[196, 197] Žemaičių plentas. Kaunas-Raseiniai-Kryžkalnis-Rietavas-Gargždai

[laimutis]

Žemaičių plento statyba, 1938 m. Plento skaldos žievės kietinimas



Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją - Autorius: Gražvydas Paliulis, Donaldas Andziulis 2013

[laimutis]

Kryžkalnis. Žemaičių ir Joniškio-Tauragės plentų sankryža



Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją - Autorius: Gražvydas Paliulis, Donaldas Andziulis 2013

[Romas]

[196, 197] Žemaičių plentas. Kaunas - Raseiniai - Rietavas - Gargždai

Kuriama atskira tema senajam Žemaičių plentui

Dabar
-atkarpa nuo Ariogalos iki Kryžkalnio turi 196 numerį (69 km)
-atkarpa nuo Kryžkalnio iki Vėžaičių turi 197 numerį (85 km)
Dalimi senojo plento (nuo Kauno iki Paaluonio prie Kėdainių ir Raseinių r. ribos) eina autostrada A1 Kaunas - Klaipėda


Žemėlapis iš Vikipedijos

[Romas]

Bendra informacija apie Žemaičių plentą

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, valstybei atiteko labai susidėvėję keliai. Be to, jie buvo labai netolygiai išdėstyti: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius–Tauragę ir Zarasus–Kauną – Marijampolę, neturėjo tarpusavio ryšio. Žemaitija, Lietuvos šiaurinė dalis, Klaipėdos kraštas ir uostas neturėjo jungties su Kaunu – tuometine Lietuvos laikinąja sostine.

Naująjį kelią projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos kelių valdybos sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Numatyta trasa: Kaunas – Raseiniai – Kaltinėnai – Rietavas – Gargždai. Iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. liepos 9 d. prie Dievyčio ežero, ant Šiauduvos kalno. Atidaryme dalyvavo valstybės prezidentas Antanas Smetona ir kiti garbūs svečiai.

Žemaičių plento konstrukcija: Makadamo grindinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfaltuotas, su drenažu. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui: ėjo tiesesne trasa, posūkiai didesnio spindulio; staigesniuose posūkiuose įrengti viražai (važiuojamoji dalis palenkta į kreivės vidų). Pastatyti 3 dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, Dubysą – ties Ariogala, Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių–Tauragės plentu ties Kryžkalniu pastatyta pirmoji Lietuvoje moderni, dviaukštė pervaža – viadukas.
(...)

Augant transporto srautams, Žemaičių plentas pradėjo nebetenkinti kylančių poreikių. 1971 m. pradėta tiesti Kauno–Klaipėdos automagistralė, einanti nauja, ištiesinta trasa. Maždaug apie 40 km nuo Kauno, senojo plento trasa sutampa su naujai nutiesta automagistrale. Nutiesus automagistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda, senasis Žemaičių plentas naudojamas vietiniam susisiekimui tarp šalimais prigludusių miestelių ir gyvenviečių.

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDe...%C5%B3_plentas

[Romas]

Koks civilizacijos šuolis buvo Žemaičių plento nutiesimas, galima pamatyti palyginus žemėlapius

1935 m. Lietuvos admininistracinio žemėlapio fragmentas


1939-1940 m. Lietuvos kelių žemėlapio fragmentas


Atkarpa nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio


Atkarpa nuo Kryžkalnio iki Kauno


Lietuva per trumpą laiką nespėjo pasinaudoti šio kelio privalumais. Kai plentas buvo atidaromas, Klaipėda jau vėl priklausė vokiečiams. Netrukus Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. baigta tiesti atšaka nuo Cinkiškių į Panevėžį - Biržus.

Žemaičių plentas suvaidino didelį vaidmenį vokiečių "blickryge" - Manšteino tankai per kelias dienas įveikė virš 350 km nuo Klaipėdos, užėmė nesugriautus tiltus (ypač svarbus buvo per Dubysą Ariogaloje), pasiekė Daugpilį, kur užėmė tiltą per Dauguvą.

Pokaryje Žemaičių plentas buvo gerinamas, kol jo galimybės pasiekė ribą.

[Romas]

Tiesiant Žemaičių plentą, nutarta šiam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminklą Kaune. Parinkta vieta magistralės pradžioje, ant Milikonių kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę. Šviesiai pilko kampuotų ir apvalių formų granito blokų 7,20 m aukščio obeliskas „Perkūno žirgai” užsibaigia dviejų žirgų galvų ir vyro, laikančio žirgus už žąslų, kompozicija. Šonuose iškalti Kauno bei Klaipėdos herbai, o netoli pjedestalo užrašas: „Žemaičių plentas Kaunas–Klaipėda 220 km 1933–1938”. (...)

