ir eismas joje kitaip atrodytų), bet pas mus gerai, kad jie dvipusiai dėl daugybės priežasčių. Vienpusiai takai prie pat automobilių srauto su mūsų eismo kultūra ir labiau pavojingi ir nemalonūs dviratininkams dėl greičio limitų nesilaikymo ir atsirandančio didelio greičių skirtumo; patys dviratininkai vis dar būna sugalvoja važiuoti prieš eismą kokiam nors Gedimino pr.; po lietaus didesnė tikimybė būti aptaškytam dviračių juostoje; be aukšto bordiūro juostas, ar žemu bordiūru atskirtą taką lengviau užparkuoti.

                                        Galima bandyti argumentuoti, jog tai ne dviračių tako problema, o reikia lėtinti/kontroliuoti eismo greitį gatvėse, kontroliuoti parkavimąsi; vairuotojus pratinti prie dviračių eismo greičiausia būtent kai jie kuo labiau įtraukti į bendrą eismą, BET kaip pratinsi, kai dviratininkų dar palyginus nedaug, o būtent dvipusiai nuo gatvės eismo atskirti takai geriausiai pritraukia naujus dviratininkus? Kaip sukontroliuosi pažeidimus, kai jų dėl žemos kultūros yra daugybė visam mieste? Vėlgi tai ne tako problemos, bet jos geriausiai sprendžiamos tos pačios infrastruktūros pagalba ir tokiu principu labiausiai vadovaujasi tie patys olandai.

                                        Beje youtube yra ne vienas video, kur olandai kritikuoja nepakankamai atskirtus vienpusius dviračių takus Kopenhagoje. Pamatę kaip vyksta automobilių eismas Linkmenų gatvėje taip pat kritikuotų ir ten įrengtus vienpusius dviračių takus/juostas gatvėje.

                                        Nepamirškit, jog dviračių infrastruktūra Vilniuje kuriama ne tam, kad įtikti jau dešimt metų Vilniaus gatvėmis tarp automobilių drąsiai važinėjančiam dviratininkui, ar iš emigracijos/studijų Kopenhagoje grįžusiam naujai iškeptam dviračių entuziastui su dideliu noru pademonstruoti savo lygias teises eisme prieš Lietuvos automobilių vairuotojus.

                                        Comment


                                          #60
                                          Pusvalandžio trukmės commute dviračiu Amsterdame: ilgiausios tvoros palei pat dviračių takus; krūmai ir medžiai lendantys į taką; medžiai ir stulpai prie pat takų; ir taip siauri pėsčiųjų takai dar ir su kelio ženklų stulpais viduryje; automobilių parkavimo vietos tokios, kad įmanoma priparkuoti tik prie pat juostos, o dalis automobilių dėl to netgi išlenda ant dviračių juostų; kai kurių takų danga iš senų iškrypusių plytelių ir bala žino kada tvarkyta paskutinį kartą; šuliniai (kai kurie ir įdubę) viduryje tako; pervažų žymėjimas tako viduje ir t.t.

                                          Kompetencijos nulis, bet takai yra, yra ir dviratininkai. Aišku kai yra kompetencija, tai galima padaryti dar geriau, taip pat galima teisėtai išsireikalauti iš rangovo, kad būtų laikomasi projekto ir pan. Bet takai tiesiami ne tam, kad pademonstruoti šimtaprocentinę kompetenciją ir patenkinti perfekcionistų poreikius.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X