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalia paminklo suplanuota įrengti apžvalgos aikštelę, paminklą patraukiant kiek toliau nuo kelio. 2004 m. gruodžio 17 d., perkeliant paminklą, paminklo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos – 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai. (...).

Foto 2007.05

[Romas]

Kryžkalnis - Kaltinėnai

Nuo Kryžkalnio iki Vėžaičių senuoju Žemaičių plentu (KK197)
Foto 2014.05

Kryžkalnis




Stulgių kryžkelė


Kelmės ir Šilalės rajonų riba

[Romas]

Kryžkalnis - Kaltinėnai

Beveik visos nuotraukos fotografuotos su teleobjektyvu - iš tikrųjų ten nėra staigių posūkių, o kalvos nėra tokios didelės










Artėjame prie Kaltinėnų

[Romas]

Kaltinėnai

Dar Smetonos laikais Žemaičių plentas ėjo didesnių miestelių pakraščiais


Užsukame į Kaltinėnų miestelį








Kaltinėnų kryžius


Piliakalis šalia Kaltinėnų


Senojo pašto kelio ir Žemaičių plento sankryža į vakarus nuo Kaltinėnų

[Romas]

Kaltinėnai - Laukuva

Senasis Žemaičių plentas tiesus, danga gana lygi, mašinų nėra - važiuoti vienas malonumas










Dar viena tiesi atkarpa








Dešinėje - sutvarkytas Bilionių piliakalnis

[Romas]

Kaltinėnai - Laukuva

Pakeliui sutinkame vestuvininkus




Sankryža su 160 keliu į Varnius - Telšius






Užsukame į Laukuvą






Pagrindinė gatvė link Žemaičių plento

[Romas]

Laukuva - Rietavas

Išvažiavimas iš Laukuvos į Žemaičių plentą






Vis dėlto jaučiasi, kad šis kelias iš karto buvo projektuiotas ir tiestas automobilių eismui

[Romas]

Laukuva - Rietavas





Jau Rietavo sav. (buv. Plungės r.)


Eismo saugumo priemonė Labardžiuose


Tipinė stotelė


Tiltas per Aitrą


Rietavo prieigos


Sankryža su plentu į Tverus - Varnius - Užventį - Šiaulius


Rietavo žiedinė sankryža
Kaip ir kitos nuotraukos, fotografuota su teleobjektyvu


Dešinėje - Rietavo panorama




Prieš žiedinę sankyžą - tiltas per Jūrą


Kvėdarnos gatvė, vedanti į Rietavo centrą

[Romas]

Rietavas - Endriejavas



Pavasaris į Žemaitiją ateina pora savaičių vėliau nei Vilniuje






Klaipėdos rajono riba

[Romas]

Rietavas - Endriejavas

Nusileidimas į Kapstato (vos ne Keiptauno) ežero slėnį






Kelio dangos nelygumai


Endriejavas




Užsukame į Endriejavo miestelį


Iš kultūros namų perstatyta naujoji Endriejavo bažnyčia

[Romas]

Endriejavas - Vėžaičiai







Antkoptis. Autostrada priartėja prie senojo Žemaičių plento






Nusukimas į autostradą
Priekyje - turbūt vienintelė nuobodi poros kilometrų ilgio 197 kelio atkarpa




Priartėjame prie Vėžaičių

[Romas]

Vėžaičiai - Gargždai

Vėžaičiai


Didelis turgus prie pagrindinės sankryžos (kelias 166 į Plungę ir kelias į Veiviržėnus)


Miestelis pro mašinos langą atrodo tvarkingai. Vis dėlto čia įsikūręs žemdirbystės institutas




Gegužės vidurys, o medžiai dar be lapų




Čia nusukome į autostradą


Ačiū už dėmesį

[Romas]

Tema papildyta senomis Žemaičių plento nuotraukomis iš temų
Lietuvos keliai senose nuotraukose
Lietuvos tiltai senose nuotraukose

Ačiū Autoliet, Laimučiui ir kitiems prisidėjusiems

[AutoLiet]

Žurnalas "Trimitas" 1939 m. nr. 28.

[Romas]

/\ Ačiū už nuotrauką.
Kur vyko oficialus Žemaičių plento atidarymas?

Izidoriaus Girčio nuotraukos su tomis mašinomis yra Br.Kviklio "Mūsų Lietuvoje" Ariogalos straipsnyje. Ariogala 1939 m. yra ir šioje temoje: http://www.miestai.net/forumas/showp...2&postcount=